I
visu šautą PRoverauai,vieny mes!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
carevBinis scu nencas
. METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 36 (1455) 1988 m. GRUODŽIO 23 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Svarstymas
Jo Magnifiscencijai Vilniaus Universiteto Rektoriui VU laikraščiui Esame labai nudžiuginti vie šai paskelbtu Vilniaus Universi teto Statuto projektu, kurio se niai laukėme. Iš esmės visiškai pritardami svarbiam dokumen tui, norime pareikšti keletą ne didelių pastabų, kurios mums, Studentams, yra labai svarbios. 1. Manome, kad VU Statute neturėtų būti fiksuojama išskir tinė komjaunimo organizacijos padėtis tarp kitų jaunimo orga nizacijų. Ypač tuo metu, kai pats komjaunimas nebepretenduoja į viso jaunimo vadovo vietą. VU šalia senokai veikian čių įvairių klubų bei draugijų
(pvz. žygeiviai, ramuviškiai), jau kuriasi studentų korporaci jos (pvz. „Varpas"), greitai atsi ras vyresnieji skautai, vyčiai bei kitos organizacijos. Nors jos kol kas nesiruošia atvirai kon frontuoti su LKJS, tačiau nėra linkusios visiškai pritarti jos programai bei veiklos princi pams, taigi nesiruošia būti komjaunimui pavaldžios organizaci niu ai Ideologiniu požiūriu. O paskelbtas VU Statuto projek tas įtvirtina tokį pavaldumą, nes VU valdžios organuose užtikrin tas LKJS atstovavimas. Esame įsitikinę, kad tiek VU, tiek fa
kultetų Tarybose, kituose orga nuose turėtų būti užtikrintas Studentų sąjungos atstovavimas (nepainioti su Seniūnų taryba, atstovaujančia visų studentų in teresus). Studentų sąjunga (ar kitaip pasivadinusi organizaci ja) atstovaus visų VU esančių jaunimo sambūrių (korporacijų, sąjungų, tarp jų LKJS) intere sams. Kol tokia vienijanti orga nizacija nėra iki galo susiforma vusi, jos atstovo vieta galėtų būti vakuojanti arba laikinai (pabrėžiame — laikinai, o VU Statutas tvirtinamas ilgam lai kui) užimama LKJS sekretoriaus.
2. Ilgus metus pažangios vi suomenės nusivylimą kėlė VU baigiantys pusinteligenčiai ir pusspecialisčiąi. VU Statutas, už tikrindamas mokslo prioritetą ir didelį dėmesį aukštos kvalifi kacijos specialistų, tarp jų mok slo darbuotojų ruošimui, turėtų pabrėžti svarbios, bet jau seno kai vos vegetuojančios organi zacijos — Studentų mokslinės draugijos svarbą Universiteto gyvenime. Mūsų manymu ren kamas VU SMD pirmininkas (bū tinai studentas) turėtų pagal pa reigas įeiti į VU Tarybos sudėtį,
o fakultetų SMD pirmininkai — į fakultetų Tarybų sudėtį. Nea bejotina, kad mokslinio studen tų darbo visokeriopas skatini mas, palaikymas ir rėmimas ga rantuotų būsimų VU dėstytojų, MA mokslininkų gerą paruošimą dar studentiškose auditorijose. Paulius Subačius, Inga Bušmaltė, Rasa Stamparlckaltė, Lina Dzlgaltė, Asta Zdanavičiūtė, Li na Balčiūtė, Vega Jonlkaltė, Evaldas Ignatavičius, Llzeta Lozuraitytė (F1LF studentai).
