VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI VIENYKITĖS!
°</7 UbENTAS
tz
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 35 (658)
196f M. GRUODŽIO 20 D. PENKTADIENIS
EINA NUO 1950 METŲ. Kaina 2 kap.
VIS SKALBIAM-VIS JUODI Kaip Universiteto patalpose ir teritorijoje palaikoma šva ra ir tvarka? Daug kur, o ypa tingai auditorijose ir prie jų esančiuose koridoriuose, ne švaru ir nesilaikoma elementa riausios tvarkos, suolai ir sta lai išmarginti įvairiausiais už rašais ir piešiniais. Ypač blo ga padėtis Ekonomikos, Istori jos, Filologijos, Fizikos, Mate matikos ir mechanikos fakul tetuose. Pirmiausia tai paaiškinama tuo, kad daugelio fakultetų studentai visiškai nesirūpina mokomųjų patalpų tvarka ir švara, dažnai per paskaitas ir pertraukas tiesiog neįtikėtinai prišiukšlina auditorijas bei ap linkines patalpas ir palieka jas nesutvarkytas, o dėstytojai į tai nekreipia jokio dėmesio. Be to, dar neretai blogai atlie ka savo pareigas valytojos ir kai kurie rūmų bei bendrabu čių komendantai, nepakanka mai rūpindamiesi tvarka jiems priklausančiuose objektuose. Blogiausiai dirba Ekonomikos, Istorijos, Filologijos, Fizikos bei Matematikos f-tų rūmų ko mendantai.
Siekiant pagerinti tvarką Universiteto patalpose, rekto riaus įsakymu nurodyta: Dekanams ir katedrų vedė jams nuolat rūpintis tvarka ir švara mokymo patalpose. Pri minti dėstytojams, kad už tvar ką auditorijose ir laboratori jose, pasibaigus paskaitai ar užsiėmimui, atsako dėstytojai, vadovavę tiems užsiėmimams. Dėstytojai privalo duoti nuro dymus grupių seniūnams ar ki tiems asmenims tinkamai su tvarkyti darbo vietas ir iš vi so reikalauti studentų laikytis švaros ir tvarkos. Dekanams nustatyti tokią tvarką, kad periodiškai kelis kartus per metus kiekvienas studentas turėtų progą nuva lyti nuo auditorijų suolų ir stalų savo ir mokslo draugų piešinius bei užrašus. Prorektoriaus administraci jos ir ūkio reikalams padėjė jui ir ūkio sk. viršininkui or ganizuoti, kad visuose rūmuo se ir bendrabučiuose būtų įrengtos vietos rūkyti, ir pe riodiškai kontroliuoti, kaip pa laikoma švara ir tvarka Uni versiteto patalpose ir teritori-
NUO PENKTADIENIO Įvyko IV kurso litua nistų organizuotas literatū rinis vakaras-konkursas. Komisija — kritikė V. Zaborskaitė, poetai J. Mar cinkevičius, VI. Šimkus bei mūsų Universiteto Lietuvių literatūros katedros dėsty tojai — pirmąją vietą pa skyrė jaunajai poetei, IV kurso lituanistei O. Baliukonytei, o sekančias prizi nes vietas pasidalino M. Kontrimaitė, O. Radzikevičiūtė, I. Mackevičiūtė ir kiti. Apie šį konkursą papa sakosime sekančiame nu meryje. Spausdinsime jau nųjų laureatų kūrinius.
Istorijos ir Filologijos fakultetuose įvyko Tarybų valdžios Lietuvoje 50-mečio minėjimas.
Ketvirtadienį daktari nę disertaciją „Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918 —1919 metais" apgynė B. Vaitkevičius. Įvyko respublikinės studentų mokslo darbų ap žiūros apibendrinimas. Pra ėjusį penktadienį į Akade minio dramos teatro salę susirinkusius jaunuosius mokslininkus-studentus pa sveikino mūsų rektorius prof. J. Kubilius. O geriau sių darbų autoriams jis įteikė diplomus.
