visų Salių
proletarai. vibnvkjt&si
canvBos scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. lapkričio 30 d., penktadienis
Nr. 36(1295)
Kaina 2 kap.
Siame NUMERYJE: SMD ŽINIOS XXX STUDENTŲ VASAROS PRISIMINIMAI X X X RAŠO TARYBINĖS ARMIJOS KARYS K X X FOTOPAŠAKOJ IMAS APIE KAUNO VAKARINIO FAKULTETO ATIDARYMĄ
Kasmet mielai einu j teinas pažymėjo, kad ge gu šitos paskaitos tekstą gali surasti pats studen naujųjų mokslo metų ati ras charakteris ir stipri išspausdintume, jis gali tas), o tam tikra žinių si darymą pasiklausyti >rek- valia svarbiau už protą būti labai įdomus. Vadi stema, kuri ir perteikia toriaus prof. J. Kubiliaus bei erudiciją ir tik stip nasi, paskaita buvo ne ma paskaitų metu. Ir tik kalbos, kurioje visada rios asmenybės gali iš įdomi 'ne todėl, kad netu tada prasideda rimtos ryškus pakrindinis studi vengti paviršutiniškos rininga, o dėl to, kadi pa studijos, kai studentas jų akcentas. Šių mokslo analizės. rašyta kalba pakeitė žo pajunta tą sistemą, ir tik Labai gaila, kad silpna dinę". Ta prasme V. Le tada atsiranda, rektoriaus Lapkričio 23 dieną j tai, kad 1984 metais spe- metų atidaryme rektorius Unlversiteto kiemo teat- cialistų išleidimo planas kalbėjo: „Mokslas pir vališkumas formuoja abe ninas yra nę kartą pabrė žodžiais tariant, žinių al ro salę rinkosi Universi- buvo įvykdytas tik labai miausia yra darbas, daž jingą požiūrį i studijas, o žęs, kad svarbu yra ne kis, savęs tobulinimo po teto darbuotojai. Čia vy- sutelkus pastangas. Dau- nai nuobodus, dažnai mo iš čia atsiranda viduti tik tai, kas sakoma, bet reikis, dvasinis nerimas. ko darbuotojų profsąjun- giau dėmesio reikia skir- notoniškas ir visada sun nybės problema. Yra ma nemažiau svarbu, kaip Noriu pabrėžti, kad aš gos ataskaitinė-rinkiminė ti ir pedagoginio persona- kus darbas. Darbas — noma, 'kad žmogus iš pri sakoma. Dėstytojui svar čia kalbu apie fundamen konferencija. Joje Uni- |o kvalifikacijai. Dabar tai visų pirma smulkių, gimties truputi linkęs tin bu, kad studentai supras talias disciplinas, o ne versiteto profsąjungos ko- dėstytojų kvalifikacijos dažnai ir neįdomių kas gėti. Neretai nesąmonin tų jo mintis ir žavėtųsi apie siaurus kursus, ku mitetas atsiskaitė už tre- kėlimo planai yra vykdo- dieninių priedermių vyk gai jis stengiasi įdaryti ne jomis, o ne juo pačiu. riuose duodamas tam tik dymas. Tik išmokę stro tai, kas reikia, o tai, ko Nors dėstytojo išvaizdos, ras žinių kiekis ir kuri jų metų darbą. Apie tai mi. pranešimą perskaitė profPažymėta, kad spren- piai atlikti kasdienines nori. Iš visų darbštumo jo manierų irgi nereikėtų nesunkiai gali įsisavinti sąjungos komiteto pirmi- džiant svarbias ekonomi- pareigas, galime tikėtis ir ugdymo būdų pats nevai- atmesti, -tačiau reikėtų studentas ir savarankiš ninas L. Gašlūnas. Prane- nes ir socialines proble- didelių rezultatų". Taigi singiausias — dėstytojų nepamiršti, kad dėstytojas kai. Todėl turime laisvą vieną kasdieninę įkalbinėjimas, kad reikia — ne teatro artistas ir ne paskaitų lankymo grafi šime itin didelis dėmesys mas, Universitetas pasie- apie sklrlamas aukštosios mo- kė nemažų laimėjimų: priedermę — paskaitų gerai studijuoti. Ta pras konferansje. ką, kuri gali praktikuoti kyklos atsakomybei už buvo išplėstas Ir tapo lankomumą ir norėčiau me prancūzų rašytojas Kitas dalykas — pa gerai besimokantys stu specialistų rengimą, spe- efektyvesnis mokslinis ti- pakalbėti. dentai!. Plačiau neliesiu paskai ciallstų, kurie sugebėtu riamasis darbas, tai turėPaskaitų lankomumas spręstl materialinės tech- jo didelę įtaką specialis- tos reikšmės ir vietos pagerėtų, jei grupių se mokslo žinių sistemoje ninės komunizmo, bazės tu rengimui. niūnai sąžiningai atliktų kūrimo uždavinius, aktyPranešime buvo akcen- tik .priminsiu, kad paskai savo kasdieninę pareigą viai kovotų už