VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYK1TESI
1967 m.
M
7/??o
o
a
6
UDENTAS
gruodžio mėn. 13 d. TREČIADIENIS
Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
LOLP atžymėjimaiBotanikos sodui Kaip jau buvo pranešta spaudoje, už pasiektus 1966 metais laimėjimus, vystant žemės ūkį, vyriau siasis LŪLP komitetas ap dovanojo diplomais ir me daliais didelę grupę paro dos dalyvių. Tarp kitų ANTROJO LAIPSNIO DIPLOMU ap dovanotas Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko uni versiteto botanikos sodas. Sodo vedėja Aldona Lučinskienė apdovanota si dabro medaliu ir 100 rub lių premija. Bronzos me daliu ir 50 rublių premija apdovanotos to paties so do laborantė Jevgenija Marozaitė ir darbininkė Genė Rakalovič.
PAMINĖJO N. VAVILOVĄ Gamtos fakulteto genetikų būrelis pažymėjo genialaus tarybinio mokslininko, geneti ko, selekcininko, agronomo, botaniko, geografo-keliautojo N. Vavilvo 80-ąsias gimimo metines. Pranešėjai trumpai papasakojo apie šio žymaus žmogaus, kuris buvo net trijų šalies mokslų akademijų aka demiku, daugelio užsienio mokslo draugijų ir akademi jų nariu. K. VAIDAS
Matematikų filmas Matematikos mažoji audito rija sunkiai talpino visus, norinčius išgirsti naujausią mokslo židinį—kibernetiką. Svečias fizikos-matematikos mokslų kandidatas Telksnys pasakojo apie tyrimus, atlie kamus Mokslų akademijoje, apie atpažinimo procesus, t Studentai sužinojo, kad Ma tematikos ir fizikos institute nagrinėjamos įvairiausios ki bernetikos problemos: stacio narūs ir nestacionarūs proce sai, optimalus atsitiktinių procesų valdymas, protinės veiklos automatizavimas ir daugelis kitų. Galimybės daug žadančios ir viliojan čios: žmogus bendraus su elektronine skaičiavimo ma šina kaip su moksliniu bend radarbiu! Po pasakojimo visi susidomėję sekė kino juos tos apie Matematikos-mechanikos fakulteto gyveni mą kadrus. Filmas sukurtas fakulteto trečiakursių — ki no mėgėjų. Juostoje užfiksuo ti jubiliejinės fakulteto kom jaunimo ir SMD konferenci jų vaizdai, talka kolūkyje, ,fuksų“ krikštynos. D. KAKNEVICIUTE Matematikos-mechanikos fak. III k. studentė
Vilniaus Universiteto Kauno bendramokslinis fakultetas yra dar labai jaunas. Visų studentų gy venime laikas yra pats brangiausias dalykas, todėl šio fakulteto studentams dažnai iškyla mintis, kaip prailginti dieną. Ilgindami dieną ir trumpindami nak-
EKONOMISTAI GAUNA DIPLOMUS Vilniaus Valstybinu? V. Kapsuko universitete gruodžio 1 d. įvyko iškilmingas vakaras, skirtas diplomų įteidekanas kimui. Ilgą laiką buvęs Ekonomikos fakulteto metais profesorius M. Gregorauskas pažymėjo, kad šiais Universitetas liaudies ūkiui paruošė dvigubai daugiau ___ . ekonomikos darbuotojų, negu jų buvo visoje buržuazinėje Lietuvoje. Dabar 497 jaunieji specialistai įsilieja į respublikos eko nomistų gretas. Universiteto prorektorius B. Sudavičius šiems absolventams įteikė diplomus. Z. MASKELIONAITĖ H. POLONIO nuotraukoje: diplomą gauna viena iš kelių dešimčių finansų-kredito specialybės absolventų J. Mačiu lytė.
