Nuo penktadienio
Visu šalių proletarai, vienykitės!
H C,(\RVBIIIfS sccioencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
Mintys po pasitarimo Spalio pradžioje Univer sitete įvyko respublikos aukštųjų mokyklų pasita rimas, skirtas studentų ko munistinio auklėjimo sis temai aptarti. Jame daly vavo LTSR aukštojo iį spec. vidurinio mokslo mi nisterijos darbuotojai, aukštųjų mokyklų prorek toriai mokymo reikalams,
&
1970 m. spalio 16 d.
fakultetų dekanai, partinių bei komjaunimo organiza cijų sekretoriai. Tarp jų buvo Universiteto prorek torius doc. B. Sudavičius, partinio komiteto sekreto rius doc. P. Bernatavičius, prof. S. Jankauskas, fa kultetų dekanai doc. S. Pavilonis, prof. J. Palionis, doc. V. Kybartas, VVU komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas R. Valentukevičius ir kt.
STUDENTAS. KURATORIUS. SISTEMA Vėsioj salėj karšta. Ta mū sų Aula tiek mačiusi. .. Kalba vienas, kalba kitas aukštosios mokyklos dėstytojas. Pasiūly mas po pasiūlymo. Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo mi nistras H. Zabulis, taręs žodį apie pasitarimo reikšmę ir už davinius, susikaupęs klauso. Respublikos aukštosios mo kyklos nenuilstamai ruošia kvalifikuotus, atsidavusius Komunistų partijai specialis tus. Studentai auklėjami ta rybinio patriotizmo ir proleta rinio internacionalizmo dva sia, nemažas dėmesys kreipia mas jų fiziniam, etiniam bei estetiniam lavinimui. Kuriama studentų komunistinio auklė jimo sistema. Vieningi studentų auklėja mojo darbo planai duoda auk lėjimo kryptį bei tam tikrą sistemą visoms aukštosios mo kyklos grandims bei atski riems dėstytojams, juose su kaupiama labiausiai patyrusių aukštųjų mokyklų dėstytojų auklėjimo patirtis. Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerija su darė prie mokslines-metodinės tarybos respublikinę studentų komunistinio auklėjimo komi siją, į kurią įeina respublikos aukštųjų mokyklų kvalifikuo ti specialistai (psichologai, pe dagogai, sociologai, filosofai, medikai ir kt.), partinių, kom jaunimo bei profsąjunginių organizacijų atstovai. Šiai ko misijai pavesta koordinuoti mokslinius tyrimus studentų auklėjimo srityje, apibendrinti ir skleisti gerą patyrimą ir pan. Pasitarime pasigirdo įdomių minčių apie komunistinį stu dentų auklėjimą, kalbėta apie tai, kokiomis formomis gerin ti studentų komunistinį auklė jimą. Studentas. Šiandien jis dė mesio centre. Suka galvas šviesiausi respublikos protai: kaip jį auklėti? Koks turi būti inteligentas, geras specialistas, geras žmogus? Tai trys klausi mai, į kuriuos sunku atsakyti. Per maža anketinių duomenų. Studentų asmenybės vystyma sis dar nepakankamai ištirtas sociologiniu, pedagoginiu, psi
chologiniu aspektu. Turimi vertinimo kriterijai per daug bendro pobūdžio. Penketais nusėta įskaitų knygelė, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, pui kiai vykdo įpareigojimus. Vis kas rodo — geras studentas. Tačiau jo grupėj nemėgsta, nes jis egoistas, garbėtroška. Kokios savybės reikalingos studentui, išsilavinusiam žmo gui? Vieno pasisakymo metu pasigirdo replika: „Svarbiau sios savybės — žmogiškos! , Bet kaip apibrėžti tas žmogiš kas savybes? Štai ką sako Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto Pedagogikos katedros e. doc. p. B. Bitinas: „Tarybinėje psi chologijoje, o kartu ir peda gogikoje vis labiau prigyja idėja, kad asmenybės moralės esmę sudaro jos visuomeninis kryptingumas — pozityvus požiūris į komunizmo idealus, į žmogų, kaip pagrindinę vi suomenės vertybę. Jei taip traktuosime komunistinį auk lėjimą, idėjiškumas nebus kažkas atskira, atsieta nuo moralės: į jį žiūrėsime kaip į aukščiausią moralinio išsilavi nimo pakopą -— taip, kaip jį interpretavo V. Leninas. Pana šiai estetinis auklėjimas nebus sutapatinamas su estetiniu iš silavinimu, o bus traktuoja mas kaip asmenybės sugebėji mas grožio idealą matyti vi suomenėje, žmoguje, kilniuose siekimuose".
