Tarybinis Studentas, 1967 m. gruodžio 27 d. Nr. 37 (623)

VtSŲ SALIŲ PROLETARAI. V/ENYK/TESI

Naujametinis interviu

1967 m.

O

o

(

gruodžio mėn.

d

TIKINTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. ^.^aPARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

27 d

TREČIADIENIS

Nr. 37 (623) Eina nuo 1950 m.

Kaina 2 kap.

-------------—-

J ^(>$4 ęvici-ify

idugsmingų Švenčių, draugai!

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS KARSTAI SVEIKINA UNIVERSITETO PROFESORIUS, DĖSTYTOJUS, STUDENTUS, ADMINISTRACIJOS DARBUO­ TOJUS SU NAUJŲJŲ METŲ ŠVENTE IR LINKI VISOKERIOPŲ DARBO IR KŪ­ RYBOS LAIMĖJIMŲ, SĖKMĖS ASMENINIAME GYVENIME. PRAĖJUSIEJI JUBILIEJINIAI DIDŽIOJO SPALIO METAI UNIVERSITETO GYVENIME BUVO LABAI REIKŠMINGI. MUSŲ DARBĄ, VYSTANT RESPUB LIKOS MOKSLĄ IR KULTŪRĄ, AUKŠTAI ĮVERTINO TARYBINĖ VYRIAUSY­ BĖ, APDOVANODAMA UNIVERSITETĄ LIETUVOS KP CENTRO KOMITETO. LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO, LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS IR LIETUVOS RESPUBLIKINĖS PROFSĄJUNGŲ TARY­ BOS ATMINIMO VĖLIAVA. ATEINANTYS METAI — JUBILIEJINIAI LIETUVIŲ TAUTAI: ŠVĘSIME PIRMOSIOS SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS LIETUVOJE PENKIASDEŠIMT MĖTĮ. UNIVERSITETO REKTORATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS TIKISI, JOG ŠIĄ DIDŽIĄJĄ LIETUVIŲ TAUTOS NACIONALINĘ ŠVENTĘ VIU MAUS UNIVERSITETAS SUTIKS SU NAUJAIS LAIMĖJIMAIS. SĖKMĖS 1968 METAIS.*

© © © © © © © © © © © © © © © © © © © © © © © ©

|SU NAUJAISIAIS! b

w

mokslų» kandidatai (ŠIAIS METAIS UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI APGYNĖ 9 MOKSLU DAKTA­ RO IR 31 MOKSLŲ KAN­ DIDATO D’šfrtACIJAS)

A. MERCAITIS (ekonomika)

A. GIRDENIS (filologi ja)

J. STANKEVIČIUS (ekonomika)

SVEIKAS, STUDENTE. NU^KA^TUTAFr7AM?NRKVIVnqV' ­ SS ĮSKAITŲ, ĮSKAITŲ, EGZAMINŲ, EGZAMINU. SUSI SUSIRINKIMŲ, STIPENDIJOS PRASS GĖRIMŲ UC.IVI1VIV HĮ m PAPEIKIMŲ, rAriSUUIIlL VISS SUOMEN1NIŲ RENGINIŲ SS — DARBO BEIPOILSIO POILSIOSTOVYJE STO ------ BEI LŲ. NUALINTAS SAVIVEIK­ LOS, TVISTO, ŠEIKO IR KO­ VOS UZ VIETELĘ BENDRABU­ TYJE! LAI APLENKIA TAVE DVEJETAI, GRIEŽTI PAPEIKI­ MAI, BLAIVINTUVĖ IR PI*NIGINĖS ’ — ............

VAKUUMAS ILGUS, ILGI ĮJ; ILGUS 1968 M. SEMESTRUS. iŠ LAI PASIPUOŠIA PASIPUOŠIA STUDENTES STlinENT N Sj IMPORTINĖS BEI TĖVYNINĖS & GALANTERIJOS DEFICITU ŽIEMĄ IR VASARĄ. . .

LABAS, DĖSTYTOJAU, DO­ CENTE IR PROFESORIAU, NU­ SIAUBTAS DARBO MOKSLINIO BEI PEDAGOGINIO, O TAIPO­ GI SUSIRINKIMŲ, PASITARI­ MŲ, POSĖDŽIŲ.

KONFEREN­ CIJŲ BEI SIMPOZIUMU, GYNIMŲ IR OPONAVIMŲ, MOKS­ LINIŲ STRAIPSNIU KOŠMA­ RO! TEGUL PROFSĄJUNGA PASIRŪPINA, KAD DAR NORS VIENUS NAUJUS ME­ TELIUS SULAUKTUM BEVEIK SVEIKAS IR ŠIEK TIEK GYVAS. . .

LAIKYKIS, DEKANE, PRODEKANE IR KATEDROS VE­ DĖJAU, VOS NE IKI INFARK­ TO NUVESTAS NEDRAUSMIN­ GO. NEKUKLAUS. NEDORO, NEMANDAGAUS. NEDISCIPLI­ NUOTO, NEUŽGRŪDINTO STU­ DENTO IR STUDENTĖS. KURIE Į TAVO GRAŽIUS. _PA__ MOKANČIUS ŽODŽIUS ALKŪ­ NE NUMOJA! NEPAMESK VIL­ TIES, KAD SEKANČIAIS ME­ TAIS BUS. PAGALIAU, AT­ GAIVINTOS KŪNO BAUSMĖS MŪSŲ MOKSLO ĮSTAIGOJE, IR NORS PAVARGS RANKA, BET PAILSĖS GALVA. . .

NEPASIDUOK. ASPIRANTE IR LABORANTE, VISUS ME­ TUS DREBĖJĘS DĖL PERATESTAVIMO! DAR ŠIAME

I

I

V. JONAniS (medicina)

BIBLIOTEKININKAI KABINĘ KABINE_____ METUS ______ VISUS TŲ VEDĖJAI. METUS siti a itkf ttisttt cTnn™»r SULAUKĖJUSIŲ STUDENTŲ IŠPLĖŠTŲ LAPŲ STOROSE KNYGOSE IEŠKOJĘ IR SKAI­ TYTOJUS KOL1OJĘ! PO NAU­ JŲ METŲ BIBLIOTEKOJE KNY­ ŠIMTMETYJE TAVO TROŠKI­ GŲ DAUGĖS, VADINASI, IR MAI IŠSIPILDYS — Iš TIESŲ. JUMS BEDU NEMAŽĖS. VER­ IŠ TIESŲ SAKAU TAU — BŪ­ KITE, O MES PADĖSIME — SI KANDIDATU, O JEI NE­ KOLEKTYVAS STIPRUS, JAU­ NUMIRSI, GAL IR DAKTA­ NAS IR PAJĖGUS. . .

RU. . .

NENUSIMINKIT. RŪBININ­ VISUS DREBĖK, UNIVERSITETO KĖS IR VALYTOJOS, REMONTININKE. PER METUS METUS RETAI GERA ŽODĮ 1S NURENGIAMU IR APRENGIA ­ VIENĄ KUOLĄ TAŠĘS IR VIS IŠ­ NAUJŲ LĖŠŲ PRAŠĘS! GALI MU MOKSLO KANKINIŲ NUORŪ­ GERT, GALI NEGERT, SUTIK­ GIRDĘ. CIGAREČIŲ DAMAS PASKUTINIUS SAVO KAS. POPIERGALIUS IR TUŠ­ METUS. — PASIGAILĖJIMO ČIUS BUTELIUS IS AUDITORI­ JŲ BEI KITU VIETŲ RINKĘ!

NEBUS.. .

SAKO. KINIJOS UNIVERSITE­ RAUDOKITE IR TOLIAU TUOSE BONA IR BLOGIAU. . .

BŪKIT PALAIMINTI, VISUO­ MENĖS VEIKĖJAI, PLUŠAN­ TIEJI IKI DEVYNIASDEŠIMT DEVINTO PRAKAITO KOMITE­ TUOSE, BIURUOSE, KOMISIJO­ SE. TARYBOSE IR KITOKIOSE ŽINYBOSE! POPIERIUS ŽADA BOTI KANTRUS IR PO NAUJŲ METŲ, O GRAŽI KALBA — 0,00.000.000.001 DARBO. . .

DAR TŪKSTANTĮ METŲ GY­ VUOK. VYRIAUSIAS BUHAL­ TERI, VYRESNIEJI IR JAU­ NIEJI SĄSKAITININKAI IR KASININKAI, DORU IR NEDO­ RU BODU SURANDANTIEJI LESŲ IR KANTRYBĖS IŠPE­ NĖTI VISĄ ŠITĄ MOKSLO SKRUZDĖLYNĄ RUBLIU IR KAPEIKA! TEGUL DEŠIMTĮ ŠU NAUJAISIAIS TŪKSTANČIŲ METŲ NEIŠSEN­ METAIS KA PINIGU MAIŠAI, O JAU PASISTENGSIM. . .

