J'EGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS
REVOLIUCIJOS 70-osios METINĖS! VISU SALIU Wl0\,čC3OlM,Vl€nWlZ€5!
j
caRj/Binis scu nencas
METŲ
BALANDŽIO
Nuoširdžiai sveikiname jus su pasiekė per šiuos septyniasdešvente, linkime, kad kiekvienas šimt metų, aktyviai įgyvendintų savo darbu, mokymusi prisidėtų persitvarkymo kursų, įtvirtinant irvystant tai, ką šalis
SEPTYNIASDEŠIMT METŲ DIDŽIOJO SPALIO KELIU Tarybinė liaudis, visi pažan gieji pasaulio žmonės šiais me tais plačiai pažymi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70-metį kaip svarbią gairę mūsų šalies gyvenime, visame pasau liniame revoliuciniame judėjime. „Mūsų revoliucija, — sakoma TSKP CK kreipimesi Į tarybinę liaudį, — įžymiausias XX am žiaus įvykis, pradėjęs naują erą žmonijos gyvenime. . . Mūsų są monėje, mūsų jausmuose Spalis - lai didžiausio nacionalinio tarybinių žmonių pasididžiavimo objektas". Didysis Spalis paliko ryškiau sius pėdsakus tautų gyvenime, žmonių sąmonėje, masių kūrybo je. kultūros raidoje. Spalio socialistinę revoliuciją Rusijos darbo žmonės pakėlė bolševikų partija, vadovaujama Lenino. Partijai, apsiginklavu siai v. Lenino socialistinės revcy liucijos teorija, pavyko sujungti i vien3 galingą srautą proletarų kovą dėl socializmo, valstiečių Lovą dėl žemės, engiamųjų Ru sijos tautų nacionalinio išsiva davimo kovą, visos liaudies ju dėjimą prieš karą, už taiką, ir nukreipti jį buržuazinei santvarKai nuversti.
♦ ♦♦♦ Mažoji Aistė — Laimos ir Dar r,aut Jepertų atžala — lyg nu kabusi žiūri į objektyvą. Kaž<as vis nauja, nematya... šalia 'narna — matematikos III kurso studentė, ir tėtė — ketvirtakur’b teisininkas... Aistė, jų pirma-
9>me, pradėjo savo gyvenimo Lelią nepaprastu metu. Į ašturr
■4 dešimtį naujos eros metų žen9'a mūsų šalis, j pirmuosius sa'° gyvenimo metus mažoji jos P'lietė Aistė Jepertaitė. Gintaro KUDABOS nuotr.
♦ ♦♦♦
Didžiojo Spalio pasekmė — pirmą kartą istorijoje atsiradusi ir įsitvirtinusi proletariato dikta tūros valstybė. Darbininkų kla sė, vienydama apie save visus darbo žmones, ėmėsi spręsti la bai sudėtingus pereinamojo iš kapitalizmo į socializmą laikotar pio uždavinius, kurti naujos vi suomenės pagrindus. Sis titanišr kas darbas buvo pradėtas istori nio chaoso ir karinės suirutės aplinkoje. Beveik tris dešimtme čius TSRS viena priešinosi pa sauliniam kapitalui, nuolat su sidurdama su imperialistiniu spaudimu ir šantažu. Rūstus naur jos santvarkos išbandymas buvo Didysis Tėvynės karas. Kovoje prieš hitlerinę agresiją tarybinė liaudis neteko 20 mln. žmonių, trečdalio nacionalinio turto. Daug metų tarybiniams žmonėms rei kėjo dirbti įtempus visas jėgas, gyventi atsisakant to, kas būti niausia. Tačiau socializmas nu galėjo — visiškai ir galutinai. Pergalingojo Spalio dėka mū sų šalyje buvo įtvirtinti istori joje neregėti žmonių socialinės būties pagrindai: darbo žmonių valdžia — politikoje, visuomeni nė gamybos priemonių nuosavy bė — ekonomikoje, kolektyviz
mas ir draugiška savitarpio pa galba — žmonių santykiuose. Šie revoliuciniai darbo žmonių iškovojimai - socialistinės sant varkos gyvybinių jėgų pagrindų pagrindas, jų neišsenkamas šalti nis. Didysis Spalis, socializmas mū sų šalies darbo žmonėms leido išspręsti daugelį klausimų, ku rių neįstengia išspręsti buržuazi nė santvarka. TSRS nėra žmor gaus išnaudojimo, nėra nedarbo, nėra nacionalinės priespaudos, nėra skurdo ir neraštingumo. Tarybinė liaudis gyvena būda ma tikra dėl rytdienos. TSRS per istoriškai trumpą laiką tapo galinga industrine valstybe su didžiuliu ekonominiu ir moksli niu-techniniu potencialu, šian dien gaminanti per 20% pasau lio pramonės produkcijos. Pasiek tas vienas aukščiausių pasaulyje išsilavinimo lygis. Partijos ir valstybės dėmesio centre — dar bo žmonių gerovės kėlimas. Įprastinėmis gyvenimo normomis tapo nemokamas medicininis ap tarnavimas, valstybės rūpinimąsis motinyste ir vaikais, karo ir darbo veteranais, senyvo anv žiaus piliečiais. Kasdien tūkstan(nukelta | 2 psl.)
15 D.
* Nr. 34 (1413) 1987 M. LAPKRIČIO 6 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Gerbiami kolegos! Ryto) kartu su visa šalimi paminėsime Didžiosios Spalio socialistinės revoliucljos septyniasdešimtmetį.
LEIDŽIAMAS NUO 1950
KAINA 2 KAP.
