visų
Salių proletarai, viėnykites1
CaRMBOS
ŠIAME numeryje : AR PAJĖGSIU GERIAU DIRBTI?
XXX PARTINĖJE ORGANIZACIJOJE
XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
198 m. lapkričio
”12 diena,
Nr. 33 (1212)
IS POEZIJOS SĄSIUVINIŲ
Kaina 2 kap.
PENKIASDEŠIMT TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO,
TREČIOJI
SAVAITĖ:
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO, TSRS MINISTRŲ TARYBOS TARYBŲ
PRANEŠIMAS
TURKMĖNIJAI
Tarybų Sąjungos komunistų partijos Centro Komitetas, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumas ir TSRS Ministrų Taryba su giliu liūdesiu praneša partijai ir visai tarybinei liaudžiai, kad 1982 metų lapkričio 10 dieną 8 valandą 30 minučių ryto staiga mirė TSKP Centro Komi teto Generalinis Sekretorius, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Leonidas BREŽNEVAS. Leonido Brežnevo — didžiojo Lenino žygio ištikimo tęsėjo, karšto kovotojo už taiką ir komunizmą — vardas visada bus gyvas tarybinių žmonių ir visos pažangiosios žmonijos širdyse. i
REVOLIUCIJOS SUKAKTIS
Lapkričio 7-oji. Nuo anks tyvo ryto Kutuzovo aikštėje būriuojasi Universiteto dės tytojai, darbuotojai, studen tai. Lauke stovėti ne itin malonu — spaudžia šaltukas. Tačiau šventės dieną niekas jo nejaučia. Visi linksmi, žva lūs. Žvelgiu į besišypsančius veidus. Kodėl jie švyti? — Kodėl? — klausia busi moji bibliotekininkė Rasa Armečiūtė, — Malonu žengti draugų būryje ir džiaugtis mūsų laimėjimais. 9 valanda. Tvarkingai iš sirikiuoja studentų kolonos. Jų gretose nemažai pirmakur sių. Pirmą kartą žygiuoti su studentais — garbė. Vieni su vėliavomis, kiti su šūkiais pa traukia Į šventinę demonst raciją. Šventinė eisena įpusėjo. Ateina eilė pražygiuoti ir mums — V. Kapsuko univer siteto studentams. Šventės dalyviai jau iš tolo pamato mirgančias mūsų studentiškas kepuraites. Valdas KASPERAVIČIUS Foto J. Juknevičiaus.
Turkmėnija — pati pie čiausia, viena iš didžiausių pagal plotą (488.1 fūkst. km2), rečiausiai apgyventa (gyventojų skaičius nesiekia 3 mln.) ir turinti bene didžiau sią gyventojų prieaugį są junginė respublika. Keturiuo se penktadaliuose Turkmėni jos teritorijos, kurioje laisvai tilptų septynios Lieluvos, plyti Karakumų dykuma Žodis „turkmen" pirmąkart paminėtas X amžiaus arabų literatūros šaltiniuose, — taip vadinamos tiurkų gentys. XIV—XV a. susiformavo turk mėnų tauta, jau turinti savo kalbą, kurios pagrindą suda rė oguzų kalba, papročius, klajonių teritoriją. XIX am žiuje ir Londonas, ir Peterbur. gas pažino klajoklių žemės medvilnės ir naftos, avių kailių vertę, kainą. 1881 m. Rusijos sudėtyje įsteigiama Užkaspijo sritis. Turkmėnai kovojo kaip liūtai, bet neatlaikė patrankų šūvių molinės tvirtovės. Paskutinė krito achaltekinų genties Geok tepė. Tarybų valdžia Turkmėni joje paskelbiama 1917 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Pilkšvi Karakumų smėlynai mena žiaurias kovas su už sienio interventais, eserais, basmačiais. Netoli Krasnovodsko, geležinkelio pralankoje 1918 m. rugsėjo 20 die ną buvo sušaudyti 26 Baku komunarai. 