komunisti- tuotas aktualus šiandie toje perteikiamos ne tik —• gerai kontroliuotu, nius idealus ir juos pro- nos klausimas — tinka- elementarios ir naujau kaip jos lankomos. Nėra mas darbo organizavimas sios mokslo žinios, bet ir paguotų. ko slėpti, nemaža dalis Priėmus bendrojo lavi- Praėjusioje konferencijo- orientuojama studijų kry seniūnų linkę sukčiauti. nimo mokyklų reformą, jc buvo kalbama apie ne- ptis. Todėl paskaitų lan Kai paskaitų srautai dide Universiteto profsąjun- patenkinamą darbo orga- komumo būtinybė neke li, dėstytojas kontroliuo gos komitetas sutelkė dė- nizavimą, nepakankamą lia abejonių, tačiau iš vi ja mažiau, o seniūnų ne mesį jos keliamų proble- padalintų vadovų reiklu su mokymo formų mažiau sąžiningumas padidėja mų sprendimui. Svarbu mą savo darbuotojams siai lankomos.. . paskai Dar viena bėda — silp pasiekti, kad kiekvienas Šiandien galima pasi- tos. nai seniūnų darbą kontro Renaras rašė: skaitų skaitymo lygis. liuoja dekanatas. Seniū dalykas būtų dėstomas džiaugti, kad padėtis pa Kol kas, palikęs dėsty Žiulis tikrai moksliškai. Būtina gerėjo. Reikšminga gere tojus ramybėje galiu pa „Kvailas žmogus, supran- Ypač tai liečia pirmuo- nai ne visada duoda žur gerinti studentų idėjinį- ir sėkmingo darbo sąlyga minėti kai kurias paskai tantis savo kvailumą, jau sius kursus. Jei sąlyginai nalus pasirašyti dėstyto politinį, darbinį ir mora- — operatyvus socialinių tų nelankymo priežastis. ne toks kvailas, bet tingi- suskirstysime studentus į jui, labai nenoriai atneša Iinj, estetinį auklėjimą Ir problemų sprendimas, Dalis studentų mano, kad nys gali suprasti savo tin- tris grupes: silpnus, vi- i uos roo pirmos pertrau fizinį grūdinimą, pagerinKomitetas reikiamą dė galima išlaikyti egzaminą gėjimą, skustis juo ir pa- dutinius ir stiprius, tai kos, vienu žodžiu, visaip Taigi visas grupes sudominti slepia dykinėtojus. Tuo ti studentų teorinį ir pra- mesi skyrė organizacinio ir nelankant paskaitų. Tai siliikti tinginiu“. ktinį parengimą. Būtina darbo dalims — ataskal- studentai, kurie mokosi aukštosios mokyklos sėk, ne taip jau paprasta. Ir tarpu seminaru ir praty rūpintls ir Universiteto toms ir rinkimams. Pa- pažymiui. Kita dalis stu mės laidas priklauso ne ar būtina? Šiuo atveju bų metu lankomumas pa darbuotojų darbo, poilsio, brėžta, kad profsąjungos dentų įsitikinusi, kad ta tik nuo ryškių dėstytojų paskaita įgauna pulsuo- gerėja, nes čia tikrina kultūrinio gyvenimo sąly- nariams būtina aktyviai disciplina jų darbe bus asmenybių (ju paskaitos jantį pobildį ir nepasie- pats dėstytojas. Jei se gų gerinimu. dalyvauti ataskaitiniuose- nereikalinga. Tai studen irgį nelankomas), naujau- kia savo galutinio tikslo niūnas gerai žinotu, kad Šiuo metu, buvo kalba- rinkiminiuose susirinki tai, kurie nemato ryšio šia technika aprūpintų la- Kitas reikalas sudėtingus už nesąžiningumą gaus mą pranešime, stengiama- muose, kuriuose turi vy tarp atskiru mokslų. Tre boratoriijų, erdvių skai- dalykus dėstyti paprastai, dekano papeikimą, o už si padidinti fakultetų ir rauti kritikos ir savlkriti- čia dalis — nelanko dėl tykių, jaukių bendrabu- suorantamai. Tai jau dės- tai. kitą semestrą negaus profbiurų vaidmenį ir at- kos atmosfera. Akcentuo- apsileidimo. Tai studen čių. bet ir nuo pačių stu- tytojo menas, kuri. deja, stipendijos, paskaitų lan kiekvienas turime, komumas tikrai pagerėtų. sakomybę už mokomąjį- tas profsąjungos darbo ir tai, kurie nežino ko ii° dentų darbštumo, sąžinin- ne prasme auklėjamąjį procesą, už stiliaus formų visuomeni- nori. Ketvirti skundžiasi gurno, pareigingumo. No- Pranašesni šia Baigdamas noriu pa būsimųjų mokytojų pe- r.io prado tobulinimo, vi- laiko stoka. Tai studentai, rint to pasiekti — reikia užsienio kalbu dėstytojai brėžti, kad. jei žmogus iš dagoglnės praktikos orga- daus demokratijos