capvbi rs scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. spalio 25 d.
M
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 32 (891)
DRAUGŲ PORTRETAI:
JANINA BARANAUSKAITE
į Vardinės stipendijos j i mūsų pirmūnams '
Vardinė stipendija Janinai paskirta pir mąkart. Pačiai net truput} keista prie sa vo pavardės įsivaizduoti „titulą" — „Leni no stipendininkė". Kaip po beveik kiek vieno egzamino, išlaikyto penketui, po kiekvienos sesijos. Jų praėjo keturios, ir kaip tas pat, taip tas pat: „standartinis" pažymys... „Jokios ypatingos mokymosi sistemos nesilaikau, geležinių dienos grafikų nesudarinėju... Nuo pat pirmo kurso tris sy kius po keturias valandas j savaitę pralei džiu Universiteto Dainų ir šokių liaudies ansamblio repeticijose, o dar koncertai, prieš juos vėl daugiau darbo — praėjusią savaitę net penketą kartų repetavom... Gal pasiseka. .. savaime, per daug nesis tengiau. .. Beveik visi dalykai vienodi, ypatingai sunkių nėra: kur sunkesnis — tai ir įdomesnis. Prasidės speckursas — gal ten bus sunkiau, o šiaip — tas pats... Iš karto ruošiaus stoti į fiziką, bet pa galvojau — sesuo fizikė, tai gal nereikia į tą pačią. Paskutinėm dienom apsispren džiau ir įstojau taikomojon matematikon. O dabar — nesigailiu... Mokykloj visi dalykai vienodai sekėsi, tai gal kiek atsi tiktinai pasirinkau matematiką. Tiesa, mū sų mokykloj buvo sustiprintas matemati kos dėstymas — matyt, paruošimas geres nis. .." Atrodo, viskas taip paprasta, ir kalbėti nėra apie ką. Argi? B. FILOMENAS
'
Mokymo dalyje
suliuojame.
kad
respublikos J
' aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro įsakymu \ ( paskirtos vardinės stipendijos šiems Universiteto \ (studentams: \ V. LENINO STIPENDIJA
I
Janinai Baranauskaitei, MMF III k., Reginai Bagvilaitei, Fil. F V k., Eugenijai Baškytei, GF V k., Zenonui Bliznikui, ChF V k., Nikolajui Gelusevičiui, TF III k.,
(
f r ? ) )
Šiandien Universitete vyks Lenino rajono komjaunimo komiteto plenu mas. Jame bus svarstomas mūsų kom jaunimo organizacijos internacionalinio auklėjimo darbas. Pranešimą apie tai skaitys VU komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas J. Pečkaitis.
VERTYBĖS, PRIIMTOS PROTU IR ŠIRDIMI Universiteto komjaunimo organizacija skiria daug pa stangų įgyvendinti idėjinio politinio ir internacionalinio auklėjimo uždaviniams, kurie suformuluoti TSKP XXIV su važiavimo nutarimuose, L. Brežnevo pranešime „Apie TSRS įkūrimo 50-metį", kituo se partijos ir komjaunimo do kumentuose. Šiandien norėtųsi kiek daugiau pakalbėti apie šį Universiteto komjaunimo or ganizacijos darbą už moky mo proceso ribų. Vadovauiami partinės organizacijos, mes apibendrinome teigiamą TSRS 50-mečio jubiliejinių metų darbo patyrimą ir jį panaudojame tolesnėje veik loje. Komjaunimo organizaci jai reikia stengtis gi liai išaiškinti komjaunuo liams, studentams Komunistų Partijos nacionalinės politikos esmę, kad jie gerai įsisąmo nintų vykstančius integraci jos procesus ekonomikoje, .moksle, kultūroje, taip pat nacionalinių santykių raidoje, reikia demaskuoti buržuazinės Propagandos mėginimus iš kraipyti tarybinę tikrovę.
Didelę reikšmę šiuo at žvilgiu turi SMD veikla. Drau’ gija palaiko ryšius daugiau kaip su 60 šalies aukštųjų mokyklų. Toliau plečiamas bendradarbiavimas su Greifsvaldo, Prahos ir Krokuvos universitetais. Neseniai aptar tas draugystės ir bendradar biavimo sutarties projektas su Erfurto Medicinos akade mija. Kartu su socialistinių šalių minėtų aukštųjų mo kyklų jaunimo organizacijo mis 1975 m. balandžio mėn. bus surengta tarptautinė kon ferencija tema „Aktualūs ko munistinio studentijos auk lėjimo klausimai", Sudaryto je programoje didžiausias dė mesys skiriamas internaciona liniam auklėjimui. Daug prisideda prie inter nacionalinio studentų auklė jimo kai kurie renginiai fa kultetuose: ekonomistų, che mikų, fizikų dienos, filologų specialybių internacionalinės savaitės. Glaudūs ryšiai su siklostė tarp mūsų ir Tartu universitetų Istorijos fakulte tų komjaunuolių. Nuveikė ir grupių komjaunimo orga nizacijos. Dauguma jų palai ko draugiškus ryšius, keičiasi patyrimu su kitų šalies
aukštųjų mokyklų studentais (darbo ekonomikos spec. III k. 1 gr. su Maskvos Energe tikos instituto Illk., TF IV k. 2 gr. su Tartu universiteto IV k. ir t. t.). Grupėse vyks ta įdomūs susirinkimai inter nacionaline tema, rašomi in ternacionaliniai dienoraščiai, albumai. Tačiau akademi nių grupių komjaunimo ak tyvas, fakultetų biurai dar per mažai skiria dėmesio in ternacionaliniam studentijos auklėjimui, turinčiam grynai vidinį pobūdį. Dar pasitaiko nacionalistinių išsišokimų, juos lydi girtuokliavimas, chuliganizmas, nesiskaitymas su visuomene. Toks indiVido elgesys grupėje pastebimas gana greitai, ir kom jaunimo aktyvas privalo stengtis iš pat pradžių už kirsti kelią nusižengimui. Reikia tokius žmones auk lėti, padėti jiems iš klasinių pozicijų vertinti sudėtingus visuomeninius reiškinius. Dar pasitaiko komjaunimo susirinkimų, kurie labai nu tolę nuo nagrinėjamo klau simo, nuo realios padėties grupėje, yra perdaug abs’raktūs. Tiesa, fakultetų biurai svarsto grupių komjaunimo
organizacijų darbą auklėjant studentus internacionalizmo dvasia. Toks svarstymas turė tų būti nepaprastai išsamus, konkretus, o priimtas nutari mas turėtų būti pavyzdžiu, kaip dirbti ir kitoms gru pėms. Taip būna ne visada. Filologijos fakultete sudarė gana konkretų studentijos in ternacionalinio auklėjimo pla ną, bet biuras nė karto ne svarstė, kaip jis vykdomas grupėse. Tokio svarbaus stu dentijos komunistinio auklė jimo baro palikti savieigai, žiūrėti į jį formaliai negalima. O juk panašiai atsitiko ir Chemijos fakultete. Sukauptas nemažas patyri mas parodė, jog internacio nalinio pobūdžio renginiai bei priemonės teigiamai vei kia jaunų žmonių jausmus, ugdo naujas tradicijas, pade da praktikoje patikrinti įsi tikinimus. Šia linkme dirba Intefnacionalinis klubas, įsteigtas prie komjaunimo komiteto ir gyvuojantis jau dešimti metai. Girdamiesi kai kuriais interklubo renginiais, kartu turime pripažinti, jog jis šiandien nepatenkina iš augusių mūsų poreikių, ne visada pajėgia spręsti jam