1924 m. spalio 27 dieną susikūrė Turkmėnijos TSR. Dauguma Turkmėnijos mies tų visai jauni, įkurti prieš gerą šimtą metų, štai kad ir sostinė Ašchabadas, įkurtas 1881 metais kaip karinis įtvir tinimas prekybos karavanų ke lių tarp Rusijos ir Persijos sankryžoje. Sparčiau miestas ėmė augti po to, kai 1885 metais buvo nutiestas Už kaspijo geležinkelis. Ašcha badas, užsiglaudęs Kopel. Dago papėdės oazėje, naujai atgimė po 1948 metų žemės drebėjimo, pasidabino šiuo laikinės architektūros pasta tais. Tai gražus, turtingas mokslo ir kultūros centras. Respublikinėje bibliotekoje saugomi XVIII—XIX a. furfc. menų poetų raštai, turkmėnų klasiko Machtumkulio (XVIII a.) rankraščiai. Apie dykumas mes nedaug žinom. Ir ne nuostabu. Ke liautojų knygose dažnai ran dame tokius apibūdinimus: dykuma — tai smėlio barcha nai, alinantis karštis, ne dažni gilūs šuliniai, mira žai, gyvatės, skorpionai."
Tad daugumai dykuma tar si Mėnulio žemė. Ir vis dėlto >4925 metais geologas A. Fersmanas, grį žęs iš ekspedicijos Liaudies Komisarų Tarybos posėdyje pareiškė: „Leiskite jums pra nešti, kad dykumos nėra". Taip, dykumos nėra. Dyku ma turtinga savo neįprasto grožio, augalų, gyvių, naf tos, dujų, sieros ir kitokių elementų, mineralų. Didžiau sias dykumos turtas — van duo. Sakoma, kad visa turk- , menų istorija vaikščiojo ta kais tarp šulinių. Didysis Karakumų kanalas įkvėpė gy. vybę naujoms oazėms. Van dentiekio gijos aprūpina van deniu nesuskaičiuojamas kara kulinių avių bandas, girdo vandeniu medvilnės laukus. Naftos ir dujų paieškų bokš tais, gamyklų kaminais ap kaišytas vakarinis Turkmėnijos pakraštys. Apie 1930 metus tarybiniai rašytojai vėl atrado seniai atrastą Vidurinę Aziją. At rado todėl, kad Tarybų val džia nuostabiai keitė tą kraštą. Pasirodė K. Paustovskio „Karabugazas", M. Loskutovo „Tryliktas karavanas" — dykumos užkariavimo metraštis. Gilios Turkmėnijos sąsajos ir su Lietuva. 1825 metais rytinį Kaspijos krantą, Mangyšlaką ir Balchanų kalnus ty rė E. Eichvaldas (1795—1875), vėliau buvęs Vilniaus uni versiteto profesoriumi. 1886 metais geologai K. Bogdanovičius (1864—1947), kilęs iš Trakų apylinkių ir V. Obručevas (1863—1956) mo kęsis Vilniaus realinėje gim nazijoje, vadovaujami I. Mušketovo, tyrė Užkaspijo geo logiją. Domėjosi Turkmėnijos gamta ir gyvenimu keliautojas K. Aris (1874—1941), profe sorius T. Ivanauskas (1882— 1970). Pagaliau pirmasis Man. gyšlako naftos žvalgas — geo logas Mykolas Bajoriūnas (1882—1940). Pažįsta Turkmėniją herpetologas A. Markevičius, žur nalistas E. Girčys. Žino turkmėnai Lietuvą. Ne vienam čia teko kovoti Didžiojo Tėvynės karo me tais. Žino E. Mieželaičio ei les, kurias išvertė didelis lietuvių bičiulis poetas Saparmuradas Ovezberdyjevas.
Parengė Stepas DEVEIKIS Ketvirtame puslapyje spaus diname pasakojimą apie ke lionę po Turkmėniją.