Sulaužykime stereotipą Šiuo metu Universitete stu dijuoja 5,1 takšt. neakivaizdi ninku Ir 2,1 tūkst. vakarinio skyriaus studentų. Iš viso Iki 1988 m. tokiu badu Universi tetą baigė 21,5 takšt, žmonių. Tik ką turėjome galimybę su sipažinti su Vilniaus universi teto Statuto projektu Ir autorių požiūriu 1 dirbančio jaunimo ga limybę siekti aukštojo mokslo neatsitraukus nuo pagrindinio darbo. Tiesa, projekto autoriai neneigia galimybės įsigyti aukš tąjį mokslą dirbantiems (kaip supratau Iš doc. S. Vengrio ko mentarų) tik Vilniaus miesto gyventojams. Manau. ši klau simą reikia visapusiškai apsvars tyti. Kalbėdami apie soclalln| teisingumą neturėtume pamiršti kad dalis jaunimo stacionare ne gali studijuoti dėl blogų mate rialinių sąlygų, kai kurie anks ti sukuria šeimas, o mes lu stacionare materialiai aprūpin ti negalime ir artimiausioje ateityje matyt negalėsime. Ga liausiai negalime Ignoruoti Ir tu <aunuol, : kurie po vidurinės mokyklos baigimo 1 studijas žiūrė jo atsainiai, bet dabar, subren dę norė.tų siekti aukštojo mok slo. Jiems privalėtume padėti. Sutinku kad dabartines mo kymo neatsitraukus nuo pag rindinio darbo formas reikia Iš esmės pertvarkyti. Šiuo straipsniu siekiu dvlelu tikslų: 1) Vilniaus universiteto Statute numatyti palankias są lygas dirbančiam launlmul siek ti aukštojo mokslo; 2) jau da
bar nelaukiant, kol Statutas bus prlmtas. ryžtingai pertvarkyti šią mokymo forma. Apmaudu kad šiandien kai galime tobulinti neakivaizdini bei vakarini mokymą nepažeis dami mūsų taip dažnai keiksno jamo centro Instrukcijų, dėl savo nerangumo per lėtai tai darome. Kokius mano nuomone, klau simus reikia aptarti? Būtina api brėžti neakivaizdinio ir vakari nio mokymo funkcinę paskirti ir spręsti kitus su juo susijusius klausimus Pirmiausia, dirban čiam jaunimui tai turėtu būti kvalifikacijos kėlimo forma To kiu badu Universitetas atpalai duojamas nuo praktiniu spe cialybės įgūdžiu formavimo, pagrindine kryptimi tampa teo rinis humanitarinis paruošimas. Antra funkcinė paskirtis — bendras tautos kultūrlnlo-humanitarinlo lygio kėlimas Tai matematika visos filologinės is torijos. filosofijos, sociologijos specialybės kurias studiiuolant nebūtina šioje srityle dirbti Jas galėtu studijuoti jau turintys aukšta 11 mokslą. Šios funkcllfis susiaurinti nevertėtu priešingai reikėtų skatinti. Lygiagrečiai privalome spręs ti Ir paruošimo kokybės klausi ma. Šiuo metu vra įsišaknijęs vakarinio Ir neakivaizdinio mo kymo stereotipas: |o rezultatas — pusiau paruoštas specialis tas Iš to seka iog reikalavimai tokio būsimo specialisto ži nioms gali būti ir menkesni. Tuo daromą žmogui Ir tautai .meš
kos paslaugą". Tokia praktiką reikia pakeisti vadovaujantis principu: vienodas diplomas — vienodos žinios. Tai pasiekti jau turime sąlygas Iš mūsų jau nereikalauja, kad kursas būtų baigtas per mokslo metus. Jeigu žmogus per mokslo metus dėl pateisinamų priežasčių nesugebė jo Įsisavinti programos, darba vietei tarpininkaujant palieka me kartoti kursą neteikdami antramečiams valstybės numaty tų lengvatų. Tegu Universitetą baigia ne per 6 bet per 10 me tų tačiau ne su paviršutiniško mis žiniomis. Manau, batų visiš kai priimtina sudaryti mokymo programą dirbančiam jaunimui ne griežtai nuo rugsėlo 1 d iki kitu metų rugsėjo 1 d., bet ovz. pirmam kursui nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metu vasario 1 d. Ir nuo vasario keliame 1 antrą Jsursa kuri normaliai studijuo jantis galėtų baigti kitų metų rugsėjo 1 d. Ir t. t. Čia reikėtų atsižvelgti I specialybe kontin gentą Pagrindini, kriterijus keliant Iš kurso | kursą — priva lomu žinių apimtis ir disciplinų skaičius turėtų būti lygiai toks pat kaip ir stacionaro studentu. Vienas mokymo planas, tik kur se — detalizuota. Taip spręsda mi klausima, duotume Impulsą visu dabartinių mokymo formų integracijai. Susidarius nepa lankioms sąlygom6 stacionaro studentas be didesniu sunkumu tęstų studijas dirbdamas Ir ži nodamas. kad taps pilnaverčiu specialistu ir priešingai, dir
VU partinio komiteto posėdyje, įvykusiame gruodžio 7 dieną, pateiktas svarstymui Universiteto partinio komiteto politinės veiklos programos pro jektas. Jame aptariami Universi teto komunistų uždaviniai de mokratizuojant tiek Universiteto vidaus, tiek politinį Respubli kos, šalies gyvenimą; numato mos pagrindinės Universiteto partinės organizacijos veiklos kryptys. Programą numatoma pri imti sausio mėnesį įvyksian
čiame partinio komiteto posė dyje. Sudaryta partinio komiteto ko misija, kuri tirs pašalintųjų iš Universiteto dėl ideologinių priežasčių bylas (pradedant 1940 m.). Komisijos pirmininkas — teisės fakulteto docentas J. Prapiestis. Apie tai, kad buvo nuspręsta pakeisti „Tarybinio studento" pa vadinimą ir kreiptasi su atitinka mu prašymu į LKP CK, jau
rašėme. Pridursime, kad posėdy je buvo patvirtinta redkolegija,, kuri spręs su laikraščio kryptim bei turiniu susijusius klausimus. Posėdyje buvo priimama į TSKP narius bei kandidatus. „T. S." tnf.
