Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYK1TESI

1967 m.

M

7/??o

o

a

6

UDENTAS

gruodžio mėn. 13 d. TREČIADIENIS

Eina nuo 1950 m.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

LOLP atžymėjimaiBotanikos sodui Kaip jau buvo pranešta spaudoje, už pasiektus 1966 metais laimėjimus, vystant žemės ūkį, vyriau­ siasis LŪLP komitetas ap­ dovanojo diplomais ir me­ daliais didelę grupę paro­ dos dalyvių. Tarp kitų ANTROJO LAIPSNIO DIPLOMU ap­ dovanotas Vilniaus Vals­ tybinio V. Kapsuko uni­ versiteto botanikos sodas. Sodo vedėja Aldona Lučinskienė apdovanota si­ dabro medaliu ir 100 rub­ lių premija. Bronzos me­ daliu ir 50 rublių premija apdovanotos to paties so­ do laborantė Jevgenija Marozaitė ir darbininkė Genė Rakalovič.

PAMINĖJO N. VAVILOVĄ Gamtos fakulteto genetikų būrelis pažymėjo genialaus tarybinio mokslininko, geneti­ ko, selekcininko, agronomo, botaniko, geografo-keliautojo N. Vavilvo 80-ąsias gimimo metines. Pranešėjai trumpai papasakojo apie šio žymaus žmogaus, kuris buvo net trijų šalies mokslų akademijų aka­ demiku, daugelio užsienio mokslo draugijų ir akademi­ jų nariu. K. VAIDAS

Matematikų filmas Matematikos mažoji audito­ rija sunkiai talpino visus, norinčius išgirsti naujausią mokslo židinį—kibernetiką. Svečias fizikos-matematikos mokslų kandidatas Telksnys pasakojo apie tyrimus, atlie­ kamus Mokslų akademijoje, apie atpažinimo procesus, t Studentai sužinojo, kad Ma­ tematikos ir fizikos institute nagrinėjamos įvairiausios ki­ bernetikos problemos: stacio­ narūs ir nestacionarūs proce­ sai, optimalus atsitiktinių procesų valdymas, protinės veiklos automatizavimas ir daugelis kitų. Galimybės daug žadančios ir viliojan­ čios: žmogus bendraus su elektronine skaičiavimo ma­ šina kaip su moksliniu bend­ radarbiu! Po pasakojimo visi susidomėję sekė kino juos­ tos apie Matematikos-mechanikos fakulteto gyveni­ mą kadrus. Filmas sukurtas fakulteto trečiakursių — ki­ no mėgėjų. Juostoje užfiksuo­ ti jubiliejinės fakulteto kom­ jaunimo ir SMD konferenci­ jų vaizdai, talka kolūkyje, ,fuksų“ krikštynos. D. KAKNEVICIUTE Matematikos-mechanikos fak. III k. studentė

Vilniaus Universiteto Kauno bendramokslinis fakultetas yra dar labai jaunas. Visų studentų gy­ venime laikas yra pats brangiausias dalykas, todėl šio fakulteto studentams dažnai iškyla mintis, kaip prailginti dieną. Ilgindami dieną ir trumpindami nak-

EKONOMISTAI GAUNA DIPLOMUS Vilniaus Valstybinu? V. Kapsuko universitete gruodžio 1 d. įvyko iškilmingas vakaras, skirtas diplomų įteidekanas kimui. Ilgą laiką buvęs Ekonomikos fakulteto metais profesorius M. Gregorauskas pažymėjo, kad šiais Universitetas liaudies ūkiui paruošė dvigubai daugiau ___ . ekonomikos darbuotojų, negu jų buvo visoje buržuazinėje Lietuvoje. Dabar 497 jaunieji specialistai įsilieja į respublikos eko­ nomistų gretas. Universiteto prorektorius B. Sudavičius šiems absolventams įteikė diplomus. Z. MASKELIONAITĖ H. POLONIO nuotraukoje: diplomą gauna viena iš kelių dešimčių finansų-kredito specialybės absolventų J. Mačiu­ lytė.

JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ FORUMAS Vilntus, gruodžio 6 d. Šiandien Mokslų akademi­ jos salėje prasidėjo res­ publikos jaunųjų moksli­ ninkų konferencija, skirta Didžiojo Spalio socialisti­ nės revoliucijos penkias­ dešimtmečiui. Ją surengė Lietuvos TSR Mokslų aka­ demija. Partijos istorijos institutas prie Lietuvos KP CK, Respublikos Aukšto­ jo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ir Lietiuvos LKJS Centro Komi­ tetas. Konferenciją atidarė

Lietuvos TSR Mokslų aka­ demijos fizikos-technikos ir matematikos skyriaus akademikas — sekretorius, profesorius P. Brazdžiūnas. — Minėdami Didžiojo Spalio penkiasdešimtme­ čio jubiliejų, — pasakė jis, — mes su pasididžiavi­ mu kalbame apie mūsų respublikos pasiekimus. Pasukusi socialistiniu ke­ liu, Komunistų partijos va­ dovaujama, Lietuva iš atsilikusio žemės ūkio krašto tapo stipria agrari-

ne-industrine respublika su labai išvystyta kultūra, plačiu švietimo įstaigų tinklu, suklestėjusiu moks­ lu. Buržuazijai valdant, Lietuvoje nebuvo nė vie­ nos mokslo tyrimo įstai­ gos, moksliniam darbui pritaikyti laboratorijų neturėėjo ir stambiausios aukštosios mokyklos — Universitetas, Žemės ūkio ir Veterinarijos akademi­ jos. Tarybų Lietuvoje suda­ rytos palankiausios sąly-

DRAUGAI APIE MUS ■ Ilgametį Universiteto Pedago­ gijos ir psichologijos katedros ve­ dėją, LTSR nusipelniusį mokytoją, pedagogikos mokslų kandidatą do­ centą Gučą su šešiasdešimties me­ tų sukaktuvėmis pasveikino ir res­ publikiniai laikraščiai „Tiesa (ju­ biliatui buvo skirtas J. Lapės ir A. Penkausko straipsnis „Pašaukimas ir darbas") ir „Sovetskaja Litva" (apie jubiliatą rašė E. Rimkutė .,Ja'unųjų pedagogų mokytojas"). a Viename iš paskutinių laik­ raščio mėnesio numerių „Komjau-

__

.

nimo tiesa" rašė apie mūsų Uni­ versiteto sporto sales. Laikraščio reido brigada čia įvykdo tokį vaiz­ dą, kuris, anot jų, „šaukiasi rūščios kritikos". Straipsnis pavadintas „Sveikatin­ gumo salė ar linky nė?"

■ „Vestnik Moskovskogo uni­ versitetą. Žurnalistika" šių metų penktame numeryje informuoja apie Universiteto Žurnalistikos ka­ tedros surengtą parodą, skirtą Lietuvos spaudai.

gos moksliniam darbui. 1941 metais įkuriama Lie­ tuvos TSR Mokslų akade­ mija. Šiuo metu ji turi dešimt institutų, kuriuose dirba beveik septyni šim­ tai mokslinių bendradar­ bių, jų tarpe 26 mokslų daktarai ir 303 mokslų kandidatai. Išryškėjo pa­ grindinės mokslinio dar­ bo kryptys, susikūrė žy­ mių mokslininkų-akademikų ir profesorių J. Ju­ cio, J. Kubiliaus, J. Matu­ lio, J. Požėlos, A. Žukaus­ ko ir kitų vadovaujamos mokyklos. Kai kuriose sri­ tyse, kaip tikimybinės skaičių teorijos, teorinės spektroskopijos, karštųjų elektronų fizikos, mūsų respublikos mokslininkai yra užėmę pirmaujančią (Nukelta į 7 psl.)

tį, studentai kruopščiai dirba, ruošiasi savo būsi­ majai specialybei. Š. m. lapkričio 29 d. Kauno bendramoksliniame fakultete įvyko I filologi­

jos katedros dėstytojų ir stu­ dentų konferencija. Konferen­ cijos metu veikė dvi sekci­ jos: kalbos ir literatūros. Kon­ ferencijos dalyviai išklausė nemaža įdomių pranešimų aktualiais šių dienų literatū­ ros ir kalbos klausimais. Gramatikos ir literatūros moks­ lo problemos, kitų giminingų kalbų įtaka lietuvių kalbai, aptariami kalbotyros, mokslo pasiekimai tarybiniais metais,

plačiai išnagrinėta „Žiburėlio” veikla ir jos ryšys su lietuvių rašytojais, išklausyti Kauno gyventojų prisiminimai apie T. Vaiž­ gantą. Pranešimus paruošė r:fi­ lologijos mokslų kandida­ tas V. Labutis, vyr. dėsty­ tojai J. Jasaitis, St. Kei­ nys, A. Vilutis, studentai: B. Vaicekauskienė, E. Vait­ kevičius, B. Karpavičiūtė ir A. Jurevičienė. Mokslinė konferencija sukėlė didelį studentų su­ sidomėjimą, paskatino ak­ tyviai dalyvauti, iškeliant ir sprendžiant kalbos ir li­ teratūros mokslo proble­ mas. Konferencijos metu buvo suruošta įdomi meto­ dinės literaturos paroda. D. GRIGONYTĖ P. GENEVlClUTĖ

Kauno bendramokslinia­ me fakultete įvyko išva­ žiuojamasis žurnalistikos katedros posėdis, kuria­ me dalyvavo visi katedros dėstytojai, vadovaujami katedros vedėjo S. Ma­ kausko ir šio fakulteto studentai-žurnalistai. Bu­ vo aptarti studentų prak­ tikos ir mokslo klausimai ir sudarytas „Tarybinio studento" redakcijos Kau­ no skyrius. „Tarybinio studento" infor

Paminėjo Konstitucijos dieną Konstitucijos dieną Universitetas paminėjo įdo­ miu vakaru, kurio aktyvūs dalyviai buvo Leningrado Elektrotechnikos instituto studentai — užsieniečiai. Studentai vengrai, kubiečiai, bulgarai ir vokiečiai atliko didžiąją meninės programos dalį. Jų koncerti­ niai numeriai sulaukė didelio pasisekimo. „Tarybinio studento" informacija

. _____

ĮSPŪDŽIAI

ir dailininkui, ir ■ Praėjusį ketvirtadienį priekaištavo režisieriui, ir autoriui, ir ak­ istorijos mokslų daktaras, toriams. Universiteto profesorius J. Daug gerų žodžių tiek ak­ torė, tiek ir studentai pasakė Jurginis pasidalino įspū­ apie spektaklį „Varšuvos me­ džiais iš kelionės po JAV. lodijos“. Tai vienas mėgia­ I. Gerasimavičiūtės Profesorius plačai pasa­ miausių spektaklių. kojo apie to krašto uni­ Aktorė papasakojo apie sa­ versitetų struktūrą, jų dar­ vo, kaip artistės gyvenimo kelią, mėgiamiausius vaid­ bo sąlygas. menis, teatro ateities planus. J. Jurginio pasakojimas J. KACINAUSKAITĖ susilaukė didelio Universi­ ■ Gruodžio 8 d. kolonų teto dėstytojų kolektyvo salėje įvyko interklubiečių I svečius atvažiuoja aka­ dėmesio. susitikimas su tarptajutidemijos dramos studija. o ŠEŠTADIENI vakare ninku-žurnalistu C. Juršė­ Gruodžio 16 d. 20 vai. bendrabučio Nr. 2 gyventojai nu. Svečias trumpai ko­ Universiteto Aktų salėje susirinko į susitikimą su aka­ vyks LŽŪA dramos studi­ deminio dramos teatro aktore mentavo tarptautinę padė­ I. Gerasimavičiūte. Prie kavos tį, palietė Vietnamo, Arti­ jos spektaklis A. Andre- puodukų daug kalbėjomės, evo „Teiskite mus, žmo- ginčijomės ir dainavom. Ypač mųjų Rytų problemas. At­ daug skirtingų nuomonių iš­ sakė į klausimus. lės". Režisierius V. Vrub- kilo, kalbant apie spektaklį „Tango*. Vieni sveikino, kiti iauskas. Atsidėkodami šeiminin-

TRUMPAI

Kaina 4 kap.

Žinios iš Kauno bendramokslinio

SUSITIKIMAI,

kai C. Juršėnui prisegė su Altajuje atlikusiais rodė filmą apie savo ne­ interklubo ženkliuką. praktiką.. . lengvą, bet įdomią prakti­ G. BIRŽIETYTĖ Mūsų susitikimas su ką Altajuje. Altajumi nebe pirmas, — K. VALIUS V „Visiems, kas matė pažymėjo pranešėjas E. Altajų, neišdildomai įsrigs Laškovas. Pirmą kartą mū­ O SEKMADIENĮ svečiuose šitas nuostabus žemės sų studentai pabuvojo ten — aktorius R. Adomaitis ir A. Digimas. Iš kampelis ir visam gyve­ dar 1955 metais. Tada stu­ operatorius pradžių svečius priėmėme į nimui paliks patį malo­ dentai Grigonis, Venslo- „fuksus“, Įteikėm Universite­ to ženklelius. O po to ir klau ­ niausią įspūdį". Šitaip api­ vaitė ir kt. atliko ten prak­ sėm, ir diskutavom. Gi R. būdino Altajų XIX a. ru­ tiką. Dabar jau apie 30 Adomaitis buvo tiesiog api­ klausimais, kai tuo tar­ sų geologas G. Gelmerse- žmonių yra dirbę arba at­ piltas pu operatorius A. Digimas nas. gynė lietuviškus likę praktiką šiame nuo- nuoširdžiai . . ir apgynė. Ir visi — Altajus traukia visus stabiame gamtos kampe- filmus. Lietuvos kino studijos garbei geologus savo nuostabia lyje. sušukom triskart „valio“. Per­ traukoje šokome, dainavome, gamta ir neišsenkamais že­ o, apskritai, kokia buvo va­ Apie Altajaus gyventomės lobiais, — pareiškė karo nuotaika galima spręsti jus ir jų praeitį kalbėjo iš svečių žodžių: „Kai grįžę E. Laškovas, Geologijospapasakosim draugams — mineralogijos katedros G. Motuzą. įie pavydės. Mes seniai buvo­ me tokioje draugijoje, kur aspirantas, atidarydamas Vakaro pabaigoje stu­ “. geologų vakarą-susitikimą dentai, susirinkusiems pa­ taip gera ir nuoširdų J. KEBLYTĖ


D

1967 m. gruodžio mėn. 13 d.

>*-»*****« TARYBINIS STUDENTAS *-*<*'*-

2 psl.

g C

I w IV.

Perskaičius laišką „Man nusibodo. . .", negalima susilaikyti. Jame bandoma kelti universiteto gyvenimo negroves j dienos šviesą, bandoma kažką kaltinti, bet vargu ar pati autorė žino, ką nori kaltinti ir už ką. Puola organizacijas, spaudą, auklėtojus ir t. t. Kalba lyg ir visų „vidutiniokų" vardu, nors tokio įgaliojimo jie tikrai nedavė. Aš gamtininkas. Studijuoju irgi tre­ čiame kurse. Save priskiriu irgi prie vidutinių, bet mūsų pažiūros labai ski­ riasi. Netgi ne vien mano, bet ir dau­ guma mano grupės draugų galvoja ki­ taip. Laiške jaučiamas autorės nusivylimas, nebranginimas to, ką turim. Netgi už­ gaunami tie, kurie tikrai daug gero padarė. Reiškiamos pretenzijos auklėto­ jams, spaudai, organizacijoms. Bet jei­ gu ne visi išvardinti „kaltininkai", tai tikrai autorė nesėdėtų universitete. Tik gaila, kad jie buvo nereiklūs, nes ne­ gerbia jų. Aš niekaip negaliu suprasti minties: „... lengvabūdiškumas suteikia man tam tikrą pasitenkinimą. . ." Vis dėlto keista: džiaugtis, kad lengvabūdė! Bai­ su! Kad ne visi gali būti talentais, aš su­ tinku. Tas tiesa, kad vidutiniokų buvo, yra ir bus. Jie sudaro žmonijos daugu­ mą ir jie visuomenei nėra našta. Juk yra tokių darbų, kuriuos kuo geriausiai atlieka vidutinis. Ir šiandieninis viduti­ nis žmogus prilygsta praėjusių šimtme­ čių talentams, o šiandieninis talentas prilygs ateinančių kartų vidutiniams. Visuomenėje žmonių buvo, yra ir bus įvairių. Kiekvienas turi kovoti, duoti visuomenei tiek, kiek gali iš savęs iš­ spausti. Jeigu nebūtų to, jeigu gyveni­ me būtume visi lengvabūdžiai ir pasy­ vūs, tai nebūtų visuomenėje pažangos. Ir vis dėlto visuomenėje pažanga buvo ir bus. Aš žinau, kad galima specialybe nusi­ vilti. Bet kodėl nepakeitus specialybės? O jeigu teks auklėti jaunąją kartą. Ir iš vis, ką jiems kalbėtų autorė. Gal vai­ kams skiepytum savo lengvabūdiškumą. Pagalvok. Juk vienas žmogus gali pa­ daryti įtaką dešimčiai. O kartais tikrai būna vidurinėse mokyklose tokių mo­ kytojų, kurie nusivylę viskuo. Ir tai drįsta pasakyti vaikams, kad nusivylę savo specialybe, ir aplamai viskuo. Jeigu nepatinka specialybė ir uni­ versitetas, galima rasti išeitį: palikti universitetą ir eiti dirbti. Mielu noru priimtų ir kolūkis, ir gamykla, ir sta­ tybinės organizacijos. Juk dabar tiek reikia jaunų rankų, tai kam būti ten, kur neįdomu. „Nesinori prarasti, ką įsigijai". Bet gi to neprarasi ką įsigijai, tai ir turėsi, tik gal daugiau taip leng­ vai gauti žinių nebus sąlygų. Tik gai­ la, kad kas daug kalba, tas taip nepa­ sielgs. Aš prieš 4 metus įstojau į KPI. Ta­ čiau keletas rimtesnių sunkumų mane „išmušė iš vėžių". Aš pradėjau nesido-

