Page 1

Visu šalių proletarai, vienykitės!

S C ARVBI rlis SCUDGDCaS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO

Eina nuo 1950 metų

+

REKTORATO,PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

1969 m. lapkričio mėn. 28 d.

...teisė į mokslą Šiandien Lietuvoje yra 57000 studentų. Tūkstančiai jaunuolių lanko technikumus ir spec. vidurines mokyklas. Privalomas aštuonmetis išsi­ lavinimas. Tokie skaičiai ir

Nr. 35 (695)

GRUODŽIO 5-OJI —TSRS

Kaina 2 kap.

KONSTITUCIJOS DIENA

faktai, kurie TSRS Konstitu­ cijoje nusakyti keliais žo­ džiais: „.. .teisė į mokslą" Teisė be jokios išimties tūks­ tančiams, milijonams Tarybų šalies piliečių.

PASKUTINĖ PASKAITA

dijavimas. Nes tokia mū­ sų teisė ir pareiga — mo­ kytis. Toks Lenino priesa­ Šiais metais i pirmą kur­ kas — mokytis. Ir mes jį są priimta 1450 studentų, vykdome. beveik 900 diplomantų dieniniame ruošiasi palikti Universite­ Universiteto apie tą. Tarp jų — ir Ekonomi­ skyriuje studijuoja kos fak. finansų-kredito 6600 studentų. 4900 mokama Jiems dėsto dau­ specialybės ketvirtakur- stipendija. giau kaip tūkstantis dėstyto­ siai, kuriems jau pasku- jų. Gamybines ir pedagogines inė paskaita. Bet kelias praktikas vyresniųjų kursą mokslą dar nesibaigia — studentai atlieka geriausiose iu laukia diplominiai, dar­ respublikos įmonėse ir mo­ bas — vėl nuolatinis stu­ kyklose.

PRAKTIKA Filologijos fakulteto penkto kurso rusistų peda­ goginė praktika jau bai­ giasi; Vilniaus 31-oje viduri­ nėje mokykloje praktiką atlieka septynios studen­ tės, kurioms vadovauja doc. P. Užkalnis. Apie jas šiltai atsiliepia ne tik prak tikos vadovas, bet ir patys mokytojai, kartais net nu­ sistebėdami studenčių su­ gebėjimu surasti kalbą su mokiniais. O doc. P. Už­

Materialinio-techninio apįpinimo spec. antrakursiai štadienį kavinėje suruošė ikarą „Studentijos vieta viomenėje". Jame dalyvavo kitų fakulteto specialybių udentai, dėstytojai. Apie ponijos jaunimo problemas įlbėjo LTSR Aukščiausiosios arybos Prezidiumo referens J. Leikauskas. Dėstytojas . Skrupskelis papasakojo ilionės po arabų šalis Įspūžius. R. KVIETKAUSKAS

• TEISES FAK.

1870—1970 fakultete su­ [STORUOS planuota gana daug ir įvairių renginių, skirtų

Lapkričio pirmąją dieną Universitete studijavo 5571 neakivaizdininkas. Dauguma jų pragyvenę nemaža metų, bet noras žindti kuo daugiau, būti Seru specialistu atveda Juos į auditorijas. Dieninio skyriaus stu­ dentai dar tik galvoja apie

• ISTORIJOS FAK. Antradienį I k. istorikai su­ sitiko su Partijos istorijos ins­ tituto darbuotoju P. Staru, knygos „Partizaninis judėji­ mas Lietuvoje", šiemet apdo­ vanotos Respublikine premi­ ja, autoriumi. P. Staras papasakojo, kaip ruošė knygą, kaip buvo su­ rastos nežinomos antifašistų pogrindininkų grupės. Pasiro­ do, Didžiojo Tėvynės karo metu Lietuvoje velkė ne 37 būriai su 3000 partizanų, o 54 būriai, jungiantys 10000 kovo­ tojų. Dideli partizanų nuopel­ nai: sunaikinta 14000 hitleri­ ninkų, nuversti 577 ešelonai... P. Staras karo metais dirbo 'auno pogrindinės komjaumo organizacijos pirmuoju kretoriumi. Bendri tikslai, ipesčiai jungė jį su J. Alek>niu, H. Borisą, A. Ceponiu. asakotojas prisiminė jų žygarbj. E. TERVIDYTE

® EKONOMIKOS FAK

kalnis mums pasakė: — Ši rusisčių grupė yra viena iš geresnių, kurių pedagoginėms praktikoms vadovavau per dešimtį metų. Mes apsilankėme Vil­ niaus 31-oje vidurinėje mokykloje tuo metu, kai rusistės R. Binder ir L. Maksimova dešimtoje kla­ sėje diskutavo su moki­ niais apie altruizmą ir egoizmą. Nuotraukoje: pokalbį pradeda R. Binder.

artėjančią sesiją, o ne­ akivaizdininkams dabar pats darbymetis. Eilinę se­ siją laiko ir IV kurso žur­ nalistai neakivaizdininkai. Nuotraukoje: IV k. žur­ nalistai -neakivaizdininkai po sėkmingai išlaikytos lietuvių kalbos įskaitos. Iš kairės į dešinę — Ro­ kiškio ra j. laikraščio „Spa lio vėliava" fotokorespon­

Praneša ,,TS“ korespondentai

Už ilgametį vaisingą pedaoginj darbą ir nuopelnus, ystant istorijos mokslą, ryum su 60-siomis gimimo me­ nėmis Universiteto Istorijos įkulteto Visuotinės istorijos atedros profesorius, istorijos tokslų daktaras B. Dundulis pdovanotas Lietuvos TSR ukščiausiosios Tarybos Preidiumo Garbės raštu. Mūsų inf.

PLANAS TURI PADĖTI

SESIJA

DIENOS IR ŽMONĖS

dentas A. Zibolis, T. Meiželis iš Šilutės raj. laikraš­ čio „Komunistinis darbas", „Minties" leidyklos dar­ buotoja G. Gudjurgienė, kaunietė G. Talkevičiūtė ir palangiškis K. Paulius. Šios M. KURAIČIO, A. BUCKAUS ir J. MAŽEIKIO nuotraukos — kasdieniškos. Bet jos puikiai pasakoja apie Čnūsų šviesią teisę į mokslą.

V. Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti. Fakulteto partinės organizacijos biuras ir mokslinė fakulteto taryba neseniai drauge svarstė, kaip vykdomas jubiliejinių rengi­ nių planas. Fakulteto renginių tarpe —■ mokslinės konferen­ cijos ir specialūs moksliniai leidiniai, specialūs studentų darbai, paskaitos jubiliejine tematika visuomenei, išvykos J leninines vietas, susitikimai, konkursai, vaizdinės agitaci­ jos priemonės ir t. t. Ruošia­ masi numatytoms 1970 m. pradžioje filosofų, istorikų („LKP kova už V. Lenino idė­ jų įgyvendinimą respubliko­ je"), SMD ir kitoms įžymiai datai pažymėti skirtoms kon­ ferencijoms. Numatomų jubi­ liejinių mokslinių darbų tarpe

Pažinti žmonių tarpusavio, vyro ir moters santykius vi­ suomenėje, šeimoje — ypač svarbu busimiesiems teisinin­ kams. Todėl fakulteto kom­ jaunimo organizacija skatina studentų auklėjamojo darbo renginius: kolektyvines eks­ kursijas, susitikimus su akto­ riais, įžymiais žmonėmis ir pan. Praėjusį savaitgalį teisinin­ kai suruošė pokalbį „Meilė, jaunimas, šeima" Universiteto kavinėje. Į svečius pas fakul­ teto studentus atvyko Vil­ niaus m. Spalio raj. liaudies teismo pirmininkas K. Lipei­ ka, kuris atsakė j daugybę studentų klausimų, papasako­ jo apie teisminėje praktikoje pasitaikančius jaunimo, šei­ mos klausimus. Nuomonėmis aktyviai dalinosi studentai N. Papirtis, O. Spajus, J. Lau­ čius, L. Spieva ir kt. Apie studentų tarpusavio santykius papasakojo fakulteto dekanas P. Kūris. Vakare keletą kūrinių atli­ ko fakulteto estradinis an­ samblis. J. SURBLYS