Iaiky- neplanuojantys savo daT- dirbti su savimi. K. Sta- kurie turi galimybę su- mažens iki universiteto mosi būtinumas. Gerinant bo. ir dažniausiai jie pa nislavškis mokė: „Sunkų daryti įvairaus žinių ly- baigimo įprato tingėti ir nizavimą. Ataskaitiniu laikotar- organizacinį darbą leng- skęsta smulkmenose. Pen dalyką reikia -paversti gio grupes. dykinėti, ir tekiam gyve Apskritai universitete nimo būdui pateisinti yra Piu profsąjungos komite- vlau bus sprendžiami kta dalis (jų daugiausia) įprastinių, o įprastinį datas stengėsi mobilizuoti Profsąjungos keliami už- tvirtina. kad paskaitos lyką reikia paversti len- prastu dėstytojų nedaug sukūręs savo 'koncepciją, visus darbuotojus, kad daviniai. Reikia tobulinti neįdomios. Tai studentai gvu ir maloniu". įprotis ir jie čia ilgai nedirba, tai ir toliau jis taip gy — antroji žmogaus pri- tačiau studentai daugiau vens. Iš tokiu žmonių ne būtų įvykdyti valstybl- darbo metodus. labiau — dvkinėtojai. ar mažiau nraleid'inėja karta teko girdėti, kad niai planai, viršyti sočia- remtis pirminėmis organlNeįdomumas — išvirši Rimtis. Norėčiau mesti vieną visu. dėstytoju paskaitas, gavau, darba. kur nieko listiniai kolektyvo jsipa- žarijomis, skatinti prof- nė reiškinio pusė, o iš reipojlmaf. Svarbiausia biuru ir profgrupių inl- tikrųjų tai silpnavališku kita akmenuką ir j dėsty- Neįdomios paskaitos — nereikia dirbti. Nesmagu prlemone tapo soclallstl- ciatvvą, dalykišką akty- mas. abejingumas, tingi toiu „daržą", bet geriau paprasčiausias atsikėl bet tai ’ žmogaus su aukšnis lenktyniavimas. vumą. Pranešime buvo nystė. t. y. nėra išugdymo ęs tai padarysiu I. Andro- binėiimas, nes daugelis toio mokslo dinlomu žo Savo kalbo|e L. Gaslū- minima ir tai, kad page- vidinio noreilkio darbui nikovo žodžiais: „Jeigu dudentu. negali paaiškinti, džiai. Sis gyvenimo būdo nas pastebėjo, kad ga- rėio darbo planavimas Tai ne fizinė, o socialinė mokytojas skaito savo 'kuo i0* neįdomios. Tie- brokas labai skiriasi nuo mvbinlo - masinio darbo sumažėjo ir posėdžiuose žmooaus savybė. Jei žmo namokos tekstą iš kny- siog neklausė, ka dėsty pramoninio broko, bet iis komisija turėtų daugiau svarstomu problemų: kal- gus iki universiteto buvo tos, jis neturi autoriteto. ♦oias kalbėjo. Pagaliau labai trukdo dirbti ir gy rūpintis atskiru fakultetų bama tik apie tai, kas įpratęs tinginiauti. tai Jeigu agitatorius visą lai- ,v'(’ ir negalėjo būti jdo- venti kitiems — doriems, ir katedrų kolektvvų ska- svarbu visam Universiteto universitete ta tinginvstė ka žvilgčioja i lapeli, ži- nuo*. iei nėr semestrą te- sąžiningiems ir pareigin tinimu, kad būtų jvykdy- kolektyvui. dar daugiau sūbuioio. nckite — iis nieko nesu- buvai 2—3 paskaitose, giems žmonėms. ti ir viršvti pagrindiniai Pranešėjas savo kalboa‘«irado tariama lais agituos. Jei žmogus teis- Keikia nepamiršti para Būtu idomu bei nau Pianu rodikliai. Svarbiau- io aptarė ir socialines- vė — nebekordroliuoia mą savo tiesą irodys iš dnksalaus dalyko, kad ir dingą išgirsti dėstytojų ir ęias rodiklis — specialls- buitines reikmes. »Avai ir mokvtoiai. Ma- popieriaus, jo parodymais ’*• nrastu paskaitų taip studentu nuomone mano tu išleidimas. Ilgai šiais Revizijos komisijos ata- r>aii. kad riudiiu nagrin- niekas nepatikės. Blogas ra< galima pasimokyti, nagrinėtuoiu klausimu. klausimais rūpinosi tik įkalta perskaitė jos pir- “■km _. nfi tjeJc žinių kie lektorius, kuris skaito. Gilioms studijoms relDoc. P. MIKUCIONIS rektoratas ir mokymo da- mininkas B. Gurklys. kis. kiek užgrūdinta, va ibedes nosį i atsineštą iš kalingas ne tam tikras tarpfakultetinės politinės Lis, Būtina atsižvelgti Ir į L. VALENTINAVlClOTĖ linga asmenybė. A. Einš namų rankraštį. Bet jei- žinių kiekis (jį nesunkiai ekonomijos katedra
Darbuotojų profsąjungos konferencijoje
PASKAITA IR LANKOMUMAS