• ••
Drebina širdeles ir antrakursiai žurnalistai. Pradėjo smaugt įskaitos. Antai šeštadienio rytą ne ramūs trypčiojo jie prie auditorijos durų dėstytojo J. Bulotos belaukdami. Ta čiau viskas baigėsi laimin gai. Dėstytojas, tur būt, li ko patenkintas antrakur siais, o ypač grupės apsi gimusiais oratoriais D. Še petyte, V. Bogomolnikovu, A. Budriu, J. Pugačiausku ir kitais. Šiaip ar taip, bet antra kursiai žurnalistai tikisi, kad sėkmė nepaliks jų iki pat sesijos pabaigos. Praėjusį šeštadienį paminėti 50-ąsias Tarybų valdžios metines Lietuvo je į Medicinos fakulteto Didžiąją auditoriją susirin ko gausus dėstytojų, stu dentų, svečių būrys. Po prof. J. Lėlio pranešimo, susirinkusius jaunatviška daina ir šokiu palinksmi no trečio kurso saviveikli ninkai. i Už nuotaikingas dainas nuoširdžiomis katutėmis žiūrovai apdovanojo kom pozitorių Leoną Alesionką, šokėją Laimą Gutauskaitę ir kitus. Rinkinėlyje panaudotos J. BALČIŪNAITĖS, Aig. JASULAIČIO, P. SKIR MANTO ir „T. S" kores pondentų informacijos.
...IKI PENKTADIENIO
Joje^ Rūmų ir bendrabučių ko mendantams nuolat kontro liuoti valytojų ir kiemsargių darbą ir pasiekti, kad jiems paskirti objektai būtų tinkamai tvarkomi.
Tūkstantoji disertacija 1948 m., sunkiomis pokario sąlygomis. Universitete apgi namos pirmosios kandidati nės disertacijos'. Laikas skai čiavo rudenį po rudens, ir da bar, atsigręžę atgal, matome, kokį milžinišką darbą yra nu veikę mūsų mokslininkai. Uuiversitete apginta 949 kan didatinės ir 50 daktarinių di sertacijų. Visus aplenkia fi zikai ir matematikai, apgynę 178 disertacijas. Beje, jie turi ir šiais metais apgynusį diser taciją jauniausią mokslų dak tarą respublikoje A. Bandzaitį (jam — trisdešimt). Į juos ly giuojasi medikai — 136 diser tacijos (iš jų net 14 daktari nių), filologai — 135 .diserta cijos, chemikai — 115, ekono mistai — 110 ir kiti. Ypatingai gausus derlius šiais metais — jau apgynė disertacijas daugiau kaip 150 mokslininkų, iš jų 12 — dak tarines. Vien birželio mėnesį apgintos 43 disertacijos. Tem pai! O gruodžio 19 dieną Uni versitete buvo • pasveikintas tūkstantasis disertantas.
Įminta amžių mįslė? Ginti disertaciją tūkstantuoju buvo lemta Universiteto Lietuvių kalbos katedros ve dėjui docentui Vytautui Mažiuliui. Septintasis filologijos mokslų daktaras respublikoje pirmas peržengė pusės šimto mokslų daktarų, apgynusių di sertacijas Alma mater, ribą. Disertantas gimė 1926 m. Zarasų rajono Rakėnų kaime. 1947—1952 m. studijavo Vil niaus Valstybiniame universi tete klasikinę filologiją. Stu dijų metais pasižymėjo nepa prastu -darbštumu, kuris visą laiką išliko vienu pagrindinių jo bruožų. „Mes jau būdavom gerai įmigę, o jis iki pu siaunakčio sėdėdavo prie loty niškų ir graikiškų tekstų", — prisimena gyvenęs studijų metais viename kambaryje prorektorius mokslo reikalams doc. J. Grigonis. Baigęs Uni versitetą, Vytautas Mažiulis .išvyksta į Maskvos Valstybi nį M. V. Lomonosovo univer sitetą. Trejetą metų jis — MVU Filologijos fakulteto bendrosios ir istorinės lygi namosios kalbotyros specialy bės aspirantas. 1956 m. sėk mingai apgynė filologijos mokslų kandidato laipsnio di sertaciją, o po poros metų jam suteikiamas mokslinis docento vardas. Dėsto baltų
