V/SŲ SAUIJ PUOLEJAftAJ. VIENYKJT&Sl
T.AIJVBIPIS
sccioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. lapkričio 2 d., penktadienis
Nr. 33 (1292)
Kaina 2 kap.
Siame NUMERYJE: XXVIII KOMJAUNIMO ATASKAITINĖRINKIMINĖ KONFERENCIJA XXX VISUOMENĖS MOKSLŲ VIKTORINA XXX TALKAS KOLŪKYJE PRISIMINUS... XXX LITERATŪRINIS PUSLAPIS
Su Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos 67-osiomis metinėmis TEGYVUOJA DIDŽIO SIOS SPALIO SOČIALIS TINĖS REVOLIUCIJOS! 67-OSIOS METINES!
XXX VAIKINAI IR MERGI NOS! ATKAKLIAI SIB KITĘ ŽINIŲ, KULTŪROS PROFESINIO MEISTRIŠ KUMO! PLĖTOKITE KO MUNISTŲ PARTIJOS IR TARYBINĖS LIAUDIES REVOLIUCINES, KOVŲ IR DARBO TRADICIJAS! MOKYKITĖS LEniniSkai gyventi, DIRBTI, KOVOTI!" (Iš TSKP CK šūkių).
SPALIO 25 DIENA, TREČIADIENIS Šiąnakt Smolnis atrodo neįprastai. Ryškiai ap šviesti langai, netoliese dega laužai, aplink girdi si komandos, sustiprintos sargybos. Neįprastas sku bėjimas, ryžtas. Didelis ryžtas kiekviename vei de, vos prisilietusiame prie revoliucijos jėgų šal tinio, prie revoliucijos reikalo. Sukilimui ryžtingai ruošiamasi. Tiesiogiai tam vadovauja Leninas. Jam atvykus į Smolnj, nebe lieka svyravimų, abejonių, nepasitikėjimo. Leninas instruktuoja Petrogrado rajonų tarybų atstovus, ragina pradėti puolimą. Jo rankose visi ryšiai su gamyklomis, pulkais, lai vais. Tą bemiegę revoliuci jos naktį svarbi kiekvie na detalė. RSDDP (b) CK posėdis. Svarstoma naujos vyriau sybės sudėtis. Rytą kuriamas štabas vadovauti kariniams vei ksmams. Pirmieji kovos veiks
mai Peterburge. Atidaromas visos Rusi jos darbininkų, kareivių ir valstiečių deputatų ta rybų suvažiavimas. Jo revoliucinė demokratija laukia su didžiausia vilti mi: tik darbininkų, karei vių ir valstiečių valdžia gali išgelbėti šalį ir revo liuciją. Tikslinami paskutiniai lemiamo puolimo momen tai. Ir — istorinis žiemos rūmu šturmas, turėjęs ne tiek karinę, kiek politinę reikšmę.
SPALIO 26 DIENA, KETVIRTADIENIS Įpusėjo ketvirta valan da. Po pertraukos vėl buvo atnaujintas II suva žiavimo posėdis. Suvažia vimas ragina darbinin kus, kareivius ir valstie čius būti budriais, tvir tais, pasiruošusiais atkak liai ginti revoliuciją. Vakare tęsiamas suva žiavimo darbas. Kalba Leninas. „Svarbiausias mūsų reikalas turi būti praktiški žingsniai j tai ką. .. Mes turime visoms kariaujančių šalių tau
toms pasiūlyti taiką tarybinėmis sąlygomis: be aneksijų, be kontribucijų, laisvo apsisprendimo pagrindu..." Žodžiai apie tai, ko laukia visa liaudis — taika, laimė, ramybė. Priimamas pirmasis
Vis labiau jaučiasi kontrrevoliucijos pavojus. Vakare sudaroma Lenino vadovaujama komisija Petrogrado gynimui. Sukilimo štabas deda visas jėgas išsaugoti pir-
kius Rusijoje. Ir tik ne daugelis Vakarų Europos laikraščiu surizikuoja duo ti kiek tikslesnę informa ciją. Tarybų valdžia toliau vykdo savo programą: telegrafu praskrieja dek retas apie darbininkų mi licijos įkūrimą. Smolnyje gimsta eilu tės: „Visiems gyvento jams!", kviečiančios j ko vą su revoliucijos prie šais. „Darbininkai, ka reiviai, valstiečiai, mes reikalaujame iš jūsų re muosius revoliucijos lai voliucinio pasiruošimo ir mėjimus. Visos revoliu revoliucinės drausmės". cijos jėgos — kovinėje parengtyje. SPALIO 29 DIENA, SEKMADIENIS SPALIO 28 DIENA, Šeštadienis Revoliucijos būriai ruo šiasi lemtingiems mū Revoliucija pavojuje. šiams. Pasirodo pirmieji Lenino siūlymu nedel proletarinio atkirčio re siant pakeliami sostinės zultatai. Tūkstančiai pa gamyklų darbininkai. Ap kyla į kovą prieš seno linkui miestą kasami ap sios santvarkos gynėjus. kasai, statomi įtvirtini Šiandien didžiausias prie mai. šas — Kerenskis. Vidurdienį Leninas pra deda vadovauti kovai SPALIO 30 DIENA, prieš Krasnovą. PIRMADIENIS Vakarų spaudoje pasi rodo pirmosios žinutės Kovinių veiksmų pra apie revoliucinius įvy nešimuose — trumpos,
SAVAITĖS DIENORAŠTIS tarybų valdžios dekretas. Taikos dekretas.
SPALIO 27 DIENA, PENKTADIENIS Antrą valandą naktį baltakolonėje Smolnio rū mų salėje balsuojama už dekretą dėl žemės. Ketvirtą valandą suva žiavimas priima nutarimą dėl valdžios ir išren ka naują Centro Vyk domąjį Komitetą bei pir mąją darbininkų — vals tiečių vyriausybę — Liau dies Komisarų Tarybą. Jai vadovaus Leninas. Suvažiavimas baigia dar bą šeštą valandą ryto.
bet reikšmingos eilutės: „.. .susidurta su Kerens kio pulkais. Mūsų artile rija energingai atsakė". „.. .Priešas bėga. Mūsų pulkai persekioja. Carskoe Selo paimtas". „Pradedame perduoti Liaudies Komisarų Tary bos Pirmininko atsišauki mą, — 23 valandą 20 minučių stuksena radistas jūreivis. Ir tęsia: — vi sos įstaigos tarybų val džios rankose"... Trumpos, bet reikšmin gos pranešimų eilutės pa gyvina visus.