I i C I

I

3 l J

%

Man nusibodo ši pilka padėtis

mėti niekuo, niekur nėjau, įsitikinau, zacijų kritika. Nors autorė rašo, kad v kad pasirinktoji specialybė man sausas subrendusi ir gali sąmoningai galvoti, mokslas. Ir, niekam daug nekalbėjęs, bet to nematyti. Kyla klausimas: ko iš palikau institutą. Nuvykau į kaimą dirb­ organizacijų ir visuomenininkų nori, ti. Galvojau, kad ten bus geriau. Ten jeigu pati viskam abejinga. Tarp kitko, bedirbdamas pradėjau į gyvenimą žiū­ labai norėtųsi, kad ir universitete au­ rėti kitomis akimis. Įsitikinau, kad skrai­ torė „pasidarytų" visuomenininke, kad dyti padebesiais tikrai negalima, bet ji suprastų, jog visuomeninis darbas reikia truputį rimčiau vaikščioti ant že­ reikalaja ne tik daug brangaus laiko, mės. Juk kiek dar tarp mūsų yra nege­ bet ir nedėkingas. Ir visiems reikia įsi­ Nors aš filologė, bet Aldo­ rovių. Kaip gaila, kai matai savo aki­ sąmoninti viena tiesa, — kritikuoti vi­ nos K. laišką man norisi pa­ mis girtuoklį vyrą ir nelaimingą žmo­ suomet lengviau, negu ką nors padary­ analizuoti punktais, beveik ną, kai girdi verkiančius vaikus, arba ti. O gal iš tikro dirbtum kitaip negu matematiškai. matai, kai vietinis biurokratas nesu­ dabartiniai visuomenininkai. Gal suge­ Aldona K. teigia, kad pa­ pranta ir nenori suprasti žmogaus. O bėtum įtraukti į gyvesnį universiteto saulyje „daug daugiau vidu­ mes, jaunimas, kaip tik turime kovoti gyvenimą visus vidutinius studentus, tiniškų žmonių — vadinamų prieš tas blogybes. Juk kiekvieno žmo­ nes dabartiniai „aktyvistai" kažkodėl eiliniais. Ir toji dauguma gaus pareiga pastoti kelią blogybėms. gauna labai silpną paramą iš viskam NEKALTA", kad nebus gerais abejingų žmonių. specialistais. Iš tikro pas mus yra daug negerovių. Nekalta dauguma vidutinių ICDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCD. Kartais žmonės nepadaro, ką jie priva­ specialistų! Su tuo negalima lo padaryti. Arba organizacijos ir jų va­ sutikti. Norint juo nebūti, dovai elgiasi netaktiškai. Pavyzdžiui, reikia labai daug dirbti. Būti kam reikėjo po komjaunimo konferen­ vidutiniu specialistu (tuo la­ cijos pardavinėti bilietus ne delegatams. biau, kad filologai — busimie­ Juk komjaunuoliai visi lygūs, ir šventė ji mokytojai) vadinasi išauklė­ turėjo būti visų. Nereikėjo delegatų iš­ ti dar šimtus tokių pat viduti­ skirti. Arba, kodėl mūsų universiteto nių specialistų, auklėti žmo­ budintieji draugovininkai įsileidžia savo nes, kurie, atėję savo laiku į pažįstamus į Aktų salę, kai tuo tarpu Universitetą ir kitas aukštą­ kitų studentų neleidžia. Jie net jėga iš­ sias mokyklas, vėl skųsis pil­ stumia norinčias pasišokti merginas, kuma, talento stoka. Darbas bet užtat įsileidžia dažnai neblaivius pa­ nežavi tada, kai jį dirbi nesi­ žįstamus — „draugovininkus". gilindamas, atmestinai. Bet vos O fakultetų gyvenimo nepagyvinsim, tik pabandai pasinerti į jį gi­ jeigu nepadės centriniai komitetai. Ga­ liau, jokiu būdu negali nesi­ lėtų universiteto Interklubas padėti fa­ žavėti juo. Šuo atveju preten­ lOBOBOBOBOBOlOBOBO kultetams rengti vakarus su kitų res­ zijas reikia reikšti ne auklėto­ publikų aukštosiomis mokyklomis, nes jams, literatūrai, spaudai, bet Tad jeigu tu būtum mokytoja, nors ir šis klausimas nelengvai išsprendžiamas sau. Žmogaus talento 99 proc. vidutinė, bet gera visuomenininke, sirg- kai kuriems fakultetams. Be to, galėtų sudaro darbas. „Apskritai, Universitete — tum už savo mokinių, savo auklėtinių fakultetuose pasirodyti centriniai meni­ laimę, už savo visuomenės laimę, tai niai kolektyvai. Jeigu jie sugeba kon­ neįdomu. Į Universiteto mas­ certuoti kitose aukštosiose mokyklose, to renginius tik retkarčiais tikrai visi Tau sakytų: „ačiū". Juk žmo­ gui reikia ne vien tik talento, bet ir gamyklose, tai kodėl neparodžius savo prasiveržia, eiti į fakultetinius širdies ,o turėdamas gerą širdį ir steng­ sugebėjimų draugams. Ir netgi galėtų •— neįdomu". Išvada: komdamasis, — tikrai daug ką atliktum. Ir tas pat meninis kolektyvas pasirodyti jaunmo komiteto, profsąjun­ aš įsitikinęs, kad, kai žmogui padarai keletą kartų Tiesa, ir dabar per metus gos nariai (tokio pat amžiaus gero ,tai kartu ir pačiam pasidaro gera. Aktų salėje vieną ar du kartus pasiro­ studentai, o dauguma net jau­ Žinoma, nebūtinai mesti universitetą, do, o po to ramu. Bet to labai maža. Į nesni) turi bėgioti, surengti kad daugiau pažinus gyvenimą. Galima tuos retus pasirodymus ne taip lengva (būtent neorganizuoti, o SU­ rektorate paprašyti, kad metams duotų paprastam patekti, nes pakvietimus daž­ RENGTI) linksmą, įdomų va­ atostogų. Netgi mokydamasis daug ką niausiai gauna, kas arčiau būna Kultū­ karą ir įteikti visas tas links­ gali pamatyti. Tik reikia noro. Juk yra ros klubo: visi aktyvistai, o prie jų ir jų mybes ant lėkštutės, kad ne­ mūsų universitete turistų. Kodėl nenu­ draugai... netgi ne universiteto studen­ reiktų Aldonai ir panašiems ėjus su jais į žygį. O turistai — linksmi, tai. Ir čia tikrai, vidutiniokai lieka nu­ į ją neveikios bei abejingu­ nenuobodžiauja, labai draugiški. Su jais skriausti. Jiems belieka už durų pasto­ mo negerovės kaliniams nė čia keliaudamas pamatysi savo akimis ne vėti, kai tuo tarpu pašaliniai būna vi­ piršto pajudinti. Kam tik puikią Lietuvos gamtą, bet ir bend­ duje. iMan atrodo, kad pakvietimus tu­ organizuoti priemones, jei raamžių ir vyresniųjų gyvenimą. Pa­ rėtų proporcingai išdalinti fakultetams, 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIH matytum, kad vienmečiai keliasi auš­ o fakultetai atitinkamai grupėms. Gru­ tant, eina į fermas, nešioja pilnus kibi­ pėse taip pat turėtų pakvietimus gauti rus, kad jų rankos žymiai grubesnės ir ne kiekvieną kartą grupongas, seniūnas nė vienos nagučiai ne tokie dailūs kaip ir proforgas, bet ir eilinis „vidutinis" studenčių. Sužinosi, kad jos dažnai ne­ studentas. Gal mūsų vadovai pagalvos: kad mes turi nė vienos laisvos per savaitę die­ nos, kad nevisuomet yra galimybė nu­ kaip 5 metų vaikai visko norim, ką pa­ eiti pasišokti. Ir visur visur, — kolūky­ matom. Bet vis dėlto reikėtų kur kas je, fabrike, statyboje, žmonėms viskas rimčiau padėti įsigyti fakultetams muzi­ daug sunkiau prieinama, negu mums, kos instrumentų, sportinio inventoriaus ir t. t. studentams. Tad vertinkim, ką turim. J. JUOZAITIS Aš nesutinku su visuomeninių organi­

Žmogaus talentasd a r d a s

LENGVABŪDE?!

daug lengviau susėsti ratuku ir pakalbėti apie pilką padė­ tį, nevykusius vakarus, pakri­ tikuoti tuos, kurie laksto. Todėl kai kurios grupės nieko ir nenuveikia per metus nes sudarinėjami planai vado­ vaujantis ne tuo, kad pratur­ tintume savo žinias, praplėstume akiratį, paįvairintume savo gyvenimą, o tuo, kad tik atsikratytume, kad būtų viskas lengva, paprasta, nejaudintų mūsų. Dažnai planus sudaro­ me, norėdami tik įrodyti Komjaunimo komitetui, kad dirbame. Naivu! Ne, Net ne naivu. Nuo čia viskas ir prasideda nieko nežinom apie tuos, su kuriais sėdime pa­ skaitų metu, net į galvą ne­ ateina pasidomėti, kodėl drau­ go nėra paskaitose. Gal serga? Gal jam reikia padėti. Kvaila galvoti, kad gyvenimas — džiaugsmas negalėtų vadintis džiaugsmu. Apie žmogų, kuris teigia, kad „visuomeninis darbas pie­ šiamas tik ružavomis spalvo­ mis ir tai pačiais šviesiausiais tonais", aš galiu pasakyti tik tiek; jis niekada nebuvo kon­ ferencijos dalyvis, o jei bu­ vo, tai tik dėl savo kaltės negalėjo girdėti, kas minima pranešimuose (gal trukdė atsi­ nešta į konferenciją knyga, laikraštis ir panašiai). Kiek aš prisimenu konferencijų, tai niekada nepasitaikė, kad tei­ giamos mūsų gyvenimo pusės užimtų bent trečdalį praneši­ mo. Visada buvo keliamos negerovės, trūkumai, sunku­ mai, ir diskusijos kildavo bū­ tent dėl pastarųjų dalykų.

B. KLIUKAITE

MLŽSŲ PIRMŪNAI

Danguolė Vilčinskienė

••••••••••••••r •••••••••••••••••••••••••••••• Krikščioniška, ar ne? (APIE KAI KURIAS RELIGINES ŠVENTES)

Viena iš žymiausių krikš­ čioniškų datų yra kalėdos. Lietuvoje seniau ji buvo labai laukiama šventė. Pirmiausia tai buvo šeimos susibūrimo šventė. Kalėdoms visi, kad ir toliausai būtų išvykę ar tu­ rėtų reikalų, stengdavosi grįž­ ti namo. — Koks gražus katalikiškas paprotys, ■— atsidūsta tikintis žmogus. Bet kažin ar jis katalikiškas ir net, ar krikščioniškas pa­ protys? Juk kalėdų laukdavo ir laukia tikintieji žmonės pir­ miausia ne dėl to, .kad tą die­ ną Kristus gimė. Net ir pats pavadinimas kūčios yra ne­ krikščioniškas, nes jis kilęs iš slaviško žodžio „kutja”, kuriuo vadinami virti kviečiai. Kūčių metų yrą tradicija pa­ duoti dvylika valgių ir pirmo­ je, eilėje čia būna šližikai. Kuo‘gi jie yrį susiję' su krikš­ čionybę? Lietuviai kūčių metu eidavo klausytis; ką gyvuliai ,7Šribk'į‘,/‘ tikėjo, kad kūčių

metu vanduo „pavirsta" į vy­ ną. Pasibaigus kūčių vakarie­ nei, buvo įprasta stalo ne­ kraustyti, nes esą ateinančios protėvių vėlės pasivaišinti. Matyt, kaip tik dėl to, kad šią naktį būtų galima paben­ drauti su protėvių dvasiom, ir susirinkdavo šeimyna prie bendro stalo. Protėvių vėlėms ir buvo kepami mažyčiai ke­ paliukai — šližikai. O virti kviečiai, tai pirmykštis patie­ kalas, kuriuo maitindavosi ne tik gyvieji, bet jį „palikda­ vo" ir protėvių dvasioms pa­ sivaišinti. Taigi kūčios ištisai ne krikščioniškas, o ikikrikščio­ niška religinė šventė. Tai pa­ tvirtina dar ir visokie būri­ mai, kurių gausiai išliko kūčiose ir iki šių dienų. Daugelis jų susiję su ateities spėjimu, su būsimu derliumi bei žmo­ nių likimu per ateinančius me­ tus. Juk dvylika kūčių valgių atitinka dvylika naujųjų būsi­ mų metų mėnesių. Kūčių so­

tūs valgiai simbolizavo ir so­ čius visus ateinančius metus. Krikščioniški elementai — šie­ nas ir plotkos — prie kūčių ceremonijų buvo pridėti jau krikščionybės įtakoje, bet jie taip ir netapo šios naktinės vakarienės centru, o tik sude­ damąja dalimi. Kristaus gimimo religinė šventė buvo įvesta 354 me­ tais. Iki tol ją švęsdavo nevisur vienodai. Vienur gruodžio 25, o kitur sausio pradžioje. Tuo metu Romos imperijoje buvo plačiai paplitę įvairūs kultai. Persų saulės dievo gi­ mimo šventę švęsdavo gruo­ džio 25 d., o šis kultas buvo paplitęs europinėje Romos im­ perijos dalyje. Egipte sausio 6 d. švęsdavo Ozirio gimimą. Tai vykdavo ryšium su Nilo vandens nuslūgimu ir pirmų­ jų daigų pasirodymu po pot­ vynio. Visa tai buvo sieja­ ma su dievo Ozirio gimimu. Šių švenčių įtakoje ir krikš­ čionys Kristaus gimimą minė­

davo nevienodai. Ir tik IV ašis šventimas buvo suvieno­ dintas. Pasirinktoji gruodžio 25 data buvo neatsitiktinė. Krikščionybė tokiu būdu tikė­ josi išstumti Mitros kultą. Dievo Mitros gimimo šventi­ mas atsirado su Saulės garbi­ nimu. Keturių savaičių laikotarpis prieš kalėdas — adventas, kada bažnyčia uždeda draudi­ mą šokiams, dainoms, liepia dažniau susilaikyti nuo mė­ siško valgio taip pat nėra krikščionybės išradimas. Vi­ soms religijoms yra būdingi vienoki ar kitoki draudimai. Štai musulmonai turi ištisą mėnesį pasninko. Sis pasnin­ kas pasireiškia tuo, kad po saulės užtekėjimo dienos me­ tu iš viso negalima nei val­ gyti, nei gerti. Įvairūs savęs marinimo būdai, yra žinomi visose religijose. Jų kilmė že­ miška. Juk žmonėms yra bū­ dinga užjausti kito kaltes ir net dovanoti ką nors kenčian­ čiam. Tas pats ir visose reli­ gijose. Save kankindami žmo­ nės bando įtikti tariamam die­ vui, manydami, kad jis su(Nukelta į 3 psl.)

Pirmasis sniegas... Reikiai ir juo pasidžiaugti,į nors sesija jau ant nosies kabo. Egzaminams ruošiasi ir Chemijos fakulteto tre-Į čiakuršė, mokslo pirmūnė, aktyvi visuomenininį kė Danguolė Vilčinskienė. Tiesa, sesija —, tai nei kažkokia karštligiška kampanija. Bet kai jaučiasi! jos alsavimas, nejučiom ilgiau pasėdi prie kny-| SU-


1967 m. gruodžio mėn. 13 dy*'*'*'*'*'*’**'

Krikščioniška, ar ne ? (Atkelta iš 2 psl.) minkštės ir atleis jų nusikalti­ mus arba iš pasigailėjimo su­ teiks kokių nors malonių. Dar iki krikščionybės atsira­ dimo daugelis tautų rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje, kad permaldautų dvasias ir išprašytų vėl šilumą ir gausų maistą, kuris sumažėdavo per šalčius, nustodavo ruošę links­ mybes, apribodavo mėsos nau­ dojimą. Ir štai kai vėl saulė imdavo šildyti, kai vėl atei­ davo pavasaris, atrodydavo, kad dvasios ar dievai išpildė jų prašymus. Vėliau krikščio­ nybė pritaikė adventą savo religijai. Visą mėnesį susilai­ kius nuo maisto ir pramogų, kalėdos atrodydavo džiaugs­ minga švente. Taigi adventas, kūčios ir kalėdos, tai tik senovės tradi­ cijos, krikščionybės pritaiky­ tos saviems reikalams. Šiuo metu advento draudimų nebepaiso net ir tikintieji, kū­ čių valgiai, kaip šližikai ir aguonų pienas pradedami pa­ duoti per Naujuosius metus. Eglutė jau anksčiau perėjo Naujųjų metų nuosavybėn. Taip formuojasi naujos tary­ binių švenčių tradicijos, nors j jas patenka ir kai kurie se­ nųjų tradicijų elementai.

