visų Salių
LAPKRIČIO
proletarai, vienykitesi
r,č\J2VBIIlis
17-ĄJĄ
PAMINĖJOME TARPTAUTINĘ STUDENTŲ DIENĄ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. lapkričio 18 d. Nr. 35 (1019)
EINA NUO 1950 METŲ
„Venseremos! Vensere mos!"—šiuo jaunimo kovos himnu pasibaigė II politinės dainos festivalis Universite te, skirtas Didžiojo Spalio 60-mečiui. Festivalis, prie ku rio sėkmės daug prisidėjo organizacinis komitetas, va dovaujamas V. Elinsko, baigė si, o dainos tebegyvena mūsų širdyse. . . .Festivalio atidarymo va karas Aktų salėje. — Didžiojo Spalio 60-metis — bendra tarybinio jau nimo ir mūsų šventė, — sako festivalio dalyvis iš Kubos Raulis.— Tai kas, kad mes gyvename kitame žemyne, tai kas, kad mes kalbame
KANTA, KAMERADA, KANTAI
studentai. Žiūrovus pavergė Anos Marijos ir Pablo (nuotrauka viršuje) atlieka mos Viktoro Charos dainos. — Mes norime įrodyti ir įrodysime pasauliui, kad jo kia juoda jėga negali sunai kinti dainos. Chunta nužudė Viktorą, sudaužė jo ginklą gifarą, bet daina liko gyva. Ją dainuojame mes,— sako Jelena Zaicevą iš Baltarusijos universiteto. Visi trys festivalio koncer tai parodė, kad susidomėji mas politine daina be galo didelis. Didelis, kaip kovoto jų už taiką gretos pasaulyje. Festivalio svečiai taip pat susipažino su Vilniumi, Uni versitetu, pabuvojo Kaune. — Vilniuje mes jau trečią kartą, — pasakoja vokiečių grupė iš Maskvos tarptautinių santykių instituto. Mums te ko garbė dalyvauti tiek pir mame, tiek antrame politinės dainos festivaliuose jūsų Universitete. Po kiekvienos viešnagės išsivežame daugy bę gerų prisiminimų apie Lietuvos žmones, jos studen tus. Esame labai dėkingi už svetingumą, nuoširdumą, draugiškumą, kurį parodė Universiteto studentai fssfivalio dienomis. Turbūt nie kas taip nejungia žmonių kaip daina. Mes išmokome daug lietuviškų, kurias įpinsime J vieną darnią pynę ki tame jūsų festivalyje 1979 m. Ekskursijos, draugystės va karai padėjo susidraugauti skirtingų šalių jaunimui. — Būčiau labai laimingas, jei galėčiau dalyvauti kitame festivalyje,— sako negras To mas.— Lietuvių draugų būry je aš nė minutei nesijaučiu vienišas. Ką ir bekalbėti, mus, kubiečius, net jūsų televizija įrašė... Nuskambėjo paskutiniai
skirtingomis kalbomis. Žo džiai „revoliucija, taika, draugystė" suprantami vi siems. Mes norime, kad virš mūsų visada būtų giedras dangus. Taiką visam pasau liui! šie vaikino žodžiai tapo tarsi viso renginio devizu, jie atsikartojo dainose. Fes tivalyje dalyvavo gitaristai ir dainininkai iš Novosibirsko, Leningrado, Baltarusijos, Taš kento, Tartu universitetų, iš Leningrado elektrotechnikos, Šiaulių pedagoginio, Kauno medicinos, Maskvos energe tikos institutų, grupė Kubos, Čekoslovakijos, VDR, Mon golijos jaunimo, studijuoj įnčio Maskvos tarptautinių san tykių institute, lenkų ir bul garų — Kijevo politechnikos instituto studentų, svečių iš Vengrijos. Mūsų universitetui atstovavo žurnalistas V. Bab ravičius ir būsimoji ekono mistė A. Stankutė. Festivalio pirmąjį koncertą pradėjo svečiai iš Šiaulių pe dagoginio instituto muzikiniu ciklu „Gyvenimas". Koncerte skambėjo tarybinių autorių, pačių atlikėjų kūriniai. Dau gelio delegacijų repertuare buvo Čilės kovotojų dainos. „Dainuokim, dainuokime taiką!" Tai žodžiai iš VDR
studentų atliekamos dainos. Manyčiau, kad jų programa buvo viena originaliausių ir tikrai politinė. Vokiečiai su gebėjo meniškai suderinti poeziją su daina ir jos sce nine išraiška, įdomiai inter pretuoti ir atlikti įvairių šalių melodijas. Baigiamajame kon certe kartu su VDR studen tais dainavo visa salė. (Pri
dursiu, kad programoje buvo ir lietuvių liaudies daina, ir „Grįšiu" S. Nėries žo džiams) „Kanta, kamerada, kanta"—tai kubiečių baigiamasis žodis. Apie amžiną žuvusių atminimą, pagarbą kritusiems kovoje už Tėvynės laisvę, apie čiliečių patriotų kovą pasakojo savo dainose Kubos
festivalio akordai. Išsiskirstė svečiai. Tačiau visų širdyse aidės žodžiai „Taika! Drau gystė!" Pasakyti skirtingomis kalbomis, jie reiškia tą patį jaunimo siekimą kovoti už šviesią ateitį. J. PEKARSKAITĖ L. SKIRPSTO nuotr.