Doc. J. Balkevičius iškėlė studentų tradicinių švenčių organizavimo svarbą. VVU Filosofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas, padaręs įspūdį savo gyva, nuoširdžia kalba, be kita ko pasakė: „Geriausia auklėjimo sistema ta, kuri mažiausia jau čiama". Apie kuratoriaus pareigas, jo reikalingumą girdėjosi įvairiausių nuomonių. Vie niems atrodė, kad jis būtinas (kaip gi grupė be vadovo?), o kiti teigė, kad vyresni kursai puikiausiai apsieina be vado(Nukelta į 2 psl.)
•
Nr. 32 (730)
Kaina 2 kp.
® Medicinos fak. Hospitalinės chirurgijos ka tedros vedėjas prof. P. Norkūnas dalyvavo 45-ajame Lenkijos chirur gų suvažiavime, kuris vy ko praėjusią savaitę Poz nanėje.
Rytoj į Ivano Frankovską išvyksta Interklubo prezidentas J. Ciumačenka ir VVU komjaunimo komi teto narė N. Sokelova. Jie dalyvaus ten įvyksiančia me šalies aukštųjų mo kyklų sąskrydyje „Mes — internacionalistai.“ koje: penketukininkė iš Fizikos fakulteto, visuomenininkė trečiakursė A. Matulaitytė.
Gerinti teisinį auklėjimą Lietuvos KP Centro Komite te įvyko atsakingų partinių, komjaunimo ir profsąjunginių organizacijų, teisingumo orga nų, Švietimo, Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo, Sveikatos apsaugos ir Kultū ros ministerijų, Valstybinio profesinio techninio mokymo ir Valstybinio spaudos komi tetų, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto ir kitų respublikinių organizacijų bei žinybų, spaudos, radijo ir tele vizijos darbuotojų pasitarimas teisinio darbo žmonių auklėji mo klausimais. Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad respublikoje atliktas ne mažas darbas, gerinant teisinį
darbo žmonių auklėjimą, stip rinant socialistinį teisėtumą. Buvo pažymėta, kad tai suda ro gerą pagrindą toliau stip rinti kiekvieno visuomenės nario discipliną ir organizuo tumą, kelti kiekvieno tarybi nio piliečio teisinį sąmonin gumą, ugdyti aukštos pilieti nės pareigos jausmą. Pasitarimo dalyviai pasida lijo mintimis apie priemones, kurių reikia imtis teisiniam darbo žmonių auklėjimui pa gerinti. Kiekviena organizacija privalo nuolat gerinti teisinių žinių propagavimą, dirbti šį darbą diferencijuotai. Šis dar bas turi aprėpti ir visas parti nės propagandos sritis — nuo
TADŽIKIJOS TSR KULTŪROS rubobisčių ansamblis, estradi nis orkestras „Gulšan", Vals MINISTRAS M. NAZAROVAS: tybinis šokių ansamblis „Lola", didelė geriausių respub Tadžikų kultūros dekada likos teatrų ir filharmonijos Lietuvoje neabejotinai dar la meno meistrų grupė. Atvyko taip pat rašytojų biau suartins mūsų tautas, o tuo pačiu sustiprins ir visos ir poetų grupė, kompozitorių, daugiatautės tarybinės šeimos dailininkų, kinematografininkų draugystę. Ji pasitarnaus dar pasiuntiniai. Dekados dieno didesniam mūsų kultūrų su mis Vilniuje rengiama Tadži klestėjimui, nes jos vystosi, kistano vaizduojamojo ir liau besiremdamos lenininiais bro- dies taikomojo meno paroda, 'iškos paramos, abipusio pra kino meistrai parodys savo turtinimo ir tarpusavio ryšių naujausias juostas, susitiks su žiūrovais. stiprinimo principais. Dekadai baigiantis, spalio 17 dieną, Lietuvoje viešintys DEKADOS SVEČIAI IR RENGINIAI tadžikų rašytojai, kuriems vadovauja liaudies poetas, Lietuvon į dekadą atvyko TSRS Valstybinės premijos daugiau kaip 300 tadžikų kul laureatas, Tadžikijos TSR tūros veikėjų. Čia vieši pagar Aukščiausiosios Tarybos pir sėjęs vokalinis-choreografinis mininkas M. Miršakaras, susi
® Pirmadienį į mūsų Universitetą septynių mė nesių stažuotei atvyko Var šuvos Politechnikos insti tuto daktaras E. Endžejevskis. Jis, padedamas prof. J. Viščako, tobulinsis puslaidininkių fizikos sri tyje. • Į Vengrijoje vykstan čią tarptautinę konferenci ją fizikos klausimais išvy ko Fizikos fakulteto do centas J. Vaitkus.
