CaRVBOS suuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. lapkričio 23 <1
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE Universiteto komjaunimo komiteto posėdyje, kuris įvy;o 1973 m. lapkričio 15 d., buvo svarstyta Prekybos famlteto komjaunimo biuro veikla, vykdant LLKJS CK iuro nutarimą „Dėl aukštųjų mokyklų komjaunimo or-. inizacijų uždavinių, keliant studentų pažangumą". Pra simą padarė komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaįotojas J. Galinaitis. Šiuo klausimu buvo priimtas mi rimas. Į VLKJS eiles priimta Teisės fakulteto IV k. stud. Z. echertaitė. Komjaunimo komiteto posėdyje buvo patvirtinti Ge susios akademinės grupės konkurso nuostatai. Už elgesį, nesuderinamą su komjaunuolio vardu, iš LK.IS pašalintas MMF III k. stud. V. Storoženka. i Be to, posėdyje buvo nagrinėjama, kaip- platinama ipauda komjaunimo organizacijose.
Geriausios akademinės grupės konkursas LLKJS Universiteto komi tetas ir studentų profkomitetas skelbia IV geriausios aka deminės grupės konkursą. Konkurso tikslas — Įtrau kiant studentus į visuomenlnę-politinę praktiką, siekti geresnio pažangumo moksle, sustiprinti drausmę.
I. Bendroji konkurso tvarka
1. Konkurse skaičiuojami 1973-74 m. m. sesijų rezulta tai, dalyvavimas visuomeni niame darbe ir studentų veik la vasarą. 2 Konkurso rezultatai su vedami dviem etapais. Pir mas etapas vyksta fakulte tuose tarp visų akademinių grupių kiekviename kurse. Konkurso antram etapui pri statomos tos akademinės gru pės, kurių pažangumo vidur ys toks: jeigu sesijoje buvo <iu egzaminai — 4,3 balo, 3 egzaminai — 4,2 balo, 4 eg zaminai — 4,0 balo, 5 egza“tinai — 3,9 balo. II. Vertinimas 1 Pažangumas — a) už kiekvieną 0,1 balo aukščiau minėto vidurkio — Plius 20 taškų. b) už kiekvieną akademines grupės narį, išlaikiusį se sijos egzaminus labai gerai, plius 6 tšk. c) už kiekvieną grupės na9. išlaikiusį sesijos egzamius gerai ir labai gerai, — Phus 3 tšk. d) už akademinės grupės arl, gaunantį vardinę stipen— plius 10 tšk. e) už akademinės grupės arl. kurio pažangumo vidur3k visuomeninių mokslų Balai, — minus 4 tšk. ,, ' ^isu°meninė - politinė
a) už kiekvieną akademinės k ?p®s nar*' dalyvaujantį fav teto visuomeniniame gytume (komjaunimas, profsąJ®ga, SMD), - plius 2 tšk dac už kiekvieną akademiu grupės narį, dalyvaujanUniversiteto visuomeniniae gyvenime, — plius 5 tšk.
c) už akademinės grupės narį, kurio moksliniai darbai pristatyti respublikiniam ir visasąjunginiam konkursui, — plius 5 tšk. d) už kiekvieną akademi- i nės grupės narį, dalyvaujan- j tį centriniuose Universiteto ( meno ir sporto kolektyvuo- ( se, — plius 4 tšk. ( e) už kiekvieną akademi-) nės grupės narį — PDG j ženklininką — plius 1 tšk. Į „PASKIRSTYKIME LAIKĄ TAIP, 3. Vasaros veikla KAD IR MOKSLUI UŽTEKTŲ, IR POILSIUI LIKTŲ" už grupės 100% dalyvavi mą vasaros darbo ir poilsio stovyklose — piius 4 taškai (liečia 1 kursą). 4. Už dekanato, komjauni mo ir profsąjungos biurų VYRESNIŲJŲ ŽODIS nuobaudas — minus 3 taš PIRMAKURSIAMS kai. 5. Už rektorato, LLKJS WU Komiteto ir studentų Man jau daug metų tenka studentų visai nepasiruošę, profkomiteto nuobaudas — dirbti su pirmuoju kursu. Su dalis beveik nepasiruošę, kai minus 6 tšk. sikaupė tam tikra patirtis, to kurie pasiruošę tik vieną Akademinė grupė apskai dėl ir noriu pasidalinti kai klausimą. Jie, pasinaudoda čiuoja kiekvienam nariui ten kuriomis mintimis. Iš karto mi gimnazistiškomis „gudry stengiasi apgauti kantį taškų vidurkį. Remda reikia