— „LKP istorijos klausimų" IX tomo I sąsiuvinis, jubiliejaus proga ruošiamasi išleisti spe­ cialų periodinio filosofinio-sociologinio leidinio „Proble­ mos" numerį, specialius straipsnius ir kt. Kai kurie fakulteto dėstytojai ruošiasi dalyvauti sąjunginėje konfe­ rencijoje, antai doc. A. Sinke­ vičius skaitys pranešimą są­ junginėje konferencijoje Uljanovsko mieste. Fakulteto studentai, dau­ giausia istorijos, biblioteki­ ninkystės ir žurnalistikos specialybių, yra parašę ar ra­ šo daug kursinių ir diplomi­ nių darbų specialiomis, su le­ ninine tematika susijusiomis problemomis, o taip pat paruošę ar ruošia jubiliejinės tematikos renginius gamybi­ nės bei pedagoginės praktikos Antrakursiai susitiko su Ci­ metu respublikos mokyklose, vilinės teisės proceso kated­ pionierių stovyklose, bibliote­ ros vedėju docentu J. Žėruo­ kose, redakcijose. liu. Docentas studentams pa­ pasakojo apie šiuolaikinę (Nukelta i 2 psl.) tarptautinę padėtį.


TARYBINIS STUDENTAS

2 p*

to dėstytojai pažymėjo savo paruoštų paskaitų temas, jų nepatikslino. Studentų para­ šyti specialūs darbai kated­ Sekmadienį Teisės fakulte­ rose turi būti atidžiai, daly­ simas. Šiais mokslo metais kiškai įvertinami. Sudarytas te svečiavosi vienas iš parti­ tokių klausimų teoriniuose fakulteto renginių zaninio judėjimo organizato­ seminaruose žymiai padaugė­ planas turijubiliejinių padėti telkti ren­ rių Lietuvoje Didžiojo Tėvy­ jo. ginių dalyvių jėgas, gerinti nės karo metais Marijonas Taigi, daugelis fakultete renginių kokybę, jų idėjinį- Miceika ir Universiteto Kari­ suplanuotų jubiliejinių rengi­ auklėjamąjj poveikį. nės katedros dėstytojas, bu­ nių ruošiama arba jau įvyk­ Vyr. dėst. E. KRAKAUSKAS vęs Lietuviškojo junginio ka­ dyta. Greta to, bendrame par­ rininkas papulkininkis Vincas Istorijos fak. liaudies Ragauskas. tinio biuro ir mokslinės tary­ kontrolės grupės bos posėdyje buvo atkreiptas Komjaunuolių grupė, vado­ pirmininkas vaujama fakulteto komjauni­ dėmesys, kad ne visi fakultemo organizacijos sekretoriaus A. Ablingio, kartu su svečiais tą dieną praėjo partizanų ko­ vų takais. Pirčiupyje studentai padėjo gėles prie Motinos monumen­ Krupskaja rašė taip: „.. .Aš m. visą pasaulį apskriejo to, aplankė sudeginto kaimo nežinau, kodėl Vladimiras II- skaudi žinia apie Lenino mir­ muziejų. Rūdninkų girioje prie par­ jičius pasirinko pseudonimą tį, vienas iš Havanos miesto „Leninas", niekada jo apie tai municipalitetų išleido dekre­ tizanų žeminių buvęs būrio neklausiau. Lenos įvykiai bu­ tą, kviečiantį visus piliečius vadas M. Miceika papasako­ jo, kaip kūrėsi pirmieji liau­ vo jau po to, kai jis pasirinko šį pseudonimą. Tikriausiai, gedulu paminėti „didžiojo dies keršytojų būriai, kurie, pseudonimas paimtas atsitik­ pasaulio piliečio Nikolaso Le­ žygius pradėję nuo smulkių operacijų, perėjo prie didelio tinai, lyg sekant tuo, kad Ple- nino" mirtį. „bėgio" karo. chanovas kartą rašė pseudo­ Pratęsdamas pasakojimų, nimu „Volginas". Iki Spalio revoliucijos dau­ gelį savo kūrinių Vladimiras Iljičius pasirašinėdavo „N. Leninas", o ne paprastai „Le­ ninas". Netgi po Spalio revo­ liucijos pirmajame jo raštų leidimo tituliniame lape buvo „N. Leninas" (V. Uljanovas). Šiaip inicialas „N" nieko ne­ reiškė, ir pats Vladimiras Iljičius niekada nepasirašė „Ni­ kolajus Leninas", bet užsie­ nyje ii iššifravo būtent kaip vardą Nikolajus. Štai 1921 m. žinomas anglų rašytojas B. Šo atsiuntė Leninui savo kny­ gą su užrašu: „Nikolajui Le­ ninui, vieninteliam valstybės veikėjui Europoje, kuris turi talentą, charakterį ir žinias, ■atitinkančius jo užimamą atsakingą postą". Kada 1924

PLANAS TURI PADĖTI (Atkeltą iš 1 psl.)

Artėjančio jubiliejaus pro­ ga patikslinta skaitomų visuo­ menei paskaitų tematika. Fa­ kulteto dėstytojų dauguma yra „Žinijos" nariai. 1968—69 mokslo metais visuomenei jie perskaitė daugiau kaip 400 paskaitų ir daugelis tų paskai­ tų tiesiogiai nušviečia lenini­ nę problematiką, idėjinį V. eninas — vienas iš

L

pseudonimų, tiksliau, pagrindinis Vladimiro čiaus Uljanovo pseudonimas, tapęs jo antra pavarde. Skaičiuojant įvairius to pa­ ties pavadinimo variantus yra 140 su viršum Iljičiaus pseu­ donimų. Spausdiname V. I. Lenino pseudonimų sąrašą: B. V. Kuprijanov, Bazilj, Bolševik, V. I. Ivanovskij, V. I-in, V. II., V. Iljin (N. Le­ nini, VI. Iljin, Vlad. Iljin, Vladimir Iljin, V. Lenin, VI. Lenin, Viljam Frei, Diadia, L Petrov, Iv. Petrov, I. Frei, Ivan, Iljič, Iljin, K. lvanov, Kar-ov, Karpov, K. T-in, K. Tulin, Karič, Lenin, Mejer, Mirianin, N. K-ov, N. Karpov, N. Konstantinov, N. Lenivcin, N. Lenin, Nabliudatelj, Nedeputat, Ne-liberalnij skeptik, P. Osipov, P. Petrov, P. Piriučev, Peterburžec, Petrov, Postoronij, Postojanij čitatel „Pravdy", Pravdist, R. Silin, Ruski) komunist, Sotrudnik „Pūtį Pravdy". Starik, Starik i K°, Stastik, F. F. Ivanovskij, Frei, Citatelj, Citatelj „Prav­ dy" i „Lučia", Jakob Richter,; A. Linitsch, J. Richter, Lenin, Mejer, N. Lenin, N. Lenine, Petroff, W. Lenin, W- Lenine. Nuo pat savo revoliucinės

Lenino palikimą. Kaip ir anksčiau, aktyviai šioje sri­ tyje reiškiasi dėst. P. Pečiūra. Klausytojų susidomėjimą sukelia prof. K. Navicko, doc. E. Meškausko ir kitų dėstyto­ jų skaitomos paskaitos. Teoriniuose seminaruose jau praeitais metais buvo svarstomi lenininės tematikos klausimai, pvz., kultūros klau-

Pušys ošia šlovę

140 PSEUDONIMŲ Ilji-

veiklos pradžios Vladimiras Iljičius buvo priverstas laiky­ tis griežtos konspiracijos, nes caro ochranka nepavargdama sekė jauną revoliucionierių. Žandarų šefas Zubatovas vie­ name pranešime rašė, kad re­ voliucijoje nėra nieko stam­ besnio už Uljanovą, ir siūlė „šią galvą nupiauti nuo re­ voliucijos kūno". Pseudonimas „Leninas" yra po daugybe straipsnių, doku­ mentų ir kt. Pirmąkart juo Vladimiras Iljičius pasirašė laiške G. V. Plechariovui 1901 m. sausyje. Tų metų gruody marksistinio žurnalo „Zaria" Nr. 1 jis iš­ spausdino straipsnį „G. g. kri tikai agrariniu klausimu". Pa­ rašas tas pats — „Leninas". Nuo 1902 metų, nuo knygos „Ką daryti?" pasirodymo šis pseudonimas tapo pagrindi­ niu. Kartais klausiama, kodėl Vladimiras Iljičius pasirink­ davo sau tą ar kitą pseudoni­ mą. Atsakyti labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Nieko konkretaus negalima pasakyti ir apie „Lenino" kilmę. N. K.

