vi5u saLią pnovecanai/vienyuires *,
LEIDŽIAMAS NUO 1950
canj/Binis
METŲ
BALANDŽIO 15 D. *
sco nencas Nr. 33 (1452)
1988 m. GRUODŽIO 2 D.
PENKTADIENIS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiuiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Akistatos su dabartimi Ir bun dančios Istorinės atminties paža dinta atsakomybė išvedė mus | gatves ir aikštes, ir viešumo tei ses atgavęs visuomeninis gyve nimas plūstelėjo kaip galingas srautas, griaunantis visas biurok ratines užtvaras. Po mitingų, de monstracijų, naujo gyvenimo projektų svarstymo virš Gedimi no bokšto suplevėsavusi tautinė vėliava — tai tarsi mūsų jsipa-
Mieli relgojimas patiems sau ir kartu — tikslas. Mūsų ir kitų tautų istorinis patarimas liudija, jog didžiam tikslui pasiekti reikia daug va lios, energijos, darbo. Atsinau jinimas neįmanomas be dorinio pasiryžimo, be dvasinių ir inte
studentai! lektualinių galių sutelkimo. Lai svė, kurios siekiame ir kurių štai pamažu atsikovojame, kas dieniame gyvenime virsta dažnai nelengva pareiga. Ar visuomet išlaikome ŠĮ išbandymą? Nepri valomas paskaitų lankymas, gali mybės savarankiškai studijuoti.
pirmieji žingsniai pertvarkant vi są mokymo procesą, — visa' ši tai turėtų padėti jums pasisemti kuo daugiau žinių, išmokti kūry bingai dirbti. Deja, tuštėjant au ditorijoms, nepllnėja skaityklų salės, nevisuomet džiugina pasi ruošimas seminarams, pratyboms.
KAINA 2 KAP.
Artėjant žiemos sesijai, rekto ratas kreipiasi j jus, mieli stu dentai, ragindamas sąžiningai at liktomis pareigomis ir gerais eg zaminų, Įskaitų rezultatais (rody ti, jog esate verti to savarankiš kumo ir laisvės, kurie veriasi prieš jus kartu su palaipsniui at kuriama Universiteto autonomija.
Rektoratas
KĄ KELSIME:
KATEDROS PAVADINIMĄ AR MOKYMO TURINĮ? Diskusijoje dėl visuomenės mokslų aktyviai dalyvauja ne tik ją pradėję filosofai, bet ir politinės ekonomijos, mokslinio komunizmo dėstytojai. Tik kol kas negirdėti partijos istorikų nuomonės. Pirmiausia, tur būt, todėl, kad kaip tik jie susilau kia daugiausia kritikos ir stu dentai vienareikšmiai atsisakė nuo šios disciplinos studijavimo Universitete. Visuomeninio akty vumo pakilimo laikotarpiu takia reakcija yra dėsninga. Per kelis dešimtmečius parti jos istorijos dėstymas tapo dog matiniu, statišku, o kartais (tai reikia pripažinti) tiesiog falsifi kuotu. Kodėl taip atsitiko? Ar tik dėl konkrečių žmonių, dės tančių šj dalyką, pozicijos? Ma nytume, kad ne. Kas yra TSKP istorija kaip mokslas? Tai istori jos mokslo kryptis, tirianti dar bininkų klasės marksistinės-leni ninės partijos atsiradimo, vysty mosi, jos praktinės veiklos dės ningumus. Kaip matome, šis ob jektas pats savaime neapspren džia tų „nuodėmių", apie kurias kalbėjome. Jos atsirado dėl tos ypatingos padėties, kuri partijos istorijai buvo skirta aukštojoje mokykloje.
Plačiaja prasme TSKP istori jai reikėjo kartu su kitais vi suomenės mokslais ugdyti marksistinę-'lenininę pasaulėžiūrą. Ta čiau ne tik vadovėliai to moko, bet ir realus gyvenimas. O jis vis labiau ėmė skirtis nuo teori jos. Ir štai tada ypač išryškėjo ne mokslinis, o politinis partijos istorijos (beje, kaip ir mokslinio komunizmo, politinės ekonomijos ir marksistinės-lenininės filoso fijos uždavinys: TSKP praktinę veiklą pagrįsti marksistine-leninine teorija, pateisinti partijos daromas klaidas ir pan. Reikėjo auklėti žmogų tai visuomenei, kuri realiai egzistavo, žmogų, kuris priimtų visuomenę tokią, kokia ji yra. Jeigu tai pripažin sime, tada taps aišku, kad visuo menės mokslai objektyviai ne galėjo būti kitokie, nes jie ats pindėjo konkrečią ekonominę, politinę, socialinę kultūrinę vi suomenės padėtį ir tenkino jos poreikius. Pasikeitus politinei si tuacijai visuomenėje, objekty viai turi keistis ir ją tiriantys mokslai. Mainytume, kad dabar po mi tingų, neigimo laikotarpio, kuo greičiau reikėtų .pereiti prie po zityvaus kuriamojo darbo. Atsi
KOORDINUOTI AR TARTIS?