P. PEČlORA

Šiais metais Universiteto Studentų mokslinė draugija (SMD) švenčia dvigubą jubi­ liejų — Spalio 50-čio ir SMD 20-čio. Gal būt, dėl to šiais metais Studentų mokslinei draugijai buvo keliami dides­ ni reikalavimai, daugiau tiki­ masi. Reikia iš anksto pasa­ kyti, kad visų fakultetų SMD tarybos nuveikė nemažai: oraanizavo įvairias konferenci­ jas, susirinkimus, parodas, rengė pranešimus, čia aš de­ taliai neanalizuosiu, ką gero ar blogo padarė atskiri fakul­ tetai bei būreliai. Aš noriu trumpai konstatuoti, ką pada­ rė Universiteto centrinė SMD taryba ir pasidalinti kai ku­ riomis mintimis apie studen­ tų mokslinio darbo organiza­ vimą. Šiais jubiliejiniais metais centrinė SMD taryba ypač di­ delį dėmesį skyrė kai ku­ riems techniniams reikalams sutvarkyti ir, gal būt, mažiau mokslinio darbo organizavi­ mo klausimams fakultetuose ir būreliuose. Tai paaiškina­ ma tuo, kad ligi šiol SMD labai veiklos apskaita buvo žemo lygio. Neretai apie draugiją būdavo pateikiamos žinios, neatspindinčios tikro­ sios padėties. Ir tai supran­ tama, nes buvo naudojamasi įvairiais šaltiniais arba netgi „iš lubų“ imami duomenys. Todėl centrinė SMD taryba įsteigė Universiteto SMD archyvą. Dabar mes turime draugijos veiklos medžiagą nuo jos įsikūrimo. Šiame archyve yra studentų mokslinių konferencijų prog­ ramos, tezės, partijos, kom­ jaunimo komitetų, Universite­ to mokslinės tarybos ir kitų instancijų nutarimai dėl stu­ dentų mokslinio darbo, proto­ kolinė ir kita medžiaga. Da­ bar mes, remdamiesi šiais šaltiniais, galime analizuoti SMD veiklą, daryti palygini­ mus, išvadas ir pan. Centrinė SMD taryba daug įdėjo darbo, kol surinko duo­ menis iš visų fakultetų apie būrelių vadovus ir narių

Mūsų medžiagos pėdsakais Istorijos ir filologijos fakul­ teto „Komjaunimo prožekto­ riaus" štabo pirmininkas Adolfas UŽA pranešė, jog drg. L. Sviridenkos laiškas „Kai kritikos signalas nepatik­ rinamas" („Tarybinis studen­ tas" Nr. 32) ir redakcijos prierašas buvo apsvarstyti štabo posėdyje. Iš atsakymo aišku, jog šta­ bas nelabai nori pripažinti kritiką teisinga, bet „Komjau­ nimo prožektoriaus" sienlaik­ raštį nukbaino pirma laiko...

Nors jau beveik mėnuo praėjo (žiūr. „Tarybinio stu­ dento" Nr. 32) bet sienlaikraš­ čio „Už tarybini mokslą" red­ kolegija (pirmininkas R. MI­ LIAUSKAS) dar nesugebėjo atsakyti j kritiką jo vadovau­ jamo sienlaikraščio adresu. Tyli ir Universiteto stu­ dentų profkomitetas (pirminin­ kas P. Rimeika), kuris iki šiol nepranešė, kokių priemo­ nių ėmėsi pagerindamas butpinigių skirstymą studentams (žiūr. „Tarybinis studentas Nr. 31).

TARYBINIS STUDENTAS’*'*'**'*'*'*'*'**'*'*'**'*'*****'*'*'*'*'

mokslinį bei visuomeninį ak­ tyvumą. Dabar mes žinome, kiek ir kokiame būrelyje per­ skaityta pranešimų konferen­ cijose, žinome, ne tik kaip at­ skiri profesoriai, docentai ir dėstytojai vadovauja studentų moksliniams darbams, bet ir kokią jie produkciją duoda. SMD tarybos iniciatyva bu­ vo parengtas leidinys „SMD — 20 metų“. Jis tuoj bus iš­ spausdintas Universiteto roto­ printu ir išplatintas fakulte­ tuose. Jame atsispindi SMD veikla atskiruose fakultetuose per 20 metų. Reikia pasakyti, kad leidinį parengti buvo la­ bai sunku. Norėtųsi padaryti priekaištą kai kurių fakulte­ tų moksliniams vadovams ir SMD pirmininkams (Ekono­ mikos, Teisės, Chemijos), ku­ rie labai pavėluotai ir nepa­ kankamai kruopščiai surinko medžiagą. Ne kartą SMD taryba buvo kritikuojama už tai, kad draugijos gyvenimas nepa­ kankamai atspindimas perio­ dinėje spaudoje. Dabar mes

jose konferencijose buvo per­ mokslinės draugijos.. Šiuos skaityta apie 120 pranešimų, fakultetuose daugiau negu dalyvavo apie 140 svečių, bu­ kituose buvo perskaityta pra­ daugiau dalyvavo vo išspausdintos konferenci­ nešimų, jos darbo programos, o me­ svečių, buvo leidžiami SMD biuleteniai, organizuojamos dikų — Ir pranešimų tezės. Š. m. spaiio 12 — 14 d. d. parodos ir pan. Šie fakultetai įvykdydavo įvairius įvyko jubiliejinė XX SMD laiku konferencija. Joje dirbo 33 centrinės SMD tarybos pave­ sekcijos, buvo perskaityta 321 dimus bei greičiau likviduo­ pranešimas, dalyvavo apie 40 davo laikinus nesklandumus ta­ svečių iš įvairių šalies aukš­ darbe. Pastaruoju metu, tųjų mokyklų. pus moksliniu vadovu teisės Per ataskaitinį laikotarpį m. kand. M. Maksimaičiui, pa­ daug musų Universiteto stu­ gyvėjo Teisės fakulteto SMD dentų dalyvavo kitose konfe­ veikla. rencijose, organizuotose įvai­ Su kokiais trūkumais ir ne­ riose šalies aukštosiose mo­ sklandumais susidūrė ir susi­ kyklose. Mūsų studentai skai­ duria Universiteto SMD? Ligi tė pranešimus ir dalijosi pa­ šiol trūkumų SMD darbe bu­ tyrimu su Maskvos, Tbilisi, vo ir yra daug: vieni dides­ Jerevano, Tartu, Minsko, Vi­ nio, kiti mažesnio masto, su tebsko, Novosibirsko, Rygos, vienais galima taikstytis, su Gardino, Odesos, Kijevo ir kitais — ne. Nuosekliai juos kitų miestų studentais. išvardinti sunku. Pradėsime studentų nuo patalpų. Į visasąjunginį mokslinių darbų ' ‘ konkursą Kurioziška, bet Universite­ geriausių buvo išsiųsta 16 mokslinių pranešimų. Rezulta­ to (!) SMD neturi patalpų, ku­ tai kol kas nesuvesti. Sėkmin­ riose būtų galima dirbti. Šiais gai mūsų Universiteto stu­ metais mes « „apsigyvenome“

^XXXXX><XX><X><>00<><>00000000000000000000000<XX>0000000000000000<0><>000

Ekon. m. kand. J. MACKEVIČIUS VVU SMD MOKSLINIS VADOVAS IR SMD PIRMININKAS

Studentų mokslinio darbo gairės SMD VEIKLA 1966/67 MOKSLO METAIS C1<><><><X><><><XXX><X><><XXX><><XXX><XX><><XX><XX><><><><X><><><><><><><><><><><X><XX><XX><><><><X><>

„Tarybiniame studente“ ve­ dame diskusiją SMD darbo organizavimo klausimais, ku­ rioje prašome dalyvauti vi­ sus dėstytojus ir studentus. Mes manome, kad diskusija padės geriau atskleisti SMD darbo trukumus ir numatys priemones jiems pašalinti. Reikia vieną kartą išsiaiškin­ ti: reikalinga SMD, ar ne? Norėdama iškilmingiau pa­ žymėti savo jubiliejų, SMD taryba nutarė parengti SMD bibliografiją per 20 metų. Bibliografė A. Jurčiukonienė tokią bibliografiją parengė. Joje surinkti visi straipsniai apie studentų mokslinį dar­ bą, išspausdinti respublikinė­ je spaudoje ir kitur. Dabar reikia šį leidinį išspausdinti. SMD tarybai šiais metais teko nemažai pasidarbuoti ir rengiant konferencijas. Š. m. kovo mėn. Universi­ tete įvyko visasąjunginė studentų-etnografų konferencija, kurioje ypač aktyviai daly­ vavo etnografijos būrelio na­ riai (vadovė doc. P. Dundulie­ nė). Balandžio mėnesį įvyko Pabaltijo ir Baltarusijos TSR studentų-medikų konferenci­ ja, kurioje dalyvavo 8 aukš­ tosios mokyklos. Šiose abie­

dentai dalyvavo Didžiosios komjaunimo komitete. Ka­ Spalio socialistinės revoliuci­ dangi komitete buvo keičiami jos 50-čiui pažymėti skirto komjaunimo bilietai, posė­ konkurso visuomeninių moks­ džiauti tekdavo kur pakliū­ lų srityje respublikiniame tu­ va: kartais ieškodavome lais­ re. Septynių studentų darbai vų auditorijų, neretai — ko­ (V. Baranausko, V. Biliaus, R. ridoriuose, o dažniausiai — Icikzono, B. Kišūnaitės, D. „SMD teritorijoje“, kuri yra Maižrimaitės, E. Tumaitytės ir koridoriuje tarp komjaunimo A. Vosyliūtės) buvo apdovano­ ir partijos komitetų. Ką gi, ti LTSR Aukštojo ir specia­ dėl patalpų stokos nemažai liojo vidurinio mokslo minis­ prarasdavome, dažniausia — terijos Pagyrimo raštais. organizuotumą, kas svarbu Kaip dirbo atskiri SMD ta­ yra šiame visuomeninio dar­ rybos nariai, fakultetų SMD bo bare. pirmininkai ir moksliniai va­ Apie studentų mokslinių dovai? Gerai dirbo Tatjanskaitė pranešimų tezes ir konferen­ cijų programas jau buvo kal­ (Gamtos fak.), Mantstavičius bėta ir rašyta. Ir visgi dar mechanikos (Matematikos ir _____ sykį norisi pabrėžti, kad čia fak.), Samėnas (istorijos ir fi­ lologijos fak.). Tuo tarpu ma­ SMD tarybai tenka susidurti didžiausiais sunkumais. ža aktyvumo rodė, o taip pat su blogai lankė SMD tarybos ' po- Fakultetai, kaip taisyklė, pa­ pranešimų tezes ir sėdžius Icikzonas (Ekonomi- teikia kos fak.), Šebeka (Chemijos programas „lietuvišku punk­ tualumu “ , kartais nekruopš ­ fak.), Survilaitė (Medicinos čiai paruoštas, su klaidomis. fak.). Centrinė SMD taryba ir Uni ­ Ataskaitiniais metais ge­ riausiai dirbo Gamtos (moks­ versiteto leidybinė grupė turi linis vadovas biol. m. kand. pilną moralinę teisę konsta­ S. Rančelis, SMD pirmininkas tuoti tą faktą, kad, ruošiant J. Girdžius) ir Medicinos (moksl. vadovas doc. S. Pavilonis ir SMD pirmininkas P. Šileikis (Zavadskas) fakultetų

MENINĖS NUOTRAUKOS ALBUMAS „TARYBINIS STUDENTAS" STEIGIA „MENINĖS NUOTRAUKOS ALBUMĄ", KURIAME KVlClAME DALYVAUTI VISUS UNIVERSITETO STUDENTUS.

ŽIEMOSIME DVIESE. .. M ŠEŠĖLIS IR ŠVIESA. ■! J. DAGIO nuotr.

3 psl.

tezes ir proąramas, fakulte­ tai įdeda tik apie 50 proc. darbo, o kai kurie gal net mažiau. Čia reikalingos re­ formos, to reikalauja pati mūsų darbo praktika. Reikė­ tų atvirai pasvarstyti, ar Universitetas pajėgus organi­ zuoti studentų „Mokslo dar­ bų“ leidimą, ar tam brendo reikalas. Gal būt, galima or­ ganizuoti geriausių praneši­ mų spausdinimą Universiteto rotoprintu? Šis klausimas, o tuo pačiu ir minima reforma glaudžiai siejasi su studentų praneši­ mų, tezių ir programų spaus­ dinimu. Mes dirbame kustariniu būdu, be jokios metodi­ kos, „organizuojame“ ir pan. Dėl to mums teko ne kartą nukentėti — dalis darbų kas­ met grąžinami iš respubliki­ nių ir visasąjunginių konkur­ sų arba vertinami žemiau dėl blogo jų išspausdinimo ir apipavidalinimo. Dabar SMD labai išaugo ir ji dar labiau augs ir tvirtės. Jai aptarnauti reikalinga mašininkė — tai būtina. Jau minėjau, kad mūsų stu­ dentai palaiko glaudžius ry­ šius su kitomis šalies aukšto­ siomis mokyklomis. Tačiau šie ryšiai „branqiai kainuoja“. Ne dėl to, kad mūsų studentai nemokėtų priimti svečių, bu­ tų nedraugiški. Reikalas tas, kad mes negalime normaliai apgyvendinti svečių, metai iš metų priversti iškeldinti savo studentus iš bendrabučių, ieš­ koti kitokių kelių. Viso šito „brangiai kainuoja“ rubliu neapskaičiuosi, čia pasireiš­ kia, ir labai stipriai, morali­ nis faktorius. Nors aš jau rašiau, kad mūsų Universiteto studentai nevisada įvertina skatinimą, kad kartais neatsiima apdo­ vanojimų, vis tik ateityje rei­ kėtų taikyti daugiau materia­ linio ir moralinio skatinimo priemonių, ieškoti naujų ska­ tinimo formų. Šiandien jau pribrendo reikalas kelti klau­ simą, kodėl aktyviausieji SMD nariai negalėtų būti koman­ diruojami į liaudies demokra­ tines šalis? Iki šiol tik an­ sambliečiai ir sportininkai iš­ keliauja už TSRS ribų. Tokie yra pagrindiniai klausimai, kuriuos sistemin­ gai sprendžia ir su kuriais diena iš dienos susiduria SMD. Dabar drąsiai galima pasakyti, kad SMD vaidmuo, organizuojant studentų moky­ mo procesą, vis didėja ir didės. Siekiant pagerinti ir suaktyvinti studentų moksli­ nio tyrimo darbą, LTSR Aukš­ tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegija nutarė kiekvienais metais rengti konkursą katedrai, fa­ kultetui, aukštajai mokyklai, kur geriausiai organizuojama studentų mokslinė veikla, o taip pat geriausiam studentų mokslinio darbo vadovui iš­ aiškinti.


