visą saLią
vieny uires!
raRj/Bims sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRA5TIS
LE1D21AMAS NUO 1950
METU BALAND2IO
15 D.
k Nr. 38 (1417)
1987 M. GRUOD2IO 11 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
|||)Įl||||||l|||l|r''''ū’”’'’'m'’''''''''i''''''nū''''l'!in'nnnH!!!!nnimnfftmntMmilllllllll|lll||llll||||l!||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||l||l|||||||||||||||||||||||||||||l||||ll|||l|||||||||||||l||||||||l;
UNIVERSITETO PARTIJOS KOMITETE P rtilos komitetas išanalizavo Universiteto partinės organizacli,... uždavinius Įtraukiant stu dentus 1 mokslo tiriamąll tiarba ir gerinant studentų mokslinės draugijos veiklą Partijos komitetas pažymėjo, kad Universitete vyksta teigia mi poslinkiai Įtraukiant studen tus i moks in| darbą Perorgantzuojant mokymą. plečiant stu dentu savarankišką darbą suda romos vis didesnės galimybės per mokymo procesą įtraukti studentus I mokslinį darbą Be to dabartiniu metu, suaktyvėjo ■studentų mokslinės draugijos veikla atsisakoma formaliu draugijos nariu, stiprinama or ganizacinė mokslinių būrelių velk.a Studentų mokslinei drau giai priklauso apie 35<V„ Unl verslteto studentų. kurie dirba IM būreliuose. Apie 600 studen tu dalyvauja atsekant ūkiskaiti ni darbus Fakultetuose kiek vienais metais organizuolamos SMD mokslinės konferencllos. is Populiaresnės tampa teminės konferencijos: ..Studentų svei kata .Gamtosaugos problemos" ir kt. Studentu mokslinis darbas oreantzuo'amas ir nauiomis for ai ■•mis Fizikos fakultete įkurtas ■indėnių mokslinls-gamybinfs btlrvs Magnetas“ Pagal gamy biniu kolektyvų užsakymus stu dentai atlieka sudėtingus dar bus konstruodami naujus prie taisus Kiekvienais metais Unlversltestudentai dalyvaula gamtos technikos ir humanitariniu mokslu darbu salunginiame konkurse. 1986/87 m m kon kurso respublikiniam turui bu vo patelkti 209 darbai iš lu ap dovanoti 58 (63) autoriai. Saunglniam turui pateikta 40 moksliniu darbų. Partiios komitetas oažymėjo kad įtraukiant studentus i mokslo tiriamąjį darba ir geri nant studentu mokslinės draugiveikla yra spręstinų proble mų Katedros dar lėtai reorgani zuoia mokymą sunkiai ruošiami moksliniai darbai salunglnlam 'arui mažai launųlu mokslinin ku vadovaula studentų darbams neveik neoraktlkuolaml skirtinru fakultetų ir skirtingu kated nu studentu sustvienillmal stu dentai menkai dalyvaula išradė•u veikloje. Partiios komitetas primtame nutarime nurodė kad katedros turi imtis ryžtingesnių priemo nių nėr mokymo procesą įtrauk ti. j,udėntus i mokslini darba S'udentu moksliniams būreliams turi vadovauti kūrvblšklausl ka., .ru dėstytolal Numatvta kad Kiekvienais metais fakultetu tarun bQtu peratestuolami MO būreliai įvertinamas moksmio vadovo ir būrelio nariu ■t-u-bas Universiteto SMD taryba iparetgota plačiau diegti naujas stu dentu mokslinės veiklos organi zavimo formas (studentu moksli niai gamybiniai būriai, laikini unimo kolektyvai tarofakulte. nes tarpkatedrlnės laboratoriir kt). pakelti tradicinių SMD Konrerencllu mokslini bei orgaJ,Zj n' lyki kruopščiau ruošti „'u^en,ū darbus salunglnlam mtos technikos ir humanitariU mokslu konkursui