SPALIO 31 DIENA, ANTRADIENIS
„Pravda" spausdina at sišaukimą į visus jūrei vius ir karininkus. Jame — tvirtas įsitikinimas proletariato pergale, kvie timas vienytis po revoliu cijos vėliava. „Revoliuci ja nugali ir nugalės..." XXX Keletas trumpų epizo dų. Akimirkos istorijos, akimirkoj unikalaus isto rijos įvykio. Davusio pra džią naujarų gyvenimui, šiandienai. V. MILEIKAITĖ
Tarybinis studentas 2
Trys metai praėjo po pa Universiteto ataskutinės skaitinės rinkiminės konfeMetai, paženklinti rencijos. naujais darbais, naujais lai mėjimais. Bet ne tik apie tai rinkosi pakalbėti kom jaunuoliai j ataskaitinę-rinki minę konferenciją. Nuveik tų darbų ataskaitose iškilo ne vienas opus klausimas, ne viena problema. Komjau nimo gyvenime šiemet ypač svarbus įvykis — TSKP CK nutarimas „Gerinti partinį vadovavimą komjaunimu! ir didinti jo vaidmenį komunis tiškai auklėjant jaunimą". Šis nutarimas iškėlė daug didelių ir svarbių uždavinių komjaunimo organizacijoms. Todėl pagrindini konferen cijos dienotvarkės klausi mais ir buvo pokalbis apie tolimesnį darbo tobulinimą, naujų darbo formų ir meto dų ieškojimą, opių komjau nuoliškos veiklos problemų sprendimas. Apie savo rūpesčius kal bėjo pranešime Universiteto komjaunimo organizacijos sekretorė Dalia Vinauskienė, kalbėjo akademinių gru pių aktyvistai, komjaunimo komitetų ir biurų nartai, sve čiai.
SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS
Ne pirmą kartą kalbame apie skolininkus. Jų skai čius šiais mokslo metais per šoko tūkstantį. Dar opesnė problema — trejetukinin kas. Tokių Universitete ne mažėja. Besimokančių pa tenkinamai šiandien turime pusę tūkstančio. Šiandien jis — vidutinis studentas, rytoj — vidutinis darbuoto jas. Trejetukininkas dar per dažnai „pamirštamas“, daugiau dėmesio skiriama skolininkams. „Vis mažėja mokslo pir mūnų", — kalbėjo konferen cijoje Universiteto partinio komiteto sekretorius doc. Vladas Gobis. Ne paslaptis, kad pirmūnu būti Universi tete nelaikoma didele gaTbe, tradiciniai pirmūnų vakarai tapo nuobodoki, šabloniški, naujų renginių įdomesnių skatinimo priemonių nėra. Paskaitų lankymas, pažan gumas labiausiai priklauso nuo to, kokia atmosfera vy raują. akademinėje grupėje, kiek jos nariai, mokslo draugai yra nepakantūs vi dutiniokams Ir Skolinin kams, kaip sugeba kovoti už savo grupės autoritetą. 1Kai _ akademinė grupė yra tvirtas kolektyvas, mažiau sunkiai sprendžiamų klausimų, ge resni darbo rezultatai. „Grupėje dar nemažai pa syvumo. Išsiaiškinti jo prie žastis privalo pati akademi nė grupė. Reikia išsiugdyti reiklų ir principingą kolek tyvą". — Medicinos fakulte to studentės Dalios Jotkaitės mintys. Ypač svarbi veiklos sritis, ugdant busimąjį specialistą, yra studentų mokslinė veik la. Konferencijoje buvo ne kartą kalbama apie što dar bo trūkumus, apie nepakan kamą fakultetų komjaunimo komitetų rūpinimąsi SMD veikla. Konferencijoje kal bėjęs Medicinos fakulteto vyresnysis mokslinis bend radarbis Audrius Aidietis palietė svarbų dalyką — SMD nariai mažai 'skatinami, trūksta stimulo dirbti moks linį darbą. Kelti mokslinio darbo prestižą — ne tik SMD būrelių, sekcijų rūpestis. Tai turi rūpėti ir komjaunimo komitetams. Spręstinų problemų daug. Mokymo - auklėjimo komi sijos, pagrindinės šio proce so organizatorės ir kontro lierės, turi ieškoti naujų ir efektyvesnių formų, neatidėliodamos spręsti svarbiausią jį uždavinį.
Pagrindinis kiekvienos aukštosios mokyklos uždavi nys — ugdyti gerą specialis tą, puikų savo dalyko žino vą. Darbo įgūdžiai, žinios įgijamoa kasdieniniame mo kymo procese. Ne viena pro blema iškyla sprendžiant šį pagrindinį uždavinį. Dažnai svarstomas paskaitų lanko mumas, rengiamos sustiprin to paskaitų lankomumo kontrolės savaitės, dažnai praleidinėjanitys paskaitas yna svarstomi, baudžiami. .. Tačiau kiek efektyvios mū sų naudojamos priemonės? Keistoka statistika — viduti niškai vienam Universiteto studentui per mėnesį tenka po 20 praleistų valandų. . . Vidutiniškai. Bet yra ir dar liūdnesnių Tekordų. Ir ypač jie verčia susimąstyti, kai mažiausiai lankomomis pa skaitomis, seminarais tampa visuomeniniai mokslai. Vėl tapome liūdnais rekordinin kais: ši pavasarį mūsų stu dentai pagal mokslinio ateiz mo egzamino rezultatus liko dešimti tarp aukštųjų res publikos mokyklų. Ne viename fakultete bu UŽTIKRINTI vo bandoma išsiaiškinti tokio visuomeninių mokslų Studi MASIŠKUMĄ javimo priežastis, norėta ne tik užfiksuoti praleistų pa Svarbi darbo sritis — ka skaitų skaičių. Tačiau darbas rinis patriotinis auklėjimas. buvo mažai efektyvus.
