Sienlaikraštis—fakulteto veidrodis Jau kuris laikas fakultetuose, „Tarybinio studento" puslapiuose vyksta diskusija sieninės spau dos klausimais. Ji tęsėsi ir Uni versitete sieninės spaudos apžiūroje-seminare, įvykusiame gruo džio devintąją, bendrabučių, fa kultetų sienlaikraščių redkolegi jos, dalyvaujant „Tiesos" laikraš čio partijos gyvenimo skyriaus vedėjui Alg. Stankevičiui, Dailės instituto docentui A. Taurui ir „Tarybinio studento" vyr. redak toriui A. Bulotai, sprendė bene svarbiausią šiuo metu problemą, būtent, — ar reikalinga sieninė spauda? Diskusija studentų laikraštyje prasidėjo beveik vienu laiku su naujaisiais mokslo metais. Ji stu dentams ir dėstytojams gal ir bū tų likusi tik diskusija, tačiau vi siškai nelauktai pasirodė vaisiai: nukabintas Istorijos ir filologijos fakulteto sienlaikraštis. Gal tai ir ne diskusijos vaisius, tačiau sienlaikraščio jau kuris laikas ne matyti, jis jau nebeleidžiamas. O kodėl? Kodėl didžiausio Uni versiteto fakulteto sienlaikraščio, vienijančio didžiausią „kūrybinių žmonių" būrį, turinčio senas ir gilias tradicijas (pirmąsias savo eilutes čia išspausdino poetai J. Marcinkevičius, Alg. Baltakis), leidėjai pernelyg jau greit susku I'ism
bo žengti tokį neapgalvotą žings ni? Vadinasi fakultete jau nu spręsta, kad nebeverta „rašinėti" ant sienų. Argi? Įdomios buvo „Tiesos" laikraš čio Partijos gyvenimo skyriaus vedėjo A. Stankevičiaus mintys. — Studentiško gyvenimo peri petijos labai ..įvairios, — kalbėjo pranešėjas, — ir daugiatiražinis laikraštis „Tarybinis studentas" nėra pajėgus visų jų aprėpti. Rei kalingi kiekvieno fakulteto, bend rabučio gyvenimo veidrodžiai. Juose turi atsispindėti visos ne gerovės, džiaugsmai. Tik reikia nušviesti žmogų visapusiškai. Universiteto sienine spauda ten ka domėtis gana seniai, ir visada ji palieka gražius įspūdžius. Tad kam gi galėjo kilti klausimas, ar ji reikalinga? Daugelyje respub likos įmonių ir gamyklų irgi prieš kurį laiką buvo prieita nuomonė, kad neverta „rašinėti ant sienų". Deja, pats gyvenimas diktuoja būtinybę leisti sienlaikraščius. Lygiai tokia pati Dailės Institu to docento A. TAURO nuomonė. — Nebūkime viskam abejingi! — pabrėžė docentas. — Negi įky rėjo sienlaikraščių leidimo me todai? Jie, tur būt, ir įpūtė mintį: niekas neskaito, visos formos atsibodusios, visos formos pasenu-
šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 35 (545)
1965 m. gruodžio 15 d. EINA NUO 1950 METŲ
Kaina 2 kap.