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ FORUMAS Vilntus, gruodžio 6 d. Šiandien Mokslų akademi jos salėje prasidėjo res publikos jaunųjų moksli ninkų konferencija, skirta Didžiojo Spalio socialisti nės revoliucijos penkias dešimtmečiui. Ją surengė Lietuvos TSR Mokslų aka demija. Partijos istorijos institutas prie Lietuvos KP CK, Respublikos Aukšto jo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ir Lietiuvos LKJS Centro Komi tetas. Konferenciją atidarė
Lietuvos TSR Mokslų aka demijos fizikos-technikos ir matematikos skyriaus akademikas — sekretorius, profesorius P. Brazdžiūnas. — Minėdami Didžiojo Spalio penkiasdešimtme čio jubiliejų, — pasakė jis, — mes su pasididžiavi mu kalbame apie mūsų respublikos pasiekimus. Pasukusi socialistiniu ke liu, Komunistų partijos va dovaujama, Lietuva iš atsilikusio žemės ūkio krašto tapo stipria agrari-
ne-industrine respublika su labai išvystyta kultūra, plačiu švietimo įstaigų tinklu, suklestėjusiu moks lu. Buržuazijai valdant, Lietuvoje nebuvo nė vie nos mokslo tyrimo įstai gos, moksliniam darbui pritaikyti laboratorijų neturėėjo ir stambiausios aukštosios mokyklos — Universitetas, Žemės ūkio ir Veterinarijos akademi jos. Tarybų Lietuvoje suda rytos palankiausios sąly-
DRAUGAI APIE MUS ■ Ilgametį Universiteto Pedago gijos ir psichologijos katedros ve dėją, LTSR nusipelniusį mokytoją, pedagogikos mokslų kandidatą do centą Gučą su šešiasdešimties me tų sukaktuvėmis pasveikino ir res publikiniai laikraščiai „Tiesa (ju biliatui buvo skirtas J. Lapės ir A. Penkausko straipsnis „Pašaukimas ir darbas") ir „Sovetskaja Litva" (apie jubiliatą rašė E. Rimkutė .,Ja'unųjų pedagogų mokytojas"). a Viename iš paskutinių laik raščio mėnesio numerių „Komjau-
__
.
nimo tiesa" rašė apie mūsų Uni versiteto sporto sales. Laikraščio reido brigada čia įvykdo tokį vaiz dą, kuris, anot jų, „šaukiasi rūščios kritikos". Straipsnis pavadintas „Sveikatin gumo salė ar linky nė?"
■ „Vestnik Moskovskogo uni versitetą. Žurnalistika" šių metų penktame numeryje informuoja apie Universiteto Žurnalistikos ka tedros surengtą parodą, skirtą Lietuvos spaudai.
gos moksliniam darbui. 1941 metais įkuriama Lie tuvos TSR Mokslų akade mija. Šiuo metu ji turi dešimt institutų, kuriuose dirba beveik septyni šim tai mokslinių bendradar bių, jų tarpe 26 mokslų daktarai ir 303 mokslų kandidatai. Išryškėjo pa grindinės mokslinio dar bo kryptys, susikūrė žy mių mokslininkų-akademikų ir profesorių J. Ju cio, J. Kubiliaus, J. Matu lio, J. Požėlos, A. Žukaus ko ir kitų vadovaujamos mokyklos. Kai kuriose sri tyse, kaip tikimybinės skaičių teorijos, teorinės spektroskopijos, karštųjų elektronų fizikos, mūsų respublikos mokslininkai yra užėmę pirmaujančią (Nukelta į 7 psl.)
tį, studentai kruopščiai dirba, ruošiasi savo būsi majai specialybei. Š. m. lapkričio 29 d. Kauno bendramoksliniame fakultete įvyko I filologi
jos katedros dėstytojų ir stu dentų konferencija. Konferen cijos metu veikė dvi sekci jos: kalbos ir literatūros. Kon ferencijos dalyviai išklausė nemaža įdomių pranešimų aktualiais šių dienų literatū ros ir kalbos klausimais. Gramatikos ir literatūros moks lo problemos, kitų giminingų kalbų įtaka lietuvių kalbai, aptariami kalbotyros, mokslo pasiekimai tarybiniais metais,
plačiai išnagrinėta „Žiburėlio” veikla ir jos ryšys su lietuvių rašytojais, išklausyti Kauno gyventojų prisiminimai apie T. Vaiž gantą. Pranešimus paruošė r:fi lologijos mokslų kandida tas V. Labutis, vyr. dėsty tojai J. Jasaitis, St. Kei nys, A. Vilutis, studentai: B. Vaicekauskienė, E. Vait kevičius, B. Karpavičiūtė ir A. Jurevičienė. Mokslinė konferencija sukėlė didelį studentų su sidomėjimą, paskatino ak tyviai dalyvauti, iškeliant ir sprendžiant kalbos ir li teratūros mokslo proble mas. Konferencijos metu buvo suruošta įdomi meto dinės literaturos paroda. D. GRIGONYTĖ P. GENEVlClUTĖ