FAKULTETŲ KOMJAUNIMO KOMITETŲ SEKRETORIAI AISMONTAS BRONIUS, darbuotojas — Matematikos fakultetas. BALEVlClUS RIMGAUDAS, III kurso studentas — Gamtos fakultetas. BALTRUNAITĖ JOLANTA, III kurso studentė — Che mijos fakultetas. BERNATONIENĖ VILMA, darbuotoja — Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas. JONUŠAS EDMUNDAS, III kurso studentas — Teisės fakultetas. MICKEVIČIUS ARTURAS, darbuotojas — Istorijos fa kultetas. PRANCKEVlClUTE ZITA, darbuotoja — Filologijos fa kultetas. PUPKEVICIUS DAINIUS, IV kurso studentas — Pra monės ekonomikos fakultetas. RUKŠĖNAS ALGIS, IV kurso studentas — Fizikos fa kultetas. ROŽUKIENE AUDRONE, darbuotoja — Medicinos fa kultetas.
normų nesilaikymą bendra bučiuose profsąjungos komi tetas svarstė 58 studentus, 21 pašalino iš bendrabučio (beveik pusė iš jų — EKFF ir PF studentai. . .)". Šie ata skaitinio pranešimo faktai rodo, kad per mažai dėme sio fakultetų komjaunimo komitetai skiria doroviniam studentų auklėjimui bendra bučiuose. Bendrabučių problemos, atrodo visliems gerai žino mos. Joms didelį dėmesį ataskaitiniu laikotarpiu skyrė Universiteto ir fakultetų „Komjaunimo prožektorių" štabai, ne pirmą kartą kal bama apie nepatenkinamas buities sąlygas mūsų bendra bučiuose. Bet dažnai pamirš tame, kad bendrabutis — mūsų pačių namai, ir rūpin tis juo privalo patys šeamini'nkai. Dar daug trūkumų sutinkama bendrabučių tary bos darbe, reikia, kad jos būtų savarankiškesnės.
Komjaunuoliai turi geras darbo tradicijas. Tradicija tapo komjaunimo - jaunimo sąskrydžiai, apibendrinantys studentų dalyvavimo žygyje tarybinės liaudies kovų ir darbo šlovės vietomis rezul tatus. Dabar svarbiausia — užtikrinti karinio patriotinio darbo masiškumą, įtraukti į jį kuo daugiau studentų. Žiemos žygiai turi tapti ne tik aktyvo išvykomis, juos turėtų rengti akademinės grupės. „Nejaučiame karinio patrlotinlo darbo suaktyvėjimo grupėse. Si akademinėse problema gyvuoja jau kele tą metų", — D. Vinauskienės mintys. Daugelis ateistinių rengi nių grupėse vyksta blanktai, darbo planuose sunku suras ti įvairius renginius, dažniau siai tenkinamasi tik kino filmų ir knygų karine-patetatine tematika aptarimu. I
būtent nuo mažiausio įparei gojimo prasideda kiekvieno visuomeninė veikla, studen tų aktyvumas, „Mažai dėmesio asmeniniųkompleksinių planų sudary mui ir jų vykdymo kontro lei skyrė FF ir PF komjau nimo komitetai", — buvo kalbama ataskaitiniame pra nešime. Dar viena problema — studentų visuomeninė veik la vertinama labai paviršuti niškai, panašius visuomeni nės veiklos įvertinimo balus gauna aktyvistai ir eiliniai’ studentai. Neit . 93% visų atestuotų studentų visuome ninė politinė praktika buvo įvertinta 1. gerai ir gerai. Ar tokia lygiava nepadeda gimti abejingumui, pasyvu mui'?
INTERNA
DARBĄ
GERIAUSIA
CIONALISTUS
AKADEMINĖSE
VADOVO
„Universiteto komjaunimo organizacija turi sukaupusi didelę internacionalinio dar bo patirtį. Ataskaitiniu lai kotarpiu bnvo tęsiamos šios veiklos tradicijos ir ieškoma naujų darbo formų", — min tys iš ataskaitinio praneši mo. Galime pasigirti ryšiais su daugeliu TSRS ankštųjų mo kyklų, naudingu ir įvairiapu sišku bendradarbiavimu. „Gražias tradicijas turi ir puoselėja EKFF komjaunimo organizacija. ., pagyvėjo darbas Medicinos, Prekybos fakultetų komjaunimo orga nizacijose. Nuolat aktyviai dirba Saulėtekio 'alėjoje įsi kūrę fakultetai", — kalbėjo sekretorė. Tačiau dar nemažai trūku mų Universiteto internacio nalinio klubo veikloje, dides nį dėmesį internacionaliniam darbui privalo skirti Gamtas, Chemijos, Filologijas. Istori jos fakultetai. Gal pati silpniausia vieta internacionaliniame darbe — metodinis internacionalistų ruošimas, dar gana dažnai atsakingas už internacionali nį darbą nežino savo darbo specifikos, kartais — net įpareigojimo pavadinimo.
GRUPĖSE
MOKYKLA
UGDYTI
..Universiteto uždavinys — ne tik ruošti aukštos kvali fikacijos, plačios erudicijos specialistus, bet ir ugdyti bei studento plėtoti kiekvieno gabumus. organizatoriškus Daugumai absolventų tenka vadovauti didesniam ar ma žesniam darbo žmonių ko lektyvui. Geriausia vadovo mokykla — praktinė, aktyvi ir {vairi visuomeninė veikla. Visuomeninį politinį studen tų aktyvumą skatina ir kar tu kontroliuoja Lenininės įs kaitos ir VPP sistema“, — mintys iš ataskaitinio prane šimo. Nemažai buvo padaryta to bulinant šias darbo formas. Beit vėlgi — ne iki galo. Daugelyje akademinių gru pių VPP valandėlės prilygs ta poldtinformacijoms, kom jaunimo susirinkimams. Ne vieną tokį pavyzdį konfe rencijai pateikė Matematikos fakulteto komjaunimo orga nizacijos sekretorius Bronius Aismontas. Geram VPP dar bui dar trūksta metodinės medžiagcs. B. Aismontas kalbėjo apie dar vieną jaudinančią pro blemą: asmeninius kompleksi nius planus. Labai dažnai šie BENDRABUČIUOSE planai yra formalūs, įparei ,,Vien per paskutiniuosius gojimai ir įsipareigojimai — tik dėl pliuso plane. O juk mokslo metus už elgesio
TAMOSlUNAS ROMUALDAS, Prekybos fakultetas.