Universiteto SMD taryba ir jaunųjų mokslininkų taryba Įpa reigotos tinkamai pažymėti stu dentų mokslinės draugijos 40ties metų jubiliejų. Partiios komitetas apsvarstė Universiteto kraštotyros klubo ..Ramuva“ darbą Buvo pažymė ta kad kraštotyros klubas prisi deda prie komunistinio studen tu auklėjimo, ruošia kraštotyri ninku kadrus renka kraštotyri ne medžiagą. Partijos komitetas pažymėjo, kad kraštotyros klubas .Ramu va" dar ne Iki galo panaudota visas galimybes formuojant stu dentu — klubo nariu aktyvia pozlciią; propaguojant tarybini patriotizmą Ir Internaciona’tzma. Visuomeninių profesiiu fakul teto kraštotyros skyriaus tarvba ruošdama kraštotyros organiza torius dar nepakankamai atsiž velgia 1 dabartiniu metu vyks tanti persitvarkymą, demokrati jos ir viešumo plėtolima. ideolo ginės kovos paaštrėlimą silpnai formuolamas studentu poreikis aktyviai dalyvauti šiame proce se Lėtai i klubo veikla Įtraukia mi teisės fizikos medicinos ir visu ekonomikos fakultetu stu dentai kitu tautybių jaunuoliai, mažai medžiagos surenkama
Kaip jau rašėme, šių metų aPkričio 25—30 dienomis Jere vane vyko pirmasis TSRS uni*ersitetų komjaunimo komitetų 'orumas („Uniforumas 87"), Apie H pasakoja LLKJS VU komtte° sekretoriaus pavaduotojas Gln*as MANIUŠIS:
cijose: komjaunimo organizaci jų darbo pertvarkymo ir internac'onalinio darbo klausimais. Trumpai apie kiekvienos iš jų darbą. Komjaunimo organizacijų dar bo pertvarkymo sekcijoje dau giausia buvo kalbama apie stu dentų mokslinės draugijos veik lą ir laisvalaikio organizavimą. Buvo daug įdomių minčių ir samprotavimų kaip pagerinti SMD veiklą. Plačiau apietai bus kalbama balandžio mėn. vėl Jerevane, kai susirinks SMD ir jaunųjų mokslininkų tarybų pir mininkai. Daug įvairių laisvalaikio or ganizavimo formų šalies uni versitetuose. Tai ir jaunimo cent ras Latvijos universitete, ir poli
v'sų pirma, norėčiau nuoSlr«iai padėkoti renginio šei mininkams — Jerevano univerSl,e'°_ komjaunimo komitetui T uz puikų organizavimą, nuoSlr^4 priėmimą, turiningą lais valaikį. Pamatėme daug istol'n'M paminklų, muziejų. Bet aoiausiai visi buvo dėkingi galimybę pabendrauti, pasial|nti darbo patirtimi ir probmmomis. Diskusijos vyko dviejose sek
apie buvusius Universiteto dar buotojus ir apskritai apie Uni versitetą. Partiios komitetas nurodė, kad kraštotyros klubas ..Ramu va" svarbiausiu veiklos tikslu turi laikyti savo narių auklėji mą tarybinio patriotizmo ir in ternacionalizmo dvasia iš mar ksistinių pozicijų vertinti kultū rini palikimą formuoti tvirtus idėjinius klasinius principus Vi suomeninių profesijų fakulteto kraštotyros skyriaus taryba tu ri peržiūrėti kraštotyros orga nizatorių ruošimą, ii priartinant prie dabartiniu metu keliamų reikalavimu Numatyta 1 kraštotyros klu bo veiklą įtraukti daugiau kitų tautybių studentu sudarant ia me atskiras sekcijas ar grupes, kurios tyrinėtu respublikoie gy venančių tautinių mažumu kul tūrini palikimą, puoselėtu ir Propaguotu jų dvasines verty bes Kraštotyros klubo taryba Įpa reigota suintensyvinti medžiagos susietos su Universitetu rinki mą nuolat prižiūrėti Universite to profesorių kapus stengtis iš aiškinti dar nežinomus į klubo darbą daugiau Įtraukti studen tu Iš teisės fizikos medicinos ir visų ekonomikos fakultetų