AR VERTA EIKVOTI LĖŠAS? Rektoriaus 1969.111.11 d. įsakymu buvo paskelbtas konkursas dėl Universiteto mokomųjų patalpų, bendra­ bučių ir jų teritorijų švaros, tvarkos bei meninio apipavi­ dalinimo paųerinimo. Kad bū­ tų galima objektyviau įver­ tinti fakultetų pastangas, įsa­ kyme buvo numatyta šį kon­ kursą organizuoti dviem eta­ pais. Pirmojo etapo rezultatus komisija suvedė prieš Gegu­ žės Pirmosios šventę. Ir štai žinomi antro etapo rezultatai: paskelbtas Rektoriaus įsaky­ mas. Mokomųjų patalpų tarpe pirmąją ir antrąja vieta pasi­ dalijo Fizikos bei Matemati­ kos ir mechanikos fakultetai. Fizikos fak. dekanui doc. V. KYBARTUI, partinio biuro sekretoriui A. SMILGAI, profbiuro pirmininkui E. MONT­ RIMUI, o taip pat Matemati­ kos ir mechanikos fak. deka­ nui doc. A. RAUDELIONUI,

partinio biuro sekretoriui P. PADERVINSKUI ir profbiuro pirmininkui A. NAGELEI pa­ reikšta Rektoriaus padėka. FF komjaunimo organizacijos sekretorius S. BIRŽYS, stu­ dentų profbiuro pirmininkas E. NORVAIŠA bei MMF kom­ jaunimo orųanizacijos sekre­ torius J. BAGDONAS ir stu­ dentų profbiuro pirmininkas A. LAURINČIKAS apdovanoti piniginėmis premijomis po 30 rb. Trečią ir ketvirtą vietą pa­ sidalijo Medicinos bei Ekono­ mikos fakultetai. Med. fak. dekanui doc. S. PAVILONIUI, partinio biuro sekretoriui M. SAKALINSKUI, profbiuro pirmininkui V. GAVELIUI, o taip pat Ekonomi­ kos fak. dekanui doc. L. JASINSKUI, partinio biuro sek­ retoriui J. DVILEVIČIUI ir profbiuro pirmininkui V. LASTUI pareikšta Rektoriaus padėka. Medicinos fak. stu­ dentų komjaunimo organiza-

cijos sekretorius E. PARAZINSKAS, studentų profbiuro pirmininkas D. LIEPAS bei Ekonomikos fak. komjaunimo organizacijos sekretorius K. ČERNIAUSKAS ir studentų profbiuro pirmininkas J. MORKONAS apdovanoti pini­ ginėmis premijomis po 20 rb. Penktą vietą užėmė Teisės, šeštą — Chemijos, septintą — Filologijos, aštuntą — Is­ torijos ir devintą — Gamtos fakultetas. Bendrabučių tarpe geriau­ sias buvo bendrabutis Nr. 2. Bendrabučio tarybos pirmi­ ninkė B. ZARELYTĖ apdova­ nota 30 rb. pinigine premija. Antrąją vietą užėmė bend­ rabutis Nr. 5. Bendrabučio tarybos pirmininkas R. KRIOKA apdovanotas 20 rb. pini­ gine premija. Trečiąją vietą užėmė bend­ rabutis Nr. 4, ketvirtą — bendrabutis Nr. 1, penktą — bendrabutis Nr. 6.

Universiteto vadovybės pa­ stangos įvesti geresnę tvarką, švarą, meniškiau apipavida­ linti patalpas yra būtinos ir savalaikės. Kai kas ėmė gal­ voti, kad daugelis patalpų yra senos, Universitetas turės įsikurti naujose, todėl ar ver­ ta eikvoti lėšas ir žmonių energiją? Ir visgi reikia! Kas dėl švaros ir tvarkos, tai čia jokių lėšų nereikia. Reikta būti tik reiklesniems sau ir kitiems. Dėl mokomųjų pa­ talpų, bendrabučių estetinio apipavidalinimo ir vaizdinės agitacijos tai čia, suprantama, reikia kiek lėšų, bet svar­ biausia suvokti šio reikalo politinio ir estetinio auklėji­ mo reikšmę. Ypač tai svarbu ruošiantis sutikti V. Lenino gimimo 100-ąsias metines. Norėtųsi iš karto pabrėžti, kad komisija, suvesdama ant­ ro etapo rezultatus, buvo ga­ na reikli ir griežtoka. Štai Medicinos fakultetas. Pirmame etape jis buvo už-

ėmęs I-ą vietą. Komisija tą­ syk vieningai priėmė šį spren­ dimą. Tačiau antrame etape fakultetas smuktelėjo žemyn. Ir tai atsitiko todėl, kad Me­ dicinos fakulteto vadovai „už­ migo ant laurų". Turėdami neblogas patalpas, jie nežen­ gė pirmyn, gerindami meninį apipavidalinimą bei vaizdinę agitaciją. Antai tematiniai stendai retai atnaujinami. Didžioji auditorija yra repre­ zentacinė, o užlaikoma nepa­ kankamai gerai': įėjus krinta į akis apgriuvę laipteliai, ku­ rių sutvarkymui, matyt, ne­ reikia daug lėšų. Po remonto dar iki šiol nenuvalyti lan­ gai, durų stiklai. Visai kitą įspūdį padarė Fizikos, Matematikos ir me­ chanikos fakultetai. Ankstes­ nė kritika jų adresu, matyt, buvo veiksminga, ir vadovai padarė atitinkamas išvadas. Nebloga tvarka, švaru. Kabi netai, laboratorijos, nežiūrint perkrovimo aparatūra, jau-

kios, nemaža gėlių, paveiks­ lų. Kaip galima padaryti pa­ talpą jaukia, malonia darbo vieta darbuotojams bei stu­ dentams, rodo elektros labo­ ratorija. Tiesa, auditorijos tvarko­ mos kiek kukliau, nors kai kurie bandymai jau matosi. Mūsų manymu, būtina labo­ ratorijų, kabinetų jaukumą perkelti ir į auditorijas. Pa­ geidautina, kad patalpų me­ ninis apipavidalinimas būtų kryptingesnis, plačiau atsi­ spindėtų fakultetų mokslinis, mokomasis darbas, studentų praktika, visuomeninė veikla ir pan. Neblogą įspūdį paliko Eko­ nomikos fakultetas. Nežiūrint, kad tai didžiausias fakultetas, matosi gana kryptinga fakul­ teto vadovų veikla, palaikant švarą, tvarką, estetiškai api­ pavidalinant mokomąsias pa­ talpas. Fakultete gausu sten­ dų. Blogiau, kad stendai dau­

giausia koncentruojami patal­ pose prie dekanato, o pasi­ gendama jų kitose vietose, kur studentų judėjimas gana intensyvus. Pageidautina sudaryti jau­ kesnę aplinką auditorijose, kabinetuose, ypač skaičiavi­ mo stoties patalpose. Teisės fakulteto patalpos nedidelės, lengviau aprėpia­ mos. Koridoriuose pasirodė nauji tematiniai stendai, šū­ kiai, skirti V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms. Neblo­ gai atrodo sienlaikraštis „Mū­ sų žinios". Tačiau kol kas mažiau padaryta, įrengiant jaukesnes auditorijas. Deka­ nato ir katedrų darbuotojai skundžiasi valytojų blogu darbu. Chemijos fakulteto patalpo­ se matosi kontrastų. Vienos laboratorijos geriau apipavi­ dalintos, kitose neužtiksi nei jokio paveikslėlio, nei gėlės. Sakytum, vieni dėstytojai bei labotorijų darbuotojai sten­ giasi padaryti darbo vietą jaukesnę, patrauklesnę, o ki­ ti nejaučia tokio poreikio. Apie Filologijos ir Istorijos fakultetus šiuo metu sunku spręsti. Ten atskirose patal­ pose baigiami remonto dar­ bai, o kai kuriose — ruošia­ masi remontui. Ši aplinkybė, matyt, nulėmė, kad Spalio šventėms patalpos nebuvo reikiamai paruoštos, nors ir tose sąlygose buvo galima žymiai daugiau padaryti. Praeitame etape palyginti neblogai atrodė Gamtos fa­ kultetas. Tada jis užėmė III vietą. Šį kartą nebuvo jaučia­ ma pažanga. Spalio švenčių išvakarėse kabėjo X. 5 d. sienlaikraštis. Trūko kryptin­ go patalpų apiforminimo. Tie­ sa, koridoriai siauri, užgriozdyti spintomis ir nelengva plačiau užsimoti. Vis dėlto galima daugiau padaryti. Štai, kad ir auditorijos bei kabi­ netai, kurių žymi dalis naujai

