i
visu Saliu
proletarai, vienykitesi
Siame
cailvuos
scuDencas 1982 m. gruodžio
10 d.,
penktadienis
SVARBIAUSIAS PATIKRINIMAS Pramonės ekonomijos fakultetas. Diplominio dar bo rašymas šio fakulteto penktakursiams — dar atei tis, tačiau medžiagos rin kimui, diplominio darbo rašymui reikia ruoštis iš anksto. Kalbuosi su fakulteto prodekanu doc. J. Kunči ną. — Tai į ką gi atsižvel giant skirstomos diplomi nių darbų temos? — Tuoj prasidės stu dentų gamybinė praktika. Pas mus temos rašomos, renkant medžiagą gamy binės praktikos metu. Aiš ku, čia reikės atsižvelgti ir į gamyklos poreikius; gal panašus darbas jau buvo rašytas anksčiau.. . Tuomet gamyklos vidovams būtų parankiau gvil denti kitą temą. O skirs tymas po gamyklas, įmo nes, susivienijimus ir dip lominių darbų temų pa skyrimas vyks gruodžio mėn. 13—14 dienomis. Ta da penktakursiai kibs į darbą. — Diplominis darbas — jau beveik parengtų spe cialistų patikrinimas. Pa darytų klaidų ištaisyti be veik jau nebus kada. Ar
dažnai tenka nusivilti sa vo mokiniais? — Manau, kad šis klau simas paaiškės, kai aš pa teiksiu skaičius. Tai pra ėjusių ir užpraeitų metų duomenys. Pernai studen tai parašė darbus taip: iš 54-ių — 20 1. gerai, 24 ge rai .likusieji patenkinamai, o užpernykščiai duomenys tokie: iš 59-ių studentų 35 parašė 1. gerai, 18 ge rai, likusieji patenkina mai. — Ar gerai parašvti darbai turi praktinės reikš mės?
— Deja, įdiegiame ne tiek jau daug darbų, tik 10 procentų, o mūsų fa kulteto specifika leistų įdiegti ir daugiau. Bet dar bų, kuriuos verta butų paminėti nemaža: D. Dedėlaitės „Inžinerijos-technikos darbuotojų darbo ap mokėjimo organizavimas projektavimo - konstravi mo biure „Puntukas", G. Drakšaitės „Vadovo daly kinių ir asmeninių savy bių analizės ir įvertinimo problemos" (tai labai reta ir įdomi tema), S. Kaičiauskaitės „Darbo ekono mikos specialistų profesi nė adaptacija", D. Beinorytės „Franko ir Liliios Džibertų mokymo apie
darbo mokslinį organi zavimą kritinė analizė", S. Barkausko „Pramoninių robotų panaudojimas „Sig moj", „Liaudies ūkyje" ir kt. Neblogas neakivaizdi nio skyriaus studentės, dir bančios Grigiškių popieriaus-celiuliozės susivieni jime, R. Udalovos darbas tema „Pelno didinimo bū dai". S. Kliokys, šiuo me tu jau dirbantis Universi tete, už darbą „Gamy bos koncentravimo lygio kėlimas LTSR duonos pra monėje" gavo visasąjun ginį apdovanojimą. O D. Kuokštytės darbas „Socialinių-ekonominių valdymo metodų įdiegimas Uxmergės Meskupo baldų kom binate” buvo gerai įvertitas respublikos mastu. Ma nau, tai rodo, kad dirba me neblogai... — Ką gi, lauksime šių me tų darbo rezultatų. O da bar penktakursiams prieš akis dar vienas rimtas žingsnis... Galbūt jau ir paskutinis... Dėstytojų lau. kia kiti rūpesčiai — darbų tikrinimas ir jų tinkamas įvertinimas. Darbo tokiam trumpam laikui — pus mečiui — labai daug. . . Kalbėjosi Sigita URBONĄVlClUTĖ
Kaina 2 kap.