Musų agitpunktųose Gruodžio 19 d. — liaudies tei sėjų rinkimai. Universiteto stu dentų bei dėstytojų aptarnaujami agitpunktai kruopščiai ruošiasi šiai dienai. — Rinkėjų sąrašai jau sudaryti ir patikrinti, — agitpunkte Nr. 3 papasakojo mums rinkiminės ko misijos sekretorius A. Meškaus kas. — Šitame darbe gerai pasi reiškė agitatoriai — Fizikos fa kulteto studentai A. Gurklytė, O. Kelnytė, Medicinos fakulteto — S. Grigonis, J. Žilinskas, Chemi jos fakulteto — A. Gagytė ir dau gelis kitų. Rinkėjai, užėję į šį agitpunktą, nenuobodžiauja. Čia galima pa skaityti naujausių laikraščių ir žurnalų, pažiūrėti televizijos pro
gramos, įvairių vaizdinių priemo nių. Agitpunkte Nr. 2, įsikūrusiame Aktorių namuose, sąrašai jau irgi paruošti — sudaryti ir patikrin ti. Gruodžio 11 d. šiame agitpunk te įvyko Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos deputa tų G. Uzėlos ir A. Malcevos ata skaita rinkėjams. Po to koncerta vo IFF saviveiklininkai. Praėjusį sekmadienį šie abu agitpunktai Švietimo ministerijos patalpose suorganizavo rinkėjų susitikimą su kandidatu į liaudies teismų teisėjus. Iš tikrųjų — šauniai dirba jau nieji agitatoriai — studentai. P. DIRGĖLA
Svečiuose - Kauno bendramoksliai Lapkričio 28 dieną gausus bū rys Bendramokslinio [akulteto studentų ir dėstytojų keturiais autobusais išvyko į Vilnių. Pro langus plaukė puikūs gamto vaizdžiai, apsisiautę žiemos rū bu. Nuo Kauno iki Vilniaus ke lias neilgas, o linksmame draugų būryje dar sparčiau bėga laikas. Dar keliolika minučių, ir bendramoksliečiai pasipila į senojo Universiteto kiemą. Kauną pali kome, sniegu apsiklosčiusi, o Vil niuje — visur žlagsėjo balos, pliaupė lietutis. Deja, mus malo niai sutiko tik rektorato atstovai. Pasigedome studentų, komjau nuolių draugijos. Katedrų vedėjų lydimi, apžiūrinėjome Centrinius rūmus, o va
kare visi susirinkome į Aktų sa lę. Kalbėjusieji draugai: laikinai einąs rektoriaus pareigas docen tas B. Sudavičius, Kauno Bend ramokslinio fakulteto dekanas, fizikos-matematikos mokslų kan didatas I. Vaitkevičius, prorekto rė neakivaizdinio mokymo reika lams A. Vygontienė, — išreiškė viltį, kad Vilniaus ir Kauno stu dentų draugystė vešliai suža liuos. Po oficialiosios dalies įvy ko bendras saviveiklininkų kon certas. Jį lydėjo smagūs šokiai. Vėlai vakare autobusai pasuko Kauno link. Įdomi buvo viešna gėS. KLIBAVICIUS Bendramokslinio f-to II kurso žurnalistas
sios, — nukabinkime. Betgi nau jų formų reikia ieškoti patiems. Sieninė spauda neatgyveno. Ji reikalinga. Tokia visų seminaro dalyvių nuomonė. Redkolegijos, leisdamos naują numerį, susiduria su daugeliu sunkumų. Koks turi būti sienlaikraštis, kad jis patrauktų skaitytoją? Daug patarimų šiuo klausimu pateikė doc. A. Tauras. Prieš seminaro dalyvių akis — „Tarybinis gamtininkas", „Tarybi nis medikas", „Stuokynės balsas", Tauro ir kitų bendrabučių, fakul tetų sienlaikraščiai. Įvairūs jie tiek savo sprendžiamomis proble momis, tiek apipavidalinimu. Ne nuostabu — Universiteto sienlaikračiai ne tik gali, bet turi skir tis ir savo dydžiu, ir tematika. Mūsų sienlaikraščiams stokoja saikingumo. Medžiaga daugelyje leidinių monotoniška, skiltys per krautos nereikalingais straips niais. Įgrisusios antraštės. Nesko ningas meninis apipavidalinimas. To, žinoma, nepasakysi apie visus leidinius. Pavyzdžiu gali bū ti „Tauro" ir Stuokynės bendrabu čių laikraštėliai. Apskritai, bend rabučių sienlaikraščiai, tur būt, stovi aukščiau už fakultetų sien laikraščius (I). Keista. Bet tuose mažuose leidiniuose pajusi ir ge rą meninį