camzBinis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1973 m. gruodžio 14 d.
Nr. 37 (857)
KAIP PASIRUOŠTI PIRMAJAM EGZAMINUI
GERAS MOKYMASIS PENKMEČIO LEMIAMAISIAIS
METAIS — TAIP PAT SPARTUOLIŠKAS DARRAS IR DOVANA TĖVYNEI!
Egzaminai, kurie Sunku surasti Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanui docentui V. Merkiui nors valandėlę laisvesnio laiko. Vyksta fakulteto tarybos ir katedrų posėdžiai, vis durų nenori uždaryti fakulteto komjaunimo organizacijos aktyvistai su įvairiais reikalais. Fakultete karščiausios dar bo dienos. Ką tik baigtas priešsesijinis studentų žinių pa tiki nimas. Išryškėjo visos studentų mokymosi spragos. Šiems rezultatams nėra abejingų. Kiekvienas sau kelia klausimą: „Ką dar galima padaryti?" Žinoma, daugiausia rūpesčių prodekanui. Gerbiamą docentą ir paprašėme pasi dalinti jais su mūsų laikraščio skaitytojais.
— Artėja žiemos sesija. Įdomu, kokį pažangumą užsi brėžę įveikti „kietųjų" mokslų atstovai? — Artėjanti sesija bus ne iš lengvųjų. Mes pasiryžę išlaikyti praėjusios sesijos pažangumo rezultatus. Toli gra žu tai nelengviau, negu juos pasiekti. Pavasario sesijos metu iškovotas didesnis kaip 90 procentų pažangumas yra pats geriausias fakulteto istorijoje. Žinoma, tai mūsų ne nuramina. Mes negalime abejingai žiūrėti ir į tą 10 pro centų nepažangių studentų. Si „uodega" tęsėsi net iki pir mųjų šių mokslo metų mėnesių. Teko pašalinti iš Univer siteto 12 studentų. Todėl norom nenorom laukdami žiemos sesijos, atsigręžiam į praėjusią: darome išvadas. — Kuo paaiškinamas toks studentų „nubyrėjimas", kas daroma, kad skolininkų būtų mažiau? — Didelė bėda — silpnas kontingentas. Mažas konkur sas, ypač į matematikos specialybę, padeda praslysti į Universitetą abiturientams su gana abejotinomis mokyk los žiniomis. Kaip parodė praktika, dažniausiai ir iškrenta tokie studentai. Ten, kur konkursai didesni, pavyzdžiui, į taikomosios matematikos specialybę, ir „nubyrėjimų" pasi taiko mažiau, ir pažangumas visą laiką gana aukštas. To dėl ir iš fakulteto dekanato, katedrų bei visuomeninių or ganizacijų darbotvarkės niekuomet neišbraukiamas klau simas, kaip padėti pirmakursiui, kaip išmokyti jį sistemin gai dirbti. Manau, kad vien posėdžiais, nutarimais, baus mėmis neatsipirksi. Visų pirma, reikalingas gyvas žodis, ..gyvas" pavyzdys. Čia katedroms daug talkininkauja fa kulteto komjaunimo organizacija. Rengiami pirma kursių susitikimai su fakulteto mokslo pirmū nais, aktyviai dirba biuro akademinis sektorius, vadovauja mas Ginto Balčiūnaičio. Šiais klausimais daug ko randa pirmakursis sienlaikraštyje „Matematikų dienos". Yra ir spragų. Reikiamų išvadų dar iki šiol nepadarė kursų kuratoriai. Ypač pirmiesiems kursams reikia nuola tinės kontrolės, laukia ir nesulaukia jie taip reikalingos kuratoriškos pagalbos. — Ar didelis buvo paskaitų krūvis? Kiek laiko buvo skirta studentų savarankiškoms studijoms? — Studentų mokymosi planas gana didelis, todėl ir pa skaitų krūvis nemažas. Savarankiškam studijavimui stu dentams belieka labai mažai laiko. Peržiūrėjus ateinančio semestro planus, didesnių pakitimų nelaukiama. — Tik ką baigtas priešsesijinis mokymosi patikrini mas. Ką galite pasakyti apie jo rezultatus? — Semestro metu buvo nuolat kontroliuojamas studen tų mokymasis. Buvo sudaryti individualūs studentų moky mosi planai. Kaip priemonė studentų kontrolei numatyti koliokviumai iš pagrindinių disciplinų. Studentų darbas kolūkiuose atitraukė visus planus atgal. Vis tiek, likus mė nesiui iki žiemos sesijos, galutinai susumavome rezulta(Nukelta į 2 psl.)