Universitete įvyko Lietu vos TSR paminklų apsaukos ir kraštotyros draugi jos Centro tarybos piezidiumo posėdis, kuriame buvo svarstomas mūsų Al ma Mater kraštotyros klu bo darbas. Pranešimą apie klubą perskaitė klubo ta rybos pirmininkas vyr. dėst. V. Mačiekus. Po to kalbėjęs Universiteto VPF dekanas doc. P. Užkalnis pažymėjo, kad kraštoty ros darbo organizatorių skyrius visuomeninių pro fesijų fakultete yra vienas iš pavyzdinių skyrių savo veiklos turiniu ir formo mis. Universiteto partinio ko miteto sekretoriaus pava duotoja prof. V. Kašauskienė kalbėjo apie klubo indėlį į komunistinį stu dentijos auklėjimą. LTSR paminklų apsaug as ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkė, Vilniaus mies to LDT vykdomojo komi teto pirmininko pavaduo toja J. Balnytė teigia mai įvertino klubo dar bą. Įdomių minčių dėl kraštotyrininkų veiklos tobulinimo ir plėtojimo posėdžio dalyviai išgirdo iš Universiteto Rektoriaus prof. J. Kubiliaus. Posėdyje .kalbėjusieji LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos pirminin kė, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pir
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA"
Teisininkai Sverdlovske
Šių metų lapkričio 24— 26 dienomis Sverdlovsko teisės institute vyko II są junginės studentų teisi ninkų olimpiados „Stu čiai. dentas ir mokslo bei tech Tvirtas profesines žinias nikos pažanga", skirtos ir didelį ryžtą pademonstTSRS įkūrimo 60-mečiui, ravo Lietuvos TSR komantrečiasis turas. Olimpiados dalyvių laukė iš tiesų ne lengvi išbandymai. Pirmoji diena. Per 4 va landas teko atlikti net 4 užduotis — iš valstybės ir teisės teorijos, valstybinės, baudžiamosios, civilinės teisės. Didžiulė nervinė įtampa- Užduočių sprendi mus, pateiktus raštu, de šimties balų sistema verti no autoritetinga žiuri. Ga limiems ginčams spręsti sudaryta apeliacinė žiu ri. Susumavus rezultatus,, pradėjo ryškėti lyderiai — tai RTFSR ir Ukrainos ko mandos. Padėtis nepasikei tė ir po antrosios olimpia dos dienos. Šios dvi ko mandos pasidalino pirmaantra vietomis. Trečiojoje vietoje liko leningradie-
da, kurios garbę gynė Universiteto Teisės fakulteto diplomantai Viktoias Tiažkij, Rasa Budbergytė,
Artūras Drlukas bei ketvlrtakursė Alfreda Lazauskaitė. Pralaimėję leningradiečiams vos keturis
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS XXX
: S
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS _________ __ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
numeryje:
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE
į XXX 5 j GIMTINĖS SPALVOS į
Nr. 37 (1216)
mininko pavaduotoja L. Diržinskaite ir LTSR Aukš tojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministro pa vaduotojas V. Pranaitis pabrėžė, kad Vilniaus uni versiteto kraštotyros klubo patyrimą būtina skleisti kitoms respublikos aukštų kraštotyros jų mokyklų organizacipirminėms joms. Mūsų Inf. X
X
X