4078 MERGINAS SU NAUJAIS METAIS, SU 1662 VYRAI NAUJA ALGA, NAUJU ETATU, ŠVIEŽIA STIPENDIJA! CFT’VT?! IC

SENELIS 25 A T Tno Šaltis

Sveikina

R. KAZLAUSKAS (chemija)

R. LUKAUSKAS (pedagogika)

Šie metai reikšmingi tuo, kad Jie buvo Didžiojo Spalio jubiliejaus metais. Už nuopel­ nus, ruošiant kadrus ir vys­ tant mokslą, mūsų Universi­ tetas buvo apdovanotas Lie­ tuvos Komunistų partijos CK, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, LTSR Ministrų Tarybos ir Respubli­ kinės profsąjungų tarybos atminimo vėliava.

Gruodžio 19 d. Lietuvos KP CK biuras apsvarstė politinį studentų auklėjimą musų Universitete.

KUO BUVO REIKŠMINGA ŠIŲ MOKSLO METŲ PRA­ DŽIA? Jubiliejinių metų Rugsėjis iš tikrųjų įsimintinas — dau­ giau kaip 2500 studentų nau­ jai atvėrė Universiteto duris, jų tarpe 1340 stacionaro pir­ makursių. Kaip niekada, šiais metais Universitete mokslo semiasi 13.500 studentų, tame skaičiuje 5.740 dieniniame skyriuje. O šiemet Universite­ tą baigė net 1.345 studentai, iš jų 868 stacionare.

TOKIAM STUDENTŲ BŪ­ RIUI PARUOŠTI REIKIA DAU­ GIAU DĖSTYTOJŲ. KAIP MO­ ŠŲ UNIVERSITETE SPREN­ DŽIAMAS ŠIS KLAUSIMAS? Šiuo metu dirba 696 dėsty­ tojai. Jų skaičiaus padidėji­ mas ne toks ryškus, tačiau žymiai išaugo jų kvalifikaci­ ja. Turime 40 profesorių ir mokslų daktarų, daugiau kaip 300 kandidatų ir docen­ tų.

Universiteto mokslinių laipsnių teikimo Tarybos tu­ rėjo daug darbo, nes 116 žmonių šiemet apgynė kandi­ datinių ir 13 mokslų daktaro disertacijų, tame skaičiuje Universiteto — 9 mokslų dak­ taro ir 31 mokslų kandidato.

KĄ GALITE PASAKYTI APIE NAUJAS SPECIALYBES, NAUJUS MOKSLO PLANUS? Ekonomikos fakultete pra­ dėta ruošti naujos specialy­ bės — ekonominės informa­ cijos mechanizuoto apdoroji­ mo — specialistai, šiuo me­ tu Universitete ruošiami 32 specialybių ir 52 specializaci­ jų žmonės, kurie dirbs įvai­ riose švietimo, kultūros ir liaudies ūkio srityse. Mokslą

KUO REIKŠMINGI 1967 METAI UNIVERSITETO VAKA­ RINIAM IR NEAKIVAIZDI­ NIAM SKYRIAMS? Įsikūrė atskiras Ekonomi­ kos vakarinis ir neakivaizdi­ nis fakultetas, žymiai išaugo Kauno bendramokslinis fakul­ tetas. šiais metais išleidome 477 specialistus, kurie įvai­ riuose gyvenimo baruose pa­ naudoja Universitete įgytas žinias.

KIEK STUDENTŲ KASMET PRIIMAMA Į VAKARINĮ IR NEAKIVAIZDINĮ SKYRIŲ? Šiemet priėmėme 1255 stu­ dentus. 405 studentai paskai­ tas lanko vakarais, o 850 stu­ dentų mokosi neakivaizdiniu budu. Dabartiniu metu Uni­ versiteto neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuose moko­ si 7791 studentas.

Studentai gali naudotis naujai paruoš­ tomis programomis, paskaito­ mis. Biblioteka stengiasi ap­ rūpinti vadovėliais, mokymo medžiaga. Bet visiems, žino­ ma, nepakanka.

SU KOKIAIS SUNKUMAIS SUSIDURIA STUDENTAI? Jų daug. Visų pirma, patal­ pų klausimas. Atvykę į sesi­ jas, studentai neturi kur gy­ venti. Bendrabučiais aprūpi­ nama tik visai maža dalis studentų.

Malonu pažymėti, kad studentai daugiau ruo­ šiasi įskaitoms, egzaminams, skaito daugiau literatūros.

Doc. Br. SUDAVIČIUS Universiteto prorektorius mokymo reikalams

pagal naujus planus pradėjo teisininkai, istorikai, žurna­ listai. Jie mokysis penkerius metus. Darome viską, kad paruoštume puikius specialis­ tus. Universitete mokosi ne­ maža studentų iš broliškų — Estijos, Latvijos ir kitų — respublikų. Palaikomi glau­ dūs ryšiai su VDR Graifsvaldo Universitetu, Čekoslovaki­ jos socialistinės respublikos studentais.

KĄ GERO ŽADA 1968 ME­ TAI? Jie turi būti ne blogesni už praėjusius. Tai bus irgi jubiliejiniai metai, nes LTSR darbo žmonės švęs pirmosios proletarinės revoliucijos Lie­ tuvoje 50-metį. Tai, be abejo,, suaktyvins viso Universiteto^ kolektyvo politinį gyvenimą.

Ruošiamės kuo geriau sutik­ ti šį jubiliejų.

LKP CK biuro nutarimas dėl studentų politinio auk­ lėjimo, be abejo, padės kelti ne tik auklėjimo, bet ir mokymo lygį. Bus žengtas naujas žingsnis stiprinant ir materialinę bazę.

Prasidės bibliotekos priestato ir Eko­ nomikos fakulteto statyba naujame studentų miestelyje.

A. VYGONTIENĖ Prorektorė neakivaizdinio mokymo reikalams KĄ GERO ŽADA 1968 ME­ TAI? Ką gero jie atneš — sun­ ku pasakyti. Visi pirmi kur­ sai pradės mokytis pagal naujus planus. Studentų kon­ tingentai liks tie patys. No­ rėtume, kad Į neakivaizdinį stotų tie žmonės, kurie dirba artimą pasirinktai specialy­ bei darbą.

Linkime kated­ roms ir dėstytojams daugiau dėmesio skirti neakivaizdinin­ kams. Reikėtų apgalvoti Ir neakivaizdininkų apgyvendi­ nimo klausimą.

KUO REIKŠMINGI 1967-TIEJI?

1967-tieji mums buvo pas kutinės kandidatinės ir pir­ mosios daktaro disertacijos metai. Ir ne vienos, o beveik iš karto dviejų daktaro diser­ tacijų — doc. J. Kazlausko ir doc. Z. Zinkevičiaus. Jei ne to­ limas kelias oponentams, ga­ lėjo būti apginta ir trečioji — doc. J. Palionio.

Baigta rašyti dar viena — doc. V. Mažiulio. Ne per seniai kan­ didato diplomą gavo jauniau­ sias katedros dėstytojas A. Girdenis ir tuo lyg užbaigė kandidatinę ,,epochą“ katedro­ je.

Išėjo iš spaudos lituanistų ir visų jiems prijaučiančių seniai lauktos knygos — Z. Zinkevičiaus „Lietuvių dialek­ tologija“, J. Palionio „Lietu­ vių literatūrinė kalba XVI — XVII a“, spausdinama J. Kaz­ lausko studija „Lietuvių kal­ bos istorinė gramatika“, pa­ sirodė du „Baltisticos“ sąsiu­ viniai, kiti katedros parengti leidiniai.

Taigi ropštomės akmenuo­ tais lituanistikos mokslų tar­ pekliais. . .

Pagyvėjo bendradarbiavi­ mas su kitais TSRS ir užsie­ nio mokslininkais lingvistais.

Siunčia mums savo darbus iie, gauname „užsakymų“ iš jų ir mes. Lapkričio mėnesį vykusioje mokslinėje konfe-

Doc. J. PIKČILINGIS Lietuvių kalbos katedros vedėjas rencijoje lietuvių kalbos klausimais, skirtoje Spalio 50-mečiui, buvo pažymėta, kad pasaulinis baltistikos centras baigia persikelti iš Poznanės į Vilnių. Štai ties kuo pirmiausia sustoja žvilgsnis, greitomis perbėgdamas praėjusių metų darbus ir dienas.

