TEGYVUOJA DIDŽIOJI SPALIO SOCIALISTINĖ REVOLIU CIJA ~ SVARBIAUSIAS DVIDEŠIMTO AMŽIAUS ĮVYKIS! •
v/sų
Saliu
proletarai, vienykitės!
CrMiVBIIJIS
scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. lapkričio 4 d. t l
Nr. 33 (1017) Eina nuo 195TT m. Kaina 2 kap.
MOKSLAS IR MOKSLININKAI
Istorija nepripažįsta ir nepripažins ramybės. Netgi tada, kai socialiniai prieštaravimai galutinai išnyks pasaulyje ir vietoj būtinybės karalystės ateis, kaip išpranašavo K. Marksas, laisvės karalystė. Todėl Istorija myli savo sūnų — tarybinį žmogų. Jau šeši dešimtmečiai jis, nlekindamrs ramybės būvį, veržiasi pirmyn per tokias planetos audras, kokios jo pirmtakams buvo nepakeliamos ir neįveikiamos. Jis eina pirmyn, kad taptų komunistiniu žmogum — didžiu humanistu ir didžiu darbininku, didžiu Visatos keliautoju ir didžiu mokslininku. Dabarties tarybinis žmogus į tą ateitį veržiasi Įvairio mis kryptimis — gamyboje, politikoje, moksle, mąstvrae, moralėje, per visas negandas ir kovą jis gimsta komunisti niu žmogum. Visada tik kely, tik pirmyn ir niekur kitur. Septynioliktų metų ugny, trisdešimtųjų metų statybose, keturiasdešimtųjų metų skausme, septyniasdešimtųjų metų šviesiuose namuose. Dabarties svajonėse, rytdienos liki muose, šiandienos darbuose, ateities grožy įe. VISADA REVOLIUCIJOS KELY. Kukliu mūsų gyvenimo, mūsų minčin ir tikėjimo doku mentu tebūna ir šis laikraščio numeris, kuiį Parengė trys redakcijos — Vilniaus Pedagoginio instituto „Tarybinio pedagogo", Vilniaus Inžinerinio statybos instituto „Inžineri jos" ir Vilniaus V. Kapsuko universiteto „Tarybinio studen to". Te ir šis numeris, mūsų dovana Didžiajam Spaliui, stoja Revoliucijos rikiuotėn, skelbdamas jaunystės ryžtą ir galią kurti komunistinę visuomenę. Su Didžiojo Spalio šešiasdešimtmečiu, brangūs skaity tojai! Didelės laimės Jums!
VISADA REVOLIUCIJOS
KELIU Trijų aukštųjų mokyklų — VU, VPI ir VISI — studen tams pateikėme šiuos klausi mus: 1. Kodėl Dasirinkote šią specialybę? Kaip Įsivaizduo jat savo būsimą darbą. jo reikšmę visuomenei? 2. Kaip jūs suprantat pa sakymą — ..Būti reikalingam žmonėms"? 3. Kas yra laimė? 4. Minime reikšminqą |ub<lieįu — Didžiojo Spalio 60mėtį. Kokie revoliucijos įvy kiai, metai, žmonės Įus la biausiai imponuoja ‘r kodėl? Kokia jaunimo vieta šių die Dasaulio ną revoliuciniame Pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius? 5. Nauja šalies Konstituci ja vadinama komunizmo kū rimo epochos manifestu. Kuo ji reikšminqa jūsų ir iūsu artimųjų qyvenimui? 6. Koki įžymių žmonių pošakį esate užsirašęs ar 1*1dėmėjęs? 7. Ko jūs labiausiai nel«en tiate? B. Jūsų mėqstamiąusia kny ga, muzikos kūrinys. metų laikas. 9. Kas it mokyklos va dovų, dėstytojų ius labiausiai mponuoja ir kodėl? Jūsų gy venimo idealas (Imonus, ku riuo sekate, iš kurio moko tės)? 1 O. Už ką jūs mylite savo aukštąją mokyklą?
Į anketos klausimus atsako Universiteto Matematikos ir mechanikos fakulteto V k. dudentas Lenino stipendinin kas Klemensas KIRSA.
