4
• Antradienį įvyko eilinis Universiteto Tarybos posėdis. Jame mokslinis profesoriaus vardas buvo suteiktas Patolo ginės anatomijos ir patologi nės fiziologijos katedros e. prof. p. J. Markuliui. Moksli nis docento vardas suteiktas Fizinės geografijos ir karto grafijos katedros e. doc. p. D. Galvydytei, tos pačios kated ros e. doc. p. V. Dvareckui bei Biochemijos, biofizikos ir ge netikos katedros vedėjui A. Glemžai. Docentė S. Ginaitė išrinkta Tarpfakultetinės poli tinės ekonomijos katedros ei nančiąja profesorės pareigas. Tą pačią dieną Universiteto Tarybos nariai susipažino su Puslaidininkių fizikos ir Mole kulinės akustikos probleminių laboratorijų veikla.
9 Spalio 26 d. administra cijos darbuotojams paskaitą tarptautiniais klausimais skai tė Teisės fakulteto dekanas doc. P. Kūris. B. LITVINAITĖ I 9 Spalio 22 dieną įvyko bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos SMD būrelio ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Pirmininkė B. Dirgėlai tė perskaitė ataskaitą už 1969—1970 mokslo metus. Bū relio vadovas doc. V. Žukas supažindino su naujais darbo planais. Išrinkta taryba, į ku rios sudėtį įeina studentai iš kiekvieno kurso. J. JONIKAITĖ III k. bibliotekininkė
9 Vakar centrinių rūmų auloje įvyko pirmasis Jaunojo lektoriaus mokyklos užsiėmi mas. Paskaitas skaitė: doc. H. Zabulis —- „Graikų retorika" ir doc. J. Repšys — , .Kalba kaip visuomenės reiškinys". Į mokyklos programą įeina tokie skyriai: iškalbos meno istorija, retorikos ir elokvencijos pagrindai, oratorius ir auditorija, oratorius ir knyga, oratoriaus kalbos kultūra. T. AVIŽEN
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 34 (732) GARBINGAI SUTIKIME TSKP
ERNAI šia LLKJS CK pereinamąja vėliava bu vo apdovanota mūsų komjaunimo organizacija už gerą darbo ir poilsio stovyklų organizavimą. Ar liks ji ir šie met Universitete? Tai sužino sime šiandien respublikiniame stovyklautojų sąskrydyje. O Universiteto taurės — jau laimingų vaikinų rankose. Ge riausia stovykla pripažinta MMF stovykla (jos viršininkas Jonas Jankauskas nuotrauko je kairėje), geriausiai stovyk las organizavo medikai (MF komjaunimo komiteto sekreto rius E. Paražinskas nuotrauko je dešinėje).
P
SUVAŽIAVIMĄ
B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams
Ar konferencija pastūmės į rimtesnį darbą? pės konkurse pirma vieta už gerą mokymąsi, aktyvią vi suomeninę veiklą buvo paskir ta istorikų I kursui (sekreto rius J. Paleckis), antra — IV k. žurnalistams (V. Oblačinskaitė), trečia — III k. biblio tekininkams (B. Dirgėlaitė). Buvo ir apsileidėlių. Nekaip dirbo psichologų I kursas. Iš 311 komjaunuolių, dalyvavu sių lenininėje įskaitoje, 8 ne atestuoti. Dekanatas atsižvel gė į komjaunimo organizacijos nutarimą ir išbraukė juos iš studentų sąrašo. Dar ne visi studentai supranta savo pareigą. Vien tas faktas, kad pernai fakultetą „paliko" 27 nepažangūs stu dentai, nedžiugina. Rimti kan didatai pasekti jų pavyzdžiu
XXIV
MUSŲ RAPORTAS: DARBAI IR GAIRĖS
9 Literatų būrelio pirmųjų šiais metais diskusijų centre buvo jaunosios poetės I k. li tuanistės G. Cieškaitės kūry ba. Jaunieji literatai bandė nuodugniau atskleisti jos poe tinę individualybę, išskirti bū dingiausius kūrybinius bruo žus. Diskusijoje dalyvavo ir „grėsmingesnį" oponentai: kritikas K. Nastopka, poetas A. Bukontas, dėstytoja V. Daujotytė, kurie, „neužmiršę" kai kurių dar pasitaikančių trūkumėlių, nepagailėjo šiltų žodžių Gražinai, mėgino jai patarti, kaip toliau žengti sun kiu menininko keliu. V. VASILIAUSKAS I k. žurnalistas
Praėjusieji studijų metai Istorijos fakulteto studentams buvo labai įtempti: komjau nuoliai stengėsi kuo geriau sutikti šimtąsias V. Lenino gi mimo metines. Šį sekmadienį šio fakulteto komjaunuoliai savo konferen cijoje susumavo metų rezulta tus. Ataskaitą apie fakulteto komjaunimo organizacijos darbą skaitė komiteto sekreto rius V k. istorikas J. Mardosa. Lenininė įskaita suaktyvino pirminių komjaunimo organi zacijų veiklą. Kursuose buvo organizuojami turiningi, įdo mūs renginiai, pagerėjo idėji nis auklėjimas. Geriausios akademinės gru-
Kaina 2 kp.