Sutikdami 1968-uosius me­ tus, turime ne mažesnių už­ mojų bei sumanymų. Ypač jaučiame būtiną pareigą ge­ riau padirbėti gimtosios kal­ bos kultūros baruose.

2 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. gruodžio mėn. 27 d.

žiburiai

ALDONA, IEŠKOK SAVOJO „AŠ“! ant viso pasaulio (gal aš per­ stipendiją mažesnę gaudavo, dedu?). Tavo įtūžio objektas ir menkesnė iš namų parama yra visuomeninės organizaci­ tebūdavo, bet 5 metai būdavo jos. Daugelis draugų savo intensyviai išnaudojami ir laiškuose siūlo įvairius bū­ kultūrinėms gėrybėms). O dus padėčiai pakeisti. Bet Tu poezija, knygos? Jeigu sakai, imsi ir juos kaltinti, sakyda­ kad kultūrinės vartybės LDONA, aš Tavęs ne­ ma, kad tau perša trafareti­ — tik prošvaistės, tai tu pažįstu, tačiau Tavo nius receptus. Tačiau draugai pripuolamai su jomis bend­ laiškas „Tarybiniam stu­ teisūs. Jie analizuoja, ieško, rauji ir telaikai pramogomis. dentui" buvo lyg ir Tavo vi­ siūlo. O ar Tau priimtinos jų Tai ne pramogos, — tai nuo­ zitinė kortelė, iš kurios daug mintys — čia jau kitas daly­ latinis dvasinis poreikis. Juo turėti labiau, kad Tu filologė. Sa­ ką galima spręsti apie Tave kas. Galvoti, ieškoti, pačią. Aš turiu galvoje Tavo savo poziciją yra vienas iš kaisi esanti tokia „vidutiniš­ gyvenimo būdą, pažiūras apie pagrindinių būsimo inteligen­ ka", kad ir sportas Tau nepri­ nereikia, save ir savo amžininkus. Tu­ to bruožų, kuriuos reikia jau einamas. Bet juk riu pasakyti viena — labai dabar ugdyti. Savo skeptišku kad Tavo pavardė būtų ge­ nenuginkluoji riausių respublikos sportinin­ gaila, kad tokių, kaip Tu — požiūriu Tu daug. Susidaro įspūdis, kad nei komjaunimo, nei profsą­ kų dešimtuke, nereikia re­ Tau nuobodu gyventi. Pagal­ jungos. Visai kas kita būtų, kordų. Reikia — poilsio. Čia aš labai abstrakčiai vok: Tu dar jauna (ne dau­ jei Tu po daugelio protingų giau kaip 22—23 metai), o bandymų sužmoginti visuo­ paliečiau kai kuriuos psi­ gyventi reikės dar mažiausia meninę veiklą, argumentuotai chologinius žmogaus požiūrio du kart po tiek. Ir Tu manai, įrodytum, kad netikę visuo­ į pasaulį nusivylimo momen­ kad Tave visur turės lydėti menininkų darbo metodai, tus. O iš principo aš Tau visuomeninės organizacijos, kad jie, kaip velnias kryžiaus pritariu, Aldona, kai palieti organizacijų turės Tavimi kas nors rūpin­ baidosi lankstesnių, kūrybin­ visuomeninių bijo veiklą. Sakysim, buvo literatų tis? Ne, Aldona, aš Tavęs ne­ gesnių darbo formų, smerkiu, kad Tu kaltini vi­ bent kiek laisvesnių minčių. vakaras, bet jį organizavo, iš Keli žodžiai apie „viduti­ esmės, tik plunksną bandan­ suomenines organizacijas. Tu teisi — jeigu komjaunimas nybę". Man rodos, tos sąvo­ tiems ketvirtakursiai lituanis­ nemoka dirbti — drožk tai į kos pritaikymas yra žmonių tai, susitiko literatų būrelis akis. Tačiau yra ir kita pusė nuvertinimas. Reikia suprasti su poetais A. Baltakiu ir J. — jeigu komjaunimo orga­ viena — netgi, taip vadina­ Marcinkevičium, bet beveik nizacija stengtųsi išjudinti Ta­ mas, gabus žmogus dažnai pogrindinėmis sąlygomis. banalybė Įvairūs renginiai Aktų sa­ ve, Tu sakytum: „Atstokit būna vidutinybė, nuo mano galvos, aš turiu sa­ arba abstrakcija, bet ne as­ lėje oficialūs ir, toli gražu, vų interesų, savų rūpesčių, menybė, niekuo ypatingu ne­ tik apsukresniems ir išrinktie­ turiu savo intymų gyveni­ pasižymįs žmogus būna su­ siems teprieinami. Fakultetų mą". Štai čia ir reikia ieškoti dėtinga asmenybė. Vadinasi, renginių kažkaip nesigirdi. sa­ šaknų savo įdomesniam gy­ toji sąvoka turėtų būti var­ Nejaugi jie nepateisino labai venimui — pačioje savy, pa­ tojama ne vidutinių gabumų vęs seniau? Būdavo galvoti apie savo gyveninio žmogui apibūdinti, o žmogui, įdomu juose pabuvoti, o ir prasmę. Matau tavo veide kuris neturi savo požiūrio, sa­ pabuvoti ten beveik kiekvie­ •skeptišką šypsnį: vėl banaly­ vo tikros individualybės. Jei, nas galėdavo. O pobūdis tų bė. Taip, pats pasakymas pa­ Aldona, Tu save laikai vi­ renginių būdavo įvairus — šėlusiai banalus, bet nejaugi dutinių gabumų, nėra ko nu­ diskusijos, susitikimai su žy­ banaliais pavadinsi meilę, siminti, jei imi laikyti save miais žmonėmis. Tie susitiki­ džiaugsmą, liūdesį. Šios sąvo­ vidutinybe asmenybės aspek­ mai būdavo jaukūs, intymūs. Žinoma, dabar daug kas pa­ kos egzistuoja tiek amžių, kiek tu — jau labai blogai.

Argi jau taip neįdomu mū­ sikeitė, bet apie įdomias dar­ egzistuoja pats žmogus.

O juk visa tai — tu pati, ta­ sų Universitete? Apėmė žo­ bo formas reikėtų būtinai vo sudėtinės gyvenimo da­ džiais nenusakomas pasiten­ pagalvoti, ypač žinant, kad lys. Keičiasi žmogaus gyveni­ kinimas, apsilankius ketvirta- egzistuoja nemaža studen­ mo būdas, ekonominės struk­ kursių suruoštame Universi­ tijos dalis, laikanti save „vi­ Tikra dutinybe". Ir galvoti ne ko­ tūros, papročiai, mados, o teto literatų vakare. nors konferencijų, žmogus visada lieka žmo­ jaunos poezijos saulė švietė kių gum — su mintimis, emocijo­ tą vakarą — skambėjo saviti pasitarimų, susirinkimų for­ mis, veržimusi į tiesą, grožį ir jaunų poetų balsai, džiugino ma, o kasdieninėje veikloje, gėrį. Žmogus, kuris ne tik aukštas jų poetinis lygis, ori­ kasdieniniame bendravime su Reikėjo, žmonėmis, stengiantis įgyven­ džiaugiasi, bet ir kenčia. Al­ ginali mąstysena. dona, būtų labai gerai, jeigu Aldona, Tau ten pakliūti! Sa­ dinti originalius sumanymus Tave nuoširdžiai jaudintų blo­ kai kartais nueini į teatrą. O bei pasiūlymus ir atmetant gis ir per kovą su juo verž- Tu nueik ne kartais, o daž­ tuos, kurie nevykę, nors jie tumeisi prie tikros tiesos, prie niau (pinigų tiek daug nerei­ ir užfiksuoti planuose.

V. BRAZYS ir nuoširdumo, bet ne tūžtum kės, anksčiau studentas

jjūLOri

A

Pilka padėtis verčia susimąstyti REIT Naujieji Metai.

Ir mes paprastai sutin­ kame juos dvilypiu jausmu — džiaugsmu ir liūde­ siu. Džiaugiamės, kad prieš mus ateitis, gal būt, išsipildys neįgyvendintos svajonės ki­ tais metais pragyvensime metus turiningiau, ir liūdime, nes žinome — kas praėjo nebesugražinsi: upė ta pati, bet vandenys nebe tie. Mes gy­ vename kasdieninį žmogaus gyvenimą, bet kasdienybė nepanaši viena kitai: kiekvie­ ną dieną kuriame savo dės­ nius, kuriuos kūrė dar prieš mus gyvenę žmonės, prisiden­ gę „figos lapeliais".