III kurso studentas —
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETO NARIAI 1. ANDRIJAUSKAS ARVYDAS, darbuotojas — kom jaunimo sekretorius. 2. ANDZIULEVIČIŪTE LOLITA, IF II k. — „KP" štabo viršininkė. 3. BARAUSKIENE EDITA, darbuotoja — įskaita ir na rio mokestis. 4. BALIUKONIENE LORETA, EKFF V k. — VU k/k instruktorius fMAK-as). 5. BAUSYS KĘSTUTIS-KAZIMIERAS, SC inžin. Darbi nio auklėjimo program. — sektorius. 6. BEKIS (BOBKOVA) LIUBOVE ARTEMJEVNA, FilF IR k. — Sefavimo sektorius. 7. DAUGIRDA SIGITAS, IF III k. — Dorovinio aukl. sektorius. 8. GRIGORJEVAS JURIJUS, TF III k. — Organizacinis . sektorius. 9. BALTRUNAITĖ JOLANTA, ChF UI k. Organizacinis
GERINTI
ATEISTINĮ
Paskutiniuose partijos nu tarimuose pabrėžiama ateisti nio darbo svarba Universi tetas turi ateistinio darbo tradicijas, kuTia naujas. La bai naudingas renginys — jaunųjų ateistų sąskrydžiai, vyksta įdomūs valka ra idisputai, susitikimai su ži nomais ateistais. Ateizmo propagandininkai ruošiami ir visuomeninių profesijų fakul tete. Deja, jų žinios mažai panaudojamos gerinant ateis tinį darbą akademinėse gru pėse.
TREČIASIS SEMESTRAS „SSB — studentų politinio aktyvumo pasireiškimo for ma, — kalbėjo Universiteto komjaunimo komiteto narys Kęstutis Baušys. Jau senokai gyvuoja tradicija, kad kiek vienas Universiteto studentas praeina šią darbinę mokyklą. Jąjr kelinti metai iš eilės džiaugiamės „Žilinais", „Tau ru", „Kernave". . . šiuose būriuose studentai puikiai dirba, turiningai ilsisi. Stu dentų būrių darbas buvo vertinamas pagal gamybinę ir visuomeninę-pol įtinę vei klą. Gražia tradicija tapo baigiamasis SSB vakaras, kuriame yra apdovanojami
geriausieji, dar kartą apta riami darbo vasaros rezulta tai. Svarbus klausimas — dar bo drausmė būriuose. Šie met nemaloni žinda pasiekė iš Jakutijos — Fizikos ketvirtakursis sulaikytas speku liuojant. Nemažai trūkumų burvo ir būrių finartsinėjeūkinėje veikloje. Talkos kolūkyje — taip pat svarbi darbinė mokykla. Rudens talkų organizavime diegiami SSB principai. Ta čiau jų diegimas užsitęsė, todėl darbo drausmė talki ninkų būriuose dar silpnes nė, negu SSB.
KOMJAUNIMO
AKTYVO UGDYMAS „VLKJS CK IX plenumas nurodė, kad reikia gerinti komjaunimo kadrų ir aktyvo parinkimą, auklėjimą. Mūsų nuomone, viena iš pagrindi nių priemonių reikia laikyti mokymo sistemos tobulini mą, kurį turime pradėti nuo programų, planų koregavi mo. .— mintys iš ataskai tinio pranešimo. .Ne vieną kartą Universiteto komjaunimo komitetas svar stė aktyvo mokymo proble mas. Nemažai yra nuveikę šioje srityje Matematikos, Ekonominės kibernetikos ' ir Finansų fakultetų komjauni mo komitetai. Tačiau per dažnai dar pa mirštamas grupių aktyvas. Ypač svarbu geTai parinkti komjaunimo aktyvą pirmųjų kursų akademinėse grupėse. Juk nuo jo darbo priklau sys, aT taps grupė tikru ko lektyvu ar bus tik formalus junginys. • DaT kantą vertėtų prakalbė ti apie akademinės grupės komjaunuoliškus renginius. Ataskaitiniai-rinkiminiai su sirinkimai prarodė, kad labai daug formalumo, prasyvumo sprrendžant svarbius gruprės gyvenimo klausimus. Nesi norėtų tvirtinti, kari viskas prr įklauso tik nuo gruprės ak tyvo, bet didelė dalis tiesos čia yra.
XXX
Ataskaitiniame pranešime, delegatų ir svečių pasisaky muose buvo daug kalbama apie pagrindinius darbus, problemas. Konferencijos nu tarime — nauji darbai. O kaip jie bus atlikta, priklau sys nuo mūsų. Janina PRANKAITt
sektorius. 10. JOK0BAITYTE EGLĖ, EKFF III k. — Ateistinis sektorius. 11. JUKNYTE RIMA, darbuotoja — Ateistinio lav. sek torius. 12. KAŽUKAUSKAS VAIDOTAS, FF aspirantas — VPP Ir Lenininė įskaita. 13. KUPLIAUSKAITE DANUTE, MaF HI k. — Agitaci nio propagandinio d. sek. 14. MEDEISIUS VIDAS, darbuotojas — Darbo bendra bučiuose sek. 15. MONKAUSKAITE ALMA, MF V k. — Internaciona linis auklėjimas. 16. NUGARAITE AUDRONE, IF asis. — Mokslo sekto rius. 17. PRANKAITE JANINA, IF V k. — „T.S." redak torė. 18. STAIGIS RIMGAUDAS. MF IV k. Sportinio darbo sektorius. 19. SKINDERSKIS VALERIJUS, PEF UI k. — Karlnlopatriotinio darbo sektorius. 20 SYVYS RAIMUNDAS, darbuotojas — VU k/k sekr. pav. org. darbui. 21. VALIUKEVIČIUS EGIDIJUS, darbuotojas — VU k/k sekr. pav. ideologiniam darbui.
3
PROLOGĄ S Nr12 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
HILU RAND NOKTIURNAS Visus jausmus surado mūsų gudriai, uždėjo ant kaktos gyvybės skaudžią žymę naktis ankštoj aksomo juodo suknioj.
Kai apšvietė rytas dangų Tada paaiškėjo vardai Kai nušvietė aušros dangų Pabudo iš sapno veidai
Ir kastanjetės kaukšėjo užkilmę, jai tyliai šokant. Tąsyk išsigandom vėlei, kuomet, apgaudamas save ir minią
Diena nusigiedrijo mūsų Pilna buvo saulės dvasia Diena nusigiedrijo mūsų Gyvybės buvom tąsa
sapnu vagis iš tų tamsybių (kėlės — mėnulis. Kam užmigt nelengva —. tarsi šauktų — lai saugoja kantrybę savo sieloj,
aušrinės dar ilgai reikės palaukti.
