capvbi rs scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. spalio 25 d.
M
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 32 (891)
DRAUGŲ PORTRETAI:
JANINA BARANAUSKAITE
į Vardinės stipendijos j i mūsų pirmūnams '
Vardinė stipendija Janinai paskirta pir mąkart. Pačiai net truput} keista prie sa vo pavardės įsivaizduoti „titulą" — „Leni no stipendininkė". Kaip po beveik kiek vieno egzamino, išlaikyto penketui, po kiekvienos sesijos. Jų praėjo keturios, ir kaip tas pat, taip tas pat: „standartinis" pažymys... „Jokios ypatingos mokymosi sistemos nesilaikau, geležinių dienos grafikų nesudarinėju... Nuo pat pirmo kurso tris sy kius po keturias valandas j savaitę pralei džiu Universiteto Dainų ir šokių liaudies ansamblio repeticijose, o dar koncertai, prieš juos vėl daugiau darbo — praėjusią savaitę net penketą kartų repetavom... Gal pasiseka. .. savaime, per daug nesis tengiau. .. Beveik visi dalykai vienodi, ypatingai sunkių nėra: kur sunkesnis — tai ir įdomesnis. Prasidės speckursas — gal ten bus sunkiau, o šiaip — tas pats... Iš karto ruošiaus stoti į fiziką, bet pa galvojau — sesuo fizikė, tai gal nereikia į tą pačią. Paskutinėm dienom apsispren džiau ir įstojau taikomojon matematikon. O dabar — nesigailiu... Mokykloj visi dalykai vienodai sekėsi, tai gal kiek atsi tiktinai pasirinkau matematiką. Tiesa, mū sų mokykloj buvo sustiprintas matemati kos dėstymas — matyt, paruošimas geres nis. .." Atrodo, viskas taip paprasta, ir kalbėti nėra apie ką. Argi? B. FILOMENAS
'
Mokymo dalyje
suliuojame.
kad
respublikos J
' aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro įsakymu \ ( paskirtos vardinės stipendijos šiems Universiteto \ (studentams: \ V. LENINO STIPENDIJA
I
Janinai Baranauskaitei, MMF III k., Reginai Bagvilaitei, Fil. F V k., Eugenijai Baškytei, GF V k., Zenonui Bliznikui, ChF V k., Nikolajui Gelusevičiui, TF III k.,
(
f r ? ) )
Šiandien Universitete vyks Lenino rajono komjaunimo komiteto plenu mas. Jame bus svarstomas mūsų kom jaunimo organizacijos internacionalinio auklėjimo darbas. Pranešimą apie tai skaitys VU komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas J. Pečkaitis.
VERTYBĖS, PRIIMTOS PROTU IR ŠIRDIMI Universiteto komjaunimo organizacija skiria daug pa stangų įgyvendinti idėjinio politinio ir internacionalinio auklėjimo uždaviniams, kurie suformuluoti TSKP XXIV su važiavimo nutarimuose, L. Brežnevo pranešime „Apie TSRS įkūrimo 50-metį", kituo se partijos ir komjaunimo do kumentuose. Šiandien norėtųsi kiek daugiau pakalbėti apie šį Universiteto komjaunimo or ganizacijos darbą už moky mo proceso ribų. Vadovauiami partinės organizacijos, mes apibendrinome teigiamą TSRS 50-mečio jubiliejinių metų darbo patyrimą ir jį panaudojame tolesnėje veik loje. Komjaunimo organizaci jai reikia stengtis gi liai išaiškinti komjaunuo liams, studentams Komunistų Partijos nacionalinės politikos esmę, kad jie gerai įsisąmo nintų vykstančius integraci jos procesus ekonomikoje, .moksle, kultūroje, taip pat nacionalinių santykių raidoje, reikia demaskuoti buržuazinės Propagandos mėginimus iš kraipyti tarybinę tikrovę.