skonį: saikingą medžia gos derinį su piešiniais. O didie ji? Tos pačios antraštės dominuo ja keletą semestrų („Tarybinis gamtininkas"), ilgi straipsniai („Tarybinis teisininkas"). Labai monotoniški „Tarybinio mediko" numeriai. Čia, tur būt, turi įtakos numerių leidimo periodiškumas. Sienlaikraštis didelis, išeina daž niausiai kartą per mėnesį. Savai me aišku, medžiaga sensta. „Tarybinio studento" puslapiuo se daug buvo kalbėta apie atskirų leidinių sujungimą. Daugelis se minaro dalyvių irgi tokios nuo monės. Pasireikštų medžiagos įvairumas. Viena vinjetė supažin dintų su visu įvairiapusiu fakul teto gyvenimu. Pavyzdys — „Ta rybinis gamtininkas". Čia jau pri eita nuomonė, kad netikslinga leisti didelį leidinį — kas savai tę šalia didžiojo išeina mažasis — „Savaitės naujienos“. Ir jis populiaresnis. Pelnytai. Didelis vaidmuo tenka meni niam apipavidalinimui. Doc. A. Tauro nuomone, geriausia, kad vyrautų viena spalva. Šriftas — blokinis, nereikia įmantrių pagra žinimų. Lakoniškas pavadinimas. Seminare svarstyta daug jaudi nančių problemų. Keletas dalyvių minčių. Ed. Skritulskas (medikas): — Teisus doc. A. Tauras. Mūsų tarpe daug kur jaučiamas pasyvu mas. Keli žmonės dirba, kiti atsi sako. Gal laikas mesti šalin įgrisusį posakį „Kas tempia, tam ir krauna". Dirbkime bendrai — tikrai matysime darbo vaisius. O. Bikaitė (gamtininke) irgi tos pačios nuomonės. Teisininką Alf. Vaišvilą domina vedamieji straipsniai, K. Cieminį (mediką) — sujungimo klausimas.. . Temų ratas Universiteto sienlaikraščių redkolegijų seminare buvo labai platus. Apsvarstyta daug klausi mų. Į patį svarbiausią, opiausią šiuo metu klausimą — ar reika linga sieninė spauda? — duotas tikslus atsakymas: taip, to reika lauja mūsų gyvenimas. Reikia ti kėtis, kad vėl šviesą išvys [Istori jos ir filologijos fakulteto sien laikraštis. G. GRIŠKEVIČIUS Prenumeratorių žiniai! Primename, kad ateinan čiais 1966 metais „Tarybinis studentas" paskirais nume riais nebus platinamas, todėl kviečiame skaitytojus pasku bėti užsisakyti savo laikraštį. Be to, pranešame, kad nuo 1966m. pradžios „Tarybinis studentas" išeis 3 kartus per mėnesį (keturių puslapių). Redakcija
Skaudi žinia apskriejo mūsų Universitetą. Šių metų gruodžio 7 d. staiga mirė klasikinės filolo gijos katedros vedėjas, filologijos mokslų kandidatas Eugenijus Frolovas. Netekome nuoširdaus draugo, plačios erudicijos pedagogo ir mokslininko, kurio gyvenimas jau nuo 1931 metų buvo surištas su Vilniaus universitetu. E. Frolovas gimė 1911 m. Pe terburge. 1931 m. baigė Vilniaus gimnaziją, o 1935 m. — Vilniaus universitetą klasikinės filologijos specialybę, įsigydamas magistro laipsnį už lotyniškai parašytą darbą iš klasikinės filologijos sri ties. Iki Didžiojo Tėvynės karo nuo 1935 metų E. Frolovas dirbo asis tentu Vilniaus universitete, drau ge dėstydamas įvairiose vidurinė se mokyklose klasikines kalbas. Klius karui, evakuavosi į Tarybų Sąjungos gilumą ir dirbo Kulbyševo Pedagoginiame institute vyr. dėstytoju. Išlaisvinus Tarybų Lie tuvą, 1944 m. grįžo į Vilnių ir dirbo Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko v. universitete vyr. dės tytoju. Dešimtį metų buvo Istorlrijos ir filologijos fakulteto prodekanu. 1961 metais apgynė di sertaciją ir Įgijo filologijos moks lų kandidato laipsnį. Ilgus metus E. Frolovas tyrinė jo Vilniaus Universiteto istoriįą. Pastaruoju metu vadovavo klasi kinės filologijos katedrai. Per sa vo ilgametę pedagoginę veiklą E. Frolovas daug pasidarbavo, ruo šiant aukštos kvalifikacijos spe cialistus.