Mes ėjom ir ėjom prieš kalną Keliai mūsų tiesės aukštyn Kai ėjom ir ėjom prieš kalną Mūs jėgos išaugo stipryn
REIN RAUD
Šerdis
Mes pralaimėt nemokėjom Mūs akys žaibavo ugnim Kai pralaimėt nemokėjom Mokėjom auksą paimt
užuost aš galiu žemės sielą kai lokį menu savyje kelius mano riša ir sieja erelių vadai’danguje
Geresnės žmonos mums teko Geresnė žemė ir kitkas Kai žemė geresnė mums teko Valdovai turėjo nutilti
Lapkričio 9—11 d. universitete svečiuosis grupė jaunų jų rašytojų iš Estijos. Svečiai dalyvaus lestivalyje „Filo logijos ruduo-84". Šia proga literatų būrelis paruošė įų publikaciją. Pažodinius eilėraščių vertimus atliko šios grupės vadovas Reinas Raudas. Literatūrinis vertimas ir redakcija — literatų būrelio narių: A. Katkevičiaus, V. V. Landsbergio, L. Jakimavičiaus, V. Daškevičiaus.
žvaigždžių šviesoje jeigu eičiau ar rasčiau joje dar takus ar pelkės akivaran leisčiaus pradžios palytėti laikų
PEETER JOONATAN jūra yra dainų knyga tarp dvieju lietų sutelpa KARTA ilgesnės nei žmogaus gyvenimas eilės
Vėlai mes pabudom šįvakar Mes ėjom iljjai nakty Be tikslo buvo mūs takas Kai ėjom ilgai nakty
Tarybinis studentas
žinia — uodeguotoji šmėkla tatai gal pūtėjas baisus mirties liepsnose nėra nieko tiktai mano žvilgsnis blausus ar visgi pažinsiu aš viską ar tiesą tuomet teks suprast kai laivą atgal nuplukdysiu aliejaus išgersiu upes
AITA KIVI
VAKARO DAINA
palietęs susivėlusius 6apne medžius šukuojas plaukus vėjas tik atgijęs ir leidžiasi geismai prarandantys vaizdus prie pat nakties kasu juodųjų gijų ir oras kurčias girtas nuo giesmių saldžiu tirštėdamas ropoja ir vilnija norėdamas kaip šuo pasprukti pamažu iš ežero ledinės karaliio6 tada atrišusi karčius tamsius diržus svaigiuosius pynė mėnuo juos ir vijo sukioja žiemėje aksominius raiščius naktis kurios ir vėlei nepavijom
JUHAN HABICHT
O buvo ilgi mūs keliai Viršun lemties nešė luotas Tai buvo .ilgi mūs keliai Giedojo širdy skardus juokas
Dabar amžini — žinojom gerai ANTS VILL
Nostalgiška šviesa
XXX ant kalno sėdi vyras ir dainuoja dainuoja garsiai jis kursto laužą ir geria degtinę kalnas iš tikro aukštas o daina škambi nusileido saulė tamsoka artėja naktis tai vyro daina sau pačiam kelyje i žvaigždes ir ji skambės dar ilgai o pakalnėje didelis kaimas miega
MAX HARNOON
DEBESYS I 'Ir kuomet tu pabusi ryte, kuomet aš būsiu toli”, pasakė Fagahan, „žiūrėk pro langą: danguje yra daug visokiausių debesų. Aš irgi rytais visados stebiu debesis". II Ryte Sisza pro langą žiūrėjo j debesis. III „Labas", pasakė Fagahan. „Labas", atsakė Sisza. „Ar matei", paklausė Fagahan. „Mačiau", atsakė Sisza.
KAIRE PUUMETS
XXX
jūra yra atversta knyga į ją kiekvienas užrašo savo likimą sidabrinės žuvėdros kableliais didelė moteris stovi krante horizontas suveržtas diržu o iš balto ąsočio jos rankoj tyška laikas ant sūrių akmenų
DĖMESIO!
Skelbiame bendrą WU ir WPI literatų kūrybos konkursą, skirtą S. Nėries gimimo 80-mečiui. Prozos, poezijos ir dramos kūrinius prašome patelkti liet, li teratūros katedrai (Fil. lak.) iki š. m. lapkričio 11 d. LITERATŲ BŪRELIO VALDYBA . LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA
Drėgna naktis lyg pavasa rio, lyg vasaros, tu eini iš draugo, vaikštinėji, tiesiog mėgaujies šiuo tykiu užkam piu ir tuo, kad nors paikinai išsivadavai nuo rūpesčių. Nuo ryto iki vakaro, per visą dieną, tik viena kitą kartą pakildamas, tu sėdėjai už stalo ir žiūrėjai j lietų, kuris išprausė ankstyvą pa vasarį iki veriančiai žalios spalvos; tiesa, kai į visa tai žiūri valandų valandas, pa vasaris ima atrodyti vis la biau atstumiantis ir slegian tis. Žiūrėdamas į lietų tu stengeisi vis labiau įsikasti į vaikystės prisiminimus, o tai būvo visai malonu — juk kaip tik vaikystėje patiri pa čius saldžiausius išgyvenimus, kokie menki jie mums be atrodytų vėliau, — bet tuo pat metu tai buvo nelengvas ir erzinantis užsiėmimas, to dėl, kad tu nutarei parašyti apsakymą apie kokį nors ryš kų prisiminimą, o jei pavyks, tai apie patį ryškiausią, ir apie tai, kaip tu į visa tai žiūri dabar. Kaip tą daryti tu žinojai, etalonai stovėjo knygų lentynose, nuo Goldingo iki Lutso, visi jie ieš kojo atminty kažko svarbiau sio, o dabar tie patys klausi mai kankino tave. Draugui galima buvo pasa kyti, kad ištisą dieną bran dinai auginai šią idėją, nors pats žinojai, kad dar ilgiau — gal dvi ar tris dienas. O dabar, kai tu ištisas valandas žiūri j lietų, ant popieriaus neatsiranda nei viena eilutė. Per pertrauką tarp liūčių tu, atsargiai žengdamas ir aukštai keldamas kojas, pavaikštinėjai aplink namą, su pasibjaurėjimu žvilgčioda mas į sraiges ir lietaus slie kus, kurie iššliaužė į šviesą su panašiais ketinimais, kaip ir tu — gal kaip tik dėl to jais ir bjaurėjaisi. Tada tu pagaliau įsitikinai, kad nie ko tą dieną nebeparašysi, kad mintys susijaukė ir tapo tau nebepaklusnios; ir vil