pasakyti, kad su pir bėmis", mosi šiuo vidurkiu, fakultetų makursiais dirbti malonu, ta dėstytoją. Nepaklaustieji pa akademinės komisijos kartu čiau nelengva. Nelengva ir tenkinti tyli, kad sėkmingai su komjaunimo ir profsąjun pirmakursiams, nors iš pavir išsisuko. .. Bet ar ilgam? gos biurais susumuoja akade šiaus viskas atrodo kitaip. Kodėl taip yra? Pirmiausia, minių grupių konkurso rezul Neseniai atvirai ir nuošir neteisingai suprasta laisvė. tatus ir iki 1974.IX.15 patei džiai teko išsikalbėti su vie kia konkursinei komisijai nu I kurso studentu, kurio Nebėra nei tėvų, nei moky (komjaunimo ir profsąjungos ir tėvus neblogai pažįstu. tojų priežiūros. Galima lais komitetams) vieną geriausią Vaikinas labai patenkintas vai naudotis visais uždraus kurso akademinę grupę. studijomis, Universitetu, Vil tais vaisiais, tuo labiau, kad Konkursinė komisija iki nium. Gyvena bendrabutyje, pakanka „sektinų" pavyzdžių. 1974 m. spalio 1 d. susumuo turi draugų, vienoje sporto Tokia laisvė gali nuvesti ir ja antrojo konkurso etapo sekcijoje treniruojasi. Viskas nuveda bet kur, tik ne į rim rezultatus ir apibendrinusi pa labai gerai! O kaip studijos? tas studijas. Be to, atsiranda daugybė skelbia bendrame Universite ,,O, dėstytojau, studijuoti to aktyvo pasitarime ir „T. lengva. Vidurinėje buvo sun „labai svarbių" reikalų, pa reigų, asmeninių užsiėmimų, studente". kiau. Paskaitas, seminarus Konkursas vyksta 1973 m. lankau, čia niekas nei klau kuriuos reikia įvykdyti pir rugsėjo 1 d. — 1974 m. rug sia, nei pažymių rašo, o pas moje vietoje, o mokslui — kas liks (jei liks). sėjo 1 d. kui per sesiją padirbėsim". Toliau. „Fuksus" paauklėApdovanojamos trys ge Panašiai jis kalbėjo ir na riausios Universiteto kiekvie muose tėvams. Tėvai taip ja ir vyresnieji studentai, no kurso akademinės grupės: pat patenkinti: vaikas studi ypač „garsenybės", kurie paI vieta — premija 250 rub., juoja, vidurinėje buvo geras tys vos vos stumiasi. O blo II vieta — 125 rub., III vie 1 mokinys, o aukštojoje, tur gi pavyzdžiai, kaip liaudies ta — 75 rub. 1 būt, tokia tvarka, ir taip rei- patarlė sako, greičiau prilim pa. Pastaba: i kia. Mano supratimu, kai kuŠiame konkurse nedalyvau O kaip per seminarus? Aš riuos pirmakursius neigiamai ja Universiteto penktieji ir šeštieji kursai. Akademine vedu politinės ekonomijos veikia ir tai, kad jie per grupe laikyti turinčią ne ma seminarą I kurso prekybinin daug pasitiki savim. Pavyzkams. Grupės geros, praėju džiui, studijuojant visuomežiau 20 studentų. LLKJS WU komitetas, sios didžiausius konkursus. O nės mokslus, jiems atrodo Studentų profkomitetas i seminarą ateina keletas viskas suprantama, lengva
L. BUDREVICIUTE:
— Ar sunku būti pirmūne? Į šį klausimą paprašiau at sakyti Medicinos fakulteto, pediatrijos specialybės IV kurso studentę, Lenino sti pendininkę Liną Budrevičiūtę— Ne, — atsakė ji šypso damasi. Gimė Lina Sūduvos širdy je — Kapsuke. Čia prabėgo jos vaikystė, čia ji svajojo apie būsimą savo profesiją. Kas paskatino pasirinkti gy dytojos specialybę, jai atsa kyti sunku. Gal būt, šį lem tingą žingsnį žengti padėjo didelė meilė vaikams ,ar tos kelios vasaros savaitės, ku rias, baigusi dešimt klasių, ji dirbo miesto ligoninėje. Nors mokykloje sekėsi matemati ka ir daugelis neabejojo mer gaitės pasirinkimu, Lina, sėk mingai išlaikiusi baigiamuo sius egzaminus, atvežė pa reiškimą į Universiteto Medi cinos fakultetą. Netruko prabėgti treji stu dijų metai. Šiemet L. Budrevičiūtė mokosi ketvirtame kurse. Savo specialybe jį la bai patenkinta, Ypač jai pa tinka praktika, kurtos metu patikrina savo teorines žinias. Malonūs prisiminimai neišblėso iš praėjusios praktikos, kurią Lina atliko savo gimtajame mieste. Busimoji pediatrė ne vien tik gerai mokosi, ji yra ak-