1. Nepasakyčiau, kad malematiku panorau tapti iš karto. Mokykloje domėjausi daile (jai neabejingas ir dabar), vė liau — architektūra. Matematika rimtai susidomėjau derin toje klasėje. Tada galutnai suvokiau, kad galiu ;r privalau gilintis j skaičių ir formulių pasaulį. Dabar vyksta visų mokslų tikslinimas — matematizai'ja. Sakysime, tikimybių teorijos metodai taikomi ne tik gamtos, bet ir humanitariniuose moksluose. Pagaliau gilios analizės laukia daugybė grynosios matematikos problemų. Jauni mas čia gali daug padaryti. 2—3. Būti reikalingam žmonėms — didžiausia laimė. 4. Visi 60 metų, kuriuos išgyveno Tarybų šalis — neuž mirštami. Jie — mūsų pačių gyvenimas. Pirmieji penkmečiai, Magnltkos ir Komsomolsko statytojai. . . Lyg ledkalniai moks lo jūroje iškyla A. Koroliovo, I. Kurčiatovo asmenybės . . 2mogaus pasiaukojantis darbas, atskleidžiant žemės ir kos moso paslaptis. . . Viskam pradžią davė Didysis Spalis. Mūsų jaunimui būdinga naujos idėjos, netikėti sumany mai, mėginimas pertvarkyti, patobulinti pasaulj. Aš visada tikiu jaunais žmonėmis — kūrėjais ir kovotojais, kuriems mūsų šalyje patikėtos priešakinės revoliucijos tęsėjų gre?os. 5. Konstitucija atveria naujas perspektyvas tolimesniam mūsų visuomenės, gamybos ir mokslo vystymui, tuo pačiu ir žmogaus tobulėjimui. Tai labai svarbu. Tam reikalinga taika, kurios nuosekliai ir ryžtingai siekia mūsų šalis, taikios savo užsienio politikos principus įtvirtinusi naujoje Kons titucijoje. Šalies tarptautinis autoritetas, jos galia sudaro puikiausias sąlygas mokytis ir dirbti, optimistiškai žiūrėti j ateitį. Konstitucija — tai tikrumo jausmas, galimybė reali zuotis žmogaus sugebėjimams. 6. Turbūt Kantas yra pasakęs, kad „moksle yra mokslo, kiek jame yra matematikos". 7. 2monių abejingumo, veidmainiavimo, vartotojiško Žiūrio j gyvenimą. 9. Labai patiko mūsų rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus skaitos, jų tikslumas ir aiškumas. Profesorius moka sudonrrnh klausytojus, apie sudėtingus dalykus pasakoja paprastai ir suprantamai. Tame dar kartę atsiskleidžia rektoriaus rūpi nimasis jaunimu, matematikos ateitimi. Imponuoja doc. Vyg. Paulausko darbštumas, didžiulis at sidavimas mokslui. 10. Mūsų Alma Mater negalima nemylėti. Juk lai sen'aus-ia šalies aukštoji mokykla. Jos pažangios tradicijos — tarsi tos šaknys, iš kurių Tarybų Lietuvoje išaugo .r suvešėjo didis mokslo medis — mūsų Universitetas. Po jo šakomis auga ir bręsta naujos studentų kartos, išsinešančios į gyve nimą ne tik žinias, ieškojimų aistrą. Čia išmokstame dirbti ir mąstyti, branginti ir puoseleti kultūrą, mokslą. Už tai jį tu rime gerbti.
Statybose— visa Lietuva
SU DIDŽIOJO SPALIO 60-MEČIU!
Žinomas respublikos ' agro nomas ir žemės ūkio moks Būdvytis lininkas Antanas kas pavasarį mažu lėktuvu Lietuvos apskrenda visos laukus ir iš anksto numato sėjos pradžią, prognozuoja būsimą derlių. Aš nežinau, kaip dažnai apžvelgia savo nuveiktus ir būsimus darbus kitas žinomas respublikos mokslininkas, architektūros daktaras Šešelgis. profesorius Kazys Tik ir peržvelgti tuos darbus nelengva. Šiandien profesorių sunku kitaip ir įsivaizduoti, kaip tik tarp VISI architektūros fakulteto studentų, kurių ne tiek jau mažai — apie pus ketvirto šimto, Profesoriaus vadovaujamoje gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedroje — projektai, brėži niai, maketai. Aplink — jauni, pilni gerų kūrybinių Profeso sumanymų veidai. rius visada pasitempęs, visa da, neprarasdamas jaunatviš kos energijos, dėmesingų akių žvilgsniu klausia: . Jei i gu mes nepadarysime, tai kas gi padarys?" Profesorius Kazys Šešelgis, kaip niekas kitas, turi teisę šitaip paklausti. Jau būda mas subrendęs žmogus, turė damas architekto diplomą, jis matė karo sugriautą Lie tuvą ir gerai suprato, kokie milžiniški darbai laukia tų, kurie liko ištikimi Lietuvos (Nukelta j 2 psl.)
Pirmūno paveikslo spalvos Apie įdomų studentų susi tikimą Maskvoje pasakoja VPI Užsienio kalbų fakulteto trečiakursė Komjaunimo sti pendininkė Jūratė BUKOTA1-
„Mūsų dienų studentas" — taip buvo pavadintas Lenino Komjaunimo stipendininkų susitikimas, įvykęs spalio 12—13 d. Maskvoje, „Komsomolskaja pravda" redakci joje. Tai pirmas toks rengi nys, kurio tikslas buvo suda ryti apibendrintą Lepino komjaunimo stipendininko paveikslą: sužinoti, kokiais principais, devizais vadovau jasi šie komjaunuoliai darbe ir gyvenime, kokie jų ateities planai. Iš Ufos, Novgorodo, Jerevano, Celiabmsko, Mask vos, Rygos susirinko busimie ji gydytojai, pedagogai, lakū nai, inžinieriai. Vilniaus Pe dagoginiam institutui atsto vauti teko man. Mes, 12 mūsų šalies aukštų jų mokyklų ir technikumų pa siuntiniai, susitikome pirmą kartą spalio 11 d. laikraščio redakcijos patalpose, Mėlyno joje salėje, kur įvyko šio renginio atidarymas. Dalyviai skaitė pranešimus apie savo darbo tradicijas. Ieškojome
atsakymų, koks turi būti Le nino Komjaunimo stipendi ninkas, kokios charakterio sa vybės mums trukdo gyvenime ir kokias mes norėtume išsi ugdyti, kaip mes suprantame laimės sąvoką. Karštos diskusijos vyko ir kitą dieną. Dalinomės patirti mi, kaip organizuojame Leni ninę įskaitą, VPP, sudarome asmeninius kompleksinius planus. Neužmiršome ir tru kumų — abejingumo mokslui, komjaunuoliškam jsipareigojimui. Didžiulį įspūdį visiems pa liko susitikimas su mokslo apžvalgininkais, Susidomėję klausėmės apie buvusius ir būsimus kosminius skridimus, jų perspektyvas ir uždavinius. I mūsų klausimus mokslinin kai pateikė išsamius atsaky mus. Diskutuodavome ilgai ir karštai. Laisvalaikio sninutėmis gėrėjomis gražuole Maskva.