PIRMAKURSI! AR ŽINAI, KAD STUDIJUODAMAS UNIVERSITETE, GALI ĮGYTI DAR VIENĄ — VISUOMENINI; PROFESIJĄ. KOKIŲ I SPECIALYBIŲ MOKOMASI VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. lapkričio
NEBŪKIME ABEJINGI Du mėnesiai: daup ir mažai ■— kaiD Dažiūrėsime. Bet studentu gyveni me. tai išties nemažas lai ko taroas. Pasinerkime i Dirmakursiu studijas. Ka tik. ..iškeoti" studentai, kuriu vaizduotėje dar ne išblėso egzaminu, krikštvnu isDūdžiai. iėio i sava rankiška. idomu ir Daslantinga ovvenima. Nėra šalia tėveliu. Jis ir io draugai — štai koks oasaulis suoa studentą. Nė ra. kaiD anksčiau namuo se būdavo, garuojančiu ant Dietų stalo valgiu — dabar reikia Dačiam rū pintis. VILNIUS. Vien tik tas žodis jaunuoliui sukelda vo žavėsi. įdomias iliuzi jas. Ir štai reali svajonė išsiDildė — iis studiiuoia Vilniaus universitete. Te atrai. diskotekos, alaus baras, kavinės — štai kas šiandien traukia iaunima. studentiia. Pagal iu sam protavimus. koks studen
tas. kuris neaDlanko šių. mano suminėtu renginiu. O mokymasis? Juk dau gelis studentu galvoja, kad mokytis reikia tik Der sesijas. Norėdami su sidaryti aiškesni vaizda. kaiD sekasi Dirmakursiams. Dabandvkime oa. analizuoti 2 oagrindinius mokymosi kriterijus — lankvma ir studijas. LANKYMAS. Rugsėjis ir soalis. Gražus šimeliais ruduo. Vienas mėnuo — studiiu. kitas — talkinin kavimas kolūkvie Pir makursiai vieni Drie kitu DritaDo. susirado drau gus. o kai kurie ir savo Driežus. bet kolektvvas susiformavo. ..Laikas iau eiti namo, 15 minučių praėjo" — šūktelėjo vienas iš vaiki nu. Ir visi. Dasiėme savo
5 diena,
daiktus, skubėjo išeit’. Bet tuo tarDU tarūdurvie pasirodė dėstytojas, kuii buvo sutrukdė svarbūs reikalai. Pasigirdo-nepasi tenkinimo gaidelės, rodos, kad juos stipriai nu skriaudė — nedavė ,.pavargusiems" studentams Dasiilsėti nuo mokslo. Oi kaip nenoriai lanko mos paskaitos! Turbūt daug itakos turi anksčiau minėtos kultūrinės prie monės. kurios, beie. priei namos ir po paskaitų, ta čiau dar daugiau, tikriau siai. lengvabūdiškas po žiūris i mokslą. STUDIJAVIMAS. Prieš seminarą: — Gal turi užrašus? — prišoka viena mergina prie geltonplaukio bernu, žėlio. kurio mintvs kovo ja nagai hamletiška dia. lopą: būti ar nebūti? — Iš kur aš galiu turė ti. iu:k aš oenktadieni bu vau pas draugus, šeštadie ni — alaus bare, o sek madieni — Vizbaro disko, tekoie. Per seminarą. Dės. tvtoias. peržvelgdamas įsikniaubusius i užrašus studentus, taktiškai Drašo. kad kas nors vyriškai oasielptu —- atsistotu ir
Nr. 32 (1211)
pakalbėtu. Bet iie nieko nepirdėio ir nematė, nes rankos ne tik laikė gal vas. bet ir užkišo ausis. Tada dėstytojas panaudo jo taktine gudrybe: pra dėjo' rašvmo priemone ..žvejoti" studentu pavar des Sis būdas nasiteisino. Bet galutinis rezulta tas nedžiuginantis.. . Aš paliečiau du pagrin dinius kriterijus, kuriais vra vertinamas studento mokymasis. Nedaug laiko liko iki Dirmuiu įskaitų, egzaminu. Norint gerai Dasiruošti. reikia pakeisti savo Dožiūri i studijas. Tad susimąstykime ir pa darykime reikiamas išva. das. A. JUOZAPATUS
FAKULTETE, SKAITYK 3—4 PUSLAPIUOSE
Kaina 2 kap.
TEGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SO REVOLIUCIJOS 65-OSIOS
CIALISTINĖS
METINĖS!
TEGYVUOJA LENINO KOMJAUNIMAS — PATIKIMAS
KOMUNISTŲ
PARTIJOS
PAGALBININKAS IR KOVINIS REZERVAS,
PRIEŠAKINIS
KOMUNIZMO
JAUNŲJŲ
KŪRĖJŲ BŪRYS! AUKŠTŲJŲ
MOKYKLŲ IR TECHNIKU
MŲ DARBUOTOJAI!
RENKITE IDĖJIŠKAI
UŽGRŪDINTUS, AUKŠTOS KVALIFIKACI JOS SPECIALISTUS!
Redakcijos prierašas: Iš TSKP CK §ūkių Žurnalistikos specialybės I kurso studentas A. Juo zapais savo rašinyje palietė kai kurias aktua lias studentu mokymosi problemas. Mieli pirma kursiai. o ka Jūs mano te? Ar sutinkate su raši nio autoriaus mintimis? Ka Jūs galvojate apie studijas? Pagal LTSR aukštojo ir spec. viduriniojo mokslo mi Rašykite mums, polemi nistro įsakymą Nr. 478 „Dėl vardinių stipendijų skyrimo zuokite, diskutuokite. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studentams" Lauksime Jūsų laišku. 1982/83 m. m. rudens semestrui", vardinės stipendijos pa
VARDINĖS STIPENDIJOS
skirtos šiems studentams:
V. Lenino stipendija
Netekome Antano Bimbos — Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto garbės daktaro, šis vardas jam buvo suteiktas 1962 m. už nuopelnus istori jos mokslui, j kurį A. Bimba įnešė svarų ir reikšmingą in dėlį. Jo visuomeninė, literatūri nė veikla, prasidėjusi Jung. tinėse Amerikos Valstijose 1913 m., aktyviai tęsėsi iki mirties beveik septynis de šimtmečius. A. Bimbos rašto palikimas — didžiulis, ir ga lėtume perfrazuodami pasaky ti, jog jis vienas atstojo visą įstaigą. Jo plunksnai priklauso apie 20 knygų ir kitų leidi nių, neskaitant daugybės pub licistikos raštų. A. Bimbos moksliniai polinkiai ir interesai pradėjo for. muotis ir plėtotis Valparaiso universitete (1915—1919), kur jis įdėmiai studijavo is toriją ir sociologiją. Rankraš čiuose yra išlikę tuo laikotar piu jo parengti ir Valparaise skaityti referatai, kurių dalis, jo žodžiais, iš „materializmo Aiškiaregio", istoriografiškai nagrinėjo ir socialinius klausi mus. Tad atkaklių studijų me. tais buvo padėti pagrindai A. Bimbos mokslinei veiklai, jos interesų krypčiai. Po Valparaiso universiteto jis labiau susidomėjo JAV istorija, ypač jos demokrati nėmis bei revoliucinėmis tra dicijomis, tais jos laikotarpiais,
Antanas Bimba ATMINIMUI įvykiais, reiškiniais, kurie buržuazinėje istoriografijoje buvo arba nutylimi, ’ arba tendencingai traktuojami Tai pirmiausia lietė JAV darbininkų klasės judėjimą ir kitus tos šalies praeities reiškinius. Apie juos stigo mokslinių darbų, ypač para šytų iš darbininkų klasės, marksizmo teorijos požiūriu ir pozicijų. Atlikti tokį tyri nėjimo darbą reikalavo ir JAV revoliucinio komunisti nio judėjimo teorijos ir praktikos poreikiai. šitai itin svarbu buvo padaryti JAV lietuvių pažangiojo ju. dėjimo interesams, nes tos srities darbų lietuvių kalba be veik visai nebuvo. Iš gana plataus A. Bimbos vnokslinio palikimo šiuosyk pažymėtume du jo veikalus, iki šiol turinčius ne tik moks linę istorinę, bet ir aktualią