atremontuoti, atrodo neblo­ gai, o jaukumo nėra. Patalpose yra rūbinė, o kai kuriose auditorijose viršuti­ niai rūbai buvo sudėti ant suolų. Komisija antrame etape di­ delį dėmesį skyrė aplinkos, kiemų sutvarkymui. Ir jei Fi­ zikos, Matematikos ir mecha­ nikos bei Chemijos fakultetų rūmai daugiau ar mažiau ge­ riau prižiūrimi, tai to negali­ ma pasakyti apie Universiteto rūmus, esančius Čiurlionio gatvėje. Štai tikrinimo metu lijo stiprus lietus. Vanduo bėgo nuo stogų stipria srove ne vamzdžiais, o tiesiog ant šali­ gatvio. Praeiti buvo neįmano­ ma. Vaizdas nemalonus ir da­ rantis gėdą aukštajai mokyk­ lai. Kiemas, ypač prie sporto salės, šiukšlinas, apsemtas vandeniu. Komisija ir praeitą kartą tai nurodė, bet išvadų nepadaryta. Kieme trūksta ža­ lių plotų. Norėtųsi pateikti komisijos pasiūlymus, liečiančius visus fakultetus: pareikalauti iš fa­ kultetų vadovų, kad jie iki š. m. XII. 15 d. pristatytų rek­ toratui perspektyvinį vidaus patalpų meniško, kryptingo apipavidalinimo priemonių planą ir imtų jį numatytais terminais įgyvendinti; pagal­ voti, ar nebūtų galima paves­ ti šefuoti atitinkamas audito­ rijas atskirų kursų, grupių studentams (nežiūrint, kad jose užsiima įvairių kursų bei specialybių studentai), kurie būtų atsakingi už tų auditori­ jų meninį apipavidalinimą; griežčiau prižiūrėti patalpų vėdinimą, sanmazgus, švarą; sutvarkyti kiemus, paruošti planą jų apželdinimui; koor­ dinuoti savo pastangas, palai­ kant švarą, tvarką patalpose, kuriomis naudojasi keli fa­ kultetai. Doc. V. GERMANAS Komisi jos pirmininkas

buvęs Lietuviškojo jungin, > žvalgas V. Ragauskas pabrė­ žė, kokią svarbią reikšmę par­ tizanų veiksmai turėjo fron tui. Nuleisti nuo bėgių ešelo­ nai, svarbių žinių surinkimunemaža dalimi prisidėjo pn, sėkmingų Tarybinės Armijos dalinių puolimų. . . .Ramiai ošia Rūdninkų girios eglių ir pušų viršūnės. Dabar čia tylu. Tik ręstai įuotos žeminės ir gyvi part zaninių kovų liudininko žo­ džiai priminė komjaunuoliam, tas dienas ir naktis, kada ne­ išmintais takais į kovines už­ duotis išeidavo tie, kurie drą­ siai akis į akį stojo į kovą su mirtimi, su fašizmu. J. SURBLYs K. TRAŠKOS nuotraukoje: su teisininkais M. Mlceik (viduryje) ir V. Ragauskas •pirmas iš dešinės).

DIENOS IR ŽMONĖS Praneša ,.TS“ korespondentai e MEDICINOS FAK. Praėjus) šeštadienį prasidė­ jo tarpkursinlų meno savi­ veiklos vakarų konkursas. Pa­ gal seną tradiciją pirmieji koncertą surengė fuksai Kruopštus V. Kilaitės, A Stankūno, P. Cibulskio ir kitų triūsas susilaukė neblogo Įvertinimo. S. KERŠANSKAS Įvyko atviras partinės or­ ganizacijos susirinkimas. Ja­ me dalyvavo studentai, gyve­ nantys bendrabutyje, dėstyto­ jai. Buvo kalbama apie ideo­ loginį auklėjimą. Įdomų pra­ nešimą šia tema padarė dės­ tytoja J. Andriuškevičienė. J. SURVILAITE • FIZIKOS FAK. Rugsėjo pabaigoje respub­ likos Mokslinės metodikos kabinetas organizavo respub likos aukštųjų mokyklų fizi­ kos demonstracinių kabinetų ir laboratorijų apžiūrą. Ji pa­ rodė, kad geriausiai yra (rengtos mūsų universiteto fizikos laboratorijos. Pažymė­ tina elektros laboratorija (ve­ dėjas vyr. dėst. S. Stonkus) Iš demonstracinių kabinetų geriausiu pripažintas taip pal mūsų universiteto kabinetas (vedėjas vyr. dėst. V. Lauži­ kas). VVU elektros laborato­ rija ir demonstracinis kabine­ tas apdovanoti LTSR Aukšto­ jo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos I laipsnio diplo­ mais, Pagyrimo raštais — vyrdėst. S. Stonkus ir vyr. dėst. V. Laužikas. Mūsų ini-


3 pst.

tarybinis studentas

Mūsų Universitetas ne tik seniausia aukštoji mokykla Tarybų Sąjungoje, bet ir stambus pasaulinio garso mokslo ir kultūros centras, čia labai senos klasikinių kal­ bų, istorijos, gamtos mokslų, medicinos, astronomijos, ma­ tematikos mokymo ir mokslo tradicijos. Senas ir susidomė­ jimas mūsų gimtojo krašto istorija, papročiais. Jis siekia net XVI amžių. Ypatingai vi­ sais šiais dalykais susidomėta XIX a. I pusėje, garsiaisiais romantizmo laikais. Išliko jis — tas susidomėjimas — ir buržuazinės santvarkos me­ tais. Ne vienas to meto profe­ sorius ar studentas, dažnai būlamas opozicijoje viešajai nuomonei, atkakliai dirbo rinkdamas kalbos paminklus, tautosaką, liaudies meną, tyri­ nėdamas ir pagal išgales skelbdamas visas tas neįkai­ nojamas tautos vertybes. Dar džiugiau, kad atkūrus ta­ rybinę santvarką Lietuvoje, praūžus karo audroms, Uni­ versiteto dėstytojai, ypač istorikai, archeologai, etno­ grafai, kalbininkai, tautosa­ kininkai ir jų auklėtiniai įsi­ liejo į daugelio mokslo įstai­ gų ir muziejų organizuojamas kraštotyrines ekspedicijas ir • mesi nuoseklaus, sistemingo darbo. Šios gražios tradicijos iebetęsiamos ir šiandien. Man, buvusiam Universiteto moki­ niui, ypač malonu pažymėti

Mūsų universiteto kai ku­ rios studentų veiklos sritys išaugo iki nesitikėto lygio: meno saviveikla, sportas ir kt. Savotišku klubu jau galėjo būti ir kraštotyrinė veikla. Tam sąlygos pačios palan­ kiausios — niekas tokių sąly­ gų respublikoje net negali turėti. Čia kvalifikuoto vado­ vavimo galimybė, Universite­ to kraštotyrininkas taip pat valifikuotas. O kokios kompleksiškumo, mokslišku­ mo galimybės universitetinėje kraštotyroje!? Apie kraštotyrinio darbo reikalingumą negali būti nė kalbos. Begalė darbo klestin­ čiame mūsų krašte. Reikalin­ ga didelė talka. Vienok visa­ da reikia apsidairyti pirmiau-