Istorijos fakulteto komjaunimo ir profsąjungos biurai nemaža dėmesio skiria pirmųjų kursų studentams. Neseniai įvyko pirmakursių meno saviveiklos apžiūra, kurią organizavo kultūros klubas. Praėjusią savaitę įvyko pirmųjų kursų komjaunimo susirinkimas „Kaip pasiruošti pirmajam egzaminui". Susirinkime kalbėjo ^Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas akademi niams klausimams J. Galinaitis, kuris patarė, kaip pasi ruošti pirmajai sesijai, kaip laikyti įskaitas, planuoti savo laiką sesijos metu. Panašūs pirmakursių susirinkimai vyksta visuose fakul tetuose. Z. BESASPARYTĖ
Vienintelė vieta, kurią ap lanko visi studentai — skai tykla. Studentaujantysis tiktai sesijos metu baksnoja drau gą — kokio čia šifro reikia užsakymo lapelyje?.. Yra to kių, kurie skaitykloje kant riai sėdi visą semestrą po paskaitų ir „langais" tarp jų. Net vietas mėgstamiausias išsirinkę. Viena iš tokių lituanistikos skaitykloje — geltonplaukė merginai tik prireikus išsiaiš kinau pavardę) IV kurso lie tuvių kalbos ir literatūros specialybės studentė Regina Bagvilaitė. Kurso draugai, aišku, riau papasakotų apie ją šitiek laiko kartu išbuvę ditorijose ir talkose. Ar žai tarpusavio reikalų bendrakursiai?! Ne tiek jau daug turime vardinių stipendininkų (tik dvidešimt tris), kad nesido mėtume, kas jie tokie. Kiek teko girdėti, daugelį jų
R. Bagvilaitė: „Reikalavimai sau“ bendrakursiai laiko pavyz džiu moksluose — studentiš ko gyvenimo pagrinde. Vien penketai pirmaisiais studijų metais Reginai ne buvo naujiena. Įstodamas į Universitetą su vidurinės mo kyklos aukso medaliu irgi nieko nenustebinsi. Taip ir li ko neįvairi Reginos studijų knygelė iki šiol: vien penke tai. Visuomeninė veikla — taip pat ne plėšiniai: buvo mo kyklos komjaunimo organiza cijos sekretoriaus pavaduoto ja— Draugai išrinko seniū ne. Net ir dabar — ketvirta me kurse — negaliu išspruk ti iš kokios paskaitos, nes reikia nešioti lankomumo žurnalą. Kai kurių klausyda ma, tikrai gaištu laiką: skai tykloje dvi valandos daugiau Įduotų, — skundžiasi Regina. Taip pakrypus šnekai, pa klausiau, kokias paskaitas la biausiai vertina. Tai, kad pa sirinkusi kalbos, o ne litera tūros specializaciją, jau rodo kalbininkų paskaitų patrauk lumą. Ko gero, nuo dėstyto jo didžiąja dalimi priklauso, kur rimtas studentas .atras save". Štai doc. A. Girdenis
patraukė nemažai dabartinio IV kurso studentų moksliniam darbui . Jo vadovauja ma Regina Bagvilaitė pernai respublikinėje studentų SMD darbų apžiūroje užėmė pirmąją vietą už darbą „Kai kurios ginčytinos varniškių tarmės ypatybės". Pati esanti varniškė. Galima sakyti varniškė — mieste vidurinę mokyklą baigė, nors tėvai gyvena kaime. Varniai — miestas tai ne Vilnius, Parvažiuoji: fontanas trykšta! Turi tris bažnyčias, garsią praeitį ir naują audimo fabriką. Baltų filologijos būrelyje Regina neapleidžia tarmių artimiausia — to mokslo. Kas 1 ir imasi: varniškių tarmės. Būrelio kryptis — eksperimentinė. Tiria garsus. Ir lau žo nusistovėjusias nuomones. Pavyzdžiui, „oficialiai" buvo manoma, kad varniškiai bendrinės tarties „uo” keičia į ilgąjį balsį „ū" (duona — dūna). Geriau įsiklausius, o tam padeda audiovizualinės laboratorijos prietaisai, gir dėti, kad tai ne paprastas il gasis „ū", o kitoks — lyg „užriestu galu".
— Tam ir klausos reikia geros! Reikią. Gerai, kad lankiusi mokyklos chorą. Ir dabar traukią dainuoti ar ansambly je šokti, bet laisvo laiko — nė minutės. Eitumei ten — atimtum iš čia. Juo labiau, kad turinti daugiau visuome ninių pareigų. Ji — Filologi jos fakulteto komjaunimo biuro narė, anksčiau buvo at sakinga už akademinį, dabar už ideologinį darbą. Antra jame kurse buvo fakulteto Pirmūnų tarybos pirmininke. Atsiradus daugiau pareigų, teko vairą perleisti kitiems. Kaip perleido, taip ir išsi skirstė taryba. Daugelis abe jojo: gal ji kartais nereika linga? Regina mano kitaip: — Draugo žodis visada la bai padeda. Pirmūnų tary bos darbo formų gausybė, tik visuomeniškų pirmūnų ma ža. Pirmūnas be visuomeninės veiklos yra savanaudis, nes jis nieko neduoda draugams, o, jei įsižiūrėsime, nemažai imasi. Sako, kad aš per daug reikalauju... Nežinau, bet mano nuomonė vargu ar keisis. Regina mano, kad tik per didžiulį reikalavimą iš savęs
tokių darbų nuveikė jos mėgstamiausi dėstytojai: prof. V. Mažiulis, prof. Z. Zinkevičius, docentai A. Gir denis, J. Kabelka, A. Pupkis. Pavyzdžiu sau Regina lai ko tik kalbininkus vyrus. Gal būt, pasiseks Reginai Bagvilaitei po kokių dešimties metų tapti kalbininkės pavyzdžiu. — Tuoj pedagoginė praktika. Noriu važiuot į Varnius. — Ar mokytoja norit būt? — Nežinau... nelabai... nors... neapsileisčiau. .. Ten broliukas devintokas nuo mokslo sukasi — neleido mama Jūreivystės mokyklon. O dvi sesutės penketais mo kosi. Tarp savų šnekėti tar miškai — tai ne audiovizua linėj laboratorijoj! Beje, pa sirinksianti ir užsirašysianti reikalingų duomenų. Įsivaizduokim, kaip grįš į savąją Varnių mokyklą. Jau mokyti! Sakykim, eis namo ir susitiks savo tėvuką — kelių meistrą. Sis nudžiugs, nusišypsos, bet ne per daug: žemaitis... Užauginęs tokią dukterį.
A. STANEVIČIUS