sakę nuo seno, bendrais bruožais išryškinę nauja struktūrą, dabar turėtume galvoti apie svarbiau sia, kad nauji visuomenės moks lai netaptų „senais". Taigi, ko siekiama Studijuojant visuome nės mokslus? Visų pirma, išug dyti socialiai aktyvią asmenybę, kuri kiekvieną idėją (nesvarbu, iš partijos, valstybinių organų, kitų institucijų išplaukiančią) priimtų pasverdama, sugebėtų ir išdrįstų (!) pareikšti savo alter natyvinę nuomonę, gerbtų pliu ralizmą, būtų aukštos politinės kultūros, atsisakytų supaprastin tos išankstinės nuostatos „socia lizmas — gerai, kapitalizmas — blogai". Reikia formuoti jauni mo istorinę sąmonę, nacionalinę savimonę, kad kiekvienas jaus tųsi visu<®ienės nariu, o ne val stybinės mašinos sraigteliu. O kaip šių tikslų pasiekti? At sisakius partijos istorijos, moks linto komunizmo kursų, kokia nauja disciplina galėtų susidoro ti su šiais uždaviniais? Tai, tur būt, sunkiausiai sprendžiamas klausimas. Vienas iš kelių mūsų nuomo ne, galėtų būti Lietuvos politinės istorijos kursas, j kurį įeitų val
Koordinacija bandymas su rasti griežtai apibrėžtą vietą er dvėje. Terminas „taryba" nusako kolegialią valdžią. Manau, kad pavadinimas Koordinacinė Ta
stybės, jos institucijų istorija, politinės minties bei politinių grupuočių istorija bei jų santy kiai, politinio proceso raida ir perspektyvos, tautiniai ir tarp tautiniai santykiai. Siame kurse turėtų atsispindėti Lietuvos val stybės atsiradimas ir raida feo dalizmo ir kapitalizmo laikotar piu, Lietuvos valstybės statusas TSRS sudėtyje. Į ši kursą logiš kai įsikomponuotų tarptautinių įvykių įtaka Lietuvos politiniam vystymuisi, TSRS politinės raidos dėsningumai bei šiuolaikinės re alijos. Kursą reikėtų ruošti atsiž velgiant į nacionalinės mokyklos kūrimo koncepciją, pateikiant alternatyvinės nuomones, . Si disciplina nekartotų viduri nėje mokykloje įgytų žinių ir nedubliuotų Lietuvos istorijos kurso Universitete, kurį skaito žymiausi šios srities specialis tai. Dėstant naują kursą būtų ga lima išvengti pasitaikančio prieš taravimo tarp mokslinio ir pe dagoginio dairbo, kai disertaci jos nesisiedavo su dėstomomis temomis. Atsivertų perspektyva, ypač jauniems dėstytojams, mo ksliniame darbe tyrinėti aktua
ryba nepilnai nusako šio sava veiksmio studentų organo sie kius ir veiklos būdus. Šį italyką suprantu taip: VU studentai Sąjūdžio veiklo
lias Lietuvos politinės istorijos temas, šio darbo rezultatus pa naudoti paskaitose, praktiniuose užsiėmimuose. Tuo pačiu išaugtų dėstytojų kompetencija, moksli nis autoritetas. Taigi, darbo bus daug ir sun kaus. Reikia eiti mažai pramintu keliu, ryžtingai ieškant istorinės tiesos vertinant Lietuvos praeitį. Reikia parašyti naujos discipli nos vadovėlį, išleisti mokomąją metodinę literatūrą, parengti ciklą paskaitų. Todėl, kaip kvie tė doc. P. Gylys („Komjaunimo tiesa", 1988.XI.3.), nuraminkime skubančius aistruolius ir nerei kalaukime, kad jau nuo pavasa rio semestro pradėtume skaity ti naują kursą. Tam ruoškimės rimtai ir nuo naujų mokslo me tų pirmi šalyje imkime nuosek liai ir giliai studijuoti krašto po litinę istoriją, kad žinotume, iš kur mes atėjome, kaip tapome tokiais, kokie esame, kokius ke lius galime pasirinkti. Mes ma nome taip. O kokia Jūsų nuo monė?
Ona BIVEINIENE, Violeta MOTULAITĖ TSKP istorijos katedros dėstytojos
je dalyvauja aktyviai — gausūs ir gerai organizuoti. Tvarkos bū riai. parašų rinkimas, bendros studentų ir dėstytojų bei darbuoNukelta j 4 psi.