LKP Vilniaus Lenino rajono konferencijoje Universiteto ko munistai išrinkti: RK nariais — J. Bagdonas — partinio komiteto sekretoriaus
bantys studentai, susidarius pa lankioms sąlygoms. tęstu stu dijas stacionare. Suprantama, ne visos specialybės tai gali Įgy vendinti bet Universitete ne mažai tokiu kurios tai pasiekti galėtų. Žinoma, taip formuluojant neakivaizdinio ir vakarinio mo kymo uždavinį, sumažėtų stu dijuojančių skaičius, bet laimė tu kokybė. Neatidėliotinai reikia tobulin ti labai sustabarėjusias per dau geli dešimtmečių nekintančias mokymo formas. Neakivaizdinė Ir vakarinė mokymo forma ne atlaiko kritikos. Prieš penketą metų paprašiau žinomo Lietu voje higienisto, dabar velionio prof. V. Kviklio patyrinėti ir paruošti moksline darbo higie nos rekomendaciją vakarinio skyriaus studentams. Problema labai opi. nes jie per savaite dirba 41 vai. ir vakarais dar privalo lankyti 16 vai. užsiėmi mų Be to. turėtų surasti laiko savarankiškam darbui bei kultūrinlams-bultlnlams poreikiams. Profesorius atsakė taip: ..Pigaus propagandinio darbo lūs nepriimsite. ir aš nenorėčiau to dary ti. o mokslinė studlla griaus vi sa mokymo sistema Toks dar bas taip pat nereikalingas nes JOs los keisti negalite. Tad gal negaiškime laiko". Tuo metu jis buvo teisus. Man regis atsira dus realiai galimybei, reikia ieš koti nauju tobulesniu mokymo formų. Tiesa, kol Respublika ne turi ekonominio savarankišku mo o mes — geidžiamos auto
pav.; V. Paulauskas — matema tikos fak. profesorius, katedros vedėjas; J. Prapiestis — teisės fak. docentas. Kandidatais | narius — A. Apynis — matematikos fak. do centas; A. Smilga — fizikos fak. docentas. Revizijos komisijos nariu — R. Bubelis — filosofijos istori jos ir logikos katedros aspiran tas. Docentas J. Prapiestis išrinktas Lenino rajono komiteto biuro nariu. LKP Vilniaus miesto konfe rencijoje Universiteto komu nistai išrinkti:
nomijos. sąjunginių normatyvu keisti negalime mus šiek tiek varžo neakivaizdinio ir vaka rinio skyrių studentams vals tybės teikiamos skirtingos len gvatos Ir nevienodi dėstyto |ų normatyvai galiausiai normaty vai knygoms įsigyti ir t. t To dėl kalbant apie neakivaizdinio ir vakarinio mokymu formų tobulinimą reikia nepamiršti laviravimo tarp veikiančiu nor matyvu principų. Tačiau Ir čia — neišsenkamos galimybės Ka dangi šis straipsnis diskusinio pobūdžio Ir aš savo nuomonės Jokiu būdu nenorėčiau primes ti kuriai nors specialybei ar fa kultetui. leiskite laisvai pasam protauti Ar nukentės vakarinio skyriaus studentu žinios. lelgu apgalvotai atsisakysime tu 16 savaitiniu valandų kurios yra dieninio skyriaus studentu kur so mini atspindys, o paliksime 8—12 valandų? Tarkime pagrin dines kurso paskaita,, skaitome šeštadieniais nuo 10—11 vai. iki 16—17 vai. J jas žmonės ateina pailsėję apie tokias paskaitas žino neakivaizdininkai ir taip pat gali jose dalyvauti (netgi rekomenduotume). Kitomis sa vaitės dienomis — koliokviumai seminarai probleminiu temų na grinėjimai kviečiant Ir neaki vaizdininkus (pvz.. vyresniu lu kursu ekonomistams galima pa telkti nagrinėti respublikos eko nominio savarankiškumo koncep ciją net atskiromis disciplino mis. Norint išsiaiškinti ko sie kiame reikės suvokti ką turiNu kelta j 2 psl.
MK nariais — B. Genzelis — partinio komiteto sekretorius, profesorius; R. Pavilionis —filo sofijos istorijos ir logikos kateddros vedėjas, profesorius; V. Pšibilskis — TSKP istorijos ka tedros vedėjas, profesorius. Kandidatu į MK narius — A. Šliogeris — filosofijos katedros profesorius. Revizijos komisijos nariu — A. Andriuškevičius — teisės fa kulteto docentas. Profesorius R. Pavilionis iš rinktas miesto komiteto biuronariu.