PIRMŪNŲ SĄSKRYDIS Lapkričio 20—21 dieno mis ruošiamas respublikos aukštųjų mokyklų mokslo pirmūnų sąskrydis. Jame dalyvaus vardines stipen dijas gaunantys studentai, visuomeninių organizacijų (komjaunimo, SMD) akty vistai, kurie paskutinę se siją išlaikė vien penketais, aukštųjų mokyklų kom jaunimo komitetų sekreto riai. Iki tol „Mokslų pirmū nų" dienas būtų galima su ruošti fakultetuose arba Universiteto mastu. Šiais renginiais komjaunimo or desnį studentijos domėjiganizacijos turėtų skatinti mąsi mokymusi bei visuomokslo pirmūnus ir jų menine ir moksline veikla, V. BRAZIŪNO nuotraupavyzdžiu propaguoti di
• Spalio 12 dieną į Budapešto Medicinos uni versitetą ir Politechnikos institutą, į trejų metų me dicininės elektronikos spe cialybės aspirantūrą išvy ko aspirantė L. Kudzevičiūtė.
politinio švietimo ratelio iki teorinių seminarų bei kadrų mokymui skirtų užsiėmimų. Čia savo dar svaresnį žodį tu ri tarti visa mūsų spauda, te levizija, radijas, kinas, kūry binės organizacijos. Buvo kal bėta ir apie tai, kas darytina, kad šis auklėjamasis darbas visada būlų efektyvus, padė tų mažinti nusikalstamumą, keltų tarybinių žmonių pilieti nę savigarbą, drausmę ir orga nizuotumą, padėtų sėkmingai vykdyti tuos uždavinius, ku riuos komunizmo statyboje kelia Komunistų partija. Pasitarime kalbą pasakė Lie tuvos KP CK sekretorius A. Barkauskas. ELTA
@ Kelios nuostabios akimirkos. . . Taip būtų ga lima pavadinti vakarą, skirtą S. Jesenino 75-osioms gimimo meti nėms, įvykusį Filologijos fakultete. Apie tai, kuo šiuolaikinį skaitytoją jaudina poeto kūryba, kalbėjo doc. E. Kondiurina, studentai. Su sirinkusieji taip pat išgir do pranešimą „S. Jeseni nas ir Leonovas." IV—V kursų rusistai deklamavo eilėraščius. Informacijų rinkinėlį paruošė I k. žurnalistė B. LITVINAITĖ
tiks su Vilniaus universiteto muzikos mokyklų bei kitų dėstytojas ir studentais. kultūros ir meno mokymoįstaigų tinklas. Per 50 Tarybų valdžios metų Tadžikistanas NUO NERAŠTINGUMO nuo neraštingumo likvidavimo, LIKVIDAVIMO KURSŲ kursų nuėjo didžiulį kelią — IKI SAVO MOKSLŲ iki savo Mokslų akademijos. AKADEMIJOS Per tą patį laikotarpį išleista apie 100 milijonų egzemplio Buvusioje beraščių šalyje rių knygų; tadžikų, rusų ir uz dabar yra 2700 bendrojo lavi bekų kalbomis leidžiamas 51 nimo mokyklų, 7 aukštosios ir laikraštis, 16 visuomeninių dešimtys vidurinių specialiųjų politinių ir literatūrinių žurna-mokyklų, kuriose mokosi 70 tūkstančių studentų. Šiuo me 2800 respublikos viešųjų tu tūkstančiui Tadžikistano bibliotekų turi 17 milijonų gyventojų tenka 2—3 kartus knygų fondą. Tadžikijoje vei daugiau studentų, negu tokio kia 920 klubų ir kultūros na se išsivysčiusiose kapitalistinė mų, 5 muziejai, 21 kultūros ir se šalyse, kaip Anglija, Pran poilsio parkas, 33 liaudies cūzija, VFR, Italija, nekalbant kultūros ir buities universite jau apie jo kaimynus — tai. Kasmet respublikoj atida Iraną, Afganistaną, Turkiją, romos maždaug 38 bibliotekos, Pakistaną. Plačiai išvystytas ir ir 49 klubinės įstaigos.