DIRBTI REIKIA VISIEMS tą faktą, jog kaip tik Univer­ didžia dalimi priklauso ne siteto auklėtiniai, kultūros r.uo „biurokratinių" žinybų ar darbuotojai, ėmėsi nepapras­ įstaigų, o nuo pačios visuo­ tai gražios iniciatyvos įkurti menės, nuo jos sąmoningumo Lietuvos TSR Kraštotyros ir kultūrinio lygio. Deja, tuo draugiją (1961). Kiek vėliau pasidžiaugti dar ne visada ga­ (1965) ji buvo pertvarkyta į lime. Štai čia, mano manymu, Paminklų apsaugos ir krašto­ ir reikalingas Universiteto (ir tyros draugiją, kuri dabar turi ne tik Universiteto!) dėstyto­ arti 30.000 narių. jų ir studentų laiku pasakytas Kai kurie Universiteto pro­ žodis, įspėjimas, na ir.. . žai­ fesoriai ir dėstytojai, kaip dr. biška informacija paminklų J. Kubilius, dr. P. Dundulienė, apsaugos įstaigoms. Bet kol dr. J. Palionis, dr. Z. Zinke­ kas tai daugiau „teorinis" pa­ vičius. doc. J. Balkevičius, geidavimas. Praktikoje būna doc. C. Kudaba, doc. R. Šar­ kiek kitaip. Kaip ir visas maitis, doc. A. Šidlauskas, vyr. akademinis jaunimas, Univer­ dėst. A. Kazlauskas, vyr. dėst. siteto studentai (turistai, kraš­ R. Vėbra ir kiti vienaip ar ki­ totyrininkai ir jiems prijau­ taip padėjo Draugijai kurtis, čiantys) daug keliauja, daug dalyvavo ir dalyvauja jos ką pamato, o kartais ir savo praktinėje veikloje. Tai ne tik jėgomis bando kai ką padary­ didelė ir nuoširdi parama ti, pataisyti. Bet... reikalas mums, visuomenininkams, bet tuo ir baigiasi. Tik iš vieno ir skatinantis pavyzdys. kito sulauki kuklios informa­ Kultūros ir gamtos pamink­ cijos. Nejaugi visiems kitiems lus, kaip ir visą kitą kultūrinį trūksta pastabumo, akylumo. palikimą, saugo valstybė, ati­ Matyt, čia ne tai svarbiausia. tinkami ir gana griežti įstaty­ Juk keliauja ir tie, kurie dar mai. Tačiau, tikriausiai, nie­ visai neseniai, vidurinėje mo­ kam nekelia abejonių tai, jog kykloje užtarnautai nešiojo šių įstatymų įgyvendinimas jaunojo kraštotyrininko vardą.

Vadinasi, vėl problema: ko­ dėl mes, tapę studentais(l), kartais abejingai praeiname pro dar pasitaikančius gėdin­ gus paminklų žalojimo atve­ jus? Arba vėl. Universiteto kom­ jaunimas seniai ir plačiai pa­ garsėjo šauniomis darbo ir poilsio stovyklomis, pastatė daug ūkinių, kultūrinių pasta­ tų. Tai labai gerai. Bet įdomu, kodėl iki šiol niekam nešovė mintis, jog vienos kitos bri­ gados darbščios rankos galėtų paremti ne vieno paminklo ir ne vieną kertę. O juk šitaip bent kelinti metai daro Mask­ vos, Kijevo, Rygos universi­ tetų ir kitų aukštųjų mokyklų mokytojai ir studentai. Ne­ jaugi mes abejingesni? Ma­ nau, kad ne. Paprasčiausiai šioje labai reikalingoje darbo srityje neturime tradicijų. O kad jas išugdytume, komjau­ nimas, na ir kitos visuomeni■ės organizacijos, turėtų akty­ viau skatinti visą studentiją dar labiau domėtis paminklų apsaugos ir kraštotyros darbo problemomis.

LAPKRIČIO 25 - 30 — KRAŠTOTYRINĖS

DIENOS UNIVERSITETE

Siame puslapyje mūsų dės tytojai ir studentai dalijasi kr aštotyrinio darbo paslaptimis ir rūpesčiais.

NELIESTA PRADALGE šia po savo namus. Kraštotyri­ nis sąjūdis pirmoje eilėje tu­ ri įtraukti visus fakultetų en­ tuziastus į savo kolektyvų is­ torijos tyrimą, taip pat į nuo­ latinį metraštinį darbą. Istoriją reikėtų pradėti nuo galimai senesnių laikų. Kai kurių fakultetų ji yra labai turininga, įdomi. Daug pamo­ komo yra pačiuose seniau­ siuose įvykių ir darbų paliudi jimuose. Dar svarbesnė yra Univer­ siteto kraštotyrininkų pareiga ir būtinybė tirti mūsų tarybi­ nio lietuviško universiteto is­ toriją (tarybinis Universiteto

laikotarpis yra ir pirmas jo istorijoje lietuviškas laikotar­ pis). Per palyginti neilgą, 30ties metų, laikotarpį įvyko la­ bai daug permainų, dar dau­ giau atsirado visiškai naujo. Visas tas laikotarpis leidžiasi tiriamas kraštotyriniais bū­ dais — ieškant gyvų liudinin­ kų, atrenkant vertingas žinias, dokumentus ir kt. Bene sun­ kiausias iš tų tyrimų yra žinių apie mūsų universiteto auklėt'nius rinkimas. Jų keliolika tūkstančių, o kiekvieno gyve­ nimas, veiklos ir kūrybos ke­ liai labai tolimi, ilgi, įdomūs, ir, deja, mums visai nežinomi.

Visuose pasaulio žemynuose ir vandenynuose jie dirbo ar­ ba dirba; įvairiausiose, uni­ versaliausiose srityse juos rastume. Ką galėtum paklau­ sinėjęs apie bet kurio fakul­ teto auklėtinius sužinoti tame pačiame fakultete? Beveik nieko. Gal būt, parodytų juos vinjetėje, kurią kursas paliko. O kaip žmogus toliau išaugo, kokius darbus padarė — ne visada žinoma. Kitą kartą visai netikėtoje vietoje susitinki su mūsų uni­ versiteto auklėtiniu arba jo pėdsaku. Vasarą Žemaitijoje, pakeliui iš Varduvos (buvusi Ž. Kalvarija) į Barstyčius, te­ ko pasivaikščioti po įdomius Žarnelės kaimo laukus. Ten, tarp kitko, labai originalus

Jau treti metai Universiteto turistų klube gyvuoja krašto­ tyrininkų sekcija. Nuo pat pradžios jai sėkmingai vado­ vauja Matematikos ir mecha­ nikos fakulteto diplomantas V. Kučas. Turistinės studentų grupės kartas nuo karto gau­ na kraštotyrines užduotis, įpareigojamos kelionių metu užfiksuoti fotojuostelėje bei

aprašyti liaudies meno, archi­ tektūros, istorijos, gamtos pa­ minklus. Turistų klubo nariai dalyvauja kompleksinėse kraštotyrinėse ekspedicijose, organizuoja kaimuose susiti­ kimus su vietos dainininkais, imituodami klojimo teatrą, rengia paskaitas metodine te­ matika. O svarbiausia — pro­ paguoja paminklų apsaugą

bei kraštotyrą keliaujančių studentų tarpe, kurių šiemet yra jau per tūkstantį. Buvo keliauta revoliucinio Žemai­ čių pulko keliais, dalyvauta žygyje po Dariaus ir Girėno gimtines, buvo užpildomos sociologinės anketos Merki­ nės apylinkėse. Labai šaunią dovaną turistams (ir ne tik mūsų Universiteto) pateikė V. Kučas, paruošdamas daugiatiražinį leidinį „Atmena turistui".. Šioje „Atmenoje"

...GAMTOS

vasario semestre subūrė vi­ sus entuziastus j kraštotyros būrelį. Pavasarį būrelyje bu­ vo dvidešimt du tikrieji na­ riai. Jiems vadovauja valdy­ ba. Pirmininkas — III kurso geografas T. Duksa. Pirmieji būrelio veiklos metai — tai savotiškas ieško­ jimas. Gamtininkams sunkiau rinkti ir suprasti liaudies me­ ną, tautosaką. Jiems artimes­ nė gamta. Todėl ir kilo min­ tis specializuotis — t. y. do­ mėtis daugiau gamtos sukur­

tais paminklais, vykstančiais procesais, kurie žmonių at­ mintyje paliko gilius pėdsa­ kus meniškų legendų, pada­ vimų, vietovardžių pavidalu. Doc. C. Kudabos pasiūly­ mu fakulteto kraštotyrininkai pradėjo tyrinėti Dūkšto apy­ linkes (Vilniaus rajone). Vie­ ta įdomi tiek gamtiniu, tiek istoriniu požiūriu. Čia vin­ giuoja vaizdingas Dūkštos upelis, stūkso senų ąžuolų gi­ ria, kaimo kapinėse palaidoti mūsų universiteto profesoriai

Mykolas Danilavičius, E. Siesadskis, F. Golanskis. Būrelis pradėjo rinkti ir ka­ taloguoti medžiagą apie van­ dens malūnus. Ta tema buvo išleistas fotostendas apie Du­ bysos, Virintos malūnus. Kraštotyrininkai į savo pla­ nus įtraukė paskaitas liaudies meno, architektūros, archeo­ logijos klausimais, išvykas į įvairius etnografinius rajonus.