damasis, kad prošvaistė tarp lietų užtruks dar nors pus valandį, tu išlėkei pas drau gą. Nežinau pas kokį, jų nemažai yra, o gal tu turi ir tikrą, vienintelį draugą, tik jei jis gyvena kitame miesto gale, ar dar blogiau — kitame mieste, gali nelai kyti jo savo draugu, tuo la biau šiokį vakarą, pertraukoj tarp liūčių. Nežinau aš, su kuo tu susi tikai — ar priskyrė jis visus pasaulio sielvartus, o tarp jų ir tavo kūrybines kančias, prie praeinančių smulkmenų, ar pagyrė tavo naują, dar neišdėstytą popieriuje suma nymą, ar jūs tiesiog papras tai praleidot vakarą, gėrėt kavą, klausėt pageidavimų koncerto ir net dalį vidur nakčio programos. Tačiau štai susitaikai su tuo, kad nesugebėjai rasti ir išsakyti žodžiais to, paties svarbiausio ir nuostabiausio iš praeities; tu eini namo ir staiga pama tai keistą statinį. Tu prieini artyn ir supranti šios užbu riančios iliuminacijos paskir tį. Tu sustoji ir gėriesi šilt namiu, švytinčiu melsvai bal ta šviesa nepermatomoje, sunkioje lietingoje naktyje. Tu matai, kaip dienos švie sos lempos išskiria ozoną, kuris pasiekia ir tave, o aliuminio ir plastiko statinį paverčia stebuklų pilim. Ir vėl, dar ryškiau, - negu per praėjusias dienas prisi
minimai atgaivina vaikystės paslaptingumą: mylimus ir neapkenčiamus žmones, šu nis, žaidimus žvalgais už kampiose gatvėse, šokių pa moką pradinėj mokykloj, dū kimus pavasariniam miške, tokius nuostabius, kad ap miršta širdis; sudaužytą lėkš tę su pieštu obuoliu, virš jos guodžianti motinos ranka, ir staiga — neaišku iš kur at siradęs lentų tiltelis per kažkokį upeliuką. .. Tikriausiai tavo vakarinis pašnekovas buvo cinikas, ar ba nors realistas, nes tu ryžtingai nutrauki prisimini mų siūlą — ši diena svarbes nė už vakarykštę; tai, kas buvo vakar — galėjo būti, o tai, kas šiandien — turi būti. Tu apsigręži ir skubiu žingsniu vėl grįžti pas drau gą. Žadini jį, išbaidydamas pirmąjį miegą, paverti juo kais ankstesnes dejones dėl kūrybinių kančių, aiškini, kad pamiršai svarbiausią, kad buvai atėjęs pasiskolinti fotoaparato ir visko, ko rei kia fotografavimui. Jis nieko dorai nesupranta, bet atneša viską, ko tu prašai. Neatsi sveikinęs leki atgal, prie fosforescuojančio šiltnamio. Jau pradėjo lynoti, bet tau tai nė motais, įsitikinęs, kad nėra šuns, perlipi per tvorą, ati darai fotoeksponometrą, fik suoji šviesos srautą, žings niais matuoji pastato ilgį ir plotį.
Lietus įsilyja visu smarku mu, kelioms minutėms pri gęsta gatvų lempos, tu tie siai per pelkes bėgi namo, permirkęs iki siūlo galo. Už kalti kavai vandens ir tuoj pat apie tai užmiršti, susiran di mokyklinį vadovėlį ir su pranti, kad ne taip paprasta — šviesą perskaičiuoti j elektros energijos išlaidas, o po to — į kapeikas, rublius, dešimtines. . . Rezultatas pri trenkia ir tu tikrini viską iš naujo, sumeti pagal turgaus kainas: pomidorai? apelsi nai?? bananai??? Kiek būna tamsių naktų, kiek tęsiasi augalų augimas. Galimybė viena — rožės; stebuklų pi lis, tikriausiai pilna rožių, kaip ten bebūtų, stebuklai atsiranda iš žemės. Įmonė tau vis dar atrodo nerentabili, tą pačią minu tę vis klausi savęs — ar ne galėtų kas nors nakties ap šviesti vien dėl šio nuosta baus reginio; jėigu gilų vi durnaktį praeivis nors vieną kartą ras nusiraminimą šia me pieniško baltumo švytėji me — matysi, kad tikslas pasiektas. .. Kaip tik tuo me tu kažkas trakši ant dujinės plytelės: vanduo išgaravo, dabar kavinuke sluoksniuojasi nuosėdos. Tai tave graži na Į realybę; tu skaičiuoji iš naujo ir iš naujo, ir tik paskutinę akimirką, prieš nugrimstant į sapną, tau ding teli: pramoninė srovė.
Tarybinis
studentas
4
Viktoriną skelbia VVU komjaunimo komitetas, TSKP istorijos, Mokslinio komuniz mo studentų mokslinis būre lis. Kviečiame dalyvauti vi sus Universiteto studentus ir darbuotojus. Į klausimus ga lima atsakyti individualiai ir kolektyviai. Atsakymuose tu ri būti nurodyta studento pa vardė, vardas, specialybė, kursas. Kiekviename atsaky me reikia pažymėti šaltinius, kuriais buvo naudotasi, ieš kant atsakymo. Kolektyviniai atsakymai (kuriuos atsiųs daugiau kaip du studentai) bus vertinami atskirai. Komi sija, kurioje dalyvaus 4 dės tytojai ir 5 studentai, kiek vieną atsakymą vertins 3 balų sistema. Viktorinos re zultatai įeis į Universiteto komjaunimo ir jaunimo są skrydžio rezultatus. Bus ski riami šie apdovanojimai: I vieta —- kelionė j socia listinę šalį su tarptautiniu SSB. II vieta — turistinis kelia lapis po TSRS.
DĖMESIO!
DĖMESIO!