Lapkričio 25 dieną Žur nalistikos katedroje, Jono Karoso auditorijoje, įvyko popietė, Skirta Žurnalisti kos katedros įkūrėjo Jono Karoso atminimui. Joje daly vavo Lietuvos TSR nusipel niusio kultūros veikėjo J. Karoso žmona Sabina Karosienė, buvusieji jo mo kiniai doc. Br. Raguotis ir doc. J. Bulota. Vakare da lyvavo dėstytoja V. Kaz lauskienė, šiuo metu rašanti mokslinį darbą „Jonas Ka rosas — visuomenės vei. kėjas, žurnalistas". Studentai susidomėję žiū rėjo nuotraukas, kuriose užfiksuoti įvairūs J- Karo so gyvenimo epizodai. Dėst. V. Kazlauskienė trumpai ap žvelgė ilgamečio Universi teto Žurnalistikos katedros vedėjo, buvusio Žurnalistų sąjungos pirmininko bio grafiją. Labai įdomiai apie Joną Karosą papasakojo 25 me
taškus, mūsiškiai iš 15 ko mandų užėmė ketvirtąją vietą ir buvo apdovanoti diplomu. Penktą prizinę vietą Iškovojo mūsų kai mynai baltarusiai, šešto je liko maskviečiai. Lat viai buvo aštunti, estai — vienuolikti. Individualinėje įskaito je du dalyviai — sverdlovskietis Žukovskis ir charkovietis Stockis Iš 5 užduočių surinko po 43 balus. Mūsų delegacijos atstovas V. Tiažkij su 40 balų pasidalino V—>11 vietomis, R. Budbergylės ir A. Lazauskaitės sąskai toje — po 35 balus. Olimpiados organizaci nio komiteto pirmininkas prof. V. M. Semionovas, pasveikinęs mūsų delegaci ją su aukšta ketvirtąja vieta, palinkėjo neužleisti pozicijų ir ateinančiais me tais. Olimpiados metu vyko taip pat studentų ir jau nųjų mokslininkų konfe rencija „TSRS įkūrimo 60metls ir valstybės bei tei sės mokslo vystymasis". Konferencijos dalyvius
tus su juo bendravęs doc. Br. Raguotis. Jis — pirmo sios Universiteto žurnalistų laidos studentas, įžymaus žurnalisto mokinys. Doc. Br. Raguotis pabrėžė, kad J. Karosas buvo vadinamas „auksaburniu". Jis žinias remdavo savo patirtim. Dėstė emocingai, suintere suotai ir didaktiškai. Kaip prisimena B. Raguotis, ve dėjo paskaitos sužadindavo studentams norą mąstyti. Joną Karosą gamta apdova nojo literatūros jutimu, oratoriaus sugebėjimais. Žur nalistas, kaip sako docentas, visą gyvenimą buvo alka nas žinių. Doc. J. Bulota pa pasakojo apie J. Karoso žur nalistinį darbą. Jis buvo „Mokslo ir gyvenimo" il gametis redkolegijos narys. J. Karosas buvo peda gogas ir žurnalistas, o tam reikėjo didelio gyven'mo patyrimo. Ji« spręsdavo visas problemas greitai ir dalykiš kai, nemėgo ilgų kalbų. Susitikimo pabaigoje žo dį tarė J. Karoso žmona. Ji kalbėjo studentams apie tai, kad J. Karosas mylėjo žmones, tikėjo jais. Jis rū pinosi dvasios vertybėmis, antroje vietoje palikdamas materialines. Sabina Karosienė parodė studentams nuo. traukų iš J. Karoso gyve nimo. Baigdama ji palinkė jo studentams sėkmės moks le ir padėkojo visiems už įdomų susitikimą. Danutė BILOTAITĖ
sveikino žymus valstybės ir teisės teorijos specialis tas, TSRS valstybinės pre mijos laureatas profeso rius S. S. Aleksėj evas. Sverdlovskiečiai organi zavo svečiams ekskursiją po miestą, nuotaikingi bu vo draugystės vakarai Ins titute. Plati šioj olimpiados geografija: Sverdlovske rungtyniavo Tomsko, Ka zanės, Jerevano, Fiunzės, Alma-Atos , Taškento ir kitų šalies miestų aukštų jų mokyklų teisininkai. Dėmesio susilaukė Azer baidžano komanda, į ku rią įėjo ir Bangladešo pi lietis, studijuojantis mūsų šalyje. Įspūdinga tarybinės stu dentijos šventė Sverdlovs ke pasibaigė, tačiau drau gystės ryšiai, užmegzti Uralo žemėje, tvirtės. doc. A. DAMBRAUSKAS Delegacijos vadovas Nuotraukoje: mūsų olim piečiai Sverdlovske — R. Budbergytė (pirma iš deši nės) ir A. Drlukas (trečio je eilėje pirmas Iš dešinės).