ĮDOMUS SUSITIKIMAS
Didžiojo Spalio 60-mečlo progą vokiečių kalbos ir li teratūros specialybės studen tai pakvietė Į susttlkimą re voliucinio judėjimo Lietuvoje ir Didžiojo Tėvynės karo da lyvį Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo juridinio skyriaus vedeją istorijos kandidatą E. Jacovskį. Svečio prisiminimuose at
V KAINA
2 KAP.
gijo ryškūs Lietuvos Komu nistų partijos kovos prieš buržuazinę santvarką vaizdai, pirmųjų Didžiojo Tėvynės karo dienų sunkumai ir tary binių karių ryžtas bei pasi aukojimas. Gyvas ir aistrin gas pasakojimas žmogaus, kuris pats buvo visų šių įvy kių dalyvis, padarė mums di delį įspūdį. Visų germanistų vardu tariame E. Jacovskiui nuoširdų ačiū. A. GVARDINSKAS
VYKSTA VIKTORINA „400
ATSAKYMŲ APIE
VILNIAUS UNIVERSITETO PRAEITĮ IR DABARTĮ '.
Pačiame įkarštyje viktori nos I turas. Jo pirmasis eta pas turėjo išaiškinti dešimtį geriausiųjų akademinėse gru pėse. Šiam renginiui kruopš čiai ruoštasi. Daug padirbėjo studentai, kol surinko me džiagą atsakymams. Ypač naudinga viktorina pirmakur siams: prasidėjo rimta pažin tis su Universitetu. Filologijos fakulteto prodekanas, žiuri pirmininkas doc. A. Jovaišas informavo mus, kad jau išaiŠKėjo 34 akade minių grupių komandos. Jos dalyvaus antrame I turo eta pe, kuris fakultete prasideda lapkričio 16 d. Kiekvieną va karą po 6 komandas varžysis taip: į tris klausimus atsako komandos nariai, bendrai pa sitarę (ruoštis kiekvienam klausimui — 2 min.), į ket virtąjį klausimą atsako vie nas komandos narys (atsaki nėjantis savanoriškai), į penktąjį klausimą — tas ko mandos narys, kurį pakvies žiuri (jis taip pat neturi tei sės tartis su komanda). Lapkričio 23 d. paaiškės 6 komandos, kurios buvo pir mos per 6 varžybų dienas. Po savaitės jos „sukryžiuos špagas" tarpusavyje ir pa siųs geriausią komandą rung tis su kitų fakultetų studen tais. D. VALUKONYDĖ
Ant Prekybos fakulteto de kano doc. L. Butkevičiaus sta lo — šūsnis popierių, primar gintų visokiausiu braižu. Tai — studentų atsakymai į klausimus („Lengviau objek tyviai vertinti", — toks deka no paaiškinimas į tai, kad at sakymai raštu). Iš tų penkias dešimties buvo išrinkta po 10 —12 klausimų, į kuriuos stu dentai turėjo atsakyti. Pirmakursiams atsakinėti į klausimus nemažai pagelbėjo įvado į specialybę paskaitos — Universiteto dabartis tapo daug aiškesnė. Aktyviausi ir geriausi Uni versiteto istorijos žinovai rakultete — Kazimiera Mažei kaitė, Nijolė Večkytė, prekių mokslo pirmakursės; tos pa čios specialybės antro kuiso studentai Aušra Kaveckaiče, Kęstutis Grebliūnas ir trečia kursė Laima Jakubkaitė. Dauguma atsakymų į vikto riną — teisingi. Tikimasi — taip bus ir toliau .Tik ar truputį nepervertinam savo žinių? Juk į seminarus apie Universiteto istoriją, organi zuojamus dekanato, susirenka mažoka studentų. Gal ir ne visiems lemta nugalėti, bet privalu visiems dalyvauti vik torinoje ir žinoti apie Uni versitetą, kuriame mokaisi.
M. MATULIONYTIE
Taigi, viktorina grupėse jau baigėsi. Prasidėjo antrasis etapas — Universiteto istorijos žinovų varžybos kursuo se, specialybėse. Nuo lapkričio 21 d. pras’dės trečias eta pas — išaiškinti geriausiai fakulteto komandai, kuri tu rės susitikti su kitų fakultetų atstovais ir varžytis dėl nu galėtojų vardo. Skelbėme, kad trims geriausioms fakul tetų komandoms skiriamos didelės premijos. Pirmasis etapas — viktorina grupėse — parodė kad ne visur buvo gerai suprasti konkurso nuostatai, pasielgta formaliai — be jokių varžybų sudaryti komandų sąrašai (šios nuodėmės, atrodo, neišvengė nė vienas fakultetas). Jau kelinti metai geriausios akademinės grupės konkurs* nedalyvauja medikai — ir vien dėl tos pačios priežasties, kad nepripažįsta akademinių grupių, o Jomis laiko 10 — 12 žmonių grupelę, lankančią tam tikras pratybas. Dė> to ir viktorina čia dažnai buvo tik formalus paraiškos su darymas. Kritikos verti ir kai kurių grupių kuratoriai, labai vangiai prisidedą prie šio renginio. Taigi, viktorina artėja prie apogėjaus. Girdėti kalbų, kad bibliotekininkės darančios net „špargalkes“, kad eko nomistai surinko visas Vilniaus universiteto istorijas, kad... žodžiu, įsijudinam. Sėkmės!