Įvairiose liaudies ūkio lakose, mokslo srityse vis plačiau die giama skaičiavimo technika. Šiuo melu visame pasaulyje (ir mūsų šalyje) gaminamos įvairios pas kirties bei galingumo elektro ninės skaičiavimo mašinos (ESM), pradedant personaliniais kom piuteriais ir baigiant pačiomis galingiausiomis vieningos siste mos mašinomis, galinčiomis at likti kelis arba keliasdešimt mi lijonų operacijų. Šiuolaikinės skaičavimo mašinos aprūpintos didžiulės apimties „atmintimis", galinčiomis talpinti milijonus ir milijardus ženklų. Atsiranda gali mybė ESM atmintyje saugoti di džiulius vienos ar kitos moksle srities arba profesinės veiklos informacijos kiekius, net ištisas bibliotekas. Tokia ESM atmintyje saugoma informaciĮa pagal iš anksto paruoštus programų kom pleksus, naudojant displėjus gali būti surasta. Išanalizuota, pa pildomai apdorota ir pateikta informacijos vartotojui, t. y. ati tinkamos srities specialistui, dar buotojui.
Taigi, šiuolaikiniai kompiute riai yra didžiuliai mūsų pagalbi ninkai. Tačiau reikia mokėti su jais bendrauti. Tam kiekvienas specialistas, ypač su aukštuoju išsilavinimu, turi įgyti nors ben drų žinių apie jų galimybes, pritaikymo kryptis, mokėti suda ryti savo reikalams kad ir ne sudėtingas programas. Darbo su kompiuteriais įgūdžiai įgyjami tik atkaklaus ir nuolatinio darbo dėka. Neveltui šiuos įgūdžius dabar pradedama įgyti dar vi durinės mokyklos suole. Todėl būtina žymiai išplėsti kompiuterių naudojimą mokymo procese auk štojoje mokykloje, juo labiau, kad po metų kitų j aukštąsias mokyklas ateis jaunimas, žinan tis bendravimo su kompiuteriais abėcėlę. Universiteto skaičiavime centras šiuo metu turi, galima sakyti, moderniausius mūsų šaly je gaminamus kompiuterius. Ta čiau jų turimas kiekis dar negali patenkinti visų Universiteto dės tytojų, darbuotojų ir studentų poreikių. Ypač trūksta mikro (personalinių) kompiuterių.
KOMPIUTERIZACIJA matyt, tai būtina
Jau greit užges visi Universiteto rūmų langai, bus užrakinti vartai, trakštelės raktas ir centrinių rūmų duryse. Liks Universi tete tik keli sargai, kurie jokiu būdu negalės žinoti, kas vyksta l visame kvartale, esančiame tarp M. Gorkio, B. Sruogos, Universi teto ir Tallat-Kelpšos gatvių—
Pastaruoju metu visame pa saulyje ypatingas dėmesys skiria mas taip vadinamiems persona liniams kompiuteriams, skirtiems darbo vietai automatizuoti. Šiuo laikiniai personaliniai kompiute riai yra palyginti maži ir lengvai telpa ant rašomojo stalo, tačiau pagal savo darbines charakteris tikas dažnai viršija šeštame de šimtmetyje — septintojo dešlmImečio pradžioje gamintų mašinųgigantų galimybes. Darbuotojas besinaudojantis personaliniu kom piuteriu gali turėti jam reikalin gu programų kompleksą ir infor maciją saugomą Įvairiuose maši niniuose nešėjuose — disketėse. Įjungus kompiuterį ir Įdėjus j diskavedžius reikiamas disketes galima atlikti reikalin gus veiksmus: skaičiavimus, brė žti grafikus, ieškoti informacijos, spausdinti darbo rezultatus rei kiamos formos dokumente. Per sonalinis kompiuteris gali būti sujungtas su didesnio galingu mo skaičiavimo mašinomis. Su jomis galima užmegzti ryšį jei, sakysime norima informacija, dėl atminties stokos nesaugoma personaliniame kompiuteryje arba tokia informacija yra kolektyvi nio naudojimo.