Domui Kaunui, IF V k., \ Kryžiui, Klubę MMF IV k., ) keliamusZigmui uždavinius. Būna, studentas palaiko kar\ Kuokščlui, FF IV k., taryba, •Daliai joEdmundui nariai vadovauja Mažeikytei, PF IItais k., esmine vieną ar kitą ne ( si seniai nusistovėjusiomis esminę reiškinio detalę.* Rea Petrui Musteikiul, GF III k., ( darbo formomis ir metodais, guodamas emocionaliai, ją Arvydui Paškevičiui, PEF III k., į sunkiai Nijolei atranda Petkevičiūtei, naujas, maIFdar padidina. Taip tarybinis IV k., ( žokai dėmesio skiria sav1MF - patriotizmas neretai pakeičia? Vitalijai Rimiškytei, VI k"., švietai. Algiui Interklubą mes MF įsi IVmas Serapinui, k., siauru nacionalizmu. Ga} vaizduojam tokį, Urbai, kuris Fil. plaF II lima Kęstučiui k., studentą ir pripratinti > čiai propaguotų internaciona MF grynai vertybiškai idealizuo\ Rūtai Vaicekauskaitei, VI k., lines idėjas. Deja, to pasi ti, priimti bet kokius mūsų Romualdui Valkauskui, FAF IV k. \ gendame. Interklubas turėtų šiuolaikinio gyvenimo reiški daugiau prisidėti prie inter ir laikyti juos gerais ai K. MARKSOnius STIPENDIJA nacionalinio fakul blogais Eglei auklėjimo Paulavičiūtei, FAF V k., vien dėl to, jog jie f tetuose gerinimo, jo renginiai tarybiniai arba netarybiniai. turėtų išeiti iš F. uždaro rato, Kartais galime išgirsti veitiDZERŽINSKIO STIPENDIJA kad jis Nijolei egzistuotų ne PEF sau, IV Juškaitei, k., kurie paremti ne reiš\ nimų, o pritrauktų kiek galima dau kinio objektyvia analize, o giau studentų. Daugiau dė vienSTIPENDIJA L. TOLSTOJAUS ideologiniu nusistaty mesio reikėtų vaizdineiFil.mu. Galinaiskirti Siundikovai, F III k., orientuojant auk ( Taip agitacijai, turėti skyrelį „Ta lėjimą, daroma žala būsimam V. KAPSUKOtarybiniam STIPENDIJA ) rybiniame studente". inteligentui. Rea Rokui patriotizmo Bernotui, ChFirV liame k., ) Tarybinio gyvenime patekę į sūproletarinio internacionaliz dėtingesnę, neįprastą situaci ( . P. CVIRKOS mo jausmų ugdymas yra ne ją,STIPENDIJA vien „tikėjimu" išauklėti ( Virginijai veiklos, Paškevičiūtei, Fil. F II atrodo k. vien ideologinės bet patriotai naivoki ir ir psichologijos dalykas. Tai riboti. Patriotinis auklėjimas, reiškia, jog šiuos studentų tarybinio gyvenimo vertybių jausmus ugdo, visų pirma, propagavimas privalo turėti betarpiškas susidūrimas su mokslinį pagrindą. Studentas gyvenimo faktais. Mūsų gy turi būti įpratinamas argu venimas šiandieną savo turi mentuotai, analitiškai, visa niu yra tikrai internacionali pusiškai ir objektyviai ver nis. Tai ir sudaro esminį ta tinti vienokius ar kitokius rybinio patriotizmo formavi reiškinius. Tik taip suvoktos mo šaltinį. Komjaunimo or vertybės tiek studento prote, ganizacija ir stengiasi padėti tiek jo širdyje bus įsirėžusios studentams suprasti tuos mū kaip asmeninės, už kurias jis sų kasdieninio gyvenimo mo jaus atsakomybę ir mokės mentus, kurie sudaro jo es jas apginti. mę, tačiau neretai iš pirmo žvilgsnio yra nepastebimi. J. PEČKAITIS
Ką parsivežėme iš Tartu
Būna, ir spalio vidury išvysti daug pavasariškų nuotaikų ir šypsenų. Taip šį kartą atsitiko Tartu universitete, kur įvyko Pabaltijo respublikų ir Bal tarusijos TSR Medicinos aukštųjų mo kyklų SMD XVI konferencija. Joje da lyvavo ir mūsų Medicinos fakulteto 15 studentų su 14 pranešimų. Estai mus pasitiko labai svetingai. Jie stengėsi (ir sėkmingai), kad kiek viena mūsų minutė būtų išnaudota. Iškilmingas konferencijos atidarymas įvyko Tartu universiteto kolonų salė
Profsąjungos aktyvo darbai Mokslo metų pradžia — naujų darbų pradžia. Rodos, dar vakar fakultetas alsavo iš kolūkių atvežta nuotaika, rodos, dar vakar niekam ne rūpėjo darbai fakultete. Bet jie nelaukia. Todėl, praėjus vos keturioms dienoms nuo sugrįžimo iš rudeninės talkos, spalio 11 dieną, Prekybos fa kultete įvyko ataskaitinė-rin kiminė studentų profsąjungos konferencija. Tokia konferen cija — atsakingas momentas profsąjunginiame darbe ir jai paruošti fakulteto profbiurui teko nemažai padirbėti. Juo labiau, kad darbų per praėju sius metus atlikta ne taip jau mažai. Ir visus juos būtina prisiminti, vertinti, iškelti trūkumus ir pasidžiaugti lai mėjimais. Fakulteto profsąjungos kon ferencijoje dalyvavo Universi teto studentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Gra bauskas, fakulteto dekanas doc. L. Butkevičius, partinio biuro narys dėst. M. Dudė nas, fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorė S. Ma žulytė. Konferencijos metu buvo iš klausyta profbiuro pirmininko J. Panasenkos ataskaita, pasi sakė proforgai, atsakingi už atskirus sektorius. Konferencijoje dar kartą buvo patvirtinta, kad organi zacijos darbas — ne betiks lis. Anot fakulteto dekano doc. L. Butkevičiaus, „musų fakulteto studentų profsąjum ga rodo vis daugiau kūrybin gumo ir vaidina vis didesnį vaidmenį visame fakulteto darbe". Dekanas padėkojo studentų profbiurui, profsą jungos aktyvui, už gerą prof sąjunginį darbą įteikė atmini mo dovanas E. Zvolinskiui, G. Stauskaitei, A. Vitkauskui, G. Mulevičiūtei, V. Volkovai, A. Šilalei, profbiuro pirmininkui J. Panasenkai. Universiteto studentų profkomiteto pirmininkas A. Gra bauskas gerai įvertino fakul teto profbiuro, ypač buitinio ir organizacinių sektorių, dar bą. Jis pagyrimo raštais ap dovanojo J. Panasenką, aka deminio sektoriaus vadovę A. Jakubaitytę, atsakingą už or ganizacinį sektorių R. Kilijonaitę, pinigine premija — materialinio-techninio aprūpi nimo spec. III k. proforgą A. Šilalę. Išrinktas naujas profbiuras, pirmininku — II k. stud. E. Žvolinskas. R. KILIJONAITt
je. Ją pradėjo universiteto rektorius prof. dr. A. Kaupas. Vilniečių delegacija buvo pati di džiausia dalyvių skaičiumi. Ypač aki vaizdu tai buvo chirurgijos sekcijoje, kur VVU SMD nariai skaitė net sep tynis pranešimus. Vilniečiai įrodė, kad jie stiprūs ne tik kiekybe, bet ir ko kybe. Kaip geriausių darbų autoriai savo sekcijose buvo apdovanoti šie SMD nariai: V. Misevičius, H. Ulevi čius, P. Būtėnas, E. Giraitytė (bendro sios chirurgijos būrelis), A. Rudys, V. Rajeckaitė (nervų ir psichinių ligų bū-