Aš nenorėčiau sutikti su Tavim, Aldona, kad žmonės diferencijuojami į vidutinio­ kus ir talentus, kurie, anot Jūsų ir „autoritetų" — gam­ tos dovana. Marksistiniu po­ žiūriu galvojantis žmogus ir žinąs žmogaus evoliuciją ma­ to ir žino, jog atskiras indivi­ das yra gamtos produktas, o tai reiškia, kad mes visi (ta­ lentai ir vidutiniokai) esame vieno medžio vaisiai. Jūs sa­ kysite, kad vaisių būna įvai­ rių. Taip, tai tiesa. Blogi tie vaisiai, kuriuos graužia kir­

G

minai ir kurie pūva. Analo­ giška su žmogumi: kai jis tik egzistuoja, o negyvena — pū­ vantis vaisius. Žmogus supil­ kėją, kai jis susitaiko su esa­ ma padėtimi, su mūsų gyveni­ mo trūkumais, kurie kaip kir­ minai graužia jo sveiką or­ ganizmą.

Tu matai tai, kas pas mus yra žmogiška, bet vertini šį reiškinį iš blogosios pusės. Tu reiški pretenzijas mūsų auklė­ tojams, kurie siekia įskiepyti meilę gyvenimui, sakydama, jog Tu pajėgi skraidyti, bet Tu nesupratai, kaip dabar ne­ supranti, prasmės, ir ką jie norėjo pasakyti Tau, dar ne­ susiformavusiai asmenybei, pilnai svajonių apie ateitį: „išmokyti vaikščioti žeme!"

Kaip atrodytų, jei visi būtų tokie kaip Tu, kuriai „Juo­ kinga iš šitų naivių pastangų įskiepyti žmonėms nepagrįstą optimizmą?" Žemėje, tur būt, pasidarytų dar nuobodžiau ir pilkiau, o kaip tik to Tu ne­ nori: Tau arčiau prie širdies žmogaus optimizmas, mūsų gyvenimo progresas.

Tu teigi, jog Universitete neįdomu. Iš tiesų, kaipgi gali būti įdomu, jei Tau, kiek ga­

lima spręsti iš pateiktų laiške faktų, gyvenimas apsiriboja tik tuo: „bendrabutis-paskaitos, paskaitos-bendrabutis", retkarčiais kinas, teatras, knyga, ir viskas!? Argi ne Tu pati kalta? Tu gi pati pasirin­ kai tokį gyvenimo būdą. Ge­ rai matai pati, kad gyveni pa­ gal šabloną, kuris neatitinka Tavo dvasinių poreikių.

Savo požiūriu į gyvenimą Tu atstovauji tą mūsų jauni­ mo dalį, kuri yra daugiau reikli kitam, mažiau sau. To­ kia pažiūra ir gyvenimo bū­ das negali būti rišamoji me­ džiaga, formuojant kolektyvą, kuriuo nusiskundi.

Lengva griauti, bet staty­ ti ir atstatyti yra sunkiau. Va­ dinasi, be sąžinės dar yra pa­ reiga, kuri reikalauja iš žmo­ gaus pasilikti savo vietoje, aukotis vardan kitų. Aukotis reikia ne pasyviai ir bepras­ miškai, bet suvokiant dėl ko aukojamasi visa širdimi. Nau­ juosius Metus aš siūlau sutik­ ti, kaip paprastai sutinka­ me, — dvilypiu jausmu, — džiaugdamiesi ir liūdėdami ir toliau gyventi sąžinės ir pa­ reigos kompromise.

A. UŽA

STEFA SKURKYTE

Laukia sesija ir III k. eko­ nomistės Stefos. Į šalį lais­ valaikį, malonumus, priekyje dar vienas išbandymas. Į Universitetą ji atėjo iš ga­ myklos, buvo žmogus, kaip sako, su patyrimu. Ne vie­ ną sunkumą teko įveikti, ne vieną kliūtį nugalėti trupu­ tį daugiau kaip per dvide­ šimt metų. Kurso draugai Stefą Skurkytę gerbia už tie­ są, draugiškumą, nuoširdų žodį, ją gerbia kaip grupės pirminės komjaunimo orga­ nizacijos sekretorę.

ALBINAS SARPALIUS

Paskutiniai pasispyrimai — ir sudie, Universitete. Penk­ takursis geologas visus mokslo metus baigdavo tik labai gerai. Šioji sesija taip pat neturi išsiskirti iš kitų.

Džiugu tiek pasiekus, bet kartu ir liūdna būti Universi­ teto veteranu. Neveltui Gedi­ minas pasirinko geologiją.

Jis myli žemę, myli gamtą, trokšta pažinti ją. Geriausias jo poilsis — turizmas ir sportas. Ne kartą jisai gynė jakulteto sportininkų garbę kaip plaukikas ir imtynininkas. ALGIRDAS MATKEVICIUS

GEDIMINAS MOTUZĄ

Artėja Naujieji Metai. Jau antri Albinui Universitete.

Apie Naujus Metus kalbant, visada sakoma, kad jie džiu­ gūs. O šiemet? Koks gali būti džiaugsmas dabar, kai prieš akis sunki sesija. Albi­ nas pasidžiaugs po jos, atsi­ kvėps po egzaminų ir įskaitų.

O jiems kaip ir paprastai jis pasiruošęs.

Nuo pirmos dienos Albinas Sarpalius, be teisės mokslų, pamėgo ir visuomeninį darbą, kuriam skiria dalį savo lais­ valaikio.

■GDBCDBGDBGDBGDBCDBGDBCDBGDBGDBCDBCDBCDBC

KŪRVBOS IŠEINU Ir tavęs, ir savęs man per maža, Maža įmerktų vazoj gėlių.

Aš girdžiu, kaip akimirkos laša Iš atstumų labai didelių.

Slogios, sunkios lyg nuovargis sienos, — Reikia saulės kaitra apsipilt, Reikia pirštais prakalbinti plieną, Sūraus prakaito skonį patirt.

Naujo gylio, nežinomų plotų, Negirdėtų dar posmų, dainų, Naujo jausmo, svajų nesvajotų Paieškot į dienas išeinu.

J. BŪRAITĖ I k. žurnalistė

LAUKIMAS Mane 1 užmarštį kažkas Gal šiandien, qal rytoj užkas.

Ir niekas jau manęs nelauks, Kaip visada, keistai tylaus.

Kai tuštuma bus už langų, Kai bus neaišku ar bauqu.

Manęs kažkas ieškos ir lauks Ir qero, ir keistai tylaus.

Aš lauksiu visada visų: žmonių, tavęs ir debesų.. .

V. VAITKEVIČIUS III k. lituanistas

nunešt tu Jau spėjai daug ką.

Tad mane grąžink savo rankoms. kad galėčiau surankioti save iš visur. . . tokĮ nepanašų, lyg tai būčiau visai ne aš.

Ir nebūt manęs tikrojo, šiandieninio: amžinybė renkasi nežinomus.

A. ČIUPRINSKAS II k. buhalterinės apskaitos specialybės studentas

NORIU DŽIAUGSMO Aš noriu džiaugsmo.

Aš noriu skausmo.

Džiaugsmo — kaip saulė, Skausmo — kaip Jūra. . .

Aš noriu gaisro — stipraus Ir greito.

Viso pasaulio noriu aš šiandien!

Taip pasiilgau ledynų šalčio ir apledėjusių blakstienų. . .

Upių plačiausių, jūrų giliausių ir paprasčiausio lašo rasos. ..

M. MACKINYTĖ II k. geografė

KAM PASAKEI? Kam pasakei, jog neateisi?

Kam pasakei?

AMŽINYBE! Amžinybe, pasakyk, kur bėgi, ką nešiesi rankomis apglėbus?

Neskubėk palikti tu manęs.

Sustok, amžinybei Dar nebaigiau savo laiko, —

Taip liko drobės neblykluotos, Rūta nediegta liko —-------Tu pasakei, jog neateisi.. .

O zylele žinelę nulakinčiau, Rieškučiom vėją tau nuneščiau. — Bet pasakei, jog neateisi. . .

Tad kam gi pasakei?

I. BRAŽĖNAITE III k. bibliotekininkė

Algirdas — matematikas Dviejų metų studijos, įver­ tintos penketu, įrodo, kad jis nepasiklydo specialybių mar­ gumyne. Bet, studijuodamas savo mėgiamą, nuo vaikystės puoselėtą mokslo šaką, jis nepamiršo, kad mūsų amžiuje negalima žiūrėti į vieną taš­ ką, kai aplinkui tiek daug ir tokių nuostabių dalykų.

