Praeis ir šimtmečiai lenktynėm, o Spalis tas, mum laisvės dovana, bus minimas vis žemėje tėvy nėj, kaip komunizmo per galės daina. Šių poeto žo džių tikrumu ir pranašiš kumu įsitikini kasmet, Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos metinių dieną. Kaip šią garbingą datą šventė Universiteto stu dentai, pasakoja ši ir 3iame puslapyje spausdina mos nuotraukos.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
a rankinis scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
Sesija - ne už kalnų Įpusėjo dar vienas semest ras. Nors iki naujos sesijos pradžios liko pusantro mėne sio, darbų kiekviename fakul tete — aibės. Per patį akade minio darbo įkarštį kalbamės su Pramonės ekonomikos fa kulteto prodekanu J. KUNČI NU.
Ateinanti sesija jūsų fakul tetui bus antra. O ką parodė pirmoji? Palyginus su žiemos sesija, pavasario rezultatai mūsų nedžiugino. Tik apie 70 proc. fakulteto studentų sėkmingai išlaikė visus egzaminus ir įskaitas. Tiesa, turėjo įtakos ir viena objektyvi priežastis: labai sunki sesija. Aplamai fakultete jaučia mas akademinės drausmės pa gerėjimas. Jis teikia vilčių ateičiai. Gal galėtumėte papasakoti apie akademinės komisijos veiklą šiais mokslo metais? Sis semestras, tur būt, vi siems fakultetams nėra leng vas. Nemažai jėgų ir laiko pareikalavo talka žemdir biams, atsirado ir kitokių ob jektyvių bei subjektyvių prie žasčių, trukdančių normaliam darbui. Tačiau, kaip ten be būtų, akademinis gyvenimas reikalauja nuolatinio dėmesio. Viename fakulteto akademi nės komisijos posėdyje apsvarstėme rezultatus. Kai ku riuos skolininkus pasiūlėme išbraukti, kitus palikome ant riems metams. Numatėme priemones gerinti akademinį darbą.
Ar fakultete egzistuoja sko lininkų problema? Be abejo, ir ne tik mūsuo se. Skolininkai — visų fakul tetų rykštė. Dar turime sep tynis skolininkus. Jų tarpe du užkietėję. Tai pramonės pla navimo spec. trečiakursis (sąlyginai) A. Marcinkevičius.
*
Vyras neblogas sambistas, bet mokslai aiškiai nesiseka. Po žiemos sesijos jis turėjo ketu rias skolas, tiek pat ir pava sarį. Matyt, jam reikia išmok ti derinti sportą su mokslu. Netoli nuo jo atsilieka darbo ekonomikos spec. trečiakur sis (taip pat sąlyginai) V. Bal sys. Žiema jam paliko tris skolas. Pavasario sesiją atidėjom, atnešė pažymėjimą, kad susirgęs. Iki spalio pirmos dienos turėjo susitvarkyti. Nespėjo. Ir į kolūkį savava liškai neišvyko. Kam kam, o šiems draugams reikia jau vi sai rimtai susimąstyti. Palikti Universitetą jie gali labai greit.
O pirmūnais galite pasidi džiuoti? 2inoma. Jų, tiesa, ne tiek jau daug — 24 studentai, be simokantys gerai ir labai ge rai. Viską darom, kad jų pa tyrimas, jeigu galima taip pasakyti, būtų kuo plačiau paskleidžiamas. Vienu metu sienlaikraštyje jie dalijosi sa vo mintimis apie mokymąsi, porą geriausiųjų paprašėme pavasarį tėvų susirinkime pa pasakoti, kaip jie tapo pirmū nais. Teigiamą vaidmenį at lieka pirmūnai ir savo gru pėse, nes visi jie — pavyzdys ne tik mokymesi, bet ir savo gyvenime, visuomeninėje veikloje. Kartu norėtųsi pa žymėti kuratorių reikšmę. Jiems mes perdavėm net to kias funkcijas, kurias anks čiau atlikdavo dekanatas. To dėl, mūsų manymu, kuratorių autoritetas smarkiai pakilo, o ir pačioms grupėms per juos suteikiamas didesnis savaran kiškumas, sprendžiant savus reikalus. Sesija, žinia, ne už kalnų. Žiūrėsim .kokie bus rezulta tai. Stengiamės, kad jie pa tenkintų mūsų reikalavimus.^ Kalbėjosi A. DARGONAS
1970 m. lapkričio 13 d.