UNIVERSITETO VISUOMENĖS MOKSLŲ VIKTORINA, SKIRTA TARYBINĖS LIAUDIES PERGALĖS DIDŽIAJAME TĖVYNĖS KARE 40-MEČIUI III vieta — vertinga dova na. Yra trys paskatinamieji prizai. Įdomiausi atsakymai bus spausdinami „Tarybinia me studente". Atsakymus siųsti į VVU komjaunimo komitetą iki 1984.12.17.
Viktorinos klausimai 1. Kokios svarbiausios TSRS pergalės Didžiajame Tėvynės kare priežastys ir šaltiniai? 2. Kiek TSKP narių žuvo Didžiojo Tėvynės karo me tais ir kaip išaugo partijos eilės 1941—1945 metais? 3. Kokie jums žinomi pro letarinio solidarumo su TSRS pavyzdžiai Antrojo pasauli
nio karo laikotarpiu? 4. Kur Tarybų Lietuvos teritorijoje prasidėjo Raudo nosios Armijos veiksmai pir mąją karo su hitlerine Vo kietija dieną? 5. a) Koks yra lietuvių tautos indėlis į tarybinės liaudies pergalę Didžiajame Tėvynės kare? b) Kada ir kur buvo, su formuoti lietuviškieji kariniai junginiai, kur jie baigė kari nius veiksmus? Kas buvo jų vadai? 5. Kokius nuostolius Di džiajame Tėvynės kare paty rė: a) Tarybų Sąjunga, b) Tarybų Lietuva? 7. Kokie buvo fašistinės
Vokietijos politiniai tikslai ir kariniai planai užpuolant Ta rybų Sąjungą? Kokį likimą fašistiniai grobikai buvo nu matę lietuvių tautai? 8. Kuriais metais ir kokia valstybė pirmą kartą žmoni jos istorijoje uždraudė karo propagandą savo šalyje? 9. Klek lokalinių karu bu vo po II pasaulinio karo ir kiek juose žuvo žmonių? 10. Ar galima išvengti pa saulinio karo šiuolaikinėje epochoje? 11. Išvardinkite svarbiau sias Tarybų Sąjungos vyriau sybės iniciatyvas, siekiant išsaugoti talką IX dešimtme tyje. 12. Kokius žinote Lietuvo je muziejus, kuriuose vaiz duojama Didžiojo Tėvynės karo istorija? 13. Išvardinkite Didžiojo Tėvynės karo dalyvius: a) Universitete, b) jūsų fakultete. Pasiūlykite, kokia tema ir kaip surengti naują visuome nės mokslų viktoriną Uni versitete.
Talkas kolūkyje prisiminus... Atrodo, visai neseniai būriavomės prie Universiteto, į autobusus nešėme lagaminus, spėliojome, kaip mus sutiks kolūkiečiai. Ir štai — mes vėl paskaitose. Tik retkar čiais prisimename kolūkio laukus, vakarus prie laužo, keptas bulves.. . Smagu buvo kalbėtis su Matematikos fakulteto talki ninkų vadovais: gerai pa dirbėta, turiningai praleistas laisvalaikis. IV kurso stu dentas Romas Robačevskis pajuokavo; atseit, gerai bū tų, jei dar kartą į kolūkį... Daugumai būrių vadovavo patys studentai. Kai paklau siau, ar sunku būti vadovu, tik nusišypsojo — vienas malonumas! Romui atrodo, kad visai nesunku vadovauti būriui, kai pats esi studentas. Žinai, ko nori draugai, kaip geriau organizuoti jų darbą, poilsį. Suprantama, reikia ir patirties. Kiekvieną vakarą buvo išaiškinami tos dienos darbo rezultatai. Iš pradžių pats studentams sakydavęs, paskui — Jo klausdavę. Ir stengdavosi visi padaryti daugiau negu vakar. R. Robačevskis vadovavo trečių-ketvirtų kursų studen tų būriui, dirbusiam Utenos rajono Pakalnių kolūkyje. 40 studentų prikasė apie 400 t bulvių, uždirbo 5200 rublių. O po darbo pagelbėdavo pagalbiniame ūkyje. Krašto tyrines vakarones organi zuodavo. O kokia buvo gry bų puota! Kitas būrys dirbo „Uborevičiaus" kolūkyje. Talkininkų penkiasdešimtukui vadova vo A. Vikšrą ir A. Andri jauskas. Talkininkai surinko 450 t bulvių. Šio būrio stu dentai daug keliavo: pabuvo jo Anykščiuose, Ignalinos, Zarasų rajonuose, lankėsi Utenos trikotažo fabrike. Va karais rengdavo jumoro, poezijos, dainų vakarus, draugaudavo su vietos jauni mu. Sako, ne vienam kol-
ūkiečiui net ašara nuriedėjo atsisveikinant su studentais, o valgyklos darbuotojos pa kvietė visada užsukti, iei kelionėje išalktum. Daugeliui studentų talka kolūkyje — ne naujiena. Kai kuriems jau ir paskutinė. Tik pirmakursiams — tai dar vienas žingsnis į studentišką gyvenimą. Taikomosios matematikos pirmojo kurso talkininkams vadovavo A. Šermokas. „Šaunūs fuksai!" — toks va dovo atsiliepimas. Pirmakur siams talkos kolūkyje ypač reikalingos. Juk kaip tik kol ūkyje surandi tikruosius draugus, čia tvirtėja ir nau jas kolektyvas. .. .Tai tik mažytės prisi minimų ir įspūdžių nuotru pos. Norisi palinkėti, kad matematikai ir ateityje iš tal kų grįžtų su puikia nuotaika ir gerais prisiminimais. Gytė SURVILAITE
Gintaras Skominas 1984 m. spalio 25 d. autokatastrofoje žuvo Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto Ekonominės infor macijos katedros asistentas, TSKP narys Gintaras SKO MINAS. SKOMINAS Gintaras, Vil helmo, gimė 1960 metais va sario 23 dieną Vilniuje. 