Kad kompiuteriai būtų efekty viai naudojami mokymo procese, būtina katedrose atlikti didelius paruošiamuosius darbus. Sufor muoti laboratorinių darbų už duočių kompleksus, parengti ir suderinti programas, paruošti didaktinę medžiagą ir įvesti ją į ESM atmintį. Tad kiekvieno dėstytojo, kuris ryžtasi panaudo ti savo dėstomoje disciplinoje kompiuterį, laukia didelis ir kruopštus darbas. Darbas dide lis, tačiau už jį bent šiuo metu, dėstytojui pedagoginio darbo krūvis neskaičiuojamas. Geriausiu atveju gali būti užskaitytos, ir tai nusižengiant instrukcijoms, kelios valandos metodinio darbo. Šias valandas dėstytojas į savo sąs kaitą gali Įrašyti ir paruošęs bei Universiteto spaustuvėje atspaus dinęs kelių lankų bet kurios paskirties leidinėlį — metodinius nurodymus, disciplinos programas — ir darbo, ir rūpesčių mažiau, plius spausdinta pozicija. Nega na to, paruoštos ir įvestos į ESM atmintj laboratorinių darbų užduotys, didaktinė medžiaaa, programos laboratorinių darbi* atlikimui nelaikomos spausdintais darbais. O juk tokią medžiagą (Nukelta j 2 psl.)
„UNIFORUMAS’ 87“. PIRMASIS BLYNAS. tinės dainos klubas Odesos universitete, ir paminklosaugos klubas Vladivostoke... Taigi, formų dauq. Bet visiems aktu aliausia problema — lėšos. Uni versitetų komjaunimo komite tai įvairiai sprendžia šią problemą. Štai, pavyzdžiui Kišiniovo universitetas išsikovo jo teisę 40 proc. nario mo kesčio pasilikti komjaunimo organizacijos reikalams. įdomu buvo išgirsti ir apie Maskvos universiteto patirtį perduodant informaciją. Prie komjaunimo komteto įkurtas
presscentres, kiekvieną mėne sį išleidžiamas biuletenis darbo klausimais, aktyviai darbuojasi viešosios nuomonės tyrimo gru pė, reguliariai organizuojami susitikimai prie „apvalaus sta lo" su komjaunuoliais ir pan. Internacionalinio darbo sek cijoje buvo aptariamas gana siauras klausimų ratas. Dė mesio centre buvo darbo su studentais — užsieniečiais or ganizavimas. Įspūdis toks, kad kitų internacionalinio auklėji mo formų ir nėra. Galbūt, tik mums taip atrodė. Juk mūsų Universitete mokosi tik 12 už
sieniečių, o kituose universite tuose — dešimtys, šimtai. Taigi, trūkumų organizuo jant diskusijas, buvo. Bet juk tai buvo „pirmasis blynas". Todėl tie trūkumai liko užgožti. Svarbiausia — mes turėjome daug laiko ir puikias sąlygas bendrauti, diskutuoti iki išnak tųGaila buvo skirtis bet vis kam ateina lainas. Išvykdami mes nesakėme „viso geriausio". Mes sakėme vieni k tiems „iki naujų susitikimų". Antrąjį „Uniforumą" apsiėmė organi zuoti Kijevo universitetas. ~ad iki sus iikimo Kijeve.