kalbų lyginamąją gramatiką, speckursus (prūsų kalbą), in doeuropiečiu kalbų lyginamą ją gramatiką, praktinius daly kas. Yra dalyvavęs respubli kinėje, visasąjunginėse konfe rencijose, IV pasauliniame slavistų kongrese Maskvoje. Mokslininko darbai plačiai žinomi ir spausdinami ne tik Tarybų Sąjungoje (Minske, Rygoje, Vilniuje, Leningrade, Samarkande, Maskvoje), bet ir užsienyje (Varšuvoje, Ber lyne ir kt.). Sunku rasti Filo logijos fakultete žmogų, kuris nepažintų docento V. Mažiu lio. Tai nepaprastai nuoširdus, draugiškas, didelės erudicijos (puikiai susipažinęs su seno siomis lotynų, graikų, hetitų, prūsų kalbomis, moka vokie čių, prancūzų, italų, anglų, rusų, lenkų, čekų ir kt. kal bas) ir kartų labai kuklus, turtingo ir sudėtingo dvasinio pasaulio žmogus. Jau daktarinės disertacijos pavadinimas „Lietuvių ir in doeuropiečių kalbų santykiai" daug pasako apie darbo tiks lus. Kaip žinome, artimiausios giminaitės — mūsų gimtoji kalba, latvių ir prūsų kalbos — sudaro baltų grupę. Jos kartu su slavų, germanų, indoiranėnų, armėnų, graikų, hetitų ir kitomis kalbomis su-
daro indoeuropiečių kalbų šeimą. Pirmasis šios kalbos šeimos tarpusavio giminystės santykius, vadinasi, ir lietu vių kalbos vietą indoeuropie čių kalbų šeimoje moksliškai nušvietė vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris. Praėjo vi sas šimtmetis, indoeuropiečių kalbų mokslas gerokai pažen gė į priekį: patobulėjo kalbo tyros metodai, daug kur paki to pažiūros į indoeuropiečių kalbų istoriją. Nežiūrint to, baltų kalbų tarpusavio ir su kitomis indoeuropiečių kalbo mis santykiuose dar liko daug neaiškių problemų. Šių prob lemų išsprendimas turi didelę reikšmę ne tik kalbotyrai, bet ir mūsų bei kitų tautų kil mės studijoms. Disertacijoje kaip tik ir stengiamasi išgvildenti šias problemas. Čia lietuvių kalbos santykiai su kitomis baltų bei indoeuropiečių kalbomis yra nagrinėjami linksniavimo formų istorijos aspektu. „Fo netiniai dalykai", kuriuose kalbama apie baltų ir slavų kalbų balsių sistemos raidą bei baltų ir kitų indoeuropie čių kalbų diftongų istoriją, yra lyg ir įvadinė dalis. Pa grindinėje disertacijos dalyje „Linksniavimas" yra nagrinė jamos baltų bei kitų indoeuro
piečių kalbų tematinio ir atematinio linksniavimo for mų istorijos problemos. Auto rius prieina prie daugelio naujų išvadų, kritiškai per žiūri tradicinius teiginius. Naujoviškai žiūrima ir į pačių linksniavimo paradigmų rai dą indoeuropiečių tarmėse. Darbe pabrėžiama, kad indo europiečių kalbų tarpusavio giminystės santykiams nu šviesti patikimiausią argu mentaciją teikia morfologija, o iš jos bene geriausias indi katorius šiam reikalui esąs linksniavimas. Labai svarbus akcentavimas, kad lietuvių bei latvių kalbos su prūsų kalba giminiuojasi daugiau, negu buvo galvojama. Tas pat pasakytina ir apie baltųslavų kalbų giminystę — šias kalbas nuo seniausių laikų jungia glaudus kontaktinis bendrumas. Apie II tūkstant mečio pr. m. e. pradžią ima formuotis tokios baltų ir sla vų prokalbės, iš kurių vėliau išriedėjo visiems žinomos baltų ir slavų kalbos. Disertanto nuomone, baltų prokalbė, vos tik pradėjusi formuotis (II tūkstantmečio pr. m. e. pradžia), kartu ėmė ir irti, taigi jos irimo procesas prasidėjo maždaug dviem tūkstančiais metų anksčiau negu slavų prokalbės. Sitai tam tikra dalimi priklausė ir nuo lingvistinės geografijos faktorių, nes prokalbės forma vimosi laikotarpiu baltų teri torija buvo pasidariusi dides nė už slavų: baltai apsigyve(Nukelta į 4 psl.)
i■: •
31 i 1 S ! = = M O į j o i Įi o 1 1I :
OS a
□ O
52 >
gs gs -1 0 o Co
M O