1978 m baigė Vilniaus 23-ąją mo kyklą. Tais pačiais metais įstojo j VVU, studijavo eko nominės informacijos mecha nizuoto apdorojimo organi zavimą. Mokėsi tik gerai ir labai gerai, dirbo mokslo ti laiką katedroje pelnė kolegų riamąjį darbą, perskaitė ne pagarbą už dalykiškumą ir mažai pranešimų studentų darbštumą, jaunatvišką ryž mokslinėse konferencijose. tą ir energiją, buvo mėgia Aktyviai dalyvavo Universi mas studentų kaip dėstytojas teto ir fakulteto visuomeni ir vyresnysis draugas bei niame gyvenime. Pirmame patarėjas. kurse buvo grupės komjauni G. Skominas apdovanotas mo sekretorius, nuo antrojo VLKJS CK ženkleliu „Už kurso — specialybės kom labai gerą mokymąsi“, LLKJS jaunimo biuro narys, nuo Vilniaus miesto Lenino ra ketvirtojo — fakulteto moky jono komiteto ir VVU komi mo ir auklėjimo komisijos teto Garbės raštais. narys. Skaudi nelaimė ištiko mūsų Aktyviai dirbo studentų kolektyvą. Tragiška mirtis iš statybos būriuose: 1979 me plėšė iš mūsų jauną moksli tais respublikoje, 1981 me ninką-komunistą, vos pradė tais _ išvažiuojamajame bū jusį savarankišką gyvenimo ryje Gagarino mieste, 1984 kelią, kuriame turėjo būti metais buvo vadas SSB Ja daug gražių darbų ir siekių. G. Skomino atminimas il kutijos ATSR. 1983 m. baigęs Universite gam išliks mūsų širdyse. EKFF DEKANATAS IR tą, G. Skominas pradėjo dirb VISUOMENINĖS ORGA ti Ekonominės informacijos NIZACIJOS. katedroje, aktyviai įsijungė EKONOMINĖS INFOR Į mokslinį, pedagoginį ir vi MACIJOS KATEDRA. suomeninį darbą. Per trumpą
Jūsų laukia įdomi profesija
A. Zilionytės nuotraukose: talkininkai
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
ANTRĄ KARTĄ —
MaF — I k. I. Vaikutytė, II k. D. Žvaliauskaitė, III k. G. Popovas. FF — IV k. S. Bričkus. Fil. F — I k. E. Raila, B. Šinkūnaitė, D. Tutlienė, II k. J. Skrebutėnaitė, A. Anlsimova, Z. Chandrikova, L. Cechanovič, III k. D. Valiukevič, V. Jankauskas, A. Lesevičiūtė, A. Stankaitytė. PF — III k. L. Blažys, A. Bogumila, A. Bražinskas, V. Šllževičiūtė.
ČEMPIONAS
Alytuje įvyko II LTSR šaškių kompozicijų sprendimo pirmenybės, kuriose antrus metus iš eilės nugalėjo VVU matematikos fakulteto IV kurso studentas Viktoras STUDENCOVAS. Sis jauno,
matematikai.
gabaus šaškininko pasie kimas — neatsitiktinis. Viktoras daug dėmesio ir laiko Skiria pamėgtai sporto šakai, seka naujaušią šaškių literatūrą, nuolat dalyvauja įvairio se šaškių varžybose, A. KAČIUSKA LTSR šaškių federacijos kompozicijos komisijos pirmininkas
„Užtikrinti aukštą busi mųjų specialistų idėjiniopolitinlo ir dorovinio auklė jimo lygį, skiepyti kiekvie nam studentui gilų partijos ir valstybės politikos supra timą". (Iš Lietuvos KP Centro Komiteto XVI plenumo 1984 m. spalio 17 d. nu tarimo) Vykdant šį nutarimą ne mažas galimybes turi Uni versiteto Visuomeninių pro fesijų fakultetas, Jis jungia vienuolika skyrių, kuriuose visi studentai gali įsigyti įvairias reikalingas visuo menines profesijas. Į Visuomeninių profesijų fakultetą naujų narių priėmi mas vyks iki lapkričio 15 dienos šia tvarka: ORATORINIU MENŲ MO KYKLA — Ateistinis propa gandos, Jaunojo lektoriaus ir Komjaunimo organizatorių mokyklos, busimieji klausy tojai kreipiasi į savo kurso grupių komjaunimo sekreto rius. SKYRIAI: BUITIES KULTŪROS — kasdien nuo 13 iki 14 vai., arba ketvirtadieniais nuo 18 iki 20 vai. Telefonas 62-60-04. GAMTOS APSAUGOS — į kurso grupių komjaunimo sekretorius, arba — Gamtos fakulteto Botanikos ir Gene
tikos katedrą (Gamtos ap saugos skyriaus vadovą doc. V. Raškauską. Telefonas 63-28-64). KRAŠTOTYROS — renka si kiekvieną trečiadienį į Filologijos fakulteto 93 au ditoriją 19 vai. KULTŪROS PAMINKLU APSAUGOS — į pirmą kur są bus priimami tik_ kitais metais (priėmimas vyksta kas antri metai, šiemet pa skaitos — antrakursiams). MENO PROFESIJŲ — re komenduoja ir nukreipia an samblių vadovai. SPORTO — į Medicinos fakulteto, Fizinio auklėjimo ir sporto katedrą. Sporto skyriaus vadovą vyr. dėsty toją Į S. Strazdą. Telefonas 63-32-46. TURIZMO — j Sporto ka tedrą, Turizmo skyriaus va dovą, vyr. dėstytoją V. Dumbravą. Telefonas 74-79-79 VERTĖJŲ - KONSULTAN TŲ — Į pirmąjį kursą pri imami nuo antrojo semestro pradžios, t. y. 1985 m. va sario mėnesio. Visiems, norintiems Įsi gyti visuomeninę profesiją pagal savo pomėgius bei sugebėjimus, siūlome kreip tis nurodytais adresais.
attarm
tei R. Barščevičiūtei lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 831227, išduotą PEF studentei Inai Lisofskytei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811177, išduotą 1F studentui Gediminui Bendaravičiui, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 811405, išduotą PEF stu dentui Mariui Lynikui, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 830074, išduotą MaF studentui Rimui Šabrinskui, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810208, išduotą MaF studentui Genadijui Kaštalianovui, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830799 išduotą Filologijos fakulteto studen
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 11759. Iškilioji spauda. spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2866. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. «CoBercKHH CTyfleHT» — opraH napraoMa, peaTopaTa, aoMHTeTa aoMCOMOna, npocpHOMa opųeHOB TpyflOBoro apacaoro 3HaMeHH m flpyraėbi HapoflOB BanbHioccaoro yHHBepcHTera hm. B. Kancyaaca. Ha hutobchom S3biae. PepaaTop R. flpaHaaMTe.
VISUOMENINIU PROFESIJŲ FAKULTETO DEKANATAS
Redaktorė J. PRANKAITĖ