relis), J'. Fišas (pat. fiziologijos ir pat. anatomijos būrelis) ir A. Serapinas (anatomijos ir chirurgijos būrelis). Be to, buvo pažymėti šie gerų darbų au toriai vilniečiai: V. Šapoka, V. Kancevičiūtė, R. Eimaitytė (anatomijos ir histologijos būrelis), V. Lapinskaitė (rentgenologijos būrelis), R. Ambrozaitis (hospitalinės terapijos būrelis), G. Rimaitė( pat. anatomijos ir pat. fi ziologijos būrelis), ir S. Gaižauskas (fakultetinės chirurgijos būrelis). Konferencijos darbo metu iškilo ne maža įdomių problemų: organų transplatacijos, skrandžio opaligės, hiperto ninės ligos gydymo, kepenų chirurgi nės anatomijos ir kt. Kai kuriuose pranešimuose buvo sukritikuoti net vi sų pripažinti teiginiai, ypač tai lietė šlaunikaulio lūžimų chirurginį gydymą ir tulžies pūslės, esant ūminiams cholecistitams, šalinimo klausimus. Kiek vienas, dalyvavęs, konferencijoje, daug ką naudingo sužinojo, pamatė, kokio mis kryptimis dirba jo kolegos, įsitiki no, kur yra jo darbo privalumai ar trūkumai. Laisvu nuo sekcijos darbo metu aplankėme Tartu miesto naujai pastatytas klinikas. Per konferencijos uždarymą Tartu universiteto rektorius prof. dr. A. Kau pas įteikė simbolinį deglą Gardino Me dicinos instituto atstovams: ten vyks 1975 m. SMD konferencija.
IV k. studentas A. SERAPINAS SMD tarybos pirmininkas
lo metais būrelio nariai gau siai dalyvavo studentų moks linėje konferencijoje, skaitė referatus būrelio užsiėmimuo se ir akademinių grupių susi rinkimuose, rašė straipsnius į sieninę spaudą, surengė su pirmo ir antro kurso studen tais „Apvalaus stalo'i“ konferenciją tarptautinių santykių klausimais. įdomūs renginiai numatyti šiais mokslo metais, Patvirtintas konkretus darbo planas. I. BACYTĖ
Spalio 17 dieną Istorijos fakultete įvyko tarptautinių santykių būrelio susirinkimas, kuriame dalyvavo istorijos bei kitų specialybių studentai. Būrelio pirmininkė IV k. isAntradienį įvyko interklutorikė I. Ananjevaitė papasakojo, kad praeitais moks- bo susirinkimas. Komjauni-
mo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas J- Pečkaitis nuro dė pagrindinius interklubiečių darbo uždavinius ir tiks lus. Kalbėjo interklubo na riai, kurie šią vasarą daly vavo darbo ir poilsio stovyk lose užsienyje. Į interklubiečių sąrašą įsi rašė nauji nariai, tačiau du mėnesius jie bus tik kandi datais į interklubiečius. Tik raisiais nariais taps po to, kai sėkmingai išlaikys ban domąjį egzaminą.
A. RAClULAITYTE
REKTORIŲ TARYBOS POSĖDIS Pirmadienį Universitete įvyko respublikos aukš tųjų mokyklų rektorių ta rybos posėdis. Jame ap svarstytas TSKP Istorijos katedros vedėjo prof. K. Navicko pranešimas apie
tai, kaip Universiteto vi suomenės mokslų katedros įgyvendina TSKP CK nu tarimą „Dėl darbo Mask vos N. Baumano Aukšto joje technikos mokykloje ir Saratovo Valstybiniame N. Cernyševskio universi tete, keliant idėjinį teori nį visuomenės mokslų dėstymo lygį“.
Pedagoginio ir mokslinio darbo baruose Ekonominės istorijos ir geografijos katedros docento V Lasto biografijoje ryškią žymę palieka pedagoginis dar bas. Docentas augo mokytojo šeimoje, gal todėl Ir jis pats daug jėgų ir energijos atidavė jaunų kadrų ruoši mui. V. Lastas mokytojavo Jonavoje, o 1950 m., baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, buvo paskirtas Šiaulių pe dagoginio instituto dėstytoju, Gamtos-geografijos kated ros vedėju Ir instituto direktoriaus pavaduotoju. Vėliau V. Lastas ekonominę geografiją dėstė Vilniaus pedagogi niame institute, nuo 1957 m. dirbo LTSR MA Ekonomikos institute. Vilniaus universitete užsienio šalių ekonominės geografijos kursą ekonomistams dėsto nuo 1961 metų. Būdamas pareigingas, labai reiklus sau, docentas moka pareikalauti ir iš studentų ne tik žinių, bet ir kalbos tai syklingumo, tvarkingumo. Praktiko patirtis, meilė pamėgtam darbui ir atkaklumas davė gerų nuolatinio darbo rezultatų. V. Lastas vienas iš pirmųjų Lietuvoje (1965) Iš ekonominės geografijos apgynė kandidatinę disertaciją. 1970 m. jam suteiktas do cento vardas. Parašyta daugiau kaip 30 mokslinių darbų. Platūs ir labai įvairūs docento moksliniai interesai. Jis dėstydamas užsienio ekonominę geografiją, kartu tyrinėju Lietuvos gyventojų ir miestų geografijos klausimus, res publikos gamtinių sąlygų išteklių panaudojimą liaudies ūkyje. Tarptautinėse konferencijose skaito pranešimus Af rlkos šalių išvystymo problemomis. Parašė brošiūrų apit Europos socialistines šalis (Čekoslovakiją, Lenkiją, VDR. Vengriją). Kaip turistas, aplankė Vokietijos Demokra tinę Respubliką, Egiptą, Angliją. Negaili savo jėgų ir visuomeninei veiklai. Jis ilgus me tus rūpestingai ir entuziastingai ėjo fakulteto profbiuro na rio ir pirmininko pareigas. Docentas — fakulteto liaudies kontrolės komisijos narys, SMD ekonominės geografijos sekcijos vadovas. Dažnai docentą matome už lektoriaus staliuko „Žinijos" draugijoje. Vyr. enciklopedijų redakcija* uoliai padėjo rengti „Mažąją lietuviškąją enciklopediją' kaip konsultantas ir autorius. Ryški pedagoginio ir mokslinio darbo vaga išvaryta pei penkiasdešimt metų. Doc. J. ZAGORSKIS
„ŽALTVYKSLĖS“ vardu pavadintoje J. JAKIMAVIČIAUS ir B. SLEMPERIO fotoreportažas
fl‘R nt’/M
-
iha I6.0f)l7.į0 Neatpažįstamai keičiasi po restauracijos seni Filologi jos fakulteto rūmai. Naujas grindinys, jaukūs balti kie meliai, ornamentuoti metaliniai vartai, mozaika, jau kios auditorijos. . . Dabar ir vėl maloni staigmena — du ris atvėrė nauja studentų svetainė „Žaltvykslė". Pirmadie nį pirmieji jos svečiai buvo aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras prof. H. Zabulis, ministro pavaduo tojas V. Pranaitis, Universiteto rektorius prof. J. Kubi lius, Filologijos ir Istorijos fakultetų dekanai, dėstytojai ir studentai (nuotrauka kairėje apačioje). Juos pasitiko „Virėjų choras" su linksma daina (nuotrauka viršuje), sve čiams buvo įteiktos gėlės ir atminimo dovanėlės. Antrąją darbo dieną mūsų korespondentas lankėsi „Žaltvykslėje" ir kalbėjosi su jos darbuotojais ir lankyto jais. Bufetininkė A. Kaušpėdienė: „Sąlygos geros, lankytojai mandagūs, valgių asortimentas įvairus — malonu ir dirbti. Stengsimės, kad studentai būtų mumis patenkinti"III k. rusistė L. Pridverova: „Nauja kavinė labai patinka Skoningas interjeras, geras valgis. Čia galėsime ruošti įvairius susitikimus, „krikštynas". .. Gal ir muzikos rei kėtų". Skanaus apetito, karštų diskusijų, įdomių renginių!