RUDUOOLIMPIADŲ METAS Sąjunginė biologijos ollmpia da ..Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ iš Kišiniovo persikėlė į Ašchabado universite tą. Ši kaitą ji buvo skirta Di džiosios Spa'io socialistinės re voliucijos 70-osioms metinėms Trys gamtos fakulteto studen tai: Edita Genevičiūtė. Vytautas Ūselis (V k.) ir Tomas Tarvainis (IV k.) rungėsi su beveik penklasdešimčia geriausių šalies studentų, spręsdami energijos migracijos kelius ląstelėje, augi mo ir vystymosi procesų hor monalinę reguliaciją. ekologinę pusiausvyrą, kokių eukariotinių organizmų negalima priskirti gyvūnams ir augalams ir kitus klausimus, atlikdami mikrobiolo gijos ir botanikos laboratorinius darbus, atsakydami į klausimus ESM pagalba. Nors komandinės vietos oficialiai nebuvo paskir tos. užimta šeštoji labai neliū dino. juo labiau kad 3 nuo 12 individualios vietos. į kurias pateko Edita Genevlčiūtė, tesky rė vos 4 taškai.
Gyvename persitvarkymo lai kotarpiu. todėl ir olimpiados metu vyko aktyvios diskusijos' dėl klausimų formulavimo. pa vyzdinių atsakymų ir vertinimo kriterijų parengimo TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos atstovas nu rodė. kad olimpiados klausimai turi daugiau atspindėti biologi jos specialybę, o ne atskiras jos specializacijos. Žodžiu, olimpia dos šeimininkams darbo buvo, kaip sakoma, per akis, juo la biau. kad dar suorganizavo eks kursijas i požeminį ežerą, KaraKumus. Paskutinę dieną įvyko internacionalinis vakaras, skir tas poilsiui, draugystei, pašne kėslams. Jo metu matėme Aš chabado studentų pasirodymus, vaišinomės kaitrioje saulėje iš sirpusiomis vynuogėmis. Studen tų veiduose spindėjo džiaugsmas ir sveikas pavydas kišiniovietei L. German. užėmusiai pirmą ją vietą. Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
Olimpiada, sėkminga musų programuotojams Rugsėjo paskutinę savaitę pra leidome Maskvoje, Maskvos ekonomikos — statistikos Institu te, kur vyko olimpiados „ESM programavimo" sekcijos sąjungi nis turas. Varžėsi universitetų ir ekonominių institutų 2—4 kursų studentai. Mūsų respublikai atstovavo Universiteto matemati kos lakulteto taikomosios mate matikos specialybės studentai R. Rukšėnas, V. Paliullonls, A. Mic kevičius. Kaip vyko varžybos? Kiekvie nas dalyvis turėjo išspręsti po tris uždavinius. Uždaviniai bu vo parinkti tokie, kad bent vie nas sprendimo būdas galėjo būti nesunkiai surastas. Todėl išspręs ti uždavinį reiškė: pasįflnktl efektyvesnį sprendimo būdą, su daryti algoritmą ir parašyti ati tinkamą programą bei ją „per varyti" per ESM. Vertinant Iš spręstus uždavinius, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas Į ga lutinį rezultatą, o taip pat į pro gramavimą be klaidų. Uždavinio sprendimo efektyvumas buvo vertinamas tik teisingai išspren dus uždavinį ir surinkus keliems dalyviams vienodą taškų skaičių. Kiekvienas uždavinys turėjo sa vą tikslą. Pirmą uždavinį reikė jo programuoti aukšto lygio pro gramavimo kalba (pasirinktinai Fortranu, PL 1, Paskaliu), antrą uždavinį — assembleriu, trečią — belslko programavimo kalba. Kiekvienam uždaviniui spręsti buvo skiriama po vieną dieną. Be to, trečias uždavinys buvo praktiškai realizuojamas dialogo režimu „personalinės" ESM Robotron-1715 pagrindu. Mūsų komanda pasirodė gerai. Oficialioje asmeninėje įskaitoje III kurso studentas V. Paliulionls užėmė aukštą trečią vietą.
Komandinėje įskaitoje buvome penkti (po Baltarusijos, Gruzijos, Maskvos, Leningrado komandų). Organizatoriai pasistengė, kad studentai galėtų ne tik rungty niauti, bet ir turiningai pailsėti. Buvo surengtos ekskursijos po Maskvą, j namą-muziejų „Lenino Gorkos", vakaronė populiarioje kavinėje „Prie fontano", talka, sodinant medelius Olimpiadų alėjoje. Didelis krūvis teko žiuri na riams. Ne vien tik dėl to, kad reikėjo tikrinti išspręstus užda vinius. Vyko gyvi Ir aštrūs po kalbiai, kaip tobulinti olimpiadų turinį, organizuotumą, nes da bartinėje jų veikloje gan daug spragų. Buvo kalbama, kad už daviniai daugiausia rutininiai, neatsižvelgia į skaičiavimo tech nikos ir programavimo tendenci jas, kad per maža dėmesio ski riama algorltmavlmuL Tačiau ob jektyviai kalbant, daugelis pas tabų. lietė technikos stoką, įjos nepakankamą išvystymą dauge lyje universitetų ir Institutų. Si problema aktuali beveik visur. Ateinančiais metais nedaug kas pasikeis, tik organizatoriai paža dėjo geriau pritaikyti skaičiavi mo techniką olimpiados porei kiams. Vertinant esamą padėtį Uni versitete, norėtųsi, kad musų studentai aktyviau dalyvautų respublikiniame ture. (Daug ak tyvių ir pasišventusių progra muotojų yra tarp fizikų, ekono mistų, gamtininkų.) Na, ir palin kėti kitais metais dar sėkmin giau pasirodyti sąjunginiu mas tu. Žinant mūsų studentų poten cialą, galimybės tam yra. Vyr. dėst. Algirdas JUOZAF'AVlClUS