Nr. 34 (854)
tyvi visuomenininke ir spor tininkė. Jau ketvirti metai užsiiminėja slidinėjimo sekcijoje. Šią vasarą Lina buvo slidininkų stovykloje Ventės rage. — Nors ypatingų pasiekimų šioje sporto šakoje neturiu, — aiškina Lina, — ta čiau didelį malonumą pati riu, kai po sunkių paskaitų ar pratybų galiu pasivaikš čioti sakais kvepiančiame miške. Po treniruotės ir dar bas geriau sekasi. Laisvalaikiu ir fotografuoti mėgina. Kalbėdamasi su sa vo pašnekove, pagalvojau, ar užtenka laiko visur suspė ti ir viską padaryti. Tarsi at spėdama mano mintis, Lina pasakė: „Para turi 24 valan das, todėl jas paskirstyti rei kia taip, kad ir mokslui už tektų, ir poilsiui liktų." Daug šiltų ir gerų žodžių apie šią komjaunuolę pasa kė grupės draugai: „Lina — puiki draugė. Ji niekada ne atsisakys padėti, patarti. Pa prastumu, nuoširdumu, šyp sena, gera nuotaika ji pa traukia kiekvieną. Šalia jos lengviau gyventi". Tai gal ir maža, ką gali ma pasakyti apie tikrą draugą, bet juk ne žodžiuose esmė — daug svarbiau tai, kas slypi už jų. A. NUGARAITĖ A. ULOZEVICIAUS nuotr.
Ar iš tikrųjų lengva studijuoti? (kai ką jie buvo girdėję) ir neverta laiko gaišti. Deja, dažniausia šitie lengvabū džiai nesugeba per seminarą suregzti ir sakinio. Tiesa, yra ir tokių, kurie dirba, bet dėl menko bendro išsilavinimo labai sunkiai, primityviai dėsto savo mintis, ir patys, savęs išsigandę, daugiau per seminarus, nebekalba viską palikę likimo valiai. O laikas eina. Pirmas se mestras įpusėjo. Jau praside da atsiskaitymo metas. Pats laikas kiekvienam pirmakur siui iškelti sau esminį klau simą — ar aš neužmiršau savo pagrindinio uždavinio — mokslo, o gal čia ne ma no vieta? (Pagal aukštųjų mokyklų nuostatus pirmo kurso studentai antriems me tams nepaliekami.) Aukštojoje mokykloje iš ryškėja dar viena įdomi de talė. Neapibendrinant galima pasakyti, kad kartais buvęs geras, darbštus mokinys aukštojoje mokykloje vos stumiasi, ir, atvirkščiai, bu vęs ne toks jau pažangus mokinys aukštojoje mokyklo je studijuoja be priekaištų. Štai ir priėjome prie svar biausio klausimo, kuris lemia pirmakursio, ir, apskritai, studento darbo sėkmę. Daž niausia, mano supratimu, pir makursio ateities sėkmę le-
mia jo prisitaikymas prie naujų darbo, gyvenimo ir poilsio sąlygų. Jei pirmakur sis iš karto supras aukštosios mokyklos darbo esmę, kad jos pagrindas yra savarankiš kas darbas, darbas sau, o ne pažymiui, jei jis įpras prie sistemingo savarankiško dar bo, pajus jo skonį, sėkmė anksčiau ar vėliau ateis. Tuo met jau jis studentas, tuomet jam pačiam juokingai atro dys ir gimnazistiškas „lais vės" supratimas, ir studen taujančiųjų pamokymai. Ir vietoje daugybės „reikalų" pirmoje vietoje bus studijos. Studijuoti lengva tik tiems, kurie ne studijuoja, o stu dentauja. Mes visi buvome studen tais ir žinome, kaip būna ir kas iš ko išeina. Dažnai ten ka prisiminti ir susitikti su savo studijų draugais ir bu vusiais mano studentais. Pa vyzdžiai — akivaizdūs. Pirmasis kursas — tai nau jas mokslo ir kūrybinių ieš kojimų etapas. Jį reikia pra dėti protingai ir gerai, jei iš tikro norime įgyvendinti sa vo siekimus ir būti visuome nei naudingi. Doc. A. JABLONSKIS Tarpfakultetinės politinės ekonomijos katedros vedėjas