prie Šventosios upės Baltom lelijom amžinai žydės.
E. DZISKA Eilėraščius pradėjo rašyti prieš porą metų — 10 klasė je. Pirmieji buvo išspausdinti šiemet „Moksleivy“ ir „Kom jaunimo tiesoje“. Jaunųjų li teratų kūrybos konkurse Vil niuje jam buvo paskirta ant roji vieta. Kovo mėnesi Ema nuelis dalyvavo respublikinia me konkurse Mažeikiuose. E. Dziska šiemet baigė Vil niaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą ir Įstoio studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą.
ŠVYTURYS
jlimon kelionėn yt irys palydi įltijos žuvėdras iros ūžesy, ad ialvai išplauktų, ebiiotų vėtros, ad sugrįžtų žmonės ;ūs, artimi. Įsi sveikins kloniai ■ beržai parimę, įmojuos pušelė uo krantų žalių, keliaus jūreiviai, i daina gimtinės įšfėmę saujon ėmės ir žiedų, ei',tirps delnuos aukų smiltelė, ūo gimtų arimų aran atnešta, alengva pajusi
Neramioj krūtinėj, Kad širdy rusena Švyturio kaitra. LIŪDIŠKIŲ PILIAKALNIS Kad numirsiu man pakaskit Ant Šventosios upės kranto: Kad matytų kapas sodžių. Kūdikėlis kur užaugau. (J. Biliūnas)
Siūbuoja šilas Liūdiškių papėdėj, Piliakalny negęsta žiburys šviesus, Prikimęs vakaras nužarstė rūką, Užmigdė sodžių žvaigždėmis dangus. Regės čia bokštas kūdikystės sapną, Anksti saulėteky lakštingalą girdės, Biliūno kapas
RAIGARDO SLĖNIS
Alsuoja slėnis Vasaros pavėsiu, Pušų simfoniją Dainuoja žaluma, — Aukštai iškėlus Nutapytą drobę, Išsisupa smagiai Beržų banga. Linguoja tyliai Medžių jūra, Sruvena Nemunas Sena vaga. Melodija nuvirpa Raigardo viršūnėm, — Čiurlionio dainą Girdi Lietuva. PILNATIS
Atriedės žvaigždžių padange Gintarinė pilnatis, Palytės, užmigus žemei, Ežerų skaidrias vilnis. Sveikins dosnią javapiūtę Mėnesiena plaukdama — Gal be jos rugių nebūtų? Gal neaugtų atžala? Varpų šnaresį išgirdo Gintarinė pilnatis, — Duona kvepiantis rugpiūtls Žemei dovanas dalys.
DRAUGO PETYS
STUDIJOS Kai užėjau į Finansų ir ap skaitos fakulteto dekanatą ir pasiteiravau apie studijų rei kalus, man tuoj pat atsakė: — Pasidomėkite ekonomi nės informacijos specialybės II kurso 1 grupe. Ir, kad būtų aiškiau, pridė jo įskaitų bei egzaminų žur nalą. Jame rikiavosi beveik vien penketai ir ketvertai, trejetai kur-ne-kur kyšojo... Grupės seniūnės pavaduotoja R. Jučaitė paaiškino kurso studijų sėkmę. Grupėje susibūrė žmonės, nuoširdžiai pamilę mokslą, pamėgę darbą. Pernai, mokslo metų pradžioje, visi su moks leivišku Įkarščiu kibo į moks lus. Todėl nebuvo baisūs ir
pirmosios sesijos egzaminai. Praėjo pusmetis įtempto dar bo. Ir vėl sesija patvirtino studentų žinių tvirtumą. De vyniems studentams padidinta stipendija — toks buvo jų nuoseklaus darbo įvertinimas. Grupė didžiuojasi savo moks lo pirmūnais L. Gaižausku, O. Gabrėnu, G. Jakučiu, E. Kra sausku ir kitais. Vieningame ir draugiškame kolektyve įsigaliojo taisyklė: padėti atsiliekantiems. Štai kodėl grupėje beveik nėra skolininkų. Jeigu kuriam ne pasisekė kolokviumas ar se minaras, nesuprantamus da lykus stengėsi paaiškinti kur so draugai. Tokia draugiška pagalba išgelbėjo ne vieną,
Lituanisto diena Spalio 19-osios vakarą, jau eidamas Stuokos-Gucevičiaus kiemeliu, kiekvienas pajuto tą šventišką nuotaiką, kurios tikėdamasis traukė į „Lituanisto dieną". Štai ir 118-oji didžioji auditorija, išpuošta žibintais, įvairiaspalviais ba lionais, jumoristiniais šūkiais. Svetelius vaišingi šeimininkai sutinka su mediniu kibiru virtų pupų. Gardu ir malo nu! Jaukumo nuotaiką papildė montažas, kuriame nuskambė jo pagarbos gimtajai kalbai, tėviškės grožio, didvyriš kumo motyvai. Neliko už miršta ir meilė — juk jai tūkstančiai vardų". J. Degu-
tytės, P. Širvio, Just. Marcin kevičiaus ir kitų lietuvių poetų eiles skaitė antrakursiai V. Mickevičiūtė, I. Plaušinaitytė ir K. Urba bei ketvirtakursė V. Terleckaitė. Toliau tęsti vakarą buvo patikėta pirmakursėms. Ir jos neapvy lė. Visiems labai patiko jų atliekama daina „Švelnus pū kelis". Tikrai gabios daininin kės, jei per tokį trumpą laiką sugebėjo gana „sunkų reper tuarą" paruošti: išgirdome, kaip tą tračią dainą atlieka ir spaliukų choras, ir pensinin kai, nenusileista operečių at likėjams ir šauniai užbaigtas pasirodymas, kareiviškai su dainuojant tą populiariausią
koje žadama plauti koridorlus, lipdyti gėlėms vazonus tinkuoti (vietoj sukultų) ir sienas. Talkos metu uždirbti pinigai bus skiriami specia„Krikštyliam finansininkų nų narvui" statyti. Juk jau ne pirmi metai šio fakulteto studentai vargsta per „krikš tynas" ir po jų.