Algirdas Matkevičius mė­ giamas draugų būryje ir kaip aktyvus komjaunuolis, drau­ gas.

Mes naują ligoninę statėm Ir užbaigėm ją Naujiems Metams!

Kabinetai, šviesios palatos.

Joje mes darbuosimės patys!

Medicinos fakulteto stu­ dentai praktiką atliks naujoje, modernioje ligo­ ninėje. kurią jie patys pa­ dėjo pastatyti.

(Faktas)

Chemija reikalauja darbštumo Studentams net prakaltas srūva.

O ketvirtadienio metą Jie dirba, pluša, kaip reta: Nuo pat pirmųjų gaidžių — Lig paskutinių žinių.

Chemijos fakulteto ant­ rakursiams ketvirtadienio paskaitos prasideda 9 vat. ryto, o baigiasi. .. 24 val.l Pertrauka nuo 19 iki 21 vai.

(Faktas)

Gal qreit skaitysim nekrologą: „Tragiškai žuvo studentas...

Darbštus ir gabus filologas.

Jį užmušė krintančios lentos.“ Matai, fakulteto remontas Nejuda metai iš metų. ( Griūva sienos, vos laikosi stogas, Lyg būtų kas bombą numetęs.

Istorijos Ir filologijos fakulteto patalpų remontas tęsiasi jau eilę metų, bet paramstytos sienos ir lubos, matyt dar ilgai grės studentų gyvybei, grasindamos užgriūti.

(Faktas)

/ I ( ) I į I i

Pirmakursiai fizikai Nemėqina rizikos: Paskaitose Jie kaip vienas.

Sveikinam! Bet jų kolegos Pasidarė jau įžūlūs.

Jiems per didelis tas krūvis. „Oberfuksui“, mat, per žema Vykdyt lankymo programą.

(Pagaliau Juk nesvarbu, jei virš šimto valandų T. Grincevičius praleido...)

Fizikos fakulteto pirma­ lanko kursiai paskaitas negali puikiai. Deja, tuo jų kolegos, j pasididžiuoti „oberfuksai" — Jų lanko- ( blogiausias ( mumas pats fakultete.

(Faktas)

Jubiliejinių metų mokslų kandidatai (ŠIAIS METAIS UNIVER­ SITETO DĖSTYTOJAI AP­ GYNĖ 9 MOKSLŲ DAKTA­ RO IR 31 MOKSLŲ KAN­ DIDATO DISERTACIJAS)

E. BIRUTYTE (ekonomika)

J. DVILEVlClUS (ekonomika)

D. TEKORIENE (filologija)

V. SIRVYDIS (medicina)

B. KILIUS (ekonomika)

3 psl.

I Ar jau pasiruošei sesijai? Kuo reikšmingi 1967-ieji?

I

I I

Atgriūva žiemos šalčiai, o studentams — karščių metas.

Sesija... Kaip sutalpinti be­ gales puslapių į vargšes žmo­ gaus smegenis. Žinoma, sunku, jei viską pradėsi talpinti tik sesijos metu. Ypač filologui, kurio laukia lentynos literatūros.

Kas tu bebūtum — anglistas, istorikas, žurnalistas, jau ne­ kalbant apie lituanistą.

Kad nesusidarytų tokių sun­ kumų, beveik visose specia­ lybėse ir kursuose (išskyrus gal tik pirmuosius, kuriuose „skolininkų" paprastai dar beveik nebūna) įvyko susi­ rinkimai tema „Kaip geriau pasiruošti egzaminų sesijai".

Iškilo svarbiausias uždavinys — kova su skolininkais. Ne­ sant kitos išeities, buvo nu­ tarta: studentą, nelikvidavusį

trijų skolų ligi numatyto lai­ ko, šalinti iš komjaunimo. Tai padėjo. Pavyzdžiui, trečiame anglistų kurse, kaip girdėti, praėjus dviems savaitėms po tokio susirinkimo, neliko nė

vieno skolininko.

Dažniausiai skolininkais tampa studentai, kurie nelan­ ko paskaitų. Kaip ištaisyti pa­ dėtį? Kalbos, aišku, nieko ne­ padeda, imtasi griežtų prie­ monių. [vairių specialybių studentams buvo pareikšta nemaža griežtų papeikimų su įrašymu į asmens bylą. Pa­ vyzdžiui, net penki trečio kur­ so istorikai susilaukė papei­ kimų. Žinoma, draugų rūpinima­ sis ir pastangos yra gražus dalykas, bet studentas, atro­ do, gi nebe vaikas, nebe mo­ kinukas, kuriam būtų reika­ linga nuolatinė globa.

Taigi, studente, esi suau­ gus žmogus. Jeigu jau kaitą užsimojai mokytis, tai rask savyje jėgų ir valios sėdėti prie knygos.

Nejučiom galvoju apie tai, kas man suteikė per tuos me­ tus daug džiaugsmo ir rū­ pesčių — apie literatų būrelį ir klubą „Nuoširdumas“.

Naudodamasi proga, norėčiau palinkėti draugams nuošir­ daus darbo ir nuoširdžių ei­ lių, o vadovams — nors tru­ putį mažiau vargo.

Ir, žinoma, apie kurso draugus — lituanistus — diplomantus. Tegul ateinantys metai, kurie viską žada ap­ versti aukštyn kojom, leidžia surasti jiems naujus pagrin­ dus.

Kuo reikšmingi šie, 1967 metai?

Pirmiausia, tur būt, tuo, kad tai paskutiniai metai Uni­ versitete.

Paskutinis. . . Sąvoka pati savaime, žinoma, nėra reikš­ minga. Bet ji verčia apie daug ką pagalvoti. Ir pergal­ voti. O tai jau reikšminga.

Gediminą fotografas užtiko komjaunimo komitete. Pasku­ tinės 1967 metų dienos, pa­ skutiniai paruošiamieji dar­ bai. Jau baigiamos rinkti įskaitos, pradėta kartoti egza­ minų medžiaga. Naujieji me­ tai ant slenksčio.

1. KUO REIKŠMINGI 1967 METAI GEDIMINUI BAGUŠKAI, UNIVERSITETO KOMJAU­ (A. MAGINSKO 60-OSIOMS GI MIMO METINĖMS) NIMO KOMITETO ANTRAJAM „Laiškas iš SSSR“ — vie­ SEKRETORIUI? rasdamas A. Maginskas turėjo vos 10 apybraižas, kartu — Visuotinis darbas Kom­ metų, kada Spalio revoliuci­ laiko ir grožinei kūrybai, ku­ nas stipresnių jo apsakymų, kuriame parodomas eilinio jaunimo komitete atima ne­ jos kovose buvo sprendžia­ ri, deja, nebuvo gausi.

Pagrindinė Maginsko poezi­ darbininko sąmonėjimas. Be­ maža laiko. Tačiau, kaip sa­ mas pagrindinis mūsų epo­ kariuomenės ko žmonės, jei nori —visur nuo darbį Gelažių chos konfliktas. Tuo metu jis jos mintis neatsiejama dar bėgiojo paskui svetimus revoliucijos. Revoliucija įkve­ teismas nuteisė dvylikai metų suspėsi. O darbo tikrai daug. tik valdžios poetą, suteikia kalėti, bet tai gyvulius, vėliau bernavo buo­ pia jį kaip Jubiliejiniai metai komjaužėms. silpnumo įrodymas — ir Ge­ nimui buvo didelio ir sun­ jam jėgos kaip kovotojui: lažius, ir autorius supranta, kaus darbo metai. Kiekvienas Anksti netekęs tėvų, Alek­ kad jokia jėga negali atsilai­ komjaunuolis gavo naują bi­ sas patyrė būdingas buržua­ — Pasauli senas, žak, liaudies lietą, kuris dar labiau įparei­ zinės Lietuvos darbininko me­ prapulki! kyti prieš sukilusių masių jėgą ir rūstybę. tamorfozes — kurį laiką siu­ Rašai žaibinga ugnimi. goja ne tik gerai mokytis, bet Autorius nesitenkina vien ir būti pilna to žodžio pras­ vo batus, išbandė statybinin­ Kalėjimai subyra dulkėm, iškelta idėja: taiklūs pastebė­ me visuomenininku. ko, geležinkelio stočių krovi­ Kada alsuoti tu imi. ko naštą, ragavo „liūdesiu Patetika, išreikšta impul­ jimai, detalės, veikėjų elge­ Artėja komjaunimo XV su­ apkartusios“ bedarbio duo­ syvia hiperbolika, yra iš es­ sio niuansų motyvavimas pa­ važiavimas, jau galvojama nos. mės budinga visai Maginsko didina meninį įtaigumą. Laiš­ apie ateinančių metų darbo Baigęs vos du pradinės mo­ poezijai.