Didelę reikšmę šiuo at žvilgiu turi SMD veikla. Drau’ gija palaiko ryšius daugiau kaip su 60 šalies aukštųjų mokyklų. Toliau plečiamas bendradarbiavimas su Greifsvaldo, Prahos ir Krokuvos universitetais. Neseniai aptar tas draugystės ir bendradar biavimo sutarties projektas su Erfurto Medicinos akade mija. Kartu su socialistinių šalių minėtų aukštųjų mo kyklų jaunimo organizacijo mis 1975 m. balandžio mėn. bus surengta tarptautinė kon ferencija tema „Aktualūs ko munistinio studentijos auk lėjimo klausimai", Sudaryto je programoje didžiausias dė mesys skiriamas internaciona liniam auklėjimui. Daug prisideda prie inter nacionalinio studentų auklė jimo kai kurie renginiai fa kultetuose: ekonomistų, che mikų, fizikų dienos, filologų specialybių internacionalinės savaitės. Glaudūs ryšiai su siklostė tarp mūsų ir Tartu universitetų Istorijos fakulte tų komjaunuolių. Nuveikė ir grupių komjaunimo orga nizacijos. Dauguma jų palai ko draugiškus ryšius, keičiasi patyrimu su kitų šalies
aukštųjų mokyklų studentais (darbo ekonomikos spec. III k. 1 gr. su Maskvos Energe tikos instituto Illk., TF IV k. 2 gr. su Tartu universiteto IV k. ir t. t.). Grupėse vyks ta įdomūs susirinkimai inter nacionaline tema, rašomi in ternacionaliniai dienoraščiai, albumai. Tačiau akademi nių grupių komjaunimo ak tyvas, fakultetų biurai dar per mažai skiria dėmesio in ternacionaliniam studentijos auklėjimui, turinčiam grynai vidinį pobūdį. Dar pasitaiko nacionalistinių išsišokimų, juos lydi girtuokliavimas, chuliganizmas, nesiskaitymas su visuomene. Toks indiVido elgesys grupėje pastebimas gana greitai, ir kom jaunimo aktyvas privalo stengtis iš pat pradžių už kirsti kelią nusižengimui. Reikia tokius žmones auk lėti, padėti jiems iš klasinių pozicijų vertinti sudėtingus visuomeninius reiškinius. Dar pasitaiko komjaunimo susirinkimų, kurie labai nu tolę nuo nagrinėjamo klau simo, nuo realios padėties grupėje, yra perdaug abs’raktūs. Tiesa, fakultetų biurai svarsto grupių komjaunimo
organizacijų darbą auklėjant studentus internacionalizmo dvasia. Toks svarstymas turė tų būti nepaprastai išsamus, konkretus, o priimtas nutari mas turėtų būti pavyzdžiu, kaip dirbti ir kitoms gru pėms. Taip būna ne visada. Filologijos fakultete sudarė gana konkretų studentijos in ternacionalinio auklėjimo pla ną, bet biuras nė karto ne svarstė, kaip jis vykdomas grupėse. Tokio svarbaus stu dentijos komunistinio auklė jimo baro palikti savieigai, žiūrėti į jį formaliai negalima. O juk panašiai atsitiko ir Chemijos fakultete. Sukauptas nemažas patyri mas parodė, jog internacio nalinio pobūdžio renginiai bei priemonės teigiamai vei kia jaunų žmonių jausmus, ugdo naujas tradicijas, pade da praktikoje patikrinti įsi tikinimus. Šia linkme dirba Intefnacionalinis klubas, įsteigtas prie komjaunimo komiteto ir gyvuojantis jau dešimti metai. Girdamiesi kai kuriais interklubo renginiais, kartu turime pripažinti, jog jis šiandien nepatenkina iš augusių mūsų poreikių, ne visada pajėgia spręsti jam