ĮGARSINIMAI
’ISŲ
emesiui
Finansų ir apskaitos fakui“to studentų aktyvas organiu°ja taros rinkimo talką. 0 praeitą šeštadienį vykusių ■rmakursių „krikštynų" faulteto rūmuose valytoja tdo 99 sveikus (tuščius) vy0 butelius. Sklinda gandai, ad čia dar ne viskas... Tal-
FAF buhalterinės apskai tos spec. IV k. studentas V. Brazulevičius laukia paramos iš dekano ir komjaunimo biuro: jam reikia sumokėti už medblaivyklos paslaugas 14 rub. 30 kap. Tam relkalui studentas neturįs reikiamo biudžeto, stipendijos Irgi negaunąs. Tikįs, kad susida riusi sunki materialinė pa dėtis suminkštins dėstytojų ir draugų širdis.
kartu daug lengviau „įkanda mos" ir matematikos formu lės. Jaučia studentai ir grupės vadovo vyr. dėst. A. Kvedaravičiaus rūpinimąsi. Grupė šauni ne vien moks le. Šį rudenį studentai talki ninkavo Kupiškio rajono Arizavos kolūkyje. Už gerą dar bą studentai atsivežė uždirb tus pinigus, kolūkio pagyrimo raštą ir nuoširdų žemdirbių „ačiū". Prabėgs mėnuo, kitas. Grei tai ir žiemos sesija. Tiki me, kad grupės egzaminų ir įskaitų žurnale atsiras įrašai: „gerai", „labai gerai". Kaip iki šiol. V. RAKŠTELIS „Švelnų pūkelį'1. Loterijoje, kurioje buvo Įvairiausių laimėjimų, laimę bandė visi vakaro dalyviai. Žinoma, ne vi si džiaugėsi laimėtu kefyro buteliu ar saldaininiu meš kiuku. „Nelaimingųjų" nuotai ką pataisė muzika ir šokiai. Lietuvių liaudies patarlė sa ko: „Pažadėsi — patiešysi, netesėsi — negriešysi". Taip buvo ir su žadėta studentiška opera. „Netiešijus" reikėjo paaiškinti nors priežastį, nes šią vakaro dalį visi labiausiai ir norėjo pamatyti. Antra. Kol visi įsismagina šokti, rei kėtų sugalvoti ką nors įdo mesnio. Juk įvairiems rate liams, žaidimams ir atrakcio nams studentiškas amžius — ne riba. G. leikaitE
Jeigu Tave domina politi niai Įvykiai, jeigu nori turė ti daug draugų šalyje ir už sienyje, pamatyti neregėtas vietas, jeigu Tau draugystė — brangus jausmas, ir tu gali juo dalintis su kitais — stok Į Universiteto internacionalinį klubą. Pareiškimus priimame VU komjaunimo komitete iki lapkričio 1 d. Rekomenduoti Tave turi fakulteto komjau nimo biuras.
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
ATASKAITOS IR RINKIMAI
KOMJAUNIME
AR REIKALINGI SPARNAI? Pro auditorijos duris žvilgteli Kęstutis Pečkus. Prisime nu jį dar nuo mokyklos lai kų — visada būdavo pirmas, galvoje sukūriavo daugybė idėjų. Metai iš metų patikėdavom jam komjaunimo orga nizacijos sekretoriaus parei gas. Neapvildavo. Panevėžio II vidurinės mokyklos kom jaunuolių mokymasis ir dar bas būdavo įvertinamas mies te geriausiai. Vėl sutikau Kęstutį po tre jų metų. Lygiai toks pat, spinduliuojantis energija, jis ir šiandien. Nė kiek nenuste bau, sužinojusi, kad jis — Fi lologijos fakulteto komjauni mo organizacijos sekretorius. Bet šiandien Kęstučio veidas sunerimęs. Lietuvių kalbos ir literatūros specialybės ataskaitiniame-rinkiminiame su sirinkime iš 150 komjaunuo lių dalyvauja tik 58. Tiesa, penktakursiai išvyko į talką kolūkiečiams, ketvirtakursiai užsiėmę — rytoj lituanisto diena. Minutėlę palauksim.
RAŠO PIRMAKURSIAI
Šiame skyrelyje spaus dinsime rašinius žurnalis tikos spec. I k. studentų, kurie atlieka mokomąją praktiką mūsų laikraštyje.