Simbolika dažnai ko frazė“... pas mus (TSRS — ir poilsio stovyklų organiza­ kyklos skyrius, jaunuolis iš­ reiškiamos pergalingos re­ J. ž) bedarbio nė su žiburiu vimą ir jų parinkimo vietą. nerastum“, giliai įsirėžia Ge­ Ir, tur būt, pati reikšmingiauėjo nelengvą gyvenimo mo­ voliucinės idėjos.

Poetas visuomet avangarde, lažiaus sąmonėje. Ši frazė kyklą. Sunki buitis jį vertė leitmotyvu susimąstytu o iš prigimties pirmas pasiryžęs sutikti gre­ tampa apsakymo neramūs būdas — veikti, ieš­ siančius pavojus.

Kartais ir iėga, sužadinusia Gelažiuje norą aktyviai veikti. koti išeities. Didelę įtaką jo prieš jo akis iškyla grotos, KAS NAUJO UNIVERSITETO Reikšminga apsakymo pa­ BUITINIAME GYVENIME? pasaulėžiūros formavimuisi mirties šmėkla. Tokiais mo­ turėjo pirmasis lietuvių pro­ mentais susilpnėja pakilus ei­ baiga: teismo sekretoriui įsa­ 1967 metais ypatingų paki­ daiktinius letarinis poetas J. Janonis lėraščių tonas, į posmus įsilie­ koma sunaikinti buitiniame gyvenime bei M. Gorkis, kurio kūryba ja nuoširdus lyrizmas, juos bylos įrodymus, kurių beesąs timų buvo jam labai sava.

Beje, apgaubia susimąstymo nuo­ ti kvienas laiškas iš Tarybų nebuvo. Vietų skaičius bend­ lyg įrodydamas, kad didysis taika. Bet sykiu dar labiau Sąjungos. Laiškas sudegina­ rabučiuose nepadidėjo, dėsty­ rusų rašytojas yra artimas jo sustiprėja istorinės savo pa­ mas, bet tiesa apie „rytų ša­ tojų gyvenamojo ploto klau­ sielos bičiulis, A. Maginskas skirties suvokimas, pasiryži­ lį“ giliai įsišaknija darbo simo sprendimas šiais metais savo literatūrinį slapyvardį mas kovoti: žmonių širdyse. Ši mintis ap­ taip pat nepajudėjo. Pernai „Karčius44 pasirinko, sekda­ sakymo pabaigoje išauga iki buvo paskirtos 48 vietos nau­ name, mas Gorkiu. ,.Vargas į kovą mus veda, meninio apibendrinimo.

Ap­ jame gyvenamajame 1926 m.

A. Maginskas — Kova užgrūdina mus“. skritai toks niūrios buržuazi­ o šiemet panašios laimės nie­ aktyviai dalyvauja pogrindi­ Šia prasme panašūs Jo ei­ nės Lietuvos tikrovės prieš­ kam neteko patirti. nės komjaunimo organizaci­ lėraščiai „Kalėjimo svečias“, pastatymas Tarybų Sąjungai O KAIP SU BENDRABUČIŲ jos veikloje, o 1929 m. jis „Ilgesys“, „Motina“. būdingas dažnam proletari­ REMONTU? JUK „TAURA“, įstoja į Lietuvos komunistų Savo prozos kūrinėliuose A. nės literatūros kūriniui. „VIENUOLYNĄ“ BOTINAI REI­ Maginskas siekė pavaizduoti Viename eilėraštyje poetas KIA REMONTUOTI. partiją.

Kūrybinį darbą jis pradė­ ne tik sunkią darbo liaudies rašė, kad tik tarybine tapusi Taip, remontuoti reikia. jo kalėjime, į kurį pateko dalią, bet, ir, tai svarbiausia, Lietuva „užgims šalimi gėlė­ Spalio rajono statybos re­ 1931 m. už aktyvią revoliuci- konkrečiai ir aiškiai stengėsi ta“. Deja, jam neteko išvysti monto kontoros valdyba dėl nę-pogrindinę veiklą. Grotos parodyti, kad tik revoliucijos suklestėjusios Tarybų Lietu­ to nepergyvena. Jau mėnuo neįstengė sukaustyti jo va­ keliu einant „valdžia kalėji­ vos — 1940 metų džiaugsmą remontuoja pirmo bendrabu­ lios ir ryžto tęsti kovą. „Tam­ mų, bado“, „daugiau mūs sau­ užtemdė karo audra, o pats čio vieną bloką, o remonto sioje akmens skrynioje“ ir gi­ lės nematys“. rašytojas 1942 m. mirė Kara­ ir vidurio nematyti. Atrodo, Dažname apsakyme, rem­ gandoje. mė pirmieji jo kūriniai, pa­ darbo jiems užteks iki skelbę, kad į lietuvių prole­ damasis konkrečiais faktais, Gruodžio 16 dieną Jam bū­ kad 1968 metų pabaigos. O apie tarinę literatūrą atėjo nauja autorius piešia daugiau ar tų sukakę šešiasdešimt metų. „Tauro“ bendrabutį kol kas mažiau organizuotų darbo Minėdami jo gimimo meti­ nieko negirdėti. Stogas, tiesa, kūrybinė jėga.

A. Maginsko literatūrinio žmonių pasipriešinimo val­ nes, prisimename kuklų žmo­ sutaisytas. darbo apimtis yra stebėtinai džios pareigūnams vaizdus. gų, aistringą proletarini rašy­ AUDITORIJŲ SIENOS GRIO­ plati. Neturėdamas specialaus Apsakymuose „Nesugriauna­ toją, ryžtingą ir nepalaužia­ „Kas įvyko mą kovotoją — Aleksą Ma- VA. ARGI NIEKAS NESUINTE­ pasiruošimo, jis gana Sėk­ mos lūšnos“, RESUOTAS IŠSAUGOTI AR­ mingai rašė publicistinius bei Kreivajame skersgatvyje“ to­ ginską.

CHITEKTŪRINIO PAMINKLO J. ŽINIAUSKAS literatūros kritikos straips­ kie susidūrimai baigiasi dar­ GROŽĮ?

IV k. lituanistas nius, recenzijas, feljetonus, bininkų laimėjimu.

Kaipgi. Tuo domisi Mokslinės-gamybinės restauracinės dirbtuvės. Išardyti viską jie paskubėjo, o sutvarkyti ne­ skuba. Taip ir stovi pastatas „pasipuošęs“ plytų ir suolų krūvomis, su garbingu vardu: Istorijos ir filologijos fakulte­ tas.

KĄ NAUJO ŽADA 1968 ME­ (J. MAČIO-KĖKŠTO 100-JŲ GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI) TAI?

■

Mūsų literatūros istorikai jį vadina lietuvių revoliucinės poezijos pradininku, šiandien nuo mūsiškės poezijos aukš­ tumų J. Mačio-Kėkšto kūryba gali mums atrodyti (ir daug kam atrodo) nesklandi, racio­ nali, sausa. Bet reikia atsi­ minti, kad tada buvo XIX a. pabaiga — XX a. pradžia, kad tik po jo į lietuvių poezi­ ją atėjo J. Janonis Ir V. Montvila — revoliucijos šaukliai, kurie tęsė pradėtą darbą. Jo gyvenimas buvo trumpas, sudėtingas ir sun­ kus. Jonas Mačys-Kėkštas gi­ mė 1867 m., Marijampolės apskrityje (dabar Kapsukas).

Jo tėvas buvo neturtingas valstietis. 1880 —1885 m.

J. Mačys mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Ten jis perskaitė K. Donelaitį ir A. Baranaus­ ką, N. černyševskį ir N. Dobroliubovą. Ten formavosi jo demokratinė pasaulėžiūra, ten jis susipažino su „Auš­ ra“, leido ranka rašytą laik­ raštį „Priešaušris“, o 1885 m. išleido kitą laikraštį „Iššiepdantis“. Gimnazijoje pra­ sidėjo jo literatūrinis kelias.