4 psl. /*z*^*/**^*^^*^*^*^*/*^*/*^*/»*^*^*^*/**- TARYBINIS STUDENTAS *^*-**^*^*^^*^*^**^*-*^^ 1967 m. gruodžio mėn. 13 d.

juos sudrausminti. Pa­ vyzdžiui, „Tauro" bendra­ bučio 408 kambaryje gy­ venančios diplomantės ekonomistės S. Stančiauskaitė, B. Šimoniūtė ir E. Vainonytė kategoriškai atsisako virtuvėje budėti. Matyt, skuba tapti poniu­ „Tarybinio studento daužto lango stiklus su­ nus; tėmis. Čia suminėti žyg­ Dėl studentiško nerūpes­ darbiai dar puslapiuose ne kartą buvo krovė Į koridoriuje po neišsemia kritikuojami Universiteto grindimis esančią specia­ tingumo ar dėl kitokių bendrabutiečio portreto vi­ ūkio skyriaus vadovai dėl lią duobę, skirtą priėjimui kliūčių dažnai palieka at­ sų štrichų. Bet man atro­ nesirūpinimo studentų bui­ prie kanalizacinių vamz­ darus dujų plytelių čiau­ do, kad ir šito pakaks, timi, dėl netvarkingų, ne­ džių; pus ir tuo sudaro rimtą kad įsitikintum, jog jis remontuojamų patalpų Kiti šiuo atžvilgiu dar galimybę visiems susi­ nedžiuginantis. bendrabučiuose, dėl blogo „išradingesni" — šiukšles sprogdinti; Kai kas gali mėginti tei­ auditorijų ir bendrabučių arba vandenį išpila tiesiog Įvairiomis progomis ren­ sintis, kad dėl kai kurių apstatymo. Šis straipsnis pro langą j kiemą; gia savotiškus banketus. kaltinimų studentai nekal­ taip pat vienašališkas. Su­ Išdaužo patalpų viduje ,,Tinkamai" atžymėjusioms ti, kad jie atsiradę savai­ sipažinęs su bendrabučių stiklines duris, kad būtų mokslo metų pradžią gam- me, nes viskas juk susidė­ komendantų raportais Uni­ galima pro jas praeiti ne­ tininkėms M. Gaidamavi­ vi. Nieko panašaus. Visuo­ versiteto vadovybei, apsi­ atidarant; čiūtei, M. Vaitokian ir M. se punktuose išvardintos lankęs visuose šešiuose Koridoriuose ir virtuvė­ Jasutytei, gyvenusioms III piktadarybės labiausiai bū­ bendrabučiuose ir remda­ se išsukinėja lemputes, bendrabučio 54 kambary, dingos VI bendrabučiui, masis savo paties tiesiogi­ kad būtų patogiau bur­ buvo pasiūlyta susirasti kuris dar tik antri metai gyvenamąjį plotą labiau eksploatuoj amas. niais stebėjimais, šiame kuoti įsimylėjusiems; straipsnyje pateikiu kalti­ Nemėgsta jokių grožio tinkantį jų mėgstamiems Vaikščiodamas po bend­ nimus. . . tik studentams, apraiškų — gėlių vazonė­ pasilinksminimams. Tokio rabučius, prisiminiau, kaip specialiai neliesdamas tų lius iš vestibiulių išsvaido pat likimo susilaukė bu- kartą už mažą netaktišku­ J. mą pažįstama moteris man trūkumų, dėl kurių kaltas į gatvę. Tuo maloniau tai halterės-diplomantės ūkio skyrius, nes mokymo­ padaryti neatidarius lango Michailova ir B. Merkely- „atskaitė moralą". Viena si ir gyvenimo sąlygos la­ — tada iš karto du zuikiai tė iš „Tauro" bendrabučio mintis ypač įstrigo j gal­ bai daug priklauso nuo pa­ nušaunami: likviduojamas 403 kambario; vą. O ta tiesa sekanti: ga­ Išsikraustydami palieka lima baigti keletą univer­ čių studentų. vazonėlis ir lango stiklas; Visų šešių Universiteto Ištrauko dujinių plytelių šiukšlinus kambarius. Kiti, sitetų, tapti geru specia­ bendrabučių gyventojų kranų rankenėlės ir kam­ priešingai, kambarius iš­ listu, bet likti neišsiauklė„žygdarbiai" labai pana­ barių užraktų rankenas. šluoja, sutvarko, o šiukšles jusiu, netaktišku, pusinteli­ šūs. Čia nėra kokio nors Stengiasi numesti kuo to­ sukiša į spintą ir ją užka­ genčiu. Šitą mintį puikiai individualaus braižo. liau, kad, saugok dieve, la. Pastarasis būdas origi­ patvirtina studentų „žyg­ Prausykloje ir dušuose nerastų komendantas ir nalesnis; darbiai" bendrabučiuose. nulaužo, nusukinėja ir nu­ vėl tos pačios neįstatytų; Nemaža tekių, kurie va­ S. KIELIUOTIS meta kranus, o paskui AUTORIUS P. S. Žino­ Sudaužo radijo taškus ir karais po 24-tos valandos skundžiasi, kad nesą kur tviitina, kad jie patys sa­ triukšmauja, o dieną guli ma, negalima teigti, kad nusiprausti; iki pietų; praleidinėja pa­ visi studentai blogi. Di­ vaime subyrėjo; Prausyklose naujas vo­ Sulaužo rūbų lyginimui skaitas. Tokiais kaip tik džioji dauguma geri, sąži­ neles stengiasi mėtyti ir pastatytus koridoriuje sta­ Univei siteto komj aunimo ningi, dori žmonės, kurie žiniomis rūpestingai elgiasi su vi­ lankstyti taip, kad jos pra­ lus arba išbraižo, išpiausto prožektoriaus kiurtų ne anksčiau, kaip juose skyles; nudaužo ro­ gruodžio 17 dieną buvo suomeniniu turtu. Tačiau po dviejų savaičių naudo­ zečių gaubtus; nupiausto V. Blažys, P. Gudonis, R. iš tos daugumos išsiskiria Setikas, kurie, užsirakinę dalis tokių, kurie jaučia radijo taškų laidus; jimo; Į prausyklų ir tualetų Stalus skaityklose nura- kambaryje, po 24 valandos savotišką pasitenkinimą, kriaukles meta popierius, šinėja meilės prisipažini­ kėlė tokį triukšmą, kad ką nors sulaužydami ar su­ skudurus ir kitokias atlie­ mais, paįvairindami atitin­ vargšo „Tauro” lubos vir­ gadindami. Blogiausia tai, kad tokie šaunuoliai gali pėjo; kas, kad santechnikai ne­ kamomis iliustracijomis; Kartais studentai savo veikti laisvai, kad jie lie­ nuobodžiautų; Jei ketvirtame aukšte Nors yra skalbyklos, ta­ trenkia durimis, tai pir­ džiugią nuotaiką išreiškia, ka nenubausti. Bendrabu­ čiau skalbia prausyklose, mame gali išriedėti iš lo­ svaidydami pro langus į čio komendantas, supran­ šaligatvį stiklinę tarą, kuri tama, negali visur suspėti, dėl ko kriauklių be che­ vos, jei laiku neįsitversi; Jokios pagarbos nerodo romantiškoje vakaro tylo­ viską pastebėti. Tačiau mikalų neįmanoma išvaly­ draugams: grįžtantieji vi­ je duždama gražiai skam­ kiekviename bendrabuty­ ti; je, kiekviename aukšte Kurie „gudresni", šiukš­ durnaktį įsismaginę did­ ba. Bendrabučių administra­ gyvena sąžiningi, kultūrin­ les iš savo kambarių išpila vyriai sukelia bendrabu­ ne į specialią dėžę, stovin­ ty tokį triukšmą, nuo ku­ cija ypač nusiskundžia gi draugai. Bet jie tyli. Ir čią kažkur toli — bendra­ rio prisikeltų numirėlis iš diplomantais, kurie jau­ ta tyla ypač gimdo pusin­ čiasi išaugę iš studentiškų teligenčius. O juk kultū­ bučio kieme, o virtuvėj kapų. Sugadina kambarių už­ kelnaičių ir atsisakinėja ringo žmogaus tiesioginė arba tualete. Pavyzdžiui, III bendrabutyje gamtinin­ raktus savo darbo raktais; vykdyti savitvarkos dar­ pareiga kovoti su negero­ Dušuose ir prausyklose bus, girtuokliauja, įžeidi­ vėmis, visomis jam priei­ kai iš 18-to kambario K. Žukas ir A. Bakanas iš­ palieka neužsuktus kra­ nėja tuos, kurie mėgina namomis priemonėmis.

BENDRABUTIECIO KOLEKTYVINIO PORTRETO ŠTRICHAI

Visi Į konkursą! STUDENTŲ MOKSLINĖS DRAUGIJOS VEIKLOS KONKURSO NUOSTATAI 1. Konkurso tikslas — iš­ Respublikinės tarybos pirmi­ aiškinti katedrą, fakultetą, ninkas, nariai — aukštųjų aukštąją mokyklą, kurioje ge­ mokyklų prorektoriai mokslo reikalams, SMD moksliniai va­ riausiai organizuojama stu­ dentų mokslinė veikla; be to, dovai, Respublikinės SMD Ta­ geriausią studentų mokslinio rybos nariai, profesoriai, dės­ darbo vadovą katedroje, fa­ tytojai. kultete, aukštojoje mokykloje. 5. Konkursas rengiamas 3 2. Konkurso rezultatai api­ turais: bendrinami ir skelbiami kas­ — I turas — tarp katedrų, met pagal praėjusiųjų mokslo — II turas — tarp fakulte­ metų darbus: tų (aukštojoje mokykloje), — aukštojoje mokykloje — — III turas — tarp aukš­ iki lapkričio 1 d. tųjų mokyklų. — respublikos mastu — 6. I ir II turų rezultatus iki gruodžio mėn. 20 d. ir apdovanojimus 3. Komisijos konkurso re­ tvirtina skiria aukštosios mokyklos zultatams nustatyti skiria: — aukštojoje mokykloje — SMD Taryba, o III turo rezul­ jos rektorius, mokymo SMD tatus tvirtina ir apdovanoji­ mus skiria Aukštojo ir spe­ Tarybai pasiūlius; vidurinio mokslo — respublikos mastu — cialiojo Aukštojo ir spec. vidurinio minsterija kartu su SMD Res­ publikine taryba . mokslo ministras, SMD Res­ 7. Mokslinių vadovų, kated­ publikinei tarybai pasiūlius. rų, fakultetų, aukštųjų mo­ 4. Komisijos sudėtis: studentų mokslinė — aukštojoje mokykloje: kyklų pirmininkas prorektorius veikla vertinama pagal šiuos mokslo reikalams, nariai — rodiklius balais: a) SMD narių skaičius (pa­ aukštosios mokyklos SMD mokslinis vadovas, fakultetų gal įskaitos dokumentus) — moksliniai vadovai, SMD Ta­ 5 balai; b) SMD aktyvių narių skai­ rybos nariai, SMD fakultetų Tarybų (biurų) pirmininkai, čius (paųal konferencijos pro­ tokolus) — 10 balų; profesoriai, dėstytojai; c) PKB narių bei studentų, — respublikiniame kon­ kurse: pirmininkas — SMD dirbančių Mokslinio tyrimo

sektoriuje, skaičius — 10 ba­ lų; d) dėstytojų, vadovavusių studentų moksliniam darbui, skaičius: — profesorius, mokslų dak­ taras — 50 balų, — docentas, mokslų kandi­ datas — 30 balų, — vyr. dėstytojas — 20 balų, — asistentas, aspirantas — 10 balų; e) skaitytų konferencijose pranešimų skaičius: — savoje mokykloje —.10 balų, — kitoje aukštojoje mokyk­ loje (filiale) respublikos ribo­ se — 15 balų, — kitoje aukštojoje mokyk­ loje už respublikos ribų — 25 balai, — tradicinėse tarprespubli­ kinėse konferencijose — 30 balų; f) papildomai įvertinant at­ likto darbo pobūdį: — referatas — apžvalga — 10 balų, — teorinis (skaičiavimo — grafinis) darbas — 20 balų, — eksperimentinis darbas — 20 balų, — darbas su maketu, sten­ du — 30 balų,

— darbas su eksperimenti­ niu modeliu — 40 balų, — įdiegtas ųamybon darbas (pagal atitinkamus dokumen­ tus) — 200 balų, — kompleksinis darbas tarp būrelių — 50 balų, — kompleksinis darbas tarp aukštųjų mokyklų — 100 balų, — mokslinis darbas, už­ skaitytas kursiniu projektu — 150 balų, — mokslinis darbas, už­ skaitytas diplominiu projektu — 300 balų, — pranešimas, atliktas už­ sienio kalba — 80 balų; g) paskelbtų spaudoje dar­ bų skaičius: — populiarus straipsnis aukštosios mokyklos daugiatiražinėje spaudoje — 50 ba­ lų* — populiarus straipsnis miesto ar respublikinėje spau­ doje — 100 balų, — straipsnis respublikinia­ me moksliniame žurnale — 200 balų, — straipsnis visasąjungi­ niame moksliniame žurnale ar visasąjunginio masto mokslo darbų leidinyje — 400 balų; h) darbų, pristatytų kasmet rengiamoms apžiūroms, skai­ čius: — aukštosios mokyklos ap­ žiūrai — 10 balų, — respublikinei apžiūrai — 30 balų, — visasąjunginiam konkur­ sui — 50 balų, — respublikinei LUP paro­ dai — 60 balų, — visasąjunginei LŪP pa­ rodai — 100 balų;

MUSŲ PIRMŪNAI

Stasė Zalagaitė Tu pasirinkai žurnalisti­ ką. Iš daugelio gyvenimo kelių išsirinkai vieną iš sunkiųjų, labiau duobėtų. Tu dažnai svajoji apie darbą redakcijoje, prirū­ kytus jos kabinetus, sten­ giesi įsivaizduoti savo pirmąjį herojų. Ir negali įsivaizduoti. Šiandien tu dar antro kurso studentė Stasė Zala­ gaitė. Ir kiekvieną dieną

tarp žmonių, jų rūpesčių ir džiaugsmų. Tiesiog ne­ turi teisės praeiti pro juos. Ir šalia negalėsi būti, tavo pareiga visą laiką būti įvykių sūkuryje. Ir reikia mokėti atrinkti geriausia, apibendrinti ir parašyti. Šiandien tu tik studen­ tė, tik mokaisi visa tai su­ prasti. Ir štai jau trečia sesija beldžiasi į audito­ rijų duris. Ilgiau vakarais

skubi į paskaitas, mokaisi suprasti svarbiausią, mokaisi rašyti, Paskaitoje nepraleidi nė vieno žokruopščiai džio, viską konspekužsirašydama tus. Ir kiekvieną dieną iš auditorijų tu išsineši ką nors nauja, dar negirdėta ir nežinota. Galima atsipalaiduoti nuo kasdieninės įtampos, galima kurį laiką užsimirš­ ti. Bet tu žinai, kad negali bent vieną dieną praleis­ ti veltui. Tu pati pasirin­ kai savo vietą gyvenime

sėdi su knyga, vartai kon­ spektus. O ryte vėl į fa­ kultetą, vėl klausysies pa­ skaitų. Tu mokaisi žurnalistės darbo. Šiandien auditorijojoje, o rytoj—poryt kaž­ kas bus tavo pirmas hero­ jus didžiojoje spaudoje („Tarybiniame studente tu nuolat bendradarbiauji) ir tu drąsia ranka pasirašysi po savo pirmąja medžia­ ga. P. GĖLUNAS

k) atžymėtų darbų skaičius — aukštosios mokyklos ap­ žiūroje: I vieta — 300 balų, II vieta — 200 balų, III vieta — 100 balų, Pagyrimo raštu (paskatina­ mąja priemone) — 50 balų, — visasąjunginiame kon­ kurse: medaliu — 800 balų, Garbės raštu — 600 balų, l) darbų, gavusių autorines teises, skaičius — 700 balų; m) mokslinės studentų veik­ los propaganda (katedroje, fakultete, aukštojoje mokyk­ loje): — straipsnis sieninėje spau­ doje (ne mokslinis, o tik nu­ šviečiantis mokslinę veiklą) — 30 balų — straipsnis daugiatiražinėje aukštosios mokyklos spaudoje — 70 balų, — straipsnis miesto ar res­ publikinėje spaudoje — 100 balų, — susirinkimas, paskaita ar seminaras, surengtas SMD nariams — 300 balų, — susirinkimas, paskaita (seminaras, disputas), studen­ tams — 500 balų. Pastabos: 1) straipsniai, paskelbti spaudoje pagal punktą „g“ užskaitomi, kai studentai yra jų autoriai ar bendraautoriai. 2) Respublikinėmis moksli­ nių darbų apžiūromis laiko­ mos ir specializuotos, pvz. architektų darbų, apžiūros. 3) Vienas ir tas pats darbas vertinamas pagal visą eilę ro­ diklių. 8. Už nepakankamą darbo

organizavimą, blogą doku­ mentacijos tvarkymą, prastą vaizdinę agitaciją, neaktyvų dalyvavimą SMD renginiuose, plenariniuose posėdžiuose, že­ mą SMD narių mokymosi ly­ gį, komisijos skiria baudos taškus. Baudos taškai išskai­ čiuojami iš katedros (fakulte­ to, aukštosios mokyklos) su­ rinktų balų sumos. Išskai­ čiuoti negalima daugiau, kaip 15 proc. surinktų taškų. 9. Katedros, fakulteto ar aukštosios mokyklos užima­ ma vieta nustatoma, dalijant surinktą balų sumą atitinka­ mai iš studentų skaičius, globojamų katedros, fakulte­ to ar aukštosios mokyklos bendro studentų skaičiaus, įvertinant ir dėstytojų skai­ čių: kur: K — užimamos vietos koeficientas, n — balų suma, Nst — studentų skaičius stacionare Nd — dėstytojų skaičius. Pastaba: kai nėra aiškaus studentų pasiskirstymo spe­ cialybėmis, tarpkatedriniame konkurse katedros globojamų studentų skaičius nustatomas proporcingai katedros dėsty­ tojų skaičiui. 10. Mokslinio vadovo už­ imama vieta nustatoma pagal jo surinktų balų skaičių už vadovavimą studentų moksli­ niam darbui pagal šiuos nuo­ status. 11. Pagal šiuos nuostatus vertinama tik stacionaro stu­ dentų mokslinė veikla.

i

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VALDYBA


1967 m. gruodžio mėn. 13 d. ^•/*^*/*/*^*/*^*^*^*/*^*/*/*/*

TARYBINIS STUDENTAS ^•^w^*^*^*^,k^*^*-'*^*^*^*^*^*^^*^<

5 psl.