yra: IV k. istorikas V. Bara nauskas — 5 skolos, III k. žur nalistė D. Statkevičiūtė — 3 skolos, istorikai Lavrinovičius, Tautvaišaitė, Radzevičiū tė, ' bibliotekininkės Almonaitė, Brazaitytė, K'avarskaitė. Reikėtų jiems sekti II k. psi chologu A. Šiautkuliu, II k. žurnaliste P. Plėtaite, III k. žurnalistu V. Kavaliausku. Jiems puikiausias pavyzdys IV k. istorikas Z. Burnys ir V k. žurnalistė S. Zalagaitė, ku rie gauna vardines stipendijas. Šie studentai supranta, kad jie atvyko į Universitetą tapti ge rais specialistais, o ne studen tauti. Kalbant apie studentų mo kymąsi, negalima užmiršti ir
tai, kas padeda mokymosi procese. Reikšminga vieta čia priklauso SMD. Fakultete draugijai vadovavo IV k. isto rikė A. Kišūnaitė. Reikalai tik rai geri. Įsikūrė ir SMD žur nalistikos būrelis. Daug vietos komjaunimo sekretoriaus ataskaitoje užėmė darbo ir poilsio stovyklų or ganizavimo rūpesčiai: juk isto rikai užėmė priešpaskutinę vietą Universitete. Su tuo taikstytis negalima. Apie ideologinio sektoriaus darbą kalbėjo V k. žurnalistė G. Biržietytė. — Sudaryti nepakantumo sąlygas skolininkams — svar biausias komjaunuolių užda(Nukelta į 3 psl.)
Rūpesčių, darbų verpete ne pastebimai bėga metai. Ir tik lieka neišdildomos laiko žy mės mūsų veiduose, mūsų dar buose. Tur būt, nesuklysime tarda mi, kad pagrindiniai mūsų ku riamojo darbo tarpsniai yra metai tarp partijos suvažiavi mų. O partijos suvažiavimas — tai ryški gairė, rodanti ta rybinei liaudžiai kelią į ko munizmą. Tai labai svarbus įvykis visame mūsų šalies gy venime. Šiandien kiekvienas šalies kolektyvas ir atskiras žmogus apžvelgia nueitą kelią nuo paskutinio suvažiavimo, pa sveria savo darbo rezultatus, darbu ir ryžtu demonstruoja savo jėgas, sutikdami artėjantį TSKP XXIV suvažiavimą. Iš tikrųjų didžiuliais laimė jimais mūsų šalis, mūsų res publika sutinka suvažiavimą. Lietuvos Komunistų parti jos Centro Komiteto ir res publikos Vyriausybės nuolati nio rūpinimosi dėka, o taip pat Universiteto kolektyvo pastangų dėka ir mūsų aukš toji mokykla gražiai sutinka suvažiavimą, pasiekė nemažų laimėjimų. Štai keli skaičiai ir faktai. Nuo 11 tūkstančių studentų 1966 metais iki 15.700 stu dentų dabar — toks kiekybi nis mūsų augimas per penke rius metus. Per tą laiką išleis ta 7095 specialistai. Išaugo pedagoginio bei mokslinio personalo kvalifikacijos. 1966 m. Universitete buvo apie 600 dėstytojų, jų tarpe 22 profe soriai ir mokslo daktarai, 250 mokslo kandidatų ir docentų. Šiandien Universiteto jaunuo liams savo pedagoginį talentą ir mokslinę erudiciją skiria, savo komunistinius įsitikini mus perduoda 820 dėstytojų, iš jų — 56 profesoriai ir moks lo daktarai, 392 mokslo kan didatai ir docentai. Šiandien mūsų mokslininkai skaito paskaitas kitų šalių uni versitetuose, dalyvauja pasau liniuose mokslo forumuose, šiandien į Vilniaus universi tetą atvažiuoja stažuotis išsi vysčiusių kapitalistinių šalių mokslo centrų darbuotojai. O kas negirdėjo apie vaisingus bendradarbiavimo ryšius tarp
Graifsvaldo, Krokuvos, Pragos ir Vilniaus universitetų. Šie ryšiai — dar viena socialisti nių šalių brolybės - apraiška, daug reikšmės turinti ne tik mokslo vystymui bei koordi navimui, bet ir internacionali niam mūsų studentų auklėji mui. Nuo 1966 m. Universitete apgynė disertacijas 700 žmo nių. 150 disertacijų priklauso mūsų darbuotojams. Šiame skaičiuje yra ir tūlfstantoji ta rybinio Vilniaus universiteto disertacija (1969 m. dr. V. Ma žiulis). Mes džiaugiamės ne tik di sertacijų skaičiumi, o, svar biausia, mokslo darbų brandu mu. Profesorių P. Brazdžiūno, K. Grincevičiaus, A. Marcin kevičiaus, J. Viščako, Z. Zin kevičiaus ir kitų darbai atžy mėti respublikine premija. Per paskutiniuosius penke rius metus Universitetas įsi gijo mokslinės aparatūros ne už vieną milijoną rublių, iš augo naujas bibliotekos prie statas — knygų saugykla, pra dėta pirmoji moksliniais pa grindais senųjų rūmų restau racija. Statomas Universiteto akademinis miestelis. Pagerė jo studentų darbo ir poilsio sąlygos. Reikšmingas mūsų darbas susilaukė aukštų vyriausybi nių apdovanojimų — mums buvo įteikta Spalio 50-mečio Atminimo vėliava (1957 m.) ir V. Lenino jubiliejaus Garbės raštas (1970 m.). Pasiruošimas V. Lenino ju biliejui parodė, kad Univer siteto kolektyvas turi daug potencinės energijos ir gali tinkamai spręsti jam keliamus uždavinius. Artimiausios mūsų darbo gairės, mūsų uždaviniai — pa siruošimas TSKP XXIV suva žiavimui. Šiuo momentu daugiausia dėmesio mūsų kolektyvas, ko munistai, visuomeninės orga nizacijos skiria politiniam stu dentų auklėjimui. Numatomi konkretūs planai, kaip įvykdyti LKP CK Biuro nutarimą. Kartu reikia pagal voti apie priemones ir rengi nius pasitinkant TSKP XXIV (Nukelta į 2 psl.)