J. Mačys išspausdino „Auš­

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ Lenino v. stipendiatė, IFF diplomantė

Rašytojas-kovotojas

Kovos ir kančios poetas

V. KRIŠČIŪNAS (fizika)

<****•*

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. gruodžio mėn. 27 d.*'*’'*’'*''

roje“ keletą korespondencijų, pirmuosius savo publicisti­ nius straipsnius, kuriuos pa­ sirašinėdavo Kėkšto slapy­ vardžiu.

1885 -1886 m. „Aušroje“ buvo išspausdinti du reikš­ mingi jo straipsniai („Mūsų vargai“ ir „Dvasė ir medega“), kuriuose rašė apie liau­ dies vargą ir skurdą, meną laikė ginklu kovoje už teisin­ gą socialinę santvarką.

Jis teigė, kad liaudies gyvenimas yra tikrojo meno pagrindas.

1886 — 1900 m. J. MačiuiKėkštui buvo sudėtingi, sun­ kūs, kupini vilčių ir nusivyli­ mų. Tada jis dirbo valdinin­ ku Virbalyje, Vilkaviškyje, aplink matė carinius parei­ gūnus — biurokratus, kyši­ ninkus, kortuotojus.

Poetas bodisi aplinka, jaučiasi vieni­ šas, bejėgis. Jo poezijoje su­ skamba žmogiška kančia ir tragizmas. Pagaliau net liau­ nasi kūręs.

1900 m. J. Mačys-Kėkštas emigruoja į Rytų Prūsiją, paskui j Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jis atsitiesė, vėl ėmėsi kūrybinio darbo.

Re­ dagavo Amerikos lietuvių

GEDIMINAS BAGUŠKA Teisės fakulteto II kurso studentas

šia šventė mūsų komjaunuo­ lių gyvenime bus komjauni­ mo 50-tųjų metinių paminėji­ mas. Jam dabar komjaunimas rimtai ruošiasi.

Noriu palinkėti visiems komjaunuoliams kuo links­ miausių Naujųjų Metų ir ge­ ros kloties sesijoje.

STASYS MICKUS Prorektoriaus padėjėjas administracijos-ūkio reikalams

Universitete dirbu 16 metų ir kiekvieni Nauji atnešė ką nors gero. Ką atneš šie — nežinau.

Sekančiais metais numatoma atremontuoti „Tauro“ bendrabutį, bendra­ butį Nr. 3 ir, žinoma, senąjį „Vienuolyną“, jeigu remonti­ ninkai netupės vietoje. Jau sekančiais metais būtinai pra­ dės dirbti „Tauro valgykla, nes jau darbai baigiami. Tad norėčiau iš studentų papra­ šyti vieno: nemėtyti per lan­ gus šiukšlių; nedaužyti lan­ gų, negadinti užraktų.

Stu­ dentai turi suprasti, kad bendrabutis — jų namai ir juos reikia saugoti.

laikraštį „Vienybė lietuvnin­ kų“ (1901—1902 m.), skelbė jame J. Biliūno, P. Vaičaičio, K. Jasiukaičio ir kitų lietuvių rašytoju kūrinius.

Amerikoje poetas suartėjo su darbininkais, palaikė jų streikus, savo eilėraščiais Jau 15 stacionaro ir 9 ne­ darbo metodų ir formų tobu­ skatino į kovą už teisybę. stu­ linimo.

Paskutiniaisiais metais jis pa­ akivaizdinio skyriaus Šių metų gruodžio 13—15 rašė daugiau, negu per visą dentų laidas išleido Univer­ ankstesnį gyvenimą.

Kova, siteto bibliotekininkystės ka­ d. d. daugiau kaip 250 Uni­ bibliotekininkystės heroizmas tampa poeto idea­ tedra. Apie 600 aukštos kva­ versiteto lais.

Tą kūrybinį pakilimą lifikacijos specialistų dirba katedros ir kitų šalies aukš­ kampe­ tųjų bibliotekinių mokyklų nutraukė mirtis nuo džiovos įvairiuose Lietuvos liuose.

Atrodytų, jog su absolventų susirinko į savo 1902 m. konfe­ nutrūksta IV mokslinę-praktinę J. Mačys-Kėkštas buvo vie­ diplomo įteikimu ryšys, siejantis renciją, skirtą pažymėti Soanas labiausiai išsilavinusių to paskutinis auklėtinius. lio revoliucijos 50-mečiui. Net meto lietuvių rašytojų. Bairo­ katedrą ir jos ną ir Šelį skaitė angliškai, Vis dėlto ne. Katedros kolek­ 40 pranešimų buvo išklausy­ Gėtę ir Šilerį — vokiškai, Ad. tyvui rupi ir tolimesnis ab­ ta 4 sekcijų (mokslinių biblio­ iš tekų, vaikų ir mokyklų bib­ Mickevičių — lenkiškai. J lie­ solventų likimas. Viena katedros liotekų, masinių bibliotekų, tuvių kalbą jis išvertė M. bibliotekininkystės su savo bibliotekinio darbo mechaniLermontovo, A. Puškino, M. bendradarbiavimo formų galime zavimo ir automatizavimo) Konopnickos, L. Kondratavi­ auklėtiniais čiaus, V. Hugo, H. Heinės, Š. laikyti absolventų konferenci­ dviejuose posėdžiuose.

Petefio, F. Freilingrato kūri­ jas. Visiems žinoma tiesa, jog Kitą absolventų konferen­ mokymosi procesas nesibai­ ciją nių. nutarta organizuoti 1948 m. ir 1961 m. Išėjo J. gia. palikus aukštąją mokyk­ 1969 metais, skiriant ją Mačio-Kėkšto raštų vienato- lą. Minėtos konferencijos ir Universiteto bibliotekininkys­ mial. Per dešimtmečių tolu­ parodo, kaip jaunieji specia­ tės katedros 20 metų darbo mas žaižaruoja revoliucinės listai toliau savarankiškai ke­ sukakčiai pažymėti. lia savo kvalifikaciją, kaip jie jo kūrybos ugnelė.

A. POŽEMYTĖ prisideda prie bibliotekinio A. SAMĖNAS

Katedra ir jos auklėtiniai

!

TAURIECIŲ SKUNDAS - Seneli, seneli, viską at­ nešei, o „Tauro“ valgyklą pa­ miršai.

MĮSLĖS Ir užminė mergužėlė savo mieliem bernužėliam „mini“ mįslęl

FAUSTAS t.

EGZAMINAS Žodžiais kailinių nepasiūsi.

XX AMŽIAUS FAUSTAS Gyvenk ir leisk kitiems gy­ venti.

ATKAKLI NATŪRA Nemoka plaukti, bet kiai plūduriuoja...

KUR GAUTI NAUJĄ „MOKSLINIO KOMUNIZMO PAGRINDŲ“ KNYGĄ? Žiūriu, žiuriu — devyni vil­ kai vieną bitę bepiauną.

IDEALAS — GROŽYJE Ji keičia kas savaitę kuoseną ir plauko spalvą.

— Negi tau prasidėjo idė­ jinė krizė?

DILEMA Studentai, vykdę archeologi nius kasinėjimus Tolminkie­ myje, parsivežė įdomų laimikį: kai kurių mokslininkų nuo­ mone, tai — moterų kaukolės. Kiti mano, kad jos pri­ klauso ankstesniems rašytojo palaikų ieškotojams. Įdomu, kaip visa ši istorija baigsis?!

PASIKALBĖJO — Ko neini Į paskaitas?

— O kam? Aš juk išsimie­ gojau bendrabutyje.

UNIVERSITETO 1

SU NAUJAIS METAIS!

UNIVERSALUS ŠEPETYS Bendrabučio virtuvės grin­ dys ir stalas paprastai valo­ mas tuo pačiu šepečiu.

Tai bent šepetys!

RUOŠIASI PASKUTINĘ DIENA. Šonas šyla, šonas šąla, gal­ va džiūsta, kojos pūsta.

LIMONADO GERBĖJAI — Tegyvuoja jaunystė!

Kur ir kaip keliausime žiemą virš horizonto ir ištisą die­ ną slenka greta jo, nurausvin­ dama viską aplinkui. Šitą gamtos grožio ir sti­ chijos kampelį galės pamatyti tik tie, kurie yra pabuvoję Karpatuose arba Lietuvoje at­ likę II sunkumo kategorijos žiemos žygį. Koloje bus pra­ vedami trečios, ketvirtos ir penktos sunkumo kategorijos žygiai, Kelionė, maistas bei kitos išlaidos i sudarys 35 rb. sumą, Žygis užtruks 2 savaitęs.