Pegasą pabalnojus • Pegasą pabalnojus • Pega FOTONOVELĖ

Išeinant į platesnius horizontus Universitete daug rašančių, iš kurių ■didžioji dalis savo jėgas bando poezijo­ je. Jaunieji poetai, pradėję kūrybinį ke­ lią rajonų laikraščių puslapiuose, nesi­ tenkina tribūna, kurią jiems suteikia ,.Tarybinis studentas", o stengiasi išei­ ti į platesnę areną, prabilti į platesnį skaitytojų ratą. Tačiau mūsų poetams čia sunkiai sekasi: kol kas tik vienas kitas išspausdino po eilėraštį respubliki­ nėje spaudoje. Su didesniu eilėraščių pluoštu 8-ame ,,Jaunimo gretų" nume­ ryje debiutavo O. Baliukonytė, apie kurios kūrybą ir norėčiau pakalbėti šioje recenzijoje. Universiteto literatų konkurse jaunajai poetei pripažinta II vieta, o jos naujausi eilėraščiai, kuriuo­ se aš čia irgi paliesiu poetės brendimui atsekti, bus spausdinami „Pergalėje" ir „Literatūroje ir mene". O. Baliukonytės poetiniam braižui būdingas lakoniškumas, trumpa glausta frazė, išgyvenimų diapozonas neplatus, poetė operuoja negausiais poetiniais įvaizdžiais, kiekvieną kartą suteikdama jiems vis kitokias netikėtas šokiruo­ jančias reikšmes. „Naktys-akmenys" ir „Dienos akmenys", „Aš — kaip akmuo ir tu — kaip akmuo". Poetės kuriamas pasaulis nekonkretizuotas, neapibrėžtas, čia nerasime tikslių vietos ir laiko per­ spektyvų, poetiniai įvaizdžiai ir meta­ foros nepuošnūs ir netarnauja plastiš­ kam reljefiniam vaizdui sukurti, o tik dramatiškai poetės vidinei įtampai per­ teikti. Jeigu poetė ankstesniuose eilėraš­ čiuose (turiu galvoje išspausdintus „Jaunimo gretose") vystė mintį daugiau ar mažiau nuosekliai, paėmusi eilėraš­ čio pagrindu kokį nors išgyvenimą ir stengdamasi visapusiškai jį įprasminti meninėm priemonėm, tai daugumoje naujausių eilėraščių tas vienijantis fak­ torius išnyksta, tarp posmų, dvieilių ir net tarp atskirų eilučių įsivyrauja ryš­ kūs minties disonansai, suteikiantys ei­ lėraščiui netikėtumo, kartais atrodantys netgi nebūtini pagrindinei minčiai išryš­ kinti: Devynios upės — Reikia save pažinti. Many užaugo Mano protėviu mintys (Eil. „Devynios upės“)

Tokie šokiruojantys disonansai, iš pažiūros nesiderinantys su bendra eilė­ raščio prasme, visuomet savotiškai er­ zina skaitytoją, sukeldami keistą būkštavimą, ar būtent tai pasakė autorius,

RECENZIJA ką reikėjo pasakyti, ar vietoje ta min­ tis, ar būtina ji. Tai jutiminė poezija, kurios įprasminimą apsprendžia ne siu­ žetas, kokos nors poetinis faktas ar at­ skiras išgyvenimas, o vidinis poetės ne­ rimas įkvėpimo metu. Tas nerimas, ta aukšta dramatinė įtampa poetei ir dik­ tuoja kuriant būtent tokią programą, mintį ir jos apiforminimą, kuris, pavir­ šutiniškai pažvelgus, atrodo keistas ir ne visada suprantamas. O tokios poezi­ jos grožis pajaučiamas ne puošniame išoriniame metaforų ir įvaizdžių raizgi­ ny, o toj telepatinėj jungty, kuri atsi­ randa skaitant tarp poetės ir skaitytojo ir parduoda pastarajam tą betarpišką ir vidinę įtampą, kurią išgyveno kur­ dama poetė. Kai kur poetė savo santykį su tikro­ ve išreiškia savotiškais simboliais, ne­ konkretizuodama aplinkybių, nenurodydama išgyvenimo priežasties, palikdama daug laisvės skaitytojo fantazijai ir minčiai. Autorė tik pasako pačią reiš­ kinio ar išgyvenimo esmę, smulkiau neanalizuodama jų, kokiu būdu gimsta talpios frazės, tarp jų susidaro savotiš­ kas minties atstumas,, eilėraščiuose su­ kuriama erdvi potekstė, kas verčia skaitytoją patį dalyvauti kūrybiniame procese. Tai labai geras eilėraščių pri­ valumas — skaitytojas užsikrečia poetės nuotaika, jaučia tą giluminę Įtampą ir dramatizmą, kokį jautė ir poetė rašy­ dama, ir nelieka bešališkas poetės iš­ gyvenimui ir minčiai netgi tuo atveju, kai tas išgyvenimas ir mintis jam nesu­ prantami. Siekdama save pilniau išreikšti, poetė kartais transformuoja realų vaizdą, savo lyriniam herojui suteikia pasakiškų sa­ vybių, pastato jį į išimtines situacijas: Pakerėjo žemę piktos akys. Aš — žila audėja nuo Daugų Mane smaugė, korė, degino — Nuogą laumę — vidury laukų.

Poetės kūrybinėje raidoje jaučiamas perėjimas nuo paprastų betarpiškų iš­ gyvenimų prie sudėtingesnių tikrovės priėmimo ir jos atvaizdavimo aspektų. Jei anksčiau poetė meninę mintį išreikš­ davo per atskirą faktą ir reiškinį; tai pastaruoju metu tikrovė į eilėraštį plūs­ ta veržliai kaip potvynis, poetę vienu metu jaudina visa gyvenimo įvairovė su savo sudėtingumu ir dramatiškumu, o

stengiantis perteikti tą kunkuliuojančią pradėjus gilintis į gyvenimo reiškinius, būseną, ir gimsta tokie eilėraščiai. Tai būdingas poetinio augimo bruožas. Betarpiškesniam ir gilesniam viso šiuolaikinio gyvenimo įvairumo pavaiz­ davimui, ko siekia poetė paskutiniuose eilėraščiuose, suprantama, reikalingas ir didesnis bei įvairesnis poetinių įvaiz­ džių arsenalas. Tuo tarpu O. Baliukony­ tė stengiasi tai išreikšti per tuos pačius ne ypač gausius ir nelabai išradingus įvaldžius ir metaforas, tom pačiom pa­ prastom meninėm priemonėm, kokias naudojo ir anksčiau. Dėl to tie patys įvaizdžiai dažnai kartojami, kas suda­ ro ne visai malonų įspūdį. Tokiais poe­ tės numylėtiniais tapo akmuo, žolė, šal­ tinis, šulinys ir kt. Jeigu j juos pažvel­ giama įvairiais aspektais, jeigu jie tar­ nauja skirtingiems tikslams, atskleisda­ mi netikėtas asociacijas ir palyginimus ir dėl to poetei galima dalinai atleisti, tai jokiu būdu negalima pateisinti kai kurių minčių kartojimo atskiruose eilė­ raščiuose. Pavyzdžiui, „Šaknys gilyn — j šaltinius po žeme" (eil. „Miškų glūdumon") ir „Šaknys — gilyn į žemę". Kur tie šaltiniai? Kur? (eil. „Sausra") arba „Miega vanduo vilko pėdoj" (eil. „Miškų glūdumon") ir „Vandeniu tuo — iš vilko pėdos, — kas numazgos mus?" (eil. „Aš — kaip akmuo"). Nereikėtų kartoti taip pat ir tokių banalių, nieko naujo nepasakančių tie­ sų, kaip „Kai išsenka jėgos — einam pailsėt" (eil. „Juodos uogos — ašaros"). Arba leistis į tokį įvykių išdėstymo ei­ liškumą, kaip eilėraštyje „Kraujas ir molis", spausdintame „Jaunimo greto­ se": O iš molio žiedžia puodus — Juos geriem žmonėm parduoda, žmonės iš tų puodų valgo, O pavalgę — plaka dalgį.

Stengdamasi išlaikyti savitą braižą, poetė kai kur sukuria nemaloniai rė­ žiantį sąmonę dirbtinį įmantrumą: Eina lapai nuo medžių Į savo mirtį. (Eil „Smėly — akmenys“)

Tikėsime, kad jaunoji poetė, kruopš­ čiai dirbdama, atidžiau paieškodama ori­ ginalesnį ir įvairesnį poetinių priemo­ nių savo nerimastingam santykiui su tikrove išreikšti, įveiks pasitaikančius nesklandumus ir išeis į plačią literatū­ ros vagą. St. KARALIŪNAS

•••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••

Iš „Vienuolyno" kronikos Rytais, kai melsvoje prau­ sykloje nepakenčiamai tren­ kia „Pomorinu", purtome ant stalo išsitiesusį, Alpą: — Alpail Nešdinkis! Lai­ kas valgyti! Alpas susiraukia, plačiai ir garsiai žiovauja ir, nužiūrėjęs minkštesnių spyruoklių lovą, vėl krenta it surištas. O mes šluostom akis, nusispiaunam pro stiklo skylę į fontaną ir susėdam aplink ra­ šalu nutėkštą stalą, sukrypusį, — bijau net alkūnėmis pa­ liest. Traukiam iš palovės laši­ nius. Ilgai uostom: ar tik ne­ sukirmiję? Atlenkiam vienin­ telį peilį, ir ryto saulėje su­ švinta devyni riebaluoti žan­ dai. Pakyla, kaip sako senukas sargas, „armidėlis". Po kojo­ mis, į lubas sustuksena visos šluotos. Neatsiliepiama. Pra­ deda ilgesingai baubti „centralkos" vamzdžiai. O mes rie­ kiame duoną: aš dalinuosi su tuo, kas sėdi šalia. Toks šio kambario įstatymas. Pas mus atėjo Svetimas Žmogus. Nedidukas, gelton­ plaukis, pasišiaušęs berniūkš­ tis. Atsainiai tėškė atsivežtą, pasipūtusią pagalvę, po lova pabruko maišą. Spyrė koja, kad giliau įgrūstų, ir pasakė, jog kambary blogas oras. Vakare prisėdo prie stalo:

— Vyrai, supraskit, nieko neturiu.. . Žinot, rajono cent­ ras — viską pirkti reikia. Akimis grybštelėjau pa­ bruktą po lova maišą. Kažku­ rią akimirką jis sugavo mano tiesų žvilgsnį. Ir pamačiau, kaip sustingo jo ranka, paki­ lusi duoną riekti: — Tai batai. Seni batai. Su­ praskit, vyrai.. . — Aišku. Dalinkimės... Ir dešimt dešinių rankų susigniaužė į vieną karštą ir lipnų kumštį. Naktį iškrito sniegas, ir bendrabučio sode po juo pa­ sislėpė visi geltoni lapai. Atmezgėm vilnones kojines, ir dar vieną akimirką prisimi­ nėm mamas. Naujienos — nekokios. Sta­ las rytais tuščias — Alpą iš­ vežė į dispanserį. Į plaučius įkrito kažkoks infiltratas. Trū­ ko kalorijų, stalas toli nuo ra­ diatoriaus, ir —- še tau. Lan­ kom. Nešam apelsinus, rožes ir, kai pasiseka, — naują „Nemuną"... Mūsų tik aštuoni. Ir atsitik tu man šitaip: vie­ ną naktį kažkas man lyg akis praplėšė. Atsibudau. Už lango tamsu. Naktis. Mėnulis ūkano­ tas, sustingęs, bet — savo vietoje. Namų šešėliai visas kambario sienas užlieję. Įsi­ klausau. Garsas: toks tylus

PASIMATYMAS

kaukšėjimas. Pakėliau tirtan­ čią galvą. Naujokas sėdėjo, užsikėlęs ant kojų maišą. Žiopso sau abejingai į persikreipusį pli­ kio poeto paveikslą ir kriaukši obuolius. Raudonus, raudo­ nus. Gyvenime nemačiau to­ kių didelių. O jis kramto ir graužtukus į saują spaudžia. O ryte dalinomės. Žemaitiš­ ki lašiniai ir duonos džiuvėsiukai. Prieš sesiją geriau ir nenorėk. Naujokas vėl skėste­ lėjo: — Vyrai, supraskit. .. Naktį vėl. Sukriauškia tu­ ziną obuolių ir, pasistepęs ant pirštų galų, nustypčioja į kam­ pą. Knisasi šiukšlių dėžėje, kad dieną niekas nepastebėtų graužtukų. Ir sykį, kai jis susirietęs tupėjo lovoje, aš stryktelėjau ant grindų. Puoliau prie elektros mygtuko ir surikau. Sako, visuose kampuose iš­ girdo. Net kažkas gatvėje at­ vėrė duris. — Žiūrėkit!!! Nuo šiltų pagalvių kilo mieguistos ir susivėlusios gal­ vos. Vyrai trynėsi akis. Keiks­ nojo. Matė naujoką su sustin­ gusiu obuoliu retuose dantu­ kuose. Ir kažkas šviltelėjo: — Tokie obuolėliai žiemą. O! Tą naktį jis užsivertė mai­ šą, susigriebė knygas ir, užsi­

maukšlinęs giliai ant akių zui­ kinę, išėjo. Paliko didelį, pra­ kąstą obuolį. Ryte snigo. Visi klausėmės, kaip krenta sniegas ir sargas kerta malkas, ir kramtėme la­ šinius. Buvo labai neskanu ir tylu. Paskui užrakinome duris. Stipriai, labai stipriai paklebenom. Ir nuėjome per didelį, baltą kiemą į paskaitas. Visi aštuoni. Alpas — tai ligoninėj...

Alvydas DARGIS

— Aš pasivėlavau? — Taip. Visą penketą minučių... — Atleisk, mano mergaite, negalėjau. Statėme nakvynei palapinę. Reikėjo padėti vyrukams. .. Tu pyksti? — Taip, truputį. — Kaltas, tik nepyk... Tu nuostabiai graži. Tavo akyse matau žaidžiančią saulę... Atleisk, aš užmir­ šau įteikti tau edelveisų... Prašau, čia tau, kad lau­ kei. — Ačiū. — Mieloji, galiu aš pabučiuoti tave?.. — Ne. Jie mato. — Kas? — Kalnai. Jie kaip žmonės. Nenoriu, kad matytų ir juoktųsi iš manęs... — Nesąmonė. Jie — nebylūs. .. Nori — sušuksiu kalnams, kad myliu tave? — Nereikia. — Kodėl? — Ši žodį reikia ištarti tylomis, kad niekas negir­ dėtų?. . — Duokš ausį, aš tau tik vienai tyliai tyliai pasa­ kysiu apie tai... K. SALIUS K. ŠVEDO nuotr.

J. BALČIUS IV kurso lituanistas

TRAGIŠKI MOTYVAI ATIKA Atikoj žalia Atikoj mėlyna. — Panas su vamzdeliu. Pro medelynus, pro vynuogynus Sėlina Plutas su krepšeliu...

Kas mano tėvas, koks mano dievas? Ar šitaip buvo ir kaip dar bus?.. ... Bus dar Homeras ir Ciceronas, Roma ir Neronas bus. .. PO RENESANSO Pažinęs Antikos menus, nuo kryžiaus nužengiau ramus

ir išpuošiau olandiškus namus. . . Amerika — jau atrasta. Actekai — pavergti klasta. Tegul luditai — tie pagonys — mašinų daužo šonus! — prašys dar Smagračio malonės! Kaip garo katilas tvirta, Buržujui dirbo planeta. FAŠIZMAS Panas nemokėjo groti. Grot Bethovenas išmokė. Vario triūbos, vario juokas — Maršą, maršą! — ir apuokas.

Kilpa riečiasi ant kaklo jų tikroji paskirtis... Fiureris — tik paikas mitas, Maršo ritmų pagimdytas. — Per planetą maršas ritas — Už parankės ir mirtis.


6 psl.

k^w*^*^»^»^w^**^w^w*w*^*^**^*^*^* ’

uiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin-

Laiškas redakcijai

Oi, ta musų valgykla! Yra musų Universitete Taip ir lieka nevalgęs ne = valgykla. Nieko sau valvienas studentas, besimo­ = gykla. Nors tenka čia ir kąs po pietų. Kartą jis = eilutėje pastovėti, bet lanspėja papietauti, kartą ne. = ko ją studentai. Neblogai Nelabai sekasi ir tam stu­ E ta mūsų valgykla dirba — dentui, kurio paskaitos = kada dirba. baigiasi po trijų. Pavėlavai = O dirba ji labai jau aris— didelė čia bėda, kad li­ kai alkanas. O jeigu mūsų E tokratiškai — viso labo valgykla dirbtų, pavyz­ E keturias valandas per die= ną (formaliai), o faktiškai džiui, iki šešių? = tris su puse (ateik pusę Būtų gerai, būtų net la­ bai gerai. E keturių — nieko negausi). niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir =

MUSŲ PIRMŪNAI

VLADAS TUTLYS

Iš ko susideda gyvenimas — iš rūpesčių, iš ne­ tikėtumų, iš karų? O studentui? Vladas Tutlys — ketvirtakursis. Studijuoja jis teorinę fiziką, iki ausų įsimylėjęs ją. Nieko nuo­ stabaus, kad ir įskaitų knygutėje penketų ne­ trūksta. O jeigu jo paklaus: koks studento gy­ venimas? Ką jis atsakytų? Tur būt, kaip ir dau­ gelis puikių mūsų studentų, gerų draugų: gyve­ nimas — tai artojo darbas, kai kasdien atkakliai verti vagas knygose, įvairiausiuose būreliuose, santykiaudamas su žmonėmis. Ir atrandi, ko ieš­ kai.