Gal dar pavėlavusieji atsku bės. Gerai, kad pirmakursių dar nespėjo užvaldyti pasy vumas: antraip galvų salėj būtų visai reta. Vis dėlto penkiolika minu čių po nustatyto laiko, be laukdami vėluojančių, vos neperžengę lietuviško punk tualumo ribos, susirinkimą pradedame. Ataskaitą už 1973—74 m. m. skaito IV kurso lituanistė B. Pupeikytė. Atlikta lyg ir ne mažai. Įvyko keletas tikrai įdomių renginių: poezijos va karas „Kaip ąžuolo šaknys", kuriame dalyvavo aktorius A. Rosenas, susitikimai su rašy toju V. Sirijos-Gira, prof. A. Marcinkevičiumi, spektaklio „Barbora Radvilaitė" aptari mas ir daugelis kitų. Tai tik kultūrinio darbo sfera. O kiek nuveikta ideologiniopolitinio darbo baruose? Įvyko politinformacijos „Kam tar nauja maoistai", „Čilės trage dija". Filologai sėkmingai da lyvavo sąjunginėje olimpiado je „Studentas ir mokslinėtechninė pažanga. . .. .Už lango krinta geltoni klevo lapai. Jie gula ant že mės, tarsi norėdami ją visiš kai paslėpti. Bet žemės lopi nėlis tai čia, tai ten dar skverbiasi į šviesą, dar nesi duoda sukaustomas rudens šarvų. .. šis rudens vaizdas man
kažkuo asocijuojasi su ataskaita. Ar mes nenorim tais faktais, keliais įvykusiais su sirinkimais paslėpti neveiklu mo? Kodėl mes tapome tokie atlaidūs? Juk visi tie rengi niai įvyko tik saujelės energingiausiųjų dėka. Praėję metai — eksperi mentiniai nauja komjaunimo darbo organizavimo struktūra. Buvo išrinktas specialybės komjaunimo biuras, į kurį įėjo po narį iš kiekvieno kur so. Tačiau, pasirodo, biuras nesuprato savo uždavinių, daugelis, gal būt, į jį pateko atsitiktinai. Labai gaila, kad biuro sekretorius A. Karačionka negalėjo dalyvauti, gal jis būtų plačiau ir aiškiau at skleidęs įvykdytus ir neįvyk dytus darbus. Baigiasi antrasis šių mokslo metų mėnuo, bet mokomės dar tik dvi savaites. Kviečia daugybė būrelių, meno savi veiklos kolektyvų. Kur pa sukti, kaip pradėti komjau nuolišką darbą, kaip sudary ti planus, kad gražios svajos ir troškimai neliktų tik popie riaus lape, o būtų įgyvendin tos? — klausia I k. studentė J. Musteikytė. Savo grupės pirmus studen tiškus žingsnius prisimena antrakursė Z. Mockutė. Susi rinko draugiškų entuziastų būrys. Buvo paskelbtas spau dos platinimo konkursas, o laimėtojams pažadėta atlyginti ekskursija. Iškovojo pirmą vietą, bet....... netesėjai — negriešijai”. Taip iš pirmų die nų pakertami entuziastų spar nai, fukselio sąmonėje ugdo mas pasyvumas. Kęstučio Pečkaus galvoje gimė naujas sumanymas. Rusistai ir anglistai turi savo chorus, o kuo blogesni litua nistai? Pabandė sukurti šešė lių teatrą — nepavyko. Bet rankų nuleisti nereikia. Litua nistai pasiryžę įgyvendinti di delį sumanymą — turėti savą kaimo kapelą. — Kiekvienas studentas ateina į Univesitetą ne tik išlaikyti 44 egzaminų ir dvi gubai tiek įskaitų. Čia jis tu ri plėsti savo pasaulėžiūrą, kovoti už gražų žmogų, — tai Lietuvių literatūros kated ros vedėjo docento V. Areškos mintys. — Jaunas žmo gus visada turi veržtis į priekį, ir ta romantinė svajo nė niekada neturi jo apleis ti. Daug gražių minčių dar pasiūlė partinio biuro sekreto rius A. Jovaišas, docen tė L. Lisenkaitė. Naujai iš rinktas biuras turi visada girdėti savo draugų žodžius, nestokoti ryžto ir atkaklumo. Kad entuziazmo sparnai mus pakeltų prasmingam skry džiui. A. KALVENAITĖ
Lapkričio 1 d. 20 vai. Au Bilietai — studentų profkoloje įvyks interklubo susi mitete ir fakultetų profbiu rinkimas. Kviečiame! ruose. Komjaunimo komitetas Interklubo taryba Spalio 26 ir 27 d., 20 vai. Aktų salėje (Čiurlionio 21) Spalio 25 d., 19 vai., Uni rengiami poilsio vakarai. Bi versiteto kavinėje Įvyks susi lietai platinami prie įėjimo. tikimas su muzikologu L. Šalteniu „Šiuolaikinės estradinės Studentų profkomitetas muzikos kryptys". Bilietai pla tinami fakultetų profbiuruose.
Spalio 27 d., 15 vai., Uni versiteto Aktų salėje koncvrtuos Kauno Politechnikos ins tituto vokalinis-instrumentinis ansamblis.
Reiškiame qilią užuojau tą PF prekių mokslo spec. III k. studentei Birutei BlTINAITEI dėl tėvelio mir ties. Grupės draugai
Fizikos fakulteto I k. stud. V. Polikaitls, studentai J. Bandža ir A. Filologijos fakulteto III Konickis, III k. stud. A. k. stud. A. Bašmačnikova. Raibužis, Už grubų akademinės Istorijos fakulteto III k. drausmės laužymą — ne
STOP! Dabar, kai vyksta są junginis saugaus eismo mėnuo, vis dažniau prisi menam vairuotojus — jų pareigas, kitų dėmesį ne lengvam jų darbui. Universiteto saugaus eismo komisijos nariai: garažo viršininkas P. Verslovas, doc. A. Sprin dis, o taip pat Karinės ka tedros atstovas N. Beliakovas neseniai patikrino, kaip mūsų vairuotojai pa ruošę mašinas, kokie sau gaus eismo mėnesio atgar siai čia girdėti. Garaže jau įvyko susi rinkimas, kuriame buvo aptarti saugaus eismo mė nesio renginiai, kalbėta apie vairuotojų atsako mybę, etiką, patarta gerai paruošti mašinas ru dens — žiemos sezonui. Kai kurie vairuotojai įpareigoti pakelti savo kvalifikaciją. Čia aptaria mos respublikoje įvyku sios autoavarijos. Daugelis Universiteto vairuotojų savo pareigas atlieka sąžiningai, draus minių nuobaudų neturėjo, yra aukštos kvalifikacijos (I, II klasė). J. Jancevičiui, kaip drausmingam vairuotojui, autoinspekci ja įteikė saugaus eismo taloną. Komisijos nariai, tikri nusieji garažą, pastebėjo ir keletą taisytinų dalykų. Vairuotojai neturi visai tinkamų sąlygų savo dar bui gerinti: dar iki šiol nėra autoplovyklos ir es takados mašinoms tikrin ti, garažo stogai kiauri, ne visur įvestas centrinis šildymas, apšvietimas ir gi neatitinka sanitarinių reikalavimų. Matyt, Uni versiteto ūkininkai retoki čia svečiai ir pamiršo, kad nuo darbo sąlygų priklau so ir darbo kokybė, žmo nių požiūris į savo parei gas. f
A. JUODUPIS Finansų ir apskaitos fa kulteto Statistikos kated ros darbuotoai reiškia gi lią užuojautą katedros ve dėjui doc. Jonui LASKOVUI dėl Jo tėvo mirties.
Kurso draugai nuošir džiai užjaučia IV k. istori kę Irutę ANANJEVAITĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
FAF studentų visuome ninės organizacijos reiškia gilią užuojautą fakulteto prodekanui doc. J. LASK0VUI dėl tėvelio mirties.
dalyvavimą kolūkinėje talkoje — pašalinta Fi nansų ir apskaitos fakul teto III k. studentė B. Šventlckaitė.