Kauno bendramokslinia me fakultete įvyko išva žiuojamasis žurnalistikos katedros posėdis, kuria me dalyvavo visi katedros dėstytojai, vadovaujami katedros vedėjo S. Ma kausko ir šio fakulteto studentai-žurnalistai. Bu vo aptarti studentų prak tikos ir mokslo klausimai ir sudarytas „Tarybinio studento" redakcijos Kau no skyrius. „Tarybinio studento" infor
Paminėjo Konstitucijos dieną Konstitucijos dieną Universitetas paminėjo įdo miu vakaru, kurio aktyvūs dalyviai buvo Leningrado Elektrotechnikos instituto studentai — užsieniečiai. Studentai vengrai, kubiečiai, bulgarai ir vokiečiai atliko didžiąją meninės programos dalį. Jų koncerti niai numeriai sulaukė didelio pasisekimo. „Tarybinio studento" informacija
. _____
ĮSPŪDŽIAI
ir dailininkui, ir ■ Praėjusį ketvirtadienį priekaištavo režisieriui, ir autoriui, ir ak istorijos mokslų daktaras, toriams. Universiteto profesorius J. Daug gerų žodžių tiek ak torė, tiek ir studentai pasakė Jurginis pasidalino įspū apie spektaklį „Varšuvos me džiais iš kelionės po JAV. lodijos“. Tai vienas mėgia I. Gerasimavičiūtės Profesorius plačai pasa miausių spektaklių. kojo apie to krašto uni Aktorė papasakojo apie sa versitetų struktūrą, jų dar vo, kaip artistės gyvenimo kelią, mėgiamiausius vaid bo sąlygas. menis, teatro ateities planus. J. Jurginio pasakojimas J. KACINAUSKAITĖ susilaukė didelio Universi ■ Gruodžio 8 d. kolonų teto dėstytojų kolektyvo salėje įvyko interklubiečių I svečius atvažiuoja aka dėmesio. susitikimas su tarptajutidemijos dramos studija. o ŠEŠTADIENI vakare ninku-žurnalistu C. Juršė Gruodžio 16 d. 20 vai. bendrabučio Nr. 2 gyventojai nu. Svečias trumpai ko Universiteto Aktų salėje susirinko į susitikimą su aka vyks LŽŪA dramos studi deminio dramos teatro aktore mentavo tarptautinę padė I. Gerasimavičiūte. Prie kavos tį, palietė Vietnamo, Arti jos spektaklis A. Andre- puodukų daug kalbėjomės, evo „Teiskite mus, žmo- ginčijomės ir dainavom. Ypač mųjų Rytų problemas. At daug skirtingų nuomonių iš sakė į klausimus. lės". Režisierius V. Vrub- kilo, kalbant apie spektaklį „Tango*. Vieni sveikino, kiti iauskas. Atsidėkodami šeiminin-
TRUMPAI
Kaina 4 kap.
Žinios iš Kauno bendramokslinio
SUSITIKIMAI,
kai C. Juršėnui prisegė su Altajuje atlikusiais rodė filmą apie savo ne interklubo ženkliuką. praktiką.. . lengvą, bet įdomią prakti G. BIRŽIETYTĖ Mūsų susitikimas su ką Altajuje. Altajumi nebe pirmas, — K. VALIUS V „Visiems, kas matė pažymėjo pranešėjas E. Altajų, neišdildomai įsrigs Laškovas. Pirmą kartą mū O SEKMADIENĮ svečiuose šitas nuostabus žemės sų studentai pabuvojo ten — aktorius R. Adomaitis ir A. Digimas. Iš kampelis ir visam gyve dar 1955 metais. Tada stu operatorius pradžių svečius priėmėme į nimui paliks patį malo dentai Grigonis, Venslo- „fuksus“, Įteikėm Universite to ženklelius. O po to ir klau niausią įspūdį". Šitaip api vaitė ir kt. atliko ten prak sėm, ir diskutavom. Gi R. būdino Altajų XIX a. ru tiką. Dabar jau apie 30 Adomaitis buvo tiesiog api klausimais, kai tuo tar sų geologas G. Gelmerse- žmonių yra dirbę arba at piltas pu operatorius A. Digimas nas. gynė lietuviškus likę praktiką šiame nuo- nuoširdžiai . . ir apgynė. Ir visi — Altajus traukia visus stabiame gamtos kampe- filmus. Lietuvos kino studijos garbei geologus savo nuostabia lyje. sušukom triskart „valio“. Per traukoje šokome, dainavome, gamta ir neišsenkamais že o, apskritai, kokia buvo va Apie Altajaus gyventomės lobiais, — pareiškė karo nuotaika galima spręsti jus ir jų praeitį kalbėjo iš svečių žodžių: „Kai grįžę E. Laškovas, Geologijospapasakosim draugams — mineralogijos katedros G. Motuzą. įie pavydės. Mes seniai buvo me tokioje draugijoje, kur aspirantas, atidarydamas Vakaro pabaigoje stu “. geologų vakarą-susitikimą dentai, susirinkusiems pa taip gera ir nuoširdų J. KEBLYTĖ