Senovės graikų dramatur­ go gyvenusio 525-456 m. pr. m. e. tragedija.

Kuperis, Dž. F. Jūrų burti­ ninkė. Vertė R. Kaniavienė ir J. Lapienytė. V., „Vaga", 1967. (Drąsiųjų keliai).

TARYBINIS STUDENTAS >^*^*^*^*^^*^*^»^*^*^*- 1967 m. gruodžio mėn. 13 d.

Studentų mitybos klausimu Universiteto Medicinos fakulteto SMD narės, III kurso studentės R. Vaitiekaitytė, E. Muravjovaitė, E. Karalavičiūtė, J. Bielskytė, D. Andriulytė ir J. Bertašiūtė pabandė išnagrinėti klausimą, kaip studentai valgo. Apie savo tyri­ mų rezultatus jos pranešė jubiliejinėje Universiteto SMD konferencijoje. Šiandien „Tarybinis studentas" spausdina jų kolektyvinio pranešimo išdėstymą.

Visiems puikiai žinoma, kad nevalgęs -— negyven­ si. Bet mažai kas dar su­ pranta racionalios mity­ bos reikšmę. Žmogus, jei jis nenori sau pakenkti, turi maitintis įvairiu mais­ tu. Ir šio maisto paros da­ vinys turi turėti atitinka­ mą kaloringumą, susidėti iš angliavandenių, riebalų, baltymų, turėti visą eilę vitaminų ir t. t. Norėdamos aptarti stu­ dentų valgio stalą, tyrimo autorės 1965/66 ir 1966/67 mokslo metais pagal spe­ cialią anketą apklausė 182 Medicinos fakulteto II kur­ so studentus. Anketoje at­ sispindėjo pagrindiniai mi­ tybos režimo, racionalaus maisto produktų vartoji­ mo, darbo bei poilsio reži­ mo klausimai. Apklaustuosius studen­ tus galima suskirstyti į 3 pogrupius. Pirmieji tie, kurie gyvena bendrabuty­ je. Jų grupė gausiausia, net 85 (daugiau kaip 47%). Antrasis pogrupis — stu­ dentai, gyveną tėvų šei­ mose. Jų 61 (apie 33%). Ir trečiasis pogrupis — tai tie, kūne nuomoja butą, Jų tik 36 (mažiau kaip 20%). pogrupio apAntro klaustieji beveik visi val­ go tėvų namuose. Pirmos ir trečios grupės studentai valgo dažniausiai valgyk­ lose. Apklausa ryškiai paro­ dė, jog visi studentai ne­ silaiko mitybos režimo. Pusryčiauja, o ypač pietauja ir vakarieniauja ne­ vienodu laiku. Dalis studentų pusryčių nevalgo. Iš visų apklaustųjų tik 55% pietauja valgykloje. Bet svarbiausia ne kur, o ką studentai valgo. Iš 182 apklaustųjų kasdien pieno produktus vartoja 103, likusieji — ne kas-

Obolėnienė, A. Dėmesio — žmogus! K., „Šviesa", 1967. Knygutėje nagrinėjami ak­ tualūs vaikų auklėjimo šei­ moje klausimai, nurodomos kai kurios klaidos formuo­ jant komunistinės visuome­ nės žmogų.

XIX a. amerikiečių rašyto­ Nikolajevas, A. Susitiksime jo romano istorinį foną su­ daro XVIII a. pradžios Nau­ orbitoje. Literatūrinis bendra jojo Amsterdamo, vėliau aut. N. Kotyšas. V., „Vaga", Rinkinį sudaro TSRS liau­ anglų pavadinto Niujorku, 1967. dies artisto, režisieriaus ir gyventojų — pirmųjų kolo­ dramaturgo Boriso Daugu­ nistų olandų, negrų ir įvai­ Tarybų Sąjungos Didvyrio viečio penkios pjesės ir riausių kitų tautybių atstovų lakūno kosmonauto Andrijastraipsniai teatrinio darbo — konfliktai ir kova su ang­ no Nikolajevo knyga apie bei dramaturgijos klausimais. pirmą kartą istorijoje atlik­ lais. tą daugiadienį grupinį kos­ kurį autorius Kašajis, F. Teležmogus. Sat-Okas. Druskingųjų uolų minį skridimą, su Pavelu PopoviFantast. kronika. Vertė D. slėnis. Vertė S. Rastenienė. įvykdė čium.

Dauguvietis, B. Žaldokynė. V., „Vaga", 1967.

Montvilienė. 1967.

V.,

„Vaga", Iliustr. autorius. V., 1967.

Šių dienų vengrų rašytojo ir žurnalisto mokslinė fan­ tastinė apysaka.

„Vaga",

ševanezų genAutorius vado ir lenkų ties indėnų sūnūs, šiuo revoliucionierės Lenkijoje, metu gyvenantis; apysakoje Machas, V. Agnieška, Ko­ autobiografinėje nepaapie isavo lumbo duktė. Vertė A. Anta­ pasakoja prabėgusią prastą vaikystę, navičius. V., „Vaga”, 1967. *‘3 girių neaprėpiamų Kanados <, 1965 m. mirusio lenkų ra­ paunksmėje, apie medžiotojų šytojo romane paliestos va­ bei karių gyvenimą, papro­ karinių Lenkijos sričių kai­ čius ir buitį. mo aktualios ir komplikuotos I socialinės bei moralinės po­ Stonkus, S. Treni Tuokimės kario metų problemos. 1964 m. romanas buvo pažymėtas savarankiškai. K., „Šviesa", valstybine premija. 1967. Krepšininkams, treneriams Aischilas. Prikaltasis Pro- bei mokytojams skirtame lei­ dinyje pagrindinių metėjus. Vertė R. Mironas. žinių pateikta apie savarankišką Dail. A. Pakeliūnas. K., „Švie­ krepšinio treniruotę ir prati­ mų aprašymai. sa", 1967.

Nematomasis frontas. Suda­ ryt. A. Viršulis. V., „Mintis”, 1967. 214 p. su iliustr. 12.000 egz. 42 k. Įrišta. Knygoje pasakojama apie 'larybų Lietu'os fekictų veik­ lą, kovojant su nacionalisti­ niu pogrindžiu.

Matiukas, A. Po Zarasų kraštą. V., „Mintis”, 1967. 96 p. su iliustr.; 1 atsk. žemei. lap. 12.000 egz. 32 k. Gausiai iliustruotame leidi­ nyje. skirtame turistams, ap­ rašomi ekskursiniai bei tu­ ristiniai maršrutai, pasakoja­ ma apie Zarasų krašto praei­ ti ir dabartį, supažindinama su jo gamtovaizdžiais.

dien. Išsiverčiančių be pieno produktų — nėra. Iš pieno porduktų daugiausia valgo sviestą, kai kurie net iki 0,5 kg per dieną, Bet yra draugų, kurių sviesto kasdieninė norma sudaro tik 30 gr. Apklaustųjų studentų pagrindinis maistas yra mėsa. Ją valgo kasdien 158 studentai, rečiau — likusieji. Blogesni studentų reika­ lai su žuvimi ir silke. Jų kasdien beveik niekas ne­ valgo. Retkarčiais — 97 ir visai nevalgo — 85. Daržovės irgi nėra labai

mėgiamos. Jas kasdien valgo tik 105, retkarčiais — 51. Ypač mažai valgo studentai šviežių daržovių. Jas kasdien ant stalo turi tik 6. Retkarčiais — 108. Kiti tik vasarą, dažniausiai atostogų metu. Panašus vaizdas ir su vaisiais. Tik 18 studentų kasdien valgo juos, retkarčiais, 160. V itaminų preparatus žiemos-pavasario metu naudoja 85 studentai. Li­ kusieji nevartoja. Šie atsakymai į anketas, nežiūrint i galimą kai kurį nerimtumą (0,5 kg sviesto kasdien ir t. t.) vis dėlto atskleidžia kai kuriuos stu­ dento stalo ypatumus. Pa­ naudoja kasdien pieno produktus ir ypač žuvį. O tai yra maistingas ir nau­ dingas protinį darbą dir­ bančiam žmogui produk­ tas.

Didelį pavojų kelia šviežių daržovių ir vaisių menkas naudojimas žie­ mos—pavasario metu. Tai sudaro pavojų C hipovitaminozei susidaryti. Val­ gyklos čia ypač stipriai kaltos, nes.jose šviežių daržovių ir vaisių žiemos ir ypač pavasario laikotar­ piu beveik nebūna. Nereguliariai studentų mitybai palankias sąlygas sudaro labai jau laisvas paskaitų tvarkaraštis. Ty­ rimo autorės todėl siūlo nustatyti fakultetams, o gal specialybėms (tai pri­ klauso nuo valgyklos, ku­ rioje studentai pietauja, pajėgumą pastovias pietų pertraukos valandas (1—2 valandos ilgio). O ir studentams reikia rimtai susirūpinti savo maistu ir įvairiau maitin­ tis.

Universiteto darbuotojai - autoriai Docentas Pr. KULIKAUS„Tarybinis studentas stei­ mokslo gia skyrelį „Universiteto dar­ KAS „Archeologijos buotojai — autoriai“, kuriame Tarybų Lietuvoje klausimu“. Vyr. dėstytojas R. VĖBRA stengsis suregistruoti visą Universiteto personalo pa­ „Lietuviai darbininkai Lietu­ skelbtą mokslinę produkciją. vos darbininkų klasės sudė­ Redakcija prašo visų Univer­ tyje XIX a. pabaigoje“. CERNECKIS Aspirantas V. C-. -“' siteto katedrų kolektyvų pa­ ryšiai remti ją šiame darbe, praneš­ „Kauno ekonominiai ti „Tarybiniam studentui“ 1863—1913 metais“. apie išspausdintus mokslo TEISĖ darbus. Vyr. dėstytojas A. CIRTAU„Pirmųjų vietinių darbo „ŽODŽIŲ VARTOJIMAS TAS žmonių deputatų Tarybų iš­ PERKELTINE PRASME. rinkimas Lietuvoje ir jų veiklos pagrindiniai princi­ TROPAI" pai“. Lietuvių kalbos katedros Aspirantas J. NEKROŠIUS vedėjas doc. J. Pikčilingis pa­ „Socialistinių darbo santykių rašė knygą „Žodžių vartoji­ atkūrimas ir įtvirtinimas Lie­ pokariniu socializmo mas perkeltine prasme. Tro­ tuvoje statybos laikotarpiu (1945 — pai". Knygoje aptariamos at­ 1951 m.)“. Vyr. dėstytojas A. MARCIskiros tropų rūšys, supažindi­ „Gamtos teisinės ap­ nama su jų vartojimu. Aiški­ JONAS saugos metodų klausimu“. nama tropų reikšmė kalbos Vyr. dėstytojas S. DVAREC­ KAS „Visuomenės dalyvavimo vaizdingumui. kovoje su nepilnamečių da­ Knyga bus naudinga vi­ romais teisės pažeidimais for­ siems, kam brangus gimtosios mų klausimu Tarybų Lietu­ kalbos vaizdingumas. voje“. Vyr. dėstytojas K. LAPINS­ KAS „Socialistinė valstybinė „SPALIO REVOLIUCIJA įmonė, kaip teisės subjektas“. Vyr. dėstytojas V. NEKRA­ IR VISUOMENINIAI ieškinial ŠAS „Pakartotiniai ............. MOKSLAI LIETUVOJE" teisme dėl žalos atlyginimo tarnautoIšėjo LTSR Mokslų akade­ darbininkams ir mijos, Partijos istorijos insti­ jams“. Vyr. dėstytojas R. KALKYS tuto prie LKP CK, Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo „Teisinių santykių gyvenamų­ vidurinio mokslo ministerijos, jų namų statybos kooperaty­ Lietuvos LKJS CK organizuo­ ve turinio klausimu“. Vyr. dėstytojas E. PALSKYS tos mokslinės konferencijos, fiksavi­ kuri įvyko š. m. gruodžio „Daiktinių įrodymų 6 — 8 d. d., medžiagų knygos. mas ir kai kurios informaci­ Visuomeniniams mokslams jos teorijos problemos“. E. docento p. P. KURIS skirtoje knygoje pavadintoje „Spalio revoliucija ir visuo­ „Atsakomybė už tarptautinius mokslai meniniai mokf 1'’’ 1Lietuvoje“ nusikaltimus ir senaties ter­ / Universiteto minai“. rašo sekantieji Docentas S. VANSEVIČIUS darbuotojai (Pateikiame kny„Valstiečių teisinės padėties goję sudėta tvarka): buržuazinėje visuomenėje klausimu“. ISTORIJA Vyr. dėstytojas M. MAKSIR. ŠARMAITIS Docentas „Parlamentarizmo ^Lietuvos Komunistų partija MAITIS krizė buržuazinėje Lietuvo­ kovos liaudies revoliucinės statybos je“. ir socialistinės EKONOMIKA priešakyje“. Vyr. dėstytojas R. BARTAŠProfesorius J. iŽIUGŽDA socialistinė KA „Taros apskaitos tobulini­ „Didžioji Spalio revoliucija ir £švietimas Lie- mo klausimai prekyboje“. Aspirantė D. BIRUTYTĖ tuvoje“. Vyr. dėstytoja G. JUKNIE­ „Darbo apmokėjimo ekonomi­ gaNĖ „Spalio revoliucija ir de­ nis vaidmuo kolūkinėje šinieji Lietuvos socialdemo­ myboje“. V. BRIEDIENĖ Aspirantė kratai“. Aspirantė E. TREINIENĖ „Gyvenamųjų namų statybos Lietuvos ^Lietuvos KP gretų kiekybi­ vystymas Tarybų niai ir kokybiniai pakitimai kaimo vietovėse“. Vyr. dėstytoja J. DEGUTY ­ socializmo kūrimo laikotarpiu TĖ „Pieno ir jo produktų var­ (1945 — 1958 m.)“. Dėstytojas V. GOBI S „Vi­ tojimo klausimai“. Aspirantas J. DVILEVIČIUS suomeninių mokslų disciplinų įvedimas ir dėstymas res­ „Asmeninių pagalbinių ūkių visuome­ publikos aukštosiose mokyk­ vaidmuo, derinant ninius ir asmeninius materia­ lose (1945 — 1965 m.“.) Vyr. dėstytojas K. STRUMS- linius interesus kolūkiuose“. Vyr. dėstytoja Z. GAIGA­ KIS „Tarybinių tautų parama LIENĖ „Kai kurie darbo na­ Lietuvos industrializavimui“. Aspirantė V. TRUNCAITĖ šumo didinimo rezervai Lie­ „Respublikos spaudos vaid­ tuvos trikotažo pramonėje“. Aspirantė D. JARMAŠAUSmuo propaguojant broliškųjų TSRS Tautų kultūrą ir kultū­ KIENĖ „Darbo jėgos sąnaudų vi­ rinį bendradarbiavimą padengimo socialistinėje suomenėje ypatumai“. (1959—1965 m. m.)“. Aspirantas Č. LADUKAS Vyr. dėstytojas L. KAPO­ ČIUS „Amerikos lietuvių so­ „/Lietuvos TSR kolūkiečių ma­ cialistų kairėjimas (1914 — terialinė padėtis“. Vyr. dėstytojas J. LAŠKO1919 m. m.). Vyr. dėstytojas A. KAZ­ VAS „Šeimų biudžetų tyrinėji­ LAUSKAS „JAV lietuvių vi­ mo klausimu“. Vyr. inžinierius-ekonomistas suomenės socialinė struktūra tarp Pirmojo ir Antrojo pa­ A. MAČIULIS „Kai kurių dar­ bo našumo kėlimo rezervų saulinių karų“.

panaudojimas pramonės įmo­ nėse konkrečių sociologinių tyrimų šviesoje“. Vyr. dėstytoja E. MAKSI­ MAITIENĖ „Kai kurie mėsos savikainos mažinimo klausi­ mai Lietuvos TSR mėsos pra­ monėje“. Aspirantas V. MEIDuNAS „Vietinių biudžetų planavimo tobulinimo klausimai“. Mokslinio tyrimo sekreto­ riaus viršininkas J. MIKUČIONIS „Tiekimo organizacijų ūkiskaitos stiprinimo klausi­ mu. Vyr. dėstytoja O. MOLIENĖ „Darbo laiko statistikos vaid­ muo šiuolaikiniame etape“. Vyr. dėstytojas R. PLADIS „Informacija, kaip svarbus gamybos faktorius“. Aspirantė A. RAMANAUS­ KAITĖ „Ekonominis išlaidų vienam moksliniui įvertinimas Lietuvos TSR kaimo rajone“. Aspirantė A. SAUSANAVIČluTĖ „Intensyvus audimo staklių naudojimo Lietuvos TSR vilnonių audinių pramo­ nėje“.