Mocarto gimtinėje Šią vasarą Aktų salėje netilo triukšmas nei rytais, nei vakarais. Braukdami prakaitą repetavo Vilniaus Valsty binio Universiteto nusipelniusio dainų ir šokių liaudies ansamblio koncertinės grupės dalyviai. Trisdešimt muzi kantų, dainininkų ir šokėjų kartu su solistu Ričardu Dau noru įtemptai ruošėsi pastarojo meto pačioms atsakin giausioms gastrolėms — kelionei į Austriją. Ruošiantis prisiminėm ir tai, kad 1959 m. Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje Vienoje mūsų ansamblio kamerinė grupė konkurse laimėjo aukso medalį. Kaipgi ansamblis pasirodys šį kartą? Kaip pavyks re prezentuoti Universitetą, respubliką, na ir pagaliau visą tarybinį meną? Juk mūsų kolektyvas vienintelis atstovas, vykstąs iš Tarybų Sąjungos. Paskutiniai linkėjimai, kuriuos perdavė atsisveikinant rektorius prof. J. Kubilius, kelionės organizatoriai — Lie tuvos TSR Kultūrinių ryšių su užsieniu draugijos atsakin gi darbuotojai. . . Kad ši kelionė nebus lengva, paju tome jau pačioj pradžioj. Tačiau nei skridimas iš Maskvos į Vieną nei kelionė autobusu per visą Austriją, nei laiko skirtumas, nei pirmieji įspūdžiai nesutrukdė, kad tos pačios dienos vakare koncertas turėtų pasisekimą. Pirmieji trys koncertai vyko Zalcburge ir kalnų turis tiniame miestelyje Altenmarkte. Šie koncertai-festivaliniai, kuriuos organizuoja jaunimas greta garsiųjų Mocarto fes tivalių. Nors koncertai kiekvieną vakarą, tačiau su. puikiuoju Zalcburgu susipažinome artimiau. Visiems labai įdomu sa vo akim pamatyti jau matytas vietas kinofilme „Muzikos garsai". O pamatęs, kiekvienas ir nusifotografuoti panoro. Kaipgi mūsų solistui Ričardui neišbandyti Mocarto festi valio koncertinių salių nuostabios akustikos. Būti Mocarto gimtinėje ir neaplankyti jo namo-muziejaus neįmanoma nes zalcburgiečiai kiekviena pasitaikiusia proga primena, kad jų miestas — Mocarto miestas ir tuo pagrįstai didžiuojasi. Dalyvavome priėmime pas Zalcburgo burmistrą H. Zal fenauerį, kuris labai šiltai atsiliepė apie mūsų ansamblio pasirodymą, svečiuodamasis Vilniuje, dar prieš mūsų ke lionę į Austriją. Lankėmės Zalcburgo universitete. Vaka re paskutinis koncertas garsiosios Mirabel pilies menėje kartu su Zalcburgo ansambliu „Stirvąšer", kuris, beje, at einančiais metais atvyks pas mus j Vilnių. Atsisveikino me su savo kolegomis ansambliečiais, su miesto burmist ru Zalfenaueriu, kuris globojo ir rūpinosi mumis. Dar kar tą nuo pilies pažvelgėme j vakarinį Zalcburgą, dar kartą išklausėme iš Rezidencijos aikštės atsklidusį Mocarto me nueto varpų skambesį, ir anksti ryte išvykome į kitą Austrijos žemę Burgenlandą. Apsigyvenome netoli Eizenštato, kuriame kapelmeisteriavo garsusis Vienos muzikos klasikas J. Haidnas. Kartu su kitais ansambliais iš devynių Europos šalių mes įtraukti į 17-ojo tarptautinio liaudies meno festivalio programą. Festivalin pakviesti kolektyvai iš Prancūzijos, Lenkijos, Švedijos, Čekoslovakijos, Rumunijos, Vengrijos, Jugoslavijos, Vakarų Vokietįjos. Kadangi festivaliniai pa sirodymai kiekvieną dienę vyko vis kitame miestelyje, tai austrų ansambliai keitėsi ir dalyvavo to miestelio atstovai, kuriame vyko koncertas. Pats festivalis labai įdomus, bet ir nepaprastai savitas — vyksta kartu su labai populiaria vyno ragavimo švente. Žiūrovai, sėdėdami už stalų, ragauna įvairiausių rūšių austrišką vyną ir žiūri koncertą. Festivalis prasidėdavo šventine eisena nuo miesto ro tušės. Salių atstovai, pasipuošę tautiniais kostiumais ir sa vo šalies vėliava, išsirikiuoja gatvėje į vieną ilgą šven tinę koloną. Dainuodami, grodami ir šokdami visi patrau kia į koncerto vietą. Žiūrovai, sustoję šaligatviuose, na mų balkonuose ir per langus stebi nekasdienišką reginį. Aprašytas vaizdas būtų nepilnas, nepaminėjus, kad ei sena prasidėdavo vidurdienį, kai saulė svilinte svilino, o termometras pavėsyje rodė +39°. Net puikus alus ir Įvai riausi vaisvandeniai sunkiai numalšindavo troškulį. Patys austrai neprisimena tokios karštos vasaros. Atvykus eise nai į koncerto vietą — didžiulę salę, stadioną ar specia liai pastatytą milžinišką palapinę, talpinančią kelis tūks tančius žiūrovų, prasidėdavo bendras kolektyvų pasirody mas. Kolektyvai keitė vienas kitą be jokios pertraukos. Kiekviena grupė stengėsi pasirodyti kuo geriau, nes visi atlikėjai turėjome galimybę stebėti vieni kitus. Labai įdomu buvo susipažinti su kiekvienos šalies savitu folklo ru. Savo liaudies šokio, liaudies dainų charakteriu artimi mums buvo švedai, labai įdomus prancūzų ansamblis. Stiprūs ir įdomūs buvo čekoslovakų, rumunų ir jugoslavų ansambliai. Epizodus iš vieno tokio festivalio pasirodymo transliavo Austrijos televizija. Laidoje buvo pažymėta, kad ryškiai jaučiasi pranašumas ansamblių, atvykusių iš socialistinių šalių. Ir ypač teigiamai buvo pažymėtas Vilniaus univer siteto ansamblis. Televizija skyrė daugiausia laiko parodyti mūsų šokius ir dainas. Festivalis vyko penkias dienas. Per tą laiką ansambliai susipažino, susidraugavo, pasikeitė adresais, visi įsigijo daug naujų bičiulių. Po paskutinio pasirodymo visų šalių kolektyvai dalyvavo draugystės vakare „Bali der Nationen". Dar kartą kiekviena grupė parodė savo geriausią programos numerį, pasikeitė suvenyrais. Netruko prabėgti laikas kelionėje. Ir štai paskutinė die na. Tikras jėgų išbandymas. Per vieną dieną teko apžiūrėti visas Vienos įžymybes, įsigyti austriškų suvenyrų, ir va kare pilnas dviejų dalių koncertas. Šį kartą tarybinės F-nbasados darbuotojams. Pagyrimo žodžiai, įrašyti į ansamblio atsiliepimų knygą, suvenyrai, skaidrės, kino filmas ilgai primins kelionę. V ALEKSANDRAVIČIUS Ansamblio meno vadovas
C/j GO