Domui Kaunui, IF V k., \ Kryžiui, Klubę MMF IV k., ) keliamusZigmui uždavinius. Būna, studentas palaiko kar\ Kuokščlui, FF IV k., taryba, •Daliai joEdmundui nariai vadovauja Mažeikytei, PF IItais k., esmine vieną ar kitą ne ( si seniai nusistovėjusiomis esminę reiškinio detalę.* Rea Petrui Musteikiul, GF III k., ( darbo formomis ir metodais, guodamas emocionaliai, ją Arvydui Paškevičiui, PEF III k., į sunkiai Nijolei atranda Petkevičiūtei, naujas, maIFdar padidina. Taip tarybinis IV k., ( žokai dėmesio skiria sav1MF - patriotizmas neretai pakeičia? Vitalijai Rimiškytei, VI k"., švietai. Algiui Interklubą mes MF įsi IVmas Serapinui, k., siauru nacionalizmu. Ga} vaizduojam tokį, Urbai, kuris Fil. plaF II lima Kęstučiui k., studentą ir pripratinti > čiai propaguotų internaciona MF grynai vertybiškai idealizuo\ Rūtai Vaicekauskaitei, VI k., lines idėjas. Deja, to pasi ti, priimti bet kokius mūsų Romualdui Valkauskui, FAF IV k. \ gendame. Interklubas turėtų šiuolaikinio gyvenimo reiški daugiau prisidėti prie inter ir laikyti juos gerais ai K. MARKSOnius STIPENDIJA nacionalinio fakul blogais Eglei auklėjimo Paulavičiūtei, FAF V k., vien dėl to, jog jie f tetuose gerinimo, jo renginiai tarybiniai arba netarybiniai. turėtų išeiti iš F. uždaro rato, Kartais galime išgirsti veitiDZERŽINSKIO STIPENDIJA kad jis Nijolei egzistuotų ne PEF sau, IV Juškaitei, k., kurie paremti ne reiš\ nimų, o pritrauktų kiek galima dau kinio objektyvia analize, o giau studentų. Daugiau dė vienSTIPENDIJA L. TOLSTOJAUS ideologiniu nusistaty mesio reikėtų vaizdineiFil.mu. Galinaiskirti Siundikovai, F III k., orientuojant auk ( Taip agitacijai, turėti skyrelį „Ta lėjimą, daroma žala būsimam V. KAPSUKOtarybiniam STIPENDIJA ) rybiniame studente". inteligentui. Rea Rokui patriotizmo Bernotui, ChFirV liame k., ) Tarybinio gyvenime patekę į sūproletarinio internacionaliz dėtingesnę, neįprastą situaci ( . P. CVIRKOS mo jausmų ugdymas yra ne ją,STIPENDIJA vien „tikėjimu" išauklėti ( Virginijai veiklos, Paškevičiūtei, Fil. F II atrodo k. vien ideologinės bet patriotai naivoki ir ir psichologijos dalykas. Tai riboti. Patriotinis auklėjimas, reiškia, jog šiuos studentų tarybinio gyvenimo vertybių jausmus ugdo, visų pirma, propagavimas privalo turėti betarpiškas susidūrimas su mokslinį pagrindą. Studentas gyvenimo faktais. Mūsų gy turi būti įpratinamas argu venimas šiandieną savo turi mentuotai, analitiškai, visa niu yra tikrai internacionali pusiškai ir objektyviai ver nis. Tai ir sudaro esminį ta tinti vienokius ar kitokius rybinio patriotizmo formavi reiškinius. Tik taip suvoktos mo šaltinį. Komjaunimo or vertybės tiek studento prote, ganizacija ir stengiasi padėti tiek jo širdyje bus įsirėžusios studentams suprasti tuos mū kaip asmeninės, už kurias jis sų kasdieninio gyvenimo mo jaus atsakomybę ir mokės mentus, kurie sudaro jo es jas apginti. mę, tačiau neretai iš pirmo žvilgsnio yra nepastebimi. J. PEČKAITIS