FILOSOFIJA Dėstytojas E. KRAKAUSKAS „Visuomeninis sąmonės išsivystymo sąlygotumas“. Aspirantas F. MAČIANSKAS „Pasaulio materialumo ir amžinumo problema Lietuvių tautosakoje“. E. docento p. J. REPŠYS „Marksizmas ir filosofinė antrapologija“. Aspirantas J. KATORAS „Politika ir ideologija socia­ lizmo sąlygomis“. Dėstytojas S. VENSKEVIČIUS „Mokslinio komunizmo objekto klausimu“. E. docento p. R. PLEŠKAITIS „Naujųjų laikų filosofija Lietuvoje antroje XVIII a. pusėje“. Aspirantas J, AŽUBALIS „Socialinių religijos šaknų problema Lietuvos ateistinėje literatūroje 1940 — 1950 m.“. Aspirantas E. GENDROLIS „Religinės tolerancijos anti­ kinėje visuomenėje klausi­ mu“. Dėstytojas P. PEČIURA „Dėl kai kurių darbo metodų kovojant su religija“. Dėstytojas I. LEDAS „Este­ tinio vertinimo subjekto klausimu“. Aspirantė R. GUDAITYTĖ „Meninės kūryros ir tikrovės atspindėjimo proceso tyrinė­ jimo klausimu“. Aspirantas K. STAŠKUS „Meno kūrinio struktūrinių sluoksnių nustatymo ir jų ap­ rašymo teorinės prielaidos*.

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA

Dėstytoja N. BUKERIENĖ „Dvi žmogaus vaizdavimo koncepcijos lietuvių tarybi­ niame romane“. Aspirantas _ J. UZDILA „Mokslinių kūrybinių sugebėiimu ugdymas“. Aspirantė A. JAKULIENĖ „Pasyvo reiškimas sangrąži­ niais veiksmažodžiais lietu­ vių kalboje“. Aspirantas K. ŽUPERKA „Sintaksiniai sinonimai, kaip gramtikos ir stilistikos objek­ tas“. Vyr. dėstytojas A. GIRDE­ NIS „Keturios lietuvių kal­ bos priebalsių minkštumo fo­ nologinės interpretacijos“.


1967 m. gruodžio mėn. 13 d.*“*'*-*“*'*'*'*'*“*“*'*'*'*'*'*'*“*“*-*'*“*'*“*“* TARYBINIS STUDENTAS

7 psi.

Jaunųjų mokslininkų forumas (Perkelta iš 1 psl.)

vietą šalyje, jų darbai pla­ čiai žinomi užsienyje. Tarybų Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas moksli­ niams kadrams, vien šiais mokslo metais j aspirantū­ rą bus priimta beveik 300 jaunųjų mokslininkų. Baigs aspirantūrą — 257 žmonės. Artimiausiu metu jie apgins disertacijas. Di­ sertacinius darbus ruošia ir nemaža mokslo įstaigų bendradarbių. Dešimtys aspirantų mokosi centrinė­ se ir broliškųjų respublikų mokslo įstaigose. Tarybiniais metais moksliniam darbui sukurta stipri materialinė bazė. Daugeliui institutų pasta­ tyti modernūs rūmai su puikiai įrengtomis ir nau­ jausia aparatūra aprūpin­ tomis laboratorijomis, įkurti skaičiavimo centrai. Lietuvos komjaunimo

IFF vokiečių specialybės IV k. studentė Tumavičiūtė I. jau seniai nebe „Tauro" bend­ rabučio gyventoja, bet užsili­ kęs no senų laikų leidimas suteikia jai privilegiją pra­ eiti laisvai pro budinčius ir paviešėti pas drauges po 22 vai.

Paskaitų praleidinėjimo re­ kordininkai Per pastaruosius du mėne­ sius IFF I k. rusų k. ir lit. spec. studentas Mozūriūnas „sugebėjo" sumušti paskaitų praleidinėjimo rekordą Uni­ versiteto mastu, praleisdamas be pateisinamos priežasties 134 vai. Nuo jo neatsilieka

Centro Komiteto vardu konferencijos dalyvius pa­ sveikino Lietuvos LKJS CK pirmasis sekretorius V. Morkūnas. — Išplėstinės komuniz­ mo statybos laikotarpių, — pasakė jis, — vis sudėtin­ gesni uždaviniai iškyla komjaunimo organizacijai, komunistiškai auklėjant jaunimą. Šių uždavinių ne­ begalima įvykdyti, besiremiant naujausiais visuo­ meninių mokslų laimėji­ mais. Malonu pasidžiaugti, kad jaunieji mokslininkai aktyviai tiria jaunimo problemas, nagrinėja kom­ jaunimo istoriją. Aukštųjų mokyklų, mokslo tyrimo institutų komjaunimo or­ ganizacijos ir toliau turi skatinti mokslininkų ini­ ciatyvą tiriant jaunosios kartos auklėjimo klausi­ mus. Plenariniame posėdyje

Stašaitytė EF stud., sutaupiu­ si 86 vai. Nemažesnis bagažas ir studentų iš to paties fa­ kulteto: Finkelšteino, Požėros, Norvaišaitės, MF studento Lomkino, jo kolegos Kilbausko. Rekordų siekimo varžybose dalyvauja ir teisės fak. stu­ dentai .kurie turi nemažą pa­ tyrimą šioje srityje, — Ado­ mavičiūtė, Cilinskas, Kisieliauskaitė, Kudlytė, Valeiko.

„Tauro” bendrabučio gy­ ventoja Z. Bureikytė atsisakė budėti prie įėjimo, nes ji sporto meistrė. V. Kireilytė teišstengė budėti 15 min. (reikia 2 vai.) — nuėjo mie­ goti.

buvo išklausyti trys moks­ liniai pranešimai. Partijos istorijos instituto direkto­ rius R. Šarmaitis padarė pranešimą tema „Lietuvos Komunistų partija kovoje dėl Liaudies pergalės". Akademikas J. Jucys kal­ bėjo apie fizikos ir mate­ matikos mokslų vystymąsi Tarybų Lietuvoje. Mokslų akademijos istorijos institūto direktorius akademikjas J. Žiugžda papasakojo apie Didžiosios Spalio so­ cialistinės revoliucijos įta­ ką Lietuvos švietimui. Respublikos jaunųjų mokslininkų forume daly­ vauja Lietuvos KP CK sky­ riaus vedėjas A. Rimkus, Mokslų akademijos vice­ prezidentas A. Žukauskas, kiti žymūs respublikos mokslininkai, svečiai iš broliškųjų respublikų, mi­ nisterijų, mokslo, mokymo įstaigų atstovai. Konferencija truko tris dienas. Sekcijose buvo perskaityta daugiau kaip penki šimtai pranešimų. Nemaža pranešimų skaitė ir Universiteto darbuoto­ jai. Jų pavardės ir temos bus pateiktos „Tarybinio studento" bibliografiniame skyrelyje „Universiteto darbuotojai —- autoriai" (Pirmąjį šį skyrelį žiūrėk 6 psl.). ■ Gruodžio 8 d. Mokslų akademijos salėje įvyko baigiamasis antrosios res­ publikinės jaunųjų moks­ lininkų konferencijos po­ sėdis. Jame buvo išklau­ syti skyrių pirmininkų pranešimai apie sekcijų darbą. Visuomeninių mokslų skyriaus pirmininkas Lie­ tuvos TSR Mokslų akade­ mijos narys-korespondentas J. Macevičius pažy­ mėjo, kad konferencijos metu intensyviai dirbo filosofijos, teisės, istori­ jos, ekonomikos mokslų, lietuvių kalbos ir litera­ tūros sekcijos. Savo pra­ nešimuose jaunieji moks­

lininkai gvildeno aktua­ lius klausimus, kėlė nau­ jas problemas, kūrybiškai dalyvavo diskusijose. Labai rimtai šiai jubi­ liejinei konferencijai pa­ siruošė jaunieji istorikai. Jų pranešimuose giliai ir visapusiškai buvo išnagri­ nėti socializmo vystymosi Lietuvoje dėsningumai, nušviestas Komunistų par­ tijos ir Lenino komjauni­ mo vaidmuo, pertvarkant socialistiniais pagrindais Lietuvos ekonomiką ir kultūrą. Įvairios problemos bu­ vo nagrinėjamos lietuvių kalbos ir literatūros sek­ cijoje. Pranešėjai api­ bendrino savo tyrinėjimas literatūros dėstymo meto­ dikos, kūrybinės psicholo­ gijos, tautosakos, foneti­ kos srityse. Taip pat bu­ vo apžvelgti literatūrinio palikimo vertinimo bei literatūrinių įtakų klausi­ mai. Ekonomistų pranešimai išsiskyrė savo pritaikomą­ ja puse. Jaunieji moksli­ ninkai nagrinėjo gamybos organizavimo, darbo na­ šumo kėlimo, savikainos mažinimo klausimus, pa­ teikė išvadas, turinčias didelę reikšmę liaudies ūkiui. Biologijos - biochemijos skyriaus pirmininkas, Mokslų akademijos che­ mijos ir biologijos moks­ lų akademikas — sekreto­ rius profesorius V. Gir­ dzijauskas papasakojo apie biochemijos, zoolo­ gijos ir eksperimentinės botanikos sekcijų darbą. Profesorius pažymėjo, kad respublikos jaunieji biochemikai drąsiai gili­ nasi į ląstelės paslaptis, tyrinėja biologiškai akty­ vių medžiagų poveikį or­ ganizmui, padeda sintetikams-chemikams surasti efektyviausius priešvėži­ nius preparatus. Botani­ kų sekcijoje buvo aptarti respublikos augalijos ra-

AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE LENINGRADAS Žurnalistikos fakulteto stu­ dentai kiekvieną vasarą atlie­ ka praktiką šalies sričių, kraštų, miestų ir rajonų laik­ raščių redakcijose. Jau tapo tradicija jų rudeniniai susitikimai-vakarai. Šiemet taip pat įvyko toks susitikimas, virtęs savotiška konferencija. Jau­ nieji žurnalistai pasidalino mintimis apie praktiką, įspū­ džiais apie matytus miestus ir sutiktus žmones. „Leningradskij universitet"

KAUNAS Y Po pusmečio Lietuvos Žemės ūkio akademijos sta­ dione 'girdėsis starterių šūviai, švilpukų čirpenimai. Stadio­ nas kvies visus! Ryškėja naujo- akademijos stadiono kontūrai. Jame bus įrengta futbolo aikštė, žaidi­ mų aikštėje bus trys tinklinio, dvi krepšinio, viena rankinio ir viena lauko teniso aikšte­ lė. Vakariniame sparne bus pastatyta mūrinė tribūna žiūrovams. Po ja bus persiren­ gimo kambariai, dušai, sporti­

nio inventoriaus sandėliai. rinktinės narę, pasaulio čem­ Naujojo stadiono statyboje pionę — Skaidritė Budovska? talkininkauja ir studentai. Ir mes būtume nežinoję, jei­ gu ne mūsų draugų, Rygos Politechnikos instituto studen­ IRKUTSKAS Įsteigtas internacionalinis tų laikraštis „Jaunasis inžiniekambarys, — praneša laikraš­ ris". Jis praneša, kad lapkri­ tis „Irkutskij universitet". čio 6 dieną instituto studentė Kambarys padės stiprinti Skaidritė Smildzinia ištekėjo draugystę tarp tarybinių ir už respublikinio fizinės kultū­ mongolų studentų, kurie mo­ ros dispanserio gydytojo ir kosi Irkutsko Valstybiniame ’lTT komandos psichologo universitete. Čia vyks susiti­ Mario Budovskio... kimai ir disputai, bus renka­ ma medžiaga apie Mongoliją, MINSKAS Tarybų Sąjungą. Šiemet dvylika Minsko Darbo Raudonosios vėliavos

MASKVA

O Spalio 50-mečio garbei Maskvos universitete vyko meninių kolektyvų apžiūra. MVU kino studijos dalyviai parodė „Viena diena su ak­ valangu", „Maskva—Praha", „Mes lomonosoviečiai", „Ap­ link taiga" ir kitus mėgėjiš­ kus kino filmus. „Moskovskij universitet"

RYGA Ar girdėjote apie Sąjungos krepšinio

Tarybų moterų

ordino Valstybinio V. Lenino universiteto Fizikos fakulteto dėstytojų apgynė kandidatų disertacijas. Dvi daktarų ir 12 kandidatų disertacijų pateikta gynimui. Iki metų galo dar bus paruoštos 8 kandidatų ir 2 daktarų disertacijos. Šie mokslo darbai — tai Fizikos fakulteto dovana Tarybų val­ džios jubiliejui.

$ Prieš 20 metų, lapkričio 7 dieną išėjo pirmasis laik­ raščio „Belaruski universitet" numeris. Per šiuos metus iš \iso pasirodė 648 numeriai. „Belaruski universitet"

NAUJAS DAUGIATIRAŽINIS Lietuvos aukštųjų mokyklų laikraščių šeimynėlė vėl pa­ sipildė dar vienu nariu — po keturių metų pertraukos vėl pradėjo eiti Kauno Medicinos instituto dauąiatiražinis savaitraštis „Tarybinis medikas“. „Tai didelė ir brangi mūsų dovana institutui Di­ džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50-ųjų metinių proga, kuri mus labai džiugi na ir kartu įpareigoja. „Ta­ rybinius medikas“ turi mokytis iš kitų aukštųjų mokyklų daugiatiražinių laikraščių patyrimo ir būti ištikimas tary­ binės spaudos padėjėjas“, — pirmajame numeryje rašo KMI rektorius Z. Januškevičius. Jau pirmieji numeriai patraukia gan malonia išvaizda, betarpiškumu. Linkime „Tarybiniam medikui“ ilgų ir kū­ rybingų metų.

cionalaus panaudojimo biologiniai pagrindai. Zoologų sekcijoje ypač įdomūs buvo praktinę reikšmę turintys ichtiolo­ gų pranešimai. Jaunųjų fizikų, mate­ matikų ir technikų prane­ šimus apibendrino kiber­ netikos ir automatizacijos sekcijos pirmininkas res­ publikos mokslų akademi­ jos fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pa­ vaduotojas technikos mokslų kandidatas L. Telksnys. — Si konferencija pa­ rodė, — pasakė L. Telks­ nys, — kad mūsų jaunie­ ji mokslininkai sugeba spręsti rimtas, šiuolaiki­ nes problemas. Konferen­ cijoje buvo atstovaujama visoms respublikoje vys­ tomų mokslų sritims. Malonu, kad sprendžiant kibernetikos ir automati­ kos problemas, aktyviai dalyvauja matematikai, in­ žinieriai, psichologai, ju­ ristai, medikai.

Apibendrinę sekcijų darbą, pranešėjai išreiškė pageidavimą, kad tokios konferencijos būtų ren­ giamos periodiškai, kad į jas būtų kviečiami jau­ nieji mokslininkai iš bro­ liškųjų respublikų. Konferencijos dalyviai priėmė kreipimąsi į Tary­ bų Lietuvos mokslo jauni­ mą. Uždarydamas konferen­ ciją, organizacinės komi­ sijos pirmininko pavaduo­ tojas partijos istorijos in­ stituto vyresnysis moksli­ nis bendradarbis istorijos mokslų kandidatas M. Burokevičius pažymėjo di­ džiulę šios konferencijos — pirmojo tokios apim­ ties respublikos mokslinio jaunimo forumo — reikš­ mę ir nuoširdžiai padėko­ jo aktyviai jos darbe da­ lyvavusiems respublikos akademikams, profeso­ riams ir kitiems vyresnie­ siems mokslininkams. (ELTA)

••••••••••••••••••••••• Iš studentų jumoro

„TAUTOSAKOS“ NAUJIENOS PATARLĖS Kramtydamas maistą, padedi visuomenei. Matematike! Nebūk chemikui! Rytojui pasilik darbą, o ne taloną (valgykloje) Kask duobę, nes yra vilties, kad į ją įkris ir piktasis dar­ bų vykdytojas. MĮSLES

Kas tiksliausiai laikosi darbo saugumo taisyklių straips­ nio: „Pernešamasis svoris merginoms — 20 kg, vaikinams — 50 kg?" ATSAKYMAS: ejolkyvots oisliop ri obrad iatnedutS. Daug kojų, daug rankų, akys, žiba, uodega užriesta. ATSAKYMAS: ejolkyglav ėliE.


8 psl-

>*^*^»-»^^*^*^*^»*^*^*^*^*^*^*^*^» TARYBINIS STUDENTAS •^*^*^^*^**^*^*^*^*^*^-' 1967 m. gruodžio mėn. 13 d.