„Reikalai gerėja“, sako generolai Rusų kalba Universiteto rek torato posėdžių salėje praėjusį penktadienį vyko susitikimas su Baikonūro kosmodromo politinio skyriaus viršininku generolu majoru Algimantu Naudžiūnu Baltijos laivyno politinės valdy bos viršininko pavaduotoju, kcntradmirolu Povilu. Kašausku, Lietuvos civilinės gynybos štabo viršininku, generolu majo ru Steponu Nekrošium Ir Pabal tijo karinės apygardos politinės valdybos viršininko pavaduotoju Vladimiru Sejinu Jj vedė Uni versiteto partinio komiteto sek retorius Bronislovas Genzelis. Keletas minčių iš šio pustuštėl salėj vykusio susitikimo. Svečiams buvo užduota klau simų. liečiančių studentų karinj renqimą. Sužinojom, kad pa ruoštas naujos programos pro jektas: numatyta sumažinti kari niam rengimui skiriamų valandų skaičių, programą diferencijuoti: vienokia tarnavusiems armijoj, kitokia — netarnavusiems. Auk
ščiausioji valdžia priekaištų nau jai programai lyq ir neturi, to dėl netrukus Ji turėtų būti pat virtinta. Ar bus studentai imami j armiją — to generolai negalį dabar pasakyti, bet gali būtų kad studentų nebeims (duok Dieve! — A. K.). Studentės skun dėsi dėl nepagrįstai išpūstos me dicininio rengimo programos. Svečiai pritarė — iš tikrųlų Ji per didelė, patarė šią problemą spręsti kartu su rektoratu ir partine orgarfrzacija. Visais ci viline gynybą liečiančiais klau simais žadėjo padėti S. Nekro šius. » Kam EKFF studentėms reikalingas karinis rengi mas? Toks Gynybos (nlnisterijos nurodymas. Ir aps kritai armijoje reikalinqos mer ginos — finansininkės. į pateik tus skaičius, kad tik viena iš šimto privalomo karinio rengi mo kursą baigusių studenčių tarnauja kariuomenėj ir I klau simą. ar nėra tai tuščias lėšų ir
laiko švaistymas, svečiai pareiš kė esą nekompetetinqi. ką nors pakeisti. Žodį tarė atsakingas LKP ČK darbuotojas. Jis prane šė. kad su studentų kariniu bęi medicininiu rengimu susiję klau simai išdėstyti LKP CK pirmo|o sekretoriaus A. Brazausko laiške TSKP Centro Komitetui. Ir buvo pereita prie kitų klausimų. A. Naudžiūnas papasakojo apie save ir savo šeimą, iš Jo suži nojom. kad numatomi dar du „Burano“ startai be žmonių, kad i šj laivą galima „sukrau ti“ kur kas daugiau kosmo nautų. Skristi „Buranų“ ruošiasi ir lietuvis R. Stankevičius. Armijoje tarnavę studentai domėjosi, kada bus padarytas galas paradiškumui, klausė ar reikalingas tas eiliniam karei viui nesuprantamas politinis darbas, teigė, kad armijoje suda romos sąlyųos pasireikšti pa čioms žemiausioms savybėms. Generolai apeliavo i filosofiją, sakė, kad nereikia iš vieno pa
vyzdžio daryti apibendrinančių išvadų, nes klausantysis papras čiausiai galėjo pakliūti j vieną iš blogesnių dalinių, o politinis darbas armijoj reikalinųas ir pastaruoju metu „yra teigiamų poslinkių“ Užduotas klausimas, ar never tėtų formuojant armiją taikyti samdos principą, nes dabartinė tvarka primena rekrutu ėmimą, ir ar ne per didelę valdžią turi kariškiai. Norint samdyti karei vius reikia turėti nemažai pini gu. atsakė V. Sejinas. o dėl val džios — Jis nors užima aukštą peštą Gynybos ministerijos sis temoje turi lygias su visais TSRS piliečiais teises. Dėl nacionalinių formuočių pasisakė P. Kašauskas. Jis išvar dijo eilę klausimų, kurie jam neduoda ramybės (prieš ką ko vos tos formuotės, kaip apsirū pins technika, kas joms vado vaus ir L L) ir išdėstė mint), kad dabar, persitvarkymo epo choje, mums kaip niekad reika
lingas stiprus centras, kad TSRS esanti ne konfederacija, o fede racija. Nedidelė pastaba: vienos stu dentės užduodamas klausimas truko penkias su puse minutės. Ilgokai. Baigdamas generolas majoras V. Sejinas pridūrė, kad jei visus Lietuvos mobilizuotus jaunuolius paliktume respubliko|. Jai reiktų dvigubai daugiau kareivinių, o tarnauti Tolimuosiuose Rytuose nebebus kam. Apskritai š) klausi mą reikėtų suprasti ne politinė je o daugiau buitinėje plotmė|e — tarnauti namie. JĮ jaudina neigiamas nusistatymas armijos atžvilgiu, o juk pats pavojin giausias dalykas — priešpasta tyti kariuomenę liaudžiai, todėl generolas paragino Jaunuolius būti santūriais. sąmoningais, „o svarbiausia — politiškai iš prususiais“. Aldas KAZLAUSKAS