reikšmę. Tais jo veikatais ir šiuo metu operuoja JAV istorikai, tarp jų marksistai, taip pat tarybiniai amerikanistai. Tai yra A. Bimbos vei kalas „Istorija klasių kovos Amerikoje" (1925 m.), kurio tolesni keli leidimai buvo papildyti ir koreguoti. Pla čiausiu, pratęstu pavidalu šis jo mokslo darbas pasirodė Tarybų Lietuvoje pavadintas „JAV darbininkų judėjimo is. torija" (1963 m.). Ankstesnie ji jo variantai (1927, 1934, 1936 m.) buvo išversti j ang lų kalbą, taip pat į rusų (1930 m.). Šiame veikale A. Bimba vienas iš pirmųjų marksistiškai JAV apžvelgė tos šalies isto riją, susijusią su darbininkų klasės formavimusi ir josios raida iki šių laikų. Mokslinin kas argumentuotai, naujai at skleidė plačią, sudėtingą ir
prieštaringą JAV darbininkų judėjimo istorijos panoramą, jos procesus ir tendencijas. Kitas įžymus tos srities A. Bimbos darbas „Moli Magvairs" (1932 m.) — pirmasis marksistiškai ištyręs šį su dėtingą XIX a. JAV istorijos reiškinį. Apie jį buvo prira šyta daugybė darbų, tačiau ir vėliau ši A. Bimbos kny ga dėl mokslinio lygmens nenustojo savo vaidmens ir įtakos. 1970 m. ji buvo dar kartą išleista anglų kalba. Į rusų kalbą „Moli Magvairs" išversta 1950 m., lietuviškai pasirodė 1962 m. Lietuvių istorinės, visuo meninės minties istoriografiją reikšmingai praturtino ir kiti A. Bimbos darbai. A. Bimba nuo pat pirmosios viešnagės gimtajame krašte (1945—1946) buvo susijęs su mūsų se nuoju Universitetu, jo profe. sūra, dėstytojais, studentais. Ir kitų savo viešnagių metu (1967, 1974 m.) jis mielai lankėsi Universitete, susitiko su jo žmonėmis, skaitė pra nešimus, ne sykį yra rašęs apie Vilniaus universitetą. A. Bimba didžiavos! esąs tokios įžymios mokslo ir mokymo jsfaigos garbės daktaras. įžymaus JAV lietuvių vei kėjo, komunisto, mokslininko Antano Bimbos taurus atmi nimas įrėžtas į mūsų senojo Universiteto isforiią. Doc. Bronius RAGUOTIS
Bronius AISMONTAS — MaF matematikos spec. IV k. Sergejus ALENS — GF hidrogeologijos spec. TV k. Birutė BUKLERYTfi — IF psichologijos spec. V k. Rasa BUNKUTE — Fil.F vokiečių k. ir lit. spec. IV k. Danguolė DAUKŠAITE — MaF matematikos spec. V k. Albertas DVILINSKAS — EKFF ekonominės informaci jos mechan. apdorojimo organiz. spec. IV k. Egidijus KORIS — TF teisės spec. IV k. Audrius NAVIKAS — PEF pramonės plan. spec. IV k. Virginija PAPINIGY 1£ — IF istorijos spec. IV k. Rimantas PERVENECKAS — PF prekybos ekonomikos spec. IV k. Rimantas RAUDONIS — ChF IV k. Janina URŠULYTE — MF pediatrijos spec. V k. Nerija VINClONAITE — FF fizikos spec. IV k.
K. Markso stipendija
Jolanta STASIŪNAITE — EKFF ekonominės info :macijos mechan. apdorojimo organiz. spec. V k.
F. Dzeržinskio stipendija Romualdas BAKUTIS — IF bibliotek. ir bibliograf. spec. V k. L. Tolstojaus stipendija Tatjana KONDRASOVA — Fil.F III k.
rusų k.
ir
lit. spec.
V. Kapsuko stipendija
Gintautas STANKEVIČIUS spec. IV k.
— MF
gydomosios
med,
P. Cvirkos stipendija Gintaras MORKŪNAS — Fil.F prancūzu k. ir lit. spec. IV k. TSRS profesinių sąjungų stipendija Kęstutis ABRAMAVICIUS — IF istorijos spec. TV k.