Ne mažiau grupių planuojama ir Uralo kalnuose. Pravažiuoti slidėmis teks 200 ki­ lometrų atstumą pavojingais, bet viliojančiais šlaitais ir perėjomis. Išlaidos 40 rb. Lai­ kas 2 savaitės. Bus organi­ zuojami žygiai ne žemesnės

SKAITYTOJO ANKETA

' Atsakydami į žemiau pateiktus klausimus, Jūs prisi: £*?,te.pr.,e to’ laikraštis taptų įdomesnis, kad jame ( butu keliamos aktualiausios, skaitytojus labiausiai do, minančios problemos.

Jūsų pastabos, pasiūlymai bei paųeidavimai padės spręsti ir įgyvendinti Universitete platų sprendžiamų problemų ratą.

1. Ar seniai ir reguliariai skaitote laikraštį?

2. Kas Jus labiausiai domina laikraštyje?

3. Kokiais klausimais laikraštis turėtų plačiau disku­ tuoti?

4. Kaip turėtų atsispindėti studentiška buitis?

5. Kokias pastabas turite „Komjaunimo prožektoriui“?

6. Kaip vertinate mūsų laikraštyje spausdintą lite­ ratūrinę medžiagą?

7. Kaip turėtų būti nušviečiami studentų mokymosi klausimai?

8. Kaip vertinate pasakojimus apie gerus komjau­ nuolius ir visuomenininkus?

9. Jūsų pasiūlymai laikraščio darbui pagerinti?

10. Jus mokotės (dirbate) — — — — — fakultete — — — — — kurse (katedroje), kas ir kada pristato Jums išleistą numerį?

11. Kokia tema Jūs — — — — — — (Davardė, var­ das) galėtumėte pastoviai teikti informaciją ar rašyti į laikraštį?

12. Ką pažįstate (pavardė, vardas, adresas ir bendri darbo bruožai) iš baigusiųjų Universitetą ir aktyviai dirbančių gamybos baruose?

13. Kurios paskaitos, Jūsų nuomone, duoda didžiausią naudą, ir kas labiausiai nepatinka studijų darbe?

Atsakę Į pateiktus klausimus (skaičiais pažymėkite kiekvieną), siųskite šiuo adresu: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3 „Tarybiniam studentui“.

Iš anksto dėkojame ir tikimės sulaukti vertingų pa­ stabų.

REDAKCIJA

kaip trečios sunkumo katego­ rijos.

Kiekvienam, kas jau nors kartą keliavo atostogų metu Lietuvoje ir turi pirmo sun­ kumo kategoriją, yra prieina­ mi Karpatų kalnai.

Tiems, kurie sesijoje turi po 1 ar 2 egzaminus, siūloma padaryti pirmos sunkumo ka­ tegorijos žygį iki sausio 23 dienos. Jis užtrunka 6 dienas.

Atstumas turi sudaryti 150 ki­ lometrų.

Nakvoti galima mokyklose.

Atostogų metu taip pat bus organizuojami žygiai Lietuvos kalvomis.

Tam, kas mėgsta istoriją, kas domisi partizaniniu judė­ jimu, bus organizuojamas žygis šešioliktos Lietuviško­ sios divizijos kovų keliais.

Lietuvoje galės keliauti visi,

Ne už kalnų eilinė mokslo metų egzaminų sesija.

Jau dabar vidurnakty, praeidamas pro bendrabučius, matai šim­ tus šviesos akių. Palinko jau­ nimas prie knygų, konspektų.

Sesija lieka sesija, bet pa­ galvokime jau ir apie poilsį po didžiųjų darbų įvertini­ mo.

Universiteto Turistų klubas turi paruošęs visą eilę ge­ rų maršrutų. Jau yra žinomi llllllllllllilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIlIT daugumos iš jų vadovai. Tai seni turistai, praėję spečia- į lų paruošimą, patys slidėmis i išraižę Uralo, Kolos, Karpatų ; galėsite : kalnų šlaitus. Jais pasikliauti.

Daug grupių šiemet vyks į Kolą. Ten, kur saulė pakyla ne aukšč«A kaip per metrą X

MOŠŲ TURISTAMS! Organizuojamas Naujų Metų sutikimas žygyje. Į pasitarimą renkamės 29.Xii. 20 vai. (penktadie­ nį) Turistų klube (Sporto katedroje).

Visus, norinčius žiemos atostogų metų pakeliauti, kviečiame susirinkti sau­ sio 5 d. arba sausio 15 d.

20 vai. Universiteto turis­ tų klube.

UTK

VYRAI JAU RUOŠIASI NAUJIESIEMS.

LEVICKO nuotraukomatome Universiteto vyrų krepšinio komandos kapitoną I. Blažį, atakuo­ janti priešininkus. Tai se­ nas sporto aikštelių „vil­ kas“. Jau 9 metai, kai I. Blažys gina Universi­ teto sportinę garbę. Da­ bartiniu metu I. Blažys

kurie bent kiek sugeba laiky­ tis ant slidžių. Kas dar ir to neišmoko, gali pasinaudoti pedagoginėmis pertraukėlėmis arba sekmadieniais organizuo­ jamuose žygiuose, įsigyti sli­ dininko patirties.

Sėkmes, turiste, sesijos me­ tu — į žygius nepažangių nepriimame. l. Gajauskas UTK valdybos narys VIKTORAS KAIRYS

STUDIJŲ DRAUGE, ateik išlydėti senųjų I metų į Universiteto Aktų I salę. Čia gruodžio 31 d. į 21 vai. prasidės naujame, tinis vakaras — šoksime ir linksminsimės iki sekan­ čių metų sausio 1 d. „tre­ čiųjų gaidžių". Vakaro metu matysime šventinę programą, mažojoje salėje veiks bufetas. Jeigu nori1 gali jau dabar užsisakyti i staliuką. | Laikrodžiai netrukus, pradės skaičiuoti naują, laimingą laiką. Tikriausiai' ir Tu, studijų drauge, atei-1 si kartu su savo draugais | sutikti Naujųjų Metų — ( naujų būsimų džiaugsmų, ( naujos laimės. Į salę pa-) teksim tik su domino ar j kauke (geriausioms kau- J kėms bus skiriamos pen- J kios vertingos premijos!). ( Salėje veiks loterija, šok- ( sime lietuvių liaudies šo- ( kius ir žaidimus. į Tad paskubėk įsigyti) pakvietimus studentų prof- J komitete (kasdien nuo 15 \ iki 17 vai.).

STUDENTŲ PROFKOMITETAS

dirba Chemijos fakultete.

Darbas iš jo atima daug laiko, bet jis spėja darbą suderinti su sportu. Naujų Metų proga sveikiname „Mokslo“ vyrų krepšinio komandos kapitoną I. Bla­ žį ir linkime sėkmės dar­ be, tikslaus bei paklus­ naus kamuolio.

Laimė — reliatyvus da­ lykas.

Laimė priklauso nuo žmogaus ir skirta žmogui.

Sambo imtynės... Į Jų paslaptis kėsinasi ne vie­ nas, bet, toli gražu, ne kiekvienas jas atranda. O štai antrakursis teisinin­ kas Viktoras KAIRYS tas paslaptis žino. Fortūną jis privertė šypsotis 1966 Ir 1967 metais Lietuvos plrmenbėse (I vieta), TSRS jaunimo pirmenybėse (I vieta) ir Rygoje įvykusia­ me I tarptautiniame tur­ nyre (III vieta). Viktoras Kairys — jau TSRS sporto meistras.

Nuoširdžiai užjaučiame GF biologijos spec. IV k. studentą Edmundą LEKEVICIŲ, jo mylimai mamy­ tei mirus.

KURSO DRAUGAI Kurso vadovui LEKEVICIUI Jeigu nuoširdžios užuo­ jautos žodžiai gali paleng­ vinti Jūsų skausmą, nete­ kus mylimos mamytės, priimkite juos nuo savo auklėtinių.

GF I k. BIOLOGAI

KOL NEVĖLU — PASKUBĖK! Fakultetuose yra grupių ir katedrų, kurios dar neužsakė Universiteto laikraščio.

Kiekvieno proforgo ir ka­ tedros laboranto svarbi parei­ ga — pasirūpinti „Tarybinio studento" skaitytoju.

Laikraštis prenumeruojamas per redakcijos buhalterį Alb. ČIUPRINSKĄ išėjusio nume­ rio platinimo dienomis.

Prenumeratos kaina metams tik 76 kapeikos. „TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJA

Skaitytojų žiniai!

Kitas „Tarybinio studento" numeris išeis 1968 metų sau­ sio mėn. 10 dieną.

REDAKCINE kolegija iriniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiir

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių Ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

LV 08092

Užs. Nr. 6934