LAPKRIČIO
17-0 JI —
TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA Praėjo 31-eri metai. Pa sikeitė šešios studentų kartos. Studentai gaudavo diplomus, atsisveikindavo su alma mater, bet tradici jos likdavo. Iš kur lapkričio 17-osios tradicija? Pavartykime Tarptautinės studentų są jungos, kurios būstinė Pra goję, dokumentus. 1939 m. spalio 28 dieną, Čekoslovakijos respubli kos paskelbimo metinių dieną, fašistų okupuotos Pragos gatves užtvindė tūkstančiai demonstrantų. Tarp jų — Karlo universi teto Medicinos fakulteto studentas Janas Opletalas. Jis aukštai iškėlęs nešė baltą skydą, kuriame buvo įrašytos eilutės iš žymaus čekų proletarinio poeto Voltero kapo epitafijos: „Išėjau į mūšį vardan tie sos pasaulyje". Demonstrantų susidūri mo su fašistais metu buvo sužeisti 5 žmonės. Sunkiai sužeistas ir Janas. Tuo laiku mažai kas ži nojo, kad čekų ligoninėje miršta Janas Opletalas. Jo gyvenimas nutrūko lap kričio 11 dieną. Opletalo vardas tampa simboliu. 15ąją, laidotuvių dieną, su sikaupęs pyktis pratrūksta. Vėl demonstracijos gatvė se. Lapkričio 17-osios nak tim prisidengę, ginkluoti esesininkų būriai, vokiečių
Nr. 36 (734)
Kaina 2 kp.
Išėjau į mūšį vardan tiesos..." policija ir gestapas apsupa studentų bendrabučius, įsi veržia į juos. Tą naktį bu vo suimta 1850 žmonių. 1200 jų kitą dieną buvo iš siųsti j koncentracijos sto vyklas. Gatvėse pasirodo skelbimai, kad „Bohemijos ir Moravijos protektorato" aukštosios mokyklos užda romos trejiems metams. Visą pasaulį apskriejo žinia apie tragiškus lap kričio 17-osios įvykius. 1940 metų lapkritis. Pa ryžius. Lotynt} kvartalo studentai išeina į gatves su šūkiais „Šalin Hitlerį!", „Tegyvuoja respublika!", „Neužmiršim savo draugų Pragoję, Varšuvoje, Belg rade!" 1941 metų ruduo. Mask
va, Sąjungos rūmų Kolonų salė. Didelė tarybinio jau nimo antifašistinė mani festacija. 1941 metų Londonas. Manifestacijoje, kurią Tarptautinė studentų tary ba suruošė kartu su Ang lijos studentų sąjunga, pa skelbiama lapkričio 17-oji Tarptautine studentų die na. Tarptautinis studentų suvažiavimas, kuris buvo atidarytas 1942 m. rugsėjo 5 dieną Vašingtone, oficia liai patvirtino šią datą. Plačiai Pragoję buvo pažymėta pirmoji pokari nė „lapkričio 17-oji". Pa čioje didžiausioje miesto salėje „Liucerna" įvyko
Pasaulinis studentų kong resas, kuriame dalyvavo 600 delegatų iš 52 šalių. „Liucernoje" priimamas nutarimas sušaukti steigia mąjį kongresą 1946 metų rugpiūtyje. Kongresas ir paskelbė apie Tarptauti nės studentų sąjungos su kūrimą. Sąjunga suvienijo 43 pasaulio šalių 2,5 mili jono studentų. Šiandien TSS vienija 88 studentų organizacijos iš 87 šalių. Tai 10 milijo nų studentų armija. Galingai skamba per pasaulį studentų daina. Skamba raginimas kovoti už taiką: „Giedro dangaus ir žėruojančios saulės nie kam neleisim užtemdyt gaisrais".
Mūsų namai ir širdys atviros draugystei. Dažnai Univer siteto studentų pamatyti jų bičiulių Iš daugelio pasaulio šalių.
būrvle
gali