gyvena nuošir ■ Respublikos nusipelnęs me- nes rugsėjo 9 dieną švente rožes ; no kolektyvas — Universite- socialistinės revoliucijos per džiausi draugai. Kišiniovas, Kijevas, Vil : to Akademinis choras (choro galės 30-metį, paskendusi : vadovas ir dirigentas doc. kaštonų ir riešutmedžių la nius. .. Ankstų rytą stoties : Pranas Sližys, dirigentas Eu- puose — neįprasta mūsų akiai perone nuskamba „Gaudea žalią mus". .. ; genijus Mazeliauskas) — vie- matyti spalio mėnesį J. BAGDONAS j nas seniausių mūsų kolekty- medžių dangą. Padėjome gė : vų. Choro gyvenimo istorijoje lių puokštes prie Dmitrovo : nemaža gražių tradicijų ir pa- mauzoliejaus, paminklo tary i siekimų. Jis koncertavo Len biniams kariams išvaduoto Kieno kelionės įspūdžius kijos Liaudies Respublikoje, jams, tylos minute pagerbėme ■ visur randi žoČekoslovakijoje, respublikos žuvusius didvyrius, išreiškėme beimtum miestuose ir miesteliuose, kai padėką Bulgarijos liaudžiai, džius „nepakartojama", „nemo jaunimui, šalies studenti ištikimai gerbiančiai tarybinių apsakoma" ir pan. Todėl ir traukia žmogų keliauti: joks jai, dalyvavo „Gaudeamus" ir karių žygdarbį. Šipkos memorialas. 2956 aprašymas nepakeis to, ką „Juventus" šventėse. Šiais metais Universiteto metrai virš jūros lygio! Nuo pats žmogus pamato, išgirs Rektoratas ir visuomeninės stabus grožis, bet širdy darosi ta. O akademinio choro da organizacijos padovanojo cho graudu, kai išgirsti pasakoji lyviai pamatė tikrai daug. Tai ro kolektyvui turistinę-kon- mą apie čia vykusias žūtbūti ir Bukareštas — miestas su certinę kelionę į Bulgarijos nes rusų ir turkų kariuome sena istorija, savotiška ar Liaudies Respubliką. Rugsėjo nės kautynes. Stare Zagore — chitektūra. Ir Sofija su fos 23-čią dieną Vilnius išlydėjo rožių tėvynė. Nuostabu ir ne parkais, geltonu grindiniu, į ilgą kelionę 114 choro daly pakartojama, kai važiuoji „ro įspūdingu nakties apšvietimu. vių: daugiausia buvo žemes žių slėniais" — 100 km2 Žali Bulgarijos kalnai su nių kursų studentai bei Uni naudingo ploto, aplinkui kal akmenų upėmis, rožių laukai versiteto absolventai. Iš Kiši- nai, uolos, kalnų viršūnėse ir vynuogynai slėniuose. Juo dosios jūros pakrančių vaiz niovo autobusais leidomės į — 1974 m. sniegas. Pagaliau — prie Juodosios dai — smėlio juosta ar kelionės tikslą per Rumuniją. Pasisekė pamatyti ir respubli jūrosl Primorskas. Čia įreng uolomis aprėminta ryškiai kos sostinę Bukareštą. Jau tas Dmitrovo tarptautinis jau mėlyna jūra, žali pajūrio pirmą vakarą nuskambėjo lie nimo centras. Ilsėjomės, kon miškai ir parkai ir virš jų daugiaaukščiai tuviška daina Rumunijos jau certavome, dalyvavome įvai iškylantieji riuose konkursuose, žaidimuo įvairių formų pastatai. nimui. Kartu tai buvo kelionė Rugsėjo 27-oji įsimintina se. visiems važiavusiems — Du Studentija parodė gražią bulgarų tautos ilgametės ko nojus, Rumunijos ir Bulgarijos iniciatyvą — padėjome Bul vos už laisvę keliais. Mes respublikų pasienis, Ruse garijos žemdirbiams nuimti pamatėme, kaip saugomas ir o gerbiamas atminimas rusų miestas, kur mus šiltai sutiko apie 15 tonų vynuogių, Bulgarijos jaunimo turizmo dar kiek. . . suvalgėme. Pie karių, kritusių išvaduojant šimtus biuro ,.Orbita" atstovai. Drau tų saulė, sūrus jūros van Bulgariją iš penkis giški rankų paspaudimai, duo, bangos atgaivino visus, metų trukusio turkų jungo, sveikinimai, gėlės — tai pa suteikė jėgų ir energijos, ir atminimas tarybinių karių, garbos tarybiniam žmogui aki kad sugrįžę kibtumėm į kritusių vaduojant bulgarų tautą iš dar žiauresnės fašis mirkos, kurios šildė mus vi mokslus, darbus. Kad ir -kaip gera, iš tinės vergijos. Tai suteikė sos kelionės metu. Kaip bu vo gera jaustis tikrų draugų siskyrimo valanda artėja. ypatingą prasmę susitikimams Varnoje, Auksinėse Kopose su įvairių tautų jaunimu Pribūryje! Kelionės maršrute miestai — paskutinė vakarienė, lin morsko Tarptautinėje jaunikeitėsi vienas po kito. Pleve kėjimai, padėkos žodžiai. Ne mo stovykloje. Tai leido ne nas — revoliucinio judėjimo vienas nubraukė ašarą, kai tik suprasti, bet ir pajusti centras, išugdęs ne vieną ži atsisveikiname su šauniai tautų draugystės ir bendranomą revoliucionierių, poetą, siais gidais. Prižadėjome vėl darbiavimo reikšmę, Kelionė saulėtą kraštą, žymiai praplėtė studentų aki rašytoją, respublikos sostinė sugrįžti į žydi gražiausios ratį, suteikė naujų gyvų žiSofija, šventiškai pasipuošusi, kuriame
mų apie draugiškas bulgarą ir rumunų tautas. Prof. A. BANDZAITE
Labiausiai įsimintinos die nos kelionėje — tai tos, ku rias praleidome Tarptauti niame Dmitrovo jaunimo centre — Primorske. Laisva laikis ten organizuotas įdo miai ir turiningai. Nuo pat ryto vyksta įvairios varžy bos. Neatsisakėme ir mes., Choro merginos iškovojo antrąją vietą virvės trauki mo varžybose, vyrai lik®: treti. Prizininkais vyrai tapei ir regbio bei rankinio var žybose. O krepšinio varžyN tarp tenorų ir bosų susirin ko stebėti visas kolektyvas Laimėjo tenorai, kuriems daugiausia taškų pelnė Juo zas Pabrėža. Bet įdomiausias f reginys buvo moterų futbo-l las. Mūsų merginų komandai vadovaujama Jūratės Kabely ! tės, įveikė visas varžoves -T tapo čempionėmis. Ne viejw> sirgalius lygino merginų žai-l dimą su „Žalgirio" meistrų komandos žaidimu, o Jūratės! įvartis (visų nuomone) Prdl garsiojo Pela noko net rungty®1! įvarčius. Po šių negalėj0 choro vyrai ilgai atgauti prarėktų balsų. Ne tik sportinės varžytai vyko Primorske. Sėkmingi mūsiškiams buvo jaunų llentų" konkursas. Zita P°'r' lėnaitė (nuotr. dešinėje) WP laureate, o A. Stankus bei f Urbonavičius — prizininkaM Nugalėjo mūsiškiai ir šofc| konkurse. Per septynias dienas, R centai rias praleidome choristai iškovojo 35 prizinį vietas įvairiose varžyti’' bei konkursuose. S.
R. RAIN'KRIVICKO nuof
i
I
t f
i c r f
<1 9 G 9
I PF
I1 Ia I Pl' I ri t<
I nr LAIKRAŠTIS EINA
«
NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
lV 07598
Užs. Nr. 3526
REDAKTORĖ ALGIS KUSI*