Pedagoginį darbą E. Frolovas derino su plačia moksiine-tlriamąja veikla. 1952 m. kartu su prof. M. Račkausku parengė ir iš leido lotynų kalbos vadovėlį aukštajai mokyklai, paskelbė ne maža straipsnių Universiteto „Mokslo darbuose", nagrinėda mas XIX amžiaus pradžioje E. Grodeko veiklą, nušviesdamas jo mokyklos poveikį Lietuvos kul tūrai. Žinomi E. Florovo moksli nės ir masinės literatūros verti mai iš rusų ir lenkų kalbų. E. Frolovas visuomet buvo ak tyvus visuomenininkas. Jau 1940 m. dirbo Švietimo Liaudies komi sariate. 1947 m. E Frolovas įsto jo į TSKP eiles. Universitete jis dažnai buvo renkamas į partinį biurą bei profsąjunginį komitetą. Nuolatos bendraudamas su stu dentais, E Frolovas atliko didelį auklėjamąjį darbą, išugdė ne tik tai gerus specialistus, bet ir jau nus komunistus iš studentų tarpo. Už vaisingą pedagoginę ir vi suomeninę veiklą jis buvo apdo vanotas medaliu „Už šaunų dar bą Didžiajame Tėvynės kare 1941—1945 m. m." ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu. Universiteto studentų ir dėsty tojų tarpe E Frolovas buvo labai mylimas, gerbiamas kaip patyręs pedagogas ir mokslininkas, kaip nuoširdus draugas, taktiškas ir jautrus žmogus. Šviesus E Frolovo paveiksiąs ilgai išliks pažinusių jį širdyse.
GRUPE DRAUGŲ
Pasibaigė tarpfakultetiriės Fizikos ir matematikos fakulte to vyrų ir Chemijos fakulteto mo terį) pergale pasibaigė tarpfakultetinės tinklinio varžybos. Jei vy rų grupės nugalėtojai buvo aiš kūs Jau susitikimų pradžioje, tai nugalėtojoms chemikėms teko susidurti su gana stipria Istorijos ir filologijos fakulteto merginų komanda. Pastarosioms trūko pa tyrimo, lankstesnės žaidimo takti kos. Chemijos fakulteto komando je dalyvavo ir kelios Universite to rinktinės žaidėjos, ne kartą išbandžiuslos Jėgas su daug stip resnėmis varžovėmis. Labai nelygiai šiose varžybose
pasirodė Istorijos ir filologijos fakulteto vyrai, nors techniškai ir neblogai pasiruošę. Jiems taip pat trūko žaidimo įvairumo, buvo jaučiamas vaikinų sustingimas, nepasitikėjimas savo jėgomis. Šios kliūtys turi būti Įveiktos. Lauksime .draugai filologai, sėkmingesnio pasirodymo! Kadangi krepšinio ir rankinio varžybos hebe už kalnų — turi me nedelsdami kibti Į darbą. O daugelis stiprių žaidėjų nelanko treniruočių, pamiršta tai, kad greitai teks ginti savo fakulteto sportinę garbę. P. JANKAUSKAS