IR ISTORIJOS FAKULTETŲ KRAŠTOTYRININKAI

vėlinių šventę Dūkšte, vado­ vaujami istorijos mokslų kan­ didato A. Ordos, aplankė Ber­ nardinų kapines, kuriose il­ sisi eilė žymių ir nusipelniu­ sių Lietuvai žmonių, apie ku­ riuos, deja, labai mažai žino ne tik respublikos ar miesto visuomenė, bet ir mūsų uni­ versiteto studentai. Paskatin­ ti juos susidomėti šių žmonių gyvenimu ir veikla kraštoty­ rininkai laiko vienu iš svar­ biausių savo uždavinių.

TURISTŲ KLUBO...

Prieš porą metų fakultete raštotyros būrelio dar nebu­ vo.' Užtat buvo daug kraštoynninkų-entuziastų ir jiems prijaučiančių studentų. Jie važiuodavo į Čepkelių raistą, Prie Dubingių, klausinėdavo amonių apie miškus, akmenis, domius žmones, istorinius pa­ minklus. Parašydavo vieną itą straipsnelį. Tarp jų buvo 1 Motuzą, kuris 1968 m. pa­

Lietuvos istorijos būrelis .'kūrė 1968 metų pradžioje, am pradėjo vadovauti vyr. dėstytojas A. Kazlauskas. Istorikai susitvarkė savo au­ ditoriją (106), kurioje vyko uslrinkimai, pokalbiai. Pavasarį buvo sutvarkyti mūsų universiteto profesorių, ^laidotų Rasų kapinėse, ka­ dai. būrelio steigėjai ir ini­ ciatoriai, dabar IV kurso is­

Na, o sakykite, ką veikti tiksliųjų mokslų atstovams — fizikams, matematikams, eko­ nomistams? Atrodo, kad ir jiems atsirastų įdomaus darbo. Kol kas dar negilūs, mažai besiremią tiksliaisiais mokslais įvairūs dabarties sociologiniai tyrinėjimai. Yra ir visai nesu­ dėtingų, visiems „įkandamų", bet neatidėliotinių darbų. Tai suregistruoti (geriausiu atve­ ju aprašyti) ir pranešti atitin­ kamo profilio įstaigoms, mu­ ziejams, o ypač jauniausiam ir labiausiai reikalingam para­ mos LTSR Liaudies buities mu­ ziejui apie visus nykstančius, dažniausiai jau nebenaudoja­ mus, bet etnografiškai vertin­ gus daiktus, baldus ir kt. Yra skubių ir visai konkre­ čių užduočių. Sakysim, patik­ rinti „N" paminklo būklę, nu­ statyti tikslias to ar kito et­ nografinio reiškinio koordina­ tes, paplitimo ribas, užfiksuo­ ti (nufotografuoti, nufilmuoti arba nupiešti) namų apyvo­ kos daiktus ir kt. Tokį uždavinį iškėlė prieš penkerius metus Maskvos

torikai V. Juknlūtė, J. Luko­ ševičius ir V. Kauklys, para­ šė darbus, kuriuose nušvietė kapinių istoriją nuo seniau­ sių laikų iki mūsų dienų bei žymių žmonių, palaidotų Ra­ sose, biografijas. Tuos darbus numatoma iš­ leisti atskiru leidiniu. šiemet būrelis pasipildė naujais nariais. Atėjo ne tik istorikai. Išaugo tarybos na­

rių skaičius, iškilo reikalas išsirinkti pirmininką. Kad būtų galima apjungti kuo daugiau žmonių ir kad dar­ bas (gautų aiškesnę kryptį, būreli teko dalinti į dvi sek­ cijas: archeologų ir etnogra­ fų. Šiemet istorikai buvo susi­ tikę su architektu istoriku, restauruojančiu Jono bažny­ čią. R. Jaloveckų. organizavo

rekomenduojama eilė princi­ pų, kaip rinkti, fiksuoti liau­ dies kultūros paminklus, kur kreiptis, surinkus medžiagą ar pastebėjus barbarizmo pa­ sireiškimus. Labai pageidautina būtų centrinio VVU kraštotyrinin­ kų klubo įkūrimas, kuris koordinuotų įvairių fakulte­ tų, kartu ir UTK, krašto my­ lėtojų veiklą.

kraštovaizdis, garsėjama me- I zolito radiniais, yra išvaizdin- I gas piliakalnis, labai impozan- I tiškas paviršiaus reljefas ir t. | t. Taigi ten 1921 m. gimė ir I išaugo Vytautas Mačernis. Vė­ liau mūsų universiteto auklė­ tinis, studijavęs anglistiką ir filosofiją. Vokiečių okupaci- | jos metais, uždarius Universi- , tetą, jis vėl grįžęs gyveno I gimtoje Žarnelėje, skaitė, rašė | eilėraščius, savo „pamėgtas" vizijas. Fronto mūšiams ei- I (Nukelta Į 4 psl.)

VII tarptautinis etnografijos ir antropologijos mokslų kong­ resas, kuriame teko būti ir šių eilučių autoriui. Nutarta per artimiausius 10—15 metų parengti ir atspausdinti ne tik daugelį nacionalinių, bet ir visų Europos tautų etnografi­ nį atlasą. Šiuo metu mūsų respubli­ kos mokslininkai kaupia me­ džiagą Pabaltijo tautų etnogra­ finiam atlasui ir todėl jiems reikalinga labai skubi talka. Į šią talką mes kviečiame vi­ sos respublikos kraštotyrinin­ kus, daugeliu atvejų mažai patyrusius šioje darbo srityje. O rezultatai geresni, negu bu­ vo tikimasi. Vadinasi, Univer­ siteto dėstytojai ir studentai taip pat gali surinkti tokią medžiagą bent jau savo gim­ tinėse, kuriose jie laikas nuo laiko vieši. (Apskritai, visais atžvilgiais negalima pamiršti savo gimtinių). Darbą lengvina ir tai, kad yra visa metodinė literatūra, klausimai, anketos. Reikia tik darbščių rankų ir karštų šir­ džių, aistringai mylinčių savo gimtąjį kraštą ir savosios liaudies neišsenkančias kūry­ bos gelmes. Manau, kad tokių entuzias­ tų atsiras vis daugiau, o ypač po konkrečių pokalbių kraš­ totyros dienose. A. STRAVINSKAS

KAD

GYVENIMAS BŪTU L-

GRAŽESNIS...

V. BALTRŪNAS

N

A. ALMINAS

VI. BRAZIŪNAS

Turtinqa ir savita mūsų liaudies meno šaka — skulptū­ ra. Šiandien neqalime pasakyti, ar ji atsirado tik po krikš­ čionybės įvedimo Lietuvoje, ar paveldėta iš senųjų stab­ meldystės laikų, nors paskutinieji archeoloqiniai radiniai lyq ir patvirtina pastarąją mintį. Visi mums žinomi liaudies skulptūros pavyzdžiai sukurti krikščioniškosios religijos siužetais. Tačiau pažvelkime ati­ džiau į tuos šventuosius ir po jų šventumo aureole pama­ tysime paprastus kaimo žmones: vyrus ir moteris, nelai­ mės nuliudintus ir šventiškai džiauqsminqus, apmąstan­ čius savo nelengvą qyvenimą ir sustinqusius palaimintos ramybės būsenoje. Kas qi tas rūpintojėlis, jei ne nuo sun­ kių darbų pavarqęs ir susimąstęs kaimo žmoqus, simbo­ lizuojąs visą mūsų liaudies sunkią dalią, protestą prieš išnaudotojus. Dvasiškiams nepatiko „stabmeldiški“ kryžiai ir primity vios liaudies žmoqų vaizduojančios šventųjų statulėlės. Vyskupai čia įžiūrėjo netinkamą paqarbą krikščionių die­ vui ir bandė net uždrausti tokių kryžiųir skulptūrėlių statymą. 1891 m. žinomas klerikalas A. Jakštas-Dambrauskas rašė: „Kryždirbiai turi daryti kryžių ne iš savo qalvos, bet paqal paveikslą jiems duotą ir dvasiškos valdžios užtvirtintą. . . (statinėjimas budelių su paveikslais šventų­ jų į medžius — tur būt visiškai užqintas“. Bet arui qalima uždrausti tai, ką liaudis paveldėjo iš sa­ vo protėvių ir kas tapo kasdieniška būtinybe: jausti ir kur­ ti qrožį; puošti savo aplinką paqal tradicijas, susiforma­ vusias ilqoje tautos raidoje ir išreiškiančias tautos dvasia, jos pasaulėjautą? V. KUČAS


NELIESTA PRADALGĖ (Atkelta iš 3 psl.)

šimtmetį, skiriantį mus nuo reikšmingos mūsų kultūrai datos — Universiteto 400 me­ tų sukakties. Plačiame pasi­ ruošimų bare yra kraštotyri­ ninkų pradalgė, kurios pats laikas dabar imtis. O Univer­ siteto kraštotyrininkai ta pro­ ga turėtų ir daug padaryti, ir gražiai pasireikšti. Šį dešimt­ metį ir tektų paskirti Univer­ siteto auklėtinių veiklos tyri­ mams. Šiuo metu Universitete yra nemažas būrys kraštotyrinio darbo entuziastų. Vienok jų nejungia kokia nors didesnė, atsakingesnė darbo idėja. Yra daug dairymosi, blaškymosi, prarandamas brangus laikas. Gi mūsų mokyklos didžiajam jubiliejui skirti vidaus krašto­ tyriniai darbai yra neatidėlio­ tini ir reikalingi.

nant, ten, gimtuosiuose lau­ kuose,ir žuvo .Tai buvo labai jaunas, neeilinio talento poe­ tas. Kodėl apie jį parašiau? O todėl, kad apie jį sužino­ jau ne Universitete!. . Taip dėl kraštotyrinės iniciatyvos stokos lieka užmirštas mūsų vertingų ir įdomių žmonių atminimas. O kur mūsų visuomeninių organizacijų veiklos apžval­ gos arba istorijos? Dar liūdniau, kad dėl to paties aplaidumo mes nesis­ tengiame paliudyti dabarties. Labai įdomi Gamtos fakultete yra fotografija, kurioje mato­ me visą Kauno universiteto Gamtos-matematikos fakulteto kolektyvą. Rodos, nieko ypa­ tingo tuokart — žmonės rado laiko ir reikalą, visi susirin­ Doc. C. KUDABA ko ir nusifotografavo. Vidu­ ryje fakulteto dekanas prof. Z. Žemaitis, seniausias Lietu­ vos geologas prof. Jodelė, ta­ da dar jauni dabartiniai prof. K. Daukšas, P. Brazdiūnas, A. Minkevičius ir kt. Ta nuotrauka mums laba įdomi, ver­ tinga, nes reta. O šiandien ar Įdomius tyrimus daro dažnai mes taip susėdame? Universiteto Fizinio auklė­ Fakultetų kraštotyrininkai, jimo katedros vedėjas vedantieji metraštį, galėtų Pranas Urbonas. Beje, pa­ kasmet paprašyti katedrų, ko­ mitetų taip „susėst". Manau, ti aparatūra, kuria naudo­ nesunkiai tai būtų padaryta. jasi P. Urbonas, yra nau­ O kiek proginių atvejų, kada jovė mūsų šalyje. Veloernet fotografuojame, filmuoja­ gometras yra gautas iš me, tačiau nekaupdami to į Švedijos, o aparatas „Spivieną vietą, viską pamažu iš- rolyt", skirtas dujų apy­ barstome. kaitai žmogaus organiz­ Visus mūsų studentijos me tirti — iš VDR. Šių veiklos daiktinius ir rašytinius paliudijimus reikėtų kaupti įrenginių pagalba galima vienoje vietoje, gal būt, atei­ nustatyti žmogaus fizinį sportininko tyje atidaryti specialų fondą išsivystymą, VeloergoMokslinės bibliotekos rank­ treniruotumą. raštyne. Pačių visuomeninių metras gana universalus organizacijų rankose ta bran­ — tiriamajam galima duo­ ti įvairius krūvius, tirti gi medžiaga neišsilaiko, grei­ tai išsibarsto po parodas, dujų apykaitą ištvermės ir dingsta dėl neatsakingo po­ greičio pratimų metu. Ant veloergometro balnelio žiūrio į ją. Pradėjome paskutinį de- jau sėdėjo daugiau kaip

Net labai gerai. Tokį įspūdį išsinešėme iš penk­ tadienio (XI.21) koncerto Centriniu rūmų Aktų sa­ lėje. Konservatorijos stu­ dentai — vokalistai su sa­ vo pedagogu n. a. Valen­ tinu Adamkevičium pa­ dainavo eilę dainų, ro­ mansų, arijų, duetų. Be­ maž dviejų valandų kon­ certas neištjso iki nuobo­ dulio, o priešingai — į ga­ lų vis entuziastingiau bu­ vo klausytojų įvertintas. Keturi studentai, kurie ko­ ridoriuje, gatvėje gal at­ rodytų „kaip kiekvienas", scenoje darė didelius da­ lykus, gražius dalykus. Ši­ tai pajutau aš, manau, ir kiti klausytojai, kurie nuo širdžiausiai nusiteikę at­ ėjo šį vakarą paklausyti savo bendraamžių meno. Sunku būtų pasakyti, kas koncerte patiko la-

KOLEGOS DAINUOJA GERAI! „Trys gaideliai", ir A. Skarlačio muzika, sukurta prieš 300 metų, atgimė vi­ su savo žaviu nekaltumu. Iš orkestrinės duobės pa­ kilti ateityje į sceną pre­ tenduoja ir Rimantas Tar­ vydas (baigęs Konserva­ torijos kontrabaso klasę, jis groja Operos orkestre). Na, o plodami studen­ tams, plojome tuo pačiu ir jų mokytojui. Niekur ki­ tur, tur būt, nėra tokia reikšminga mokytojo as­ menybė, kaip dainavime. Valentinas Adamkevičius ir pats mielai padainavo duetus su savo studentais, bei keletą kūrinių solo, parodydamas vokalinio meno brandumą ir giliai išgyventą interpretaciją.

Niekam iš klausytojų gal nebuvo tekę girdėti taip dainuojamą M. Petrausko harm. lietuvių L dainą „Tykiai tykiai". Kaip daug galima išreikšti piano pia­ nissimo garsu! Otelo liiirties scena (iš Dž. Verdžio operos) man priminė seną H. Spenserio teiginį, kad muzika prasidėjo iš sujau dintos kalbos intonacijų. Tam tikrais talentingos kūrybos ir interpretacijos atvejais užmiršti muzikinę simboliką ir matai prieš akis, be jokio tarpininko, patį gyvenimą...

P. Urbonas dirba vado­ vaudamasis VDR moksli­ ninko dr. F. Belou metodi­ ka. Tai pirmas tokio po­ 200 Universiteto studen­ širdies darbas, galės ge­ būdžio darbas mūsų res­ tų. P. Urbonas lygina ne riau koreguoti savo auklė­ publikoje. tik sportuojančių ir ne­ tiniu darbą. C. GRENCEVICIUS sportuojančių fizinį išsi­ vystymą, bet ir lengvaat­ lečių, rankininkų, slidinin­ kų, povandenininkų, plau­ kikų ir kt. fizinį pasiruo­ šimą, treniruotumą. Pa­ grindinė P. Urbono darbų kryptis — dujų apykaitos pakitimai fizinių pratimų įtakoje. Didelę praktinę reikšmę turi ne tik pats mokslinis darbas, bet ir tyrimų duomenys, nes to­ kių aparatų respublikoje tik trys, ir nė vienas iš jų nepriklauso sportinėms organizacijoms. Treneriai gavę duomenis apie tai, kaip reaguoja sportininko organizmas į įvairius krū­ vius, kaip greitai atsistato

J. MAŽEIKIO nuotrau­ koje: Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas K. Orentas, katedros vedė jas P. Urbonas prie velo­ ergometro.

blausiai. Gražų ir stiprų balsą parodė turįs Gedimi­ nas Gringis. Įminė svar­ biausias dainavimo meno paslaptis Vidas Bakas, puikiai sudainavęs sudė­ tingas Onegino, Aleko, Pilypo arijas. Beje, Vidas Bakas jau laureatas. Tarp­ respublikiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Kišiniove jis pelnė bronzos me­ dalį. Danguolė Juodikaity­ tė — diplomantė. Nese­ niai ji Operos teatre su­ kūrė Džildos vaidmenį D. Verdžio „Rigolete". Kon­ certe taip pat girdėjome Džildos ariją, ne mažiau patiko D. Juodikaitytė, kaip kamerinė dainininkė. Tylaus grožio kupina skambėjo lietuviška daina

DVIRATIS BE RATŲ

Daugiau kaip 430 laikraš­ čių ir žurnalų įvairiose šaly­ se periodiškai spausdina Arto Buchvaldo feljetonus. Gerai jie žinomi ir tarybiniam skai­ tytojui. Spausdiname šio ame­ rikiečių satyriko feljetoną.

SVEČIUOSE BENDRABUČIO Nr. 2 „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS“

A. PUIŠYS Muzikologas, Universiteto Estetinio lavinimo katedros dėstytojas

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinimj-jii

Dabar pateiksim faktą vieną

Ne apie meilę ir ne raudą,

Dekite, bitlai, dekite! Aš, lojalus ir dievobaimin­ gas amerikietis, labai susier­ zinau, kada perskaičiau, kad Džonas Lenonas, vienas iš bitlų, pareiškė: „Mes dabar populiaresni už Jėzų Kristų. Aš nežinau, kas pirmiau mirs — rok-n-rolas ar krikščiony­ bė". Pirmą akimirką aš nesumo­ jau, ką ir bedaryti? Kaip drįs­ ta kažkoks anglas sulyginti lok-n-rolą ir krikščionybę! Kur išlieti pyktį? Tuo metu Birmingeno muzikinės pro­ gramos diktorius per nacio­ nalinę televiziją pakvietė vi­ sus pademonstruoti savo ne­ pasitenkinimą bitlais: viešai sudeginti jų fotografijas ir plokšteles. Aš prieš knygų deginimą, kaip ir daugelis žmonių bet kurioj demokratinėj visuome­ nėj, bet plokštelių deginimai — tai kas kita. Vos baigėsi telelaida, aš puoliau į dukters kambarį ir griebiau visas jos bitlų fotografijas ir plokšte­ les. — Ką tu darai?! — suriko mano dešimtmetė duktė. — Deginsiu bitlus, — pa­ sakiau aš. — Kodėl? — Jie antireligiškai kalba, aš to nepakęsiu. — Bet čia juk mano nuo­

traukos ir plokštelės, o ne tavo! — sukukčiojo duktė. — Ant mano pečių atsako­ mybė — atkeršyti jiems už dievo niekinimą. Pačio Džono Lenono mes negalim sudegin­ ti, todėl reikia simbolinio ges­ to. Duktė verkdama puolė prie motinos, kuri įėjo į kambarį ir paklausė, kas čia darosi. — Galas bitlams, — pareiš­ kiau aš. — Iš proto išėjai! Kas tave verčia deginti Dženiferės plokšteles? —• Todėl, kad šituose na­ muose nėra vietos ateistams. — Bet Džonas Lenonas pa­ reiškė, kad jo frazę išėmė iš konteksto. Jis kalba, kad ne­ norėjo nieko įžeisti, — tarė žmona. — Visi jie taip kalba. Rei­ kia juos pagaliau pamokyti. Visoje šalyje nuo okeano iki okeano suliepsnos laužai. Su­ degs bitlai iki panagių. Jos bandė mane sulaikyti, bet aš išėjau į kiemą su plokš­ tele pažasty ir degtukais ran­ koje. — Pasitraukite į šoną, — tariau aš, — o tai atsirūgs. Žmonai teko laikyti dukrą. Į triukšmą subėgo kaimyni­ nio kiemo vaikai. — Tėtė nori sudeginti ma­

no bitlų plokšteles, — mau­ rojo duktė. Vaikai suerzeliavo. — Jūs visi komunistai! — sušukau aš jiems. Uždegiau degtuką ir priki­ šau prie pirmos plokštelės. Mano pykčiui ji neužsidegė! Ji net tirpti nepradėjo. Tada aš išsiėmiau iš kišenės žieb­ tuvėlį ir vėl pabandžiau už­ degti plokštelę. Jokių rezultatų! Susirinkusieji kieme ėmė juoktis. Aš uždegiau laikraštį, bet netgi plokštelės etiketė neno­ rėjo pulti į liepsną. Su pasišlykštėjimu aš iš­ traukiau dar vieną plokštelę, bet ir su ja patyriau nesėk­ mę. Visi sudeginimo ceremo­ nialo privalumai buvo pra­ rasti — vaikai iš juoko var­ tėsi žolėje. Kvatojo net duk­ tė, negalėjo susilaikyti žmo­ na. Įpykęs trenkiau plokšteles žemėn ir grįžau namo. Po valandos aš sėdėjau, klausiausi „Noriu tave už rankos paimti" garsų, kurie sklido iš dukters kambario. Į galvą įstrigo mintis: rytoj nu­ eisiu į knygyną ir nusipirksiu Džono Lenono knygą. Knygą sudeginti kur kas lengviau negu plokšteles!

O apie tai, kaip „panų dieną"

Sekantis numeris išeis gruoi džio mėn. 12 d.

Vaikinas duše šunį maudo.

Ant durų raštą užkabinęs, Vanoja baltą kudlių jis, Nebebijodamas, kad merginos

Jo nuogą kūną pamatys.

O, viešpatie, aukštyn išskridęs, Tas kudlius kambary gyveno. Nejaugi negali suprasti, Kad daugeliui mūsų merginų Linksmai sau lojo naktimis Reikia padėti vyrą rasti. Todėl turi pačios kurti Tik kaip galėjo tai pakęsti Gyvenimą tolesnį savo, Net priverstos jos kortom Tas zweiundvierzig (42) burti Ir gerti stiprią juodą kavą. kambarys. (Nelaimingos 48 kambario gyventojos) R. GRICIŪTĖS pieš.

Dar galima užsisakyti „Ta­ rybinį studentą" ateinantiems metams. Laikraščio kaina 3 mėn. — 24 kap., iki mokslo metų pa­ baigos — 48 kap. Prenumerata priimama laik­ raščio redakcijoje (C. R. 32 kamb.) Gruodžio 5 dieną Įvyks iškilmingas Joniškio I vid mokyklos 50-mečio minė­ jimas. Studentus, baigu­ sius šią mokyklą, kviečia­ me dalyvauti. Mokyklos vadovybė Miela Emilija ŠIMAITIENE, jeiąu mūsų nuoširdi užuo­ jauta qali sumažinti Jūsų skausmą, mirus mylimam vyrui, priimkite ją. Administracijos darbuotojai

RMflRGfRI ?

B uaRVBipis SUEIDenUA! REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko Ir spaudė LKP CK lei­ dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 14430 Užs. Nr. '477.1

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1969 m. lapkričio 28 d. Nr. 35 (695)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1969 m. lapkričio 28 d. Nr. 35 (695)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement