Visu šalių proletarai, vienykitės!
Apie tai, kas jaudina visus Daug ginčų ir teisingų minčių apie šiandieninio komjaunimo problemas teko išgirsti Respubli kos aukštųjų mokyklų komjauni mo aktyvistų seminare, kuris (vyko Kaune šių metų lapkričio 29 dieną. Labai dažnai su dideliu pato su, o vis dėlto bendromis frazė mis, mes samprotaujame apie šian dienini jaunimą, džiaugiamės ir didžiuojamės nenuginčijamais -laimėjimais, kuriame rožinius atei ties planus. Tačiau, jei atidžiau pažvelgsime į visa tai, kai ku rios vis dar neišspręstos proble mos verčia dar ir dar kartą rim tai susirūpinti mūsų organizacijos padėtimi. Nekalbėsiu apie tai, kas gražu, nes viskas ir ne kartą jau seniai yra išsakyta, o paliesiu tiktai tuos
F. Engelsui atminti Retas studentas šiomis dieno mis, praeidamas Centrinių rū mų koridoriumi, vedančiu į vi suomenines katedras, nesustoja prie skoningai ir turiningai įrengtų stendų, kuriuose išdės tyta parodėlė, skirta Fridricho Engelso 145-osioms gimimo me tinėms pažymėti. Čia eksponuo jamos nuotraukos iš marksizmo klasiko gyvenimo ir veiklos, raštų leidimai, retų leidinių ir straipsnių faksimilės. įdomios faksimilės JA V laikraščių, spaus dinusių praėjusio amžiaus vi duryje pirmuosius K. Markso ir F. Engelso straipsnius. Plačiai nušviestas „Naujojo Reino laik raščio" leidimo laikotarpis, I Internacionalo įkūrimas ir veik la.
Protesto mitingas Spalio 3 d. Istorijos ir filologi jos fakulteto studentai Ir dėstyto jai susirinko į protesto mitingą, skirtą kruvinai amerikiečių agre sijai Pietų Vietname pasmerkti. Trumpas kaltinimo kalbas pasakė partinės organizacijos sekretorius doc. R. Mironas, filologijos moks lų kandidatas J. Kabelka, II kur so lituanistas J. Dermontas ir kiti. Istorijos ir filologijos fakulte to prodekanas J. Balkevičius per skaitė mitingo rezoliuciją, rūsčiai kaltinančią ir įspėjančią impe rialistinius grobuonis. Visi fakulteto studentai ir dės tytojai karštai pritarė rezoliucijos nutarimams ir išreiškė norą vie nytis su viso pasaulio pažangio mis jėgomis kovoje prieš ameri kinį rnilitarizmą. „T. stud." inf.
klausimus, kurte yra labai opūs, labai neatidėliotini ir, deja, kol kas vis dar neišspręsti. Mūsų uždaviniai, o tuo pačiu ir mūsų reikalavimai vis labiau ir labiau auga. Tuo tarpu darbo me todai yra sustingę, netobu.lnami. Aš nesakau, kad tie darbo meto dai visą laiką buvo nepriimtini ir blankūs. Tai būtų didelė, neat leistina klaida. Tačiau tai dar ne reiškia, kad jie būtų nuolatos kar tojami tarsi kasdieninė, netgi bo butėms įgrisusi, malda, kad jie būtų nekintantis teisybės etalonas, patenkinantis kiekvienos kartos eilinio jaunuolio reikalavimus. Imkime, pavyzdžiui, komjaunimo darbo planus. Manau, nė truputė lio nesuklysiu, sakydamas, kad juose visa eilė punktų kartojasi nuo pat 1917 metų. Ir štai, lieda mi pagal seniai nusidėvėjus) šab loną komjaunuoliško darbo for mas, mes kažkodėl nesigėdiname verkšlenti, kad mūsų organizaci jos eiliniai nariai vis labiau ir la biau atitolsta nuo bendrų kasdie ninių klausimų, kad jie užsidaro savyje ir su atlaidžia šypsenėle žvalgosi Į beviltiškas pastangas komjaunimo aktyvistų, mėginan čių išjudinti neatidėliotinų prob lemų sprendimą. Kodėl šiandien eilinis organizacijos narys labai nenoriai dalyvauja komjaunimo susirinkime? Kodėl jo nejaudina komjaunimo gyvenimo klausimai? Ogi todėl, kad jisai, eidamas Į susirinkimą, žino, kad iš jo nieko neišsineš. Viskas jau bus dešim tis kartų girdėta. Viskas bus taip pat, kaip buvo pernai, užpernai ir t. t. Ir labai keista, kad mes tokiais atvejais bandome' nusteb ti, aiškindamiesi klausimą, ko dėl auga abejingumas, augant kursui. Tuomet mes paprastai kal tiname vidurinę mokyklą, kuri, atseit, be jokios atrankos suva riusi | organizaciją visus, kurie nori ir kurie nenori. O iš tikrųjų -„ ... mes esame per daug pri pratę savas bėdas suversti kitiems. Neteisybė, kad iš vidurinių mo kyklų jaunuoliai ateina pasyvūs ir beviltiškai nusivylę. O apkrital, jie — žmonės atviri ir be ga lo imlūs, ir vien tiktai komjauni mo aktyvistų kaltė, kad taip grei tai Jie susilygina su vyresniaisiais savo draugais, apželdami pilku abejingumo kiautu." (Cituoju LLKJS CK skyriaus vedėjo pava duotojo V. Makarcvičiaus mintį.) Kaip išvengti šio abejingumo ir kokiu būdu sudominti žmones, manau, jau ne vieną kartą pana šų klausimą kėlė daugelis akty vistų ir kai kurie iš jų nuleido rankas. O kažkokios „nežmoniš kos" filosofijos, be abejo, šiuo at veju visiškai nereikia ieškoti. Jei gu mes savo darbo planuose užsibrėšlme ne etalonines, o iš šios dienos aktualijų išplaukiančias
••••••••••••e••••••••••••••••••
Istorijos ir filolo gijos fakulteto IV kurso lituanistai dvisavaitinės peda goginės praktikos metu Vilniaus mies to vidurinėse mo kyklose pravedė pa mokas vyresniųjų klasių moksieiviams. Tai pirmieji lituanistų pedagogi niai žingsniai. J. GIRAICIO nuo traukoje — IV k. lituanistės Irena Adomavičiūtė (kai rėje) ir Apolonija Kairytė ruošiasi ryt dienos pamokoms.
temas, sudominsime kiekvieną ei linį mūsų organizacijos narį, tuo mes ir pagyvinsime susirinkimus, disputus arba kitas viso kolekty vo organizuojamas priemones. Pereikime konkrečiai prie mū sų Universiteto Fizikos fakulteto komjaunimo organizacijos daębo klausimų, kurie yra aktualūs ir opūs ir visų kitų fakultetų kom jaunimo organizacijoms. Todėl, ką mes bekalbėtume apie fizikus, beveik be jokių pakeitimų tiktų ir ekonomistams, ir teisininkams, ir filologams, ir visoms kitoms organizacijoms. Skirtumas, gal būt, yra tik tas, kad Fizikos fa kulteto komjaunimo organizaci jos aktyvas yra labai jaunas ir nepatyręs, ir todėl jam kai ku riais atvejais tvarkytis sekasi kur kas sunkiau negu kitiems. Aišku, kitaip ir būti negali. Juk netgi išmintingasis Saliamonas vaikystėje buvo lygiai toks pat vaikas, kaip ir kiti. Gal būt, to dėl, nežiūrint fakulteto komjau nimo biuro didelių Ir sveikintinų užmojų, darbe kol kas jaučiasi didelis padrikumas ir nenuoseklumas. Peržiūrėjus fakulteto biuro planą ir geriau (slgillnus Į j|, nesunku susidaryti keistoką įspūdį: atrodo, jog ne biuras ke lia ir sprendžia problemas, o sa vaime iškilusios problemos gai vališkai vairuoja visą biuro dar bą. Pavyzdžiui, prieš kelias die nas jau trečią kartą biuras svarstė komjaunuolės Magelnickaltės personalinę bylą, o iki galo taip ir neišsprendė. Peržiūrėjus darbą grupėse, vėl j akis krinta labai skurdoki dar bo planai. Tiesa, juose jaučiamas didelis ieškojimas (tai sveikintinas dalykas), vis dėlto šiuose gana savotiškai sudarytuose planuose ypač pasigendame pačių pagrin dinių priemonių, be kurių darbo plano tiesiog negalima laikyti komjaunimo organizacijos darbo planu. Dažnai suplanuota būna viskas, kas be jokio planavimo įeina į kasdieninius žmogaus gy venimo poreikius (pvz: „Kino fil mų lankymas" „Domėjimasis me nu"). Jeigu prie tokio plano pri durtame prausimas! ir skutimusi, gautume ne ką kitą, kaip kultū ringo žmogaus dienotvarkę. Panašiai galime pasakyti ir apie fakulteto biuro darbą, kuris už siima vien tik einamaisiais reika lais, tapdamas savotišku fakulte to administraciniu organu, ir vi siškai užmiršta, jog pagrindinis komjaunimo organizacijos užda vinys yra idėjinis ir politinis mū sų jaunimo auklėjimas. Nagrinėdami Fizikos fakulteto komjaunimo organizacijos nesėk mes, be kita ko, turime atkreipti rimtą dėmesį j sekretorės D. Rai laitės nusiskundimą, kad fakulteto biuras nejaučia Universiteto komjaunimo komiteto paramos ir kontrolės. Ypač visa tai atsiminti reikia todėl, kad visi biuro na riai iš tikrųjų yra labai jauni ir nepatyrę. Todėl būtina, kad jie kiekvienu momentu jaustų vyres niųjų draugų paramą ir rūpinimą si. Jei nebus atkreiptas rimtas dėmesys Į šių daug žadančių jau nų aktyvistų mokymą, vien tik tai iš klaidų mokytis jiems, ko gero, vieną kartą tikrai nusibos. Jaučiamas didelis noras dirbti. Tai — faktas. Nėra tiktai darbo kryptingumo, o todėl, tur būt, nėra ir autoriteto, nes biuro na riai pagrįstai skundžiasi, kad vy resnieji kursai esą visai nenorĮ jų klausyti. Ką gi, ne visur ir ne visada jaunyste pasitikima. O ti kėti reikia. Ir jeigu vyresnieji draugai (Universiteto komjauni mo komitetas) ne tik tikės, o ir padės jaunam ir progresuojan čiam Fizikos fakulteto komjauni mo komitetui, be abejo, viskas pasisuks tiktai Į gerąją pusę.
RIMANTAS URBONAS
o O
URENTAS VILNIAUS VALSTY BINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 34 (544)
1965 m. gruodžio 8 d. EINA NUO 1950 METŲ
| Kaina 2 kap.
ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETE Gruodžio 3 d. fakultete Įvyko atviras partinis susi rinkimas. Ekonomikos fakulteto doc. J. Pauliukonls Informavo su sirinkimo dalyvius apie TSKP Rugsėjo plenumo medžiagą. Pranešėjas atsakė Į klausi mus, susijusius su pramonės valdymo pertvarkymo proble momis. Komunistė J. Bulotienė sa-
vo pranešime palietė svar bius ir aktualius ideologinio darbo formų ir metodų klau simus aukštojoje mokykloje. Gaila, kad pranešėjos min tys susirinkimo dalyvių tarpe nesusilaukė platesnio atgar sio. Diskusijos buvo trumpos, atskiri kalbėjusių komunistų pasisakymai neatspindėjo rimtesnio, konkretesnio po žiūrio į darbą.
v g Žmonės jais pasitiki Su džiaugsmu sutikome ži nią, kad mūsų fakulteto auklėtiniai-absolventai ir studentai bus renkami liaudies teisėjais. Šiais metais baigusi universitetą D. Angliniškienė-Vilkaitė iškelta kandidate į Joniškio liaudies teismo teisėjus. Jos kurso drau gai H. Norvaiša bolotiruosis Ši lalėje, M. Liepaitė — Šilutėje, S. Šimkutė — Vilniuje, Lenino rajone. Sostinės Tarybų rajono gyventojai kandidatu į liaudies teisėjus iškėlė Teisės fakulteto V kurso seniūnę, komunistę Z. Maniušytę. To paties kurso stu dentas A. Vilutis renkamas liau dies teisėju Kaišiadoryse, V. Ja siulionis — Skuode, R. Kodus
— Šilutėje ir S. Catkauskas — Švenčionyse. Studentė ketvirtakursė J. Apanavičiūtė gamybinę praktiką at liko Ukmergėje. Reikia manyti, ukmergiečiai neatsitiktinai iškė lė ją kandidatu į liaudies teisė jus savo mieste. Jos bendrakur sis M. Lašys bus renkamas liaudies teisėju sostinės Spalio rajone, o V. Mickevičius — Jur barke. Džiugu, kad mūsų absolven tams ir studentams liaudis ruo šiasi patikėti garbingas ir atsa kingas teisėjų pareigas.
A. LIAKAS Teisės mokslų kandidatas
:::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::
Teisia jaunoji karta
Didelis bendrabučio Nr. 6 75 atsitiktinai jis vyko Niurnberge kambarys buvo pilnutėlis. Lapkri — fašizmo lopšyje ir citadelėje. čio 30 dieną čia įvyko amerikie Teismo sudėtį sudarė keturi čių filmo „Niurnbergo procesas" teisėjai (iš keturių didžiųjų aptarimas. Pirmininkaujanti R. valstybių: TSRS, JAV, Angli Venckutė supažindino su sve jos ir Prancūzijos) ir keturi jų pa čiais: doc. A. Bulota, WU par vaduotojai. Buvo sudarytas kal tinės organizacijos sekretoriumi tintojų komitetas, surinktos tonos P. Kuriu, Lietuvos kinostudijos re dokumentų, paimtų iš Reichstago žisieriumi A. Kunduliu. archyvų Į teismą buvo pakvies Doc. A. Bulota pirmasis pasida ta 200 liudininkų ir pateikta 1000 lino įspūdžiais apie šį filmą: „Koks rašytinių liudijimų. Iš viso įvyko gi „Niurnbergo proceso" tikslas? 402 posėdžiai, o pats teismas tru Man rodos, keliamas klausimas, ko 11 mėnesių. Teisiamuosius gy kaip galėjo tokia kultūringa tau nė patys geriausi advokatai, ta ta, davusi pasauliui tiek žymių čiau net ir jie negalėjo išteisinti žmonių, išauklėti baisiausius gal fašistinių galvažudžių. Per daug važudžius. Visa tai filmas vertina aiškūs ir gausūs buvo jų baisaus per žmonių psichologinę prizmę. darbo įrodymai. Kuo gi rėmėsi Prisimenu G. Dimitrovo posakį, gynėjai? Teiginiu, kad jų gina kurį vėliai perfrazavo Hemingvė mieji vykdė įsakymus iš aukš jus: „Fašizmas — politinis bandi čiau, atseit, Hitlerio. Kadangi Hit tizmas". Bet žmonės, sėdintieji leris nusižudęs, tai nereikėję teis kaltinamųjų suole, atrodo, nepa ti kitų karinių nusikaltėlių ir tuo našūs į banditus. Juo labiau, kad pačiu, fašizmo. Netiesa! Fašizmą jie ir patys, išskyrus E. Janingą, reikėjo teisti, ir jis buvo riuteisgalvoja, esą nekalti. Filmo pabai tas!" ga, —■ linksma kareiviška daine Įdomiai teisėją Heivudą api lė, palydima ritmingo „Cha, cha, būdino antro kurso lituanistas J. cha", — tarsi įspėja, kad dar yra Žiniauskas. Apie kaltintoją — pasaulyje jėgų, norinčių vėl su- ' amerikiečių pulkininką Lousoną kelti karą. Man, kaip pažįstan- kalbėjo II kurso lituanistas V. čiam Vakarų Europos gyvenimą, ' Leščinskas. Jis teisingai pastebė tai kelia nerimą. Bet yra ir kitos.............................. jo, kad pulkininkas Lousonas iki jėgos, kurios neleis revanšistams pat galo liko ištikimas teisingu išmėginti savo ginklų". mui. WU partinės organizacijos Daug įdomių ginčų, minčių su sekretorius P. Kūris supažindino kėlė filmo aptarimas. Pagirtina studentus su pačiu Niurnbergo bendrabučio Nr. 6 tarybos pirmi procesu. „Niurnbergo procesas^ ninko J. Dermonto iniciatyva. Juk — pažymėjo jis, — nebuvo nu jo iniciatyva, padedant Tarybos galėtojo kerštas nugalėtiesiems. nariams, ir įvyko šis susirinki ■ ■ . Ne, tai buvo tautų teismas, tai mas. buvo humanizmo pergalė. Ir neV. VAITKEVIČIUS