PRIE RATNYČĖLĖS Upėmis, upeliais išraizgyta Lietuvos žemelė: jų priskai­ čiuojama dvidešimt devyni tūkstančiai. Ir koks mažas upeliukas bebūtų — jis turi savo grožį, savo nepakartoja­ mas pakrantes, kuriose gali­ ma pamatyti daug įdomių, o dažnai ir atmintinų žmogaus širdžiai vietovių. Pakeliaukime Ratnyčėlės pakrantėmis. Tai nedidelė, 33 km, ilgio upelė. Iš jų apie 12 km Ratnyčėlė teka Lietu­ vos teritorija. Prasiskverbusi pro Latežerį, ji skuba Druski­ ■■■■■■■ .............................. .................. .......................■ ■■» ninkų link, mūsų upių tėvo Nemuno qlėbin. Ramiai ir svajingai raibu­ liuoja dviejų kilometrų ilgio Latežeris, esantis 8 km nuo Druskininkų. Pažvelgi į jo krantus ir pajunti, kad ne tik gamta — didysis menininkas, Universiteto bet ir mylinti žmogaus širdis atskyrininkų — A. Eigmino, Jarmašauskas. E. Žukausko, A. Poškaus ir čempionais atskyrose svorių ir rankos padarė juos tokius gražius. De­ A. Žuko galima buvo sutikti kategorijose tapo: A. Užčiaus- nepakartojamai koratyviniai krūmai, medeliai dar niekam nežinomų imty­ kas, A. Žukas, E. Žukauskas, natūraliam krantų grožiui nininkų, kurie nenusileido A. Eigminas, A. Poškus, A. suteikia ryškumo, papildo šį „seniams" ir kovojo kaip ly­ Marcinkevičius ir K. Glaviac- nuostabų gamtos paveikslą. Į Latežerį įteka nedidelis gūs su lygiais. Gerai šiose kas. Ištakos upeliūkštis. 1863 me­ Komandinėje įskaitoje nu­ tais varžybose užsirekomendavo jo aukštupyje buvo įsi­ A. Marcinkevičius, kuris galėjo Ekonomikos fakulteto kūręs vietos sukilėlių šta­ sambo treniruotes pradėjo sportininkai, o antroje vie­ bas. Iš čia sukilėliai eidavo ir mirti už Lietuvos lankyti tik nuo šių mokslo toje liko pernykščiai čempio­ kovoti laisvę. metų pradžios, sugebėjo nu­ Latežerio pakrantėje, abi­ galėti visus savo varžovus ir nai — teisininkai. Trečioje pus Ratnyčėlės krantų, įsikū­ tapti čempionu. „Tai labai — gamtininkai. rusi Latežerio gyvenvietė. Jo­ je yra mokyklos, girininkija, gražus jauno sportininko pa­ lentpjūvė, dervos-terpentino J. VASILIAUSKAS siekimas“, — taip po var­ fabrikas ir gražūs gyvena­ Sporto klubo pirmininko mieji namai. žybų pasakė vyr. teisėjas Beveik prie kiekvieno namo per Ratnyčė­ pavaduotojas TSRS sporto meistras V. lę permesti liepteliai pėstie­ siems suteikia gyvenvietei sa­ votišką, romantišką vaizdą. Kauno Medicinos instituto studentai prie ežero pasistatė vilą. Netrukus prasidės gam­ tos stoties statyba, bus įreng­ tas Pietų Lietuvos gamtos muziejus. Entuziastai galvoja įsteigti pirmąjį sąjungoje vė­ žių rezervatą. Bėga, vingiuoja kaip kaspi­ nėlis mažoji, sraunioji Rat­ nyčėlė, o ant jos krantų — pušynėliai, alksnynai... ir štai viename pušyne išnyra du ežerai. Tai Ilgis ir Grūtas.

| PO GIMTĄJĮ KRAŠTĄ ............... ■■■■■■■■

Ekonomistai - sambo čempionai Savigynos imtynės — sam­ bo tampa vis populiaresnė­ mis ne tik respublikoje, bet ir mūsų Universitete. Ypatin­ gai tai jaučiasi šiais metais, kai labai daug studentų įsi­ jungė į tikiu prityrusių trene­ rių, kaip P. Eigmino, V. Jarmašausko, o taip pat nese­ niai sėkmingai gynusių Universiteto sporto garbę, o dabar dirbančių treneriais A. Eigmino ir P. Mančisusko, vadovaujamas sekcijas. Dvi dienas sporto salėje Nr. 3 vyko tarpfakultetiiiės savigynos imtynių pirmeny­ bės. Greta prityrusių pirma-

Abu žavingai liūliuoja. Ilgis raižo ramų ežerėlio veidą, o patoqus maudytis, pasiirstyti pakrantėje rimti, nekalbus, valtimis. Grūte plaukioja gul­ stiprių nervų žmonės — meš­ bių šeimynėlė, o pakrantėje keriotojai bando savo kantry­ darbuojasi miško architektai bę ir laimę. Vakare praside­ ir meistrai — bebrai, čia gau­ di paukščių koncertas, kuris su turistų ir poilsiautojų. Jie susilieja su skambiomis įvai­ atsilanko į kasmetines vietos riakalbėmis dainomis. Viskas žvejų tradicines šventes. atrodo perdėtai idiliška. * Bet Kvepia laužo dūmais žuvienė, nieko nepakeisi, toks jau atsiranda bokalai putojančio Druskonio ežerėlis. alučio, prasideda būti ir ne­ Vingiuoja Ratnyčėlė per būti pasakojimai, skrenda pu­ Druskininkų gydomosios fiz­ šynėliais skambi dzūkų daina. kultūros parką, arba, kaip jį vadina besigydantieji, — Pagaliau Ratnyčėlė pasiekia sveikatos parką. Šioje vietoje Ratnyčios gyvenvietę, čia pa­ upelėje įrengta vandens kas­ laidotas Adomo Mickevičiaus kada, kur stipriai vandens artimas draugas poetas-filo- srovei krintant ir susiskalmatas Jonas čečiota. Poeto dant, susidaro jonizacija iki atminimui įamžinti centrinė 3500 neigiamų jonų. Joniza­ Ratnyčios qatvė pavadinta jo cija naudojama įvairių ligų vardu. gydymui. Visai šalia Druskininkų, Aerojonai normalizuoja ar­ pušyno dauboje keleivį sutin­ terinį kraujaplūdį, vitaminų ka du ežeriukai, pakrikštyti apykaitą ir nervų sistemos romantišku „Mergelių akių“ funkcionalinę būklę, gerina vardu. Pasakojama, labai se­ miegą, savijautą, atstato dar­ niai mergelės lydėjusios savo bingumą. Tokiu puikiu teigia­ bernelius į karą. Visi jie žu­ mų ir neigiamų jonų santy­ vę, bet nugalėję priešą ir ap­ kiu, kaip Ratnyčėlės kaskado­ gynę tėvų žemelę. Mergelės je Druskininkuose, negali pa­ labai liūdėjusios savo berne­ sigirti nei garsusis Davosas lių ir gailiai verkusios. Jų Šveicar:joje, nei Chram vorašaros pripildžiusios pušyno ducha Kislovodske, nei Prodaubas ir taip atsiradę šie val Piatigorsko kurorte. Rat­ ežeriukai. Iš tikrųjų jų van­ nyčėlė graži upelė ir nuosta­ duo skaidrus kaip ašara. Į bi gydytoja! šiuos ežeriukus praminta Aplenkdama „Dainavos“ daug tokių takelių. Druskinin­ sanatorijos klubą-valgyklą^ kų poilsiautojai juos labai baigiamą statyti 850 vietų kinoteatrą „Šilą“, savo bendra­ pamilo. ir Viename „Mergelių akių“ vardę valgyklą iš stiklo betono, Ratnyčėlė puola į Ne­ ežerėlyje, pakrantėje, styro muną ir keliauja į Kuršių iškilęs iš vandens senas se­ nutėlis, iš medžio išskaptuo­ marias. Daug dėmesio Druskininkų tas luotas. Žilagalviai teigia, Ratny­ kad šiuo luotu ežerėlyje plau­ vietos valdžia skiria kioję dar prieš pirmąjį pa­ čėlės krantų grožio išsaugoji­ mui ir sutvarkymui — aukš­ saulinį karą. Muziejininkams padaryti ce­ vertėtų psidomėti šia etno­ tesnėse vietose mentiniai laiptai, rūpestingai grafine retenybe. prižiūrimas žaliasis papuoša­ „Mergelių akys“ ne tik vi­ las. Reikia palinkėti sėkmės lioja turistus ir poilsiautojus. ir ateities darbuos. Juk Rat­ Savo qrožiu jos ir gydo. Iš nyčėlės pakrantės — unika­ šių ežerėlių seniau buvo ima­ lus Lietuvos gamtos paveiks­ mos durpės purvo vonioms. las. Mėgo Ratnyčėlės pakrantė­ „Mergelių akių“ kaimynas irgi garsus savo grožiu. Tai mis pakeliauti įžymus musų dailininkas ir muzikas M. K. Druskoni.o ežerėlis. Jo pa­ krantėje veikia valčių nuo- Čiurlionis. „Ratnyčėlės krantu vaikš­ mojimo stotis. Nuo ankstyvo iki Lato ežero, — ryto iki vėlaus vakaro valtys čiojame rašė jis. — Stebuklingi kran­ tai! Sunku įsivaizduoti: daik­ tais užtinki kažką panašų į neįžengiamus miškus, nepa­ liestus skardžius, tai vėl jau­ nučius gojelius, žodžiu — pui­ ku. ..“ Nėra abejonės, kad nuo­ stabūs Ratnyčėlės krantai ne kauskas ir sunkiasvoris J. kartą įkvėpė genialųjį meni­ Kliauza. Pastarasis įveikė ninką. Juk kiek čia grožio visus savo varžovus ir iško­ akiai ir širdžiai ir kiek lais­ vės fantazijai. vojo čempiono vardą. Pakeliaukime Ratnyčėlės pakrantėmis, pasidžiaukime Pasibaigus kovoms ir ap­ jomis. Sunku surasti Lietuvo­ dovanojus nugalėtojus, buvo je kitą tokį kampelį, taip susitarta ateinančiais metais dosniai qamtos apdovanotą susitikti ant mūsų Universi­ pasakišku grožiu. Eug. DANILEVIČIUS teto kilimo.

Kovos ant kilimo

LIUDMILA LUTSO

Tur būt, mažai suklysime, pasakę, kad kasdien auga Universiteto sporto meistrų šeima — vien šiemet 9 musų studentams suteikti šie qarb inqi vardai. Mūsų korespondento M. Kenaičio nuotraukoje viena iš draugiško sportininkų būrio — Chemijos fakulteto antra­ kursė sporto meistrė Liudmi la Lutso. Šiemet ji dalyvavo jubiliejinėje TSRS tautų spartakiadoje — 100 m laisvu stiliumi distancijoje ji buvo ketvirta. Tai kol kas stam­ biausias Liudmilos sportinės biografijos akordas. Jaunąją plaukikę vandens takelių paslapčių moko tre­ neris A. Štaras. Tikime, kad bendros jų pastangos bus apvainikuotos gražiomis pergalėmis.

Rygoje vyko tradicinės Pabaltijo ir Baltarusijos res­ publikų aukštųjų mokyklų studentų savigynos imtynių komandinės pirmenybės, ku­ riose dalyvavo ir mūsų Uni­ versiteto studentų rinktinė. Gaila, į varžybas neatvyko Minsko Politechnikos institu­ to komanda, turinti savo gretose pajėgių imtynininkų, kurie buvo iškovoję pereina­ mąją taurę ankstesniais me­ tais. Žymiai pranašesni už savo varžovus buvo kilimo šeimi­ ninkai — Rygos Civilinės aviacijos inžinierinio institu­ to imtynininkai, kurie da­ lyvavo dviem komandom. Po sunkių, atkaklių kovų antroji vieta atiteko mūsų Universi­ teto komandai, o trečioje liko Talino Politechnikos institu­ to komanda. Pagirtinai šiose varžybose kovojo mūsų imty­ nininkai lengvasvoris E. Žu­

KOKIE TURISTŲ K ELIAI Universiteto turistų klubo ataskaitiniame susirinkime buvo apsvarstytos pagrindinės problemos, jaudinančios visus turistus, atžymėti pasiekti lai­ mėjimai, numatyti artimiausi turistų planai ir uždaviniai. Ataskaitinį pranešimą padarė UTK pirmininkas Rimas Krupickas: — Turizmas tampa vis po­ puliaresnis. Poilsio dienomis vis dažniau gali sutikti grupes žmonių, traukiančių į gamtos prieglobstį. Tik, gal būt, ne vi­ sus galima būtų pavadinti tu­ ristų vardu. Tikras turistas keliauja ne vien savo malonu­ mui. Štai čia ir reikėtų pagal­ voti, padiskutuoti, kas tai yra turizmas; ką mes laikome tik­ ru turistu. Sį rudenį pagaliau Univer­

siteto turistų susivienijimu pripažintas klubo vardas. Ir, žinoma, neatsitiktinai. Šiemet su klubo maršrutiniais lapais keliavo 880 turistų. Iš viso buvo surengti 203 žygiai, tai yra 11 žygių daugiau negu pernai. 258 turistai turi TSRS turisto vardą. Jeigu palyginsi­ me fakultetus, tai pirmenybė, be abejo, tektų suteikti gam­ tininkams. Vos ne pusė turistų „kilę" iš Gamtos fakulteto. Po to seka chemikai, fizikai, ma­ tematikai. Norėtume savo tarpe daugiau turėti medikų bei teisininkų. Per šiuos metus buvo pa­ ruošti 42 turizmo organizato­ riai ir 27 instruktoriai. Dabar mes turime visas galimybes žymiai išplėsti savo darbą. Šiemet IlI-čio atskirio reika­

lavimus įvykdė 25 žmonės, Il-ro — 13, ir I-mo — 1. (E. Vaitukaitytė). Valdybos darbu skųstis nė­ ra pagrindo. Ypač gerai ji padirbėjo žiemą. Žinoma, vis­ ko toli įgražu nepadarė. Daug rūpesčių, kelia klubo menkas inventorius, finansinė padėtis. Dar nėra klubo ženkliuko. Reikėtų pasiekti, kad vi­ suose fakultetuose būtų įkur­ tos turistų sekcijos. Daug dar­ bo bus naujai išrinktai val­ dybai, o tuo pačiu — ir vi­ siems turistams. Tadas Šidiškis kalbėjo apie konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis, suteikiant žy­ giams tam tikrą kryptingumą, numatant tikslą. įdomu ir naudinga būtų užsiiminėti kraštotyra. Būtina palaikyti

ryšius su Gamtos apsaugos inspekcija. Drg. Šidiškio nuo­ mone, turistai galėtų paruošti net programėlę vietiniams gyventojams. Apie turistų rūpesčius ir bėdas, apie ateities uždavinius kalbėjo Valius Baltrūnas. Pasibaigus diskusijom, įvy­ ko rinkimai. Rimui Krupickui atsisakius UTK pirmininko pa­ reigų, nauju pirmininku buvo išrinktas Valius Baltrūnas, trečio kurso geologas. Pava­ duotojas — Rimas Krupickas. Po to buvo demonstruojami filmai iš turistų žygių po Kamčatką ir Karpatus. S. ZALAGAITĖ

„Tarybinio studento" spec. koresp.

■■■■■■■■■■•■■■■■•

A. EIGM/NAS Komandos vadovas

REDAKCINE KOLEGIJA

Turistų dėmesiui! Jau senokai turistai pradė­ jo žvilqčioti į slides, bet snie­ gas vis nesirodė. Ir štai pir­ mosios snaiqės apdengė že­ mę, o su jomis prasidėjo ir turistinė žiema. Gruodžio 16 —17 d. — tu­ ristinio žiemos sezono pra­ džia. Keliausime šiais marš­ rutais: 1) po Sudervės aukštumą, kur aplankysim pilaitės pilia­ kalnį; 2) po garsiąją Labanoro gi­ rią; 3) Strėvos apylinkėmis. Kviečiame visus pakeliauti!

Per žiemos atostogas bus organizuojami dauqiadieniat žygiai. Juose dalyvaus tie, kurie bus atlikę nors vieną išeiginės dienos žygį slidėmis. Pasitarimui renkamės penktadien (XII 15 d.) 20 vai. tu­ ristų klube (Sporto katedro­ je). Penktadienį (XII. 15) 19 vai. kviečiame visus į Universite­ to kavinę. Čia mes prisimin­ sime vasaros keliones, žiūrė­ sime turistinius kinofilmus, dainuosime turistines dainas. įėjimas su pakvietimais ir punktualus.

Galinai KATIŠOVAI reiškia qilią užuojautą jos mamytei mirus. Ansambliečiai ir jų vadovai Kultūros klubas

Galinai KATIŠOVAI Galina, jeiqu mūsų nuoširdi užuojauta paleng­ vins Tavo skausmą, nete­ kus mylimos mamytės, priimk ją nuo mūsų. IV kurso geografai

Matematikos-mechanikos fakulteto I kurso IV gru­ pės studentai ir vadovas gilaus liūdesio valandoje nuoširdžiai užjaučia gru­ pės draugę Teresą BŽOZOVSKAJĄ, mylimam tėve­ liui mirus.

ffliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir Medicinos fakulteto VI kurso pediatrijos specialy; bės studentai nuoširdžiai užjautia savo kurso drau­ gę Apoloniją VENGRIENĘ, jos mylimam tėveliui mi­ rus. Kurso draugai

Redakcijos adresas: VUalus, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

LV 08405

Užs. Nr. 6559

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1967 m. gruodžio 13 d. Nr. 34-35 (620-621)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1967 m. gruodžio 13 d. Nr. 34-35 (620-621)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement