DIRBTI, IR TIK KOMJAUNUOLIŠKAI „Tarybiniame studente" nr. 30 (540) Išspausdintas R. Urbonu straipsnis „KAS KALTAS, KOM JAUNUOLI?" kelia svarbius ir aktualius klausimus. Norėtume ta proga pateikti keletą pasta bų. Taip, dažnai galima išgirsti: ,Ką man duoda komjaunimas", neįdomu" ir panašius skundus. Kas taip galvoja? Žinoma, ne tie komjaunuoliai, kurie aktyviai dirba organizacijoje, nes jie tuo pačiu jau „ima" (kalbant termi nais tų komjaunuolių, kuriems neįdomu). Taip, yra aktyvūs ir pasyvūs komjaunuoliai. Ir tai natūralu. Natūralu ta prasme, kad bet kuriame kolektyve yra ir aktyvių narių, ir šiaip sau — vidutinių. Bet viskas turi ribas, ir komjaunuolis, klausiantis, ką jam duoda komjaunimas, jau fakliškai yra ne komjaunuolis. Tai smulkus miesčionėlis, besisten giąs vaizduoti Intelektualią as menybę (na, ir laikai, girdi...). Yra sludentų-komjaunuolių, užimančių mūsų tarpe gana keis tą vietą: tai savotiški išminčiai, kurie su tam tikra ironija, o kar tais ir skeptiškai mėgsta kalbėti apie komjaunimą, jo veiklą. Kas kaltas? Ar komjaunimo organizacija, nesugebėjusi įtrauk ti tų draugų į visuomeninę veik-
Partiniame komitete Lapkričio 17 d. Universl: teto komunistai įvertino ir dalykiškai aptarė „Tarybi> nio studento“ redakcijos vienerių metų darbą (1964. XI. 1 — 1965.XI.17.). Išleistą „produkciją" išsa miai ir turiningai vertino komunistai J. Misevičius P. Kūris, A. Burkauskas, J. Stan kevičius, A. Mačiulis, S. Jan kauskas, K. Vaištarienė, P. Česnulevičiūtė, P. Vaitkevi čius ir kiti — aptarę medžia gos ruošimo, jos redagavimo bei pateikimo spaudai prob, lemas. Išklausę reikšmingų pasi sakymų, kalbėio „Tarybinio ■ studento“ redakcijos atstovai J. Bulota ir J. Girdvainis, pa reiškę savo kritines pastabas dėl silpnos dekanatų ir katedrų, profsąjungos para(mos leidžiant Universitete sa- J vaitraštį visuomeniniais pa grindais. Jeigu kiekviena fakul| teto visuomeninė organizaclI ja, kiekvienas komunistas aktyviai talkininkautų savoj savaitraštyje, jis taptų Uni versiteto gyvenimo veid rodžiu, lengviau Ir grei čiau išspręstų nūdienos prob lemas, gvildenamas siaura me rate, akivaizdžiai išryškė tu darbai Ir rūpesčiai, auto matiškai atkristų dar pasi taikančios „sausokos“ infor macijos, o skaitytojas orientuotųsi, kas. kada, kur, kaip vyksta. Laikraščio skai tytojas — fakulteto dėstyto jas, studentas. Sprendžiant aktualią problemą jo žodis Į taptų reikalingu šaukštu prie j bendro „valgių“ stalo. . V. DARGUŽIS (Mūsų koresp.) !
\PKRICIO mėn. 20 d. bai gė savo darbą 5 dienas trukusi XVlII-ojl SMD okslinė konferencija, skirLietuvos 25-čiui pažymėPlenariniame posėdyje, su dus mokslinės konferencijos zultatus, pasirodė, kad buvo įdaryti 335 moksliniai praneši1 ai, iš kurių 49 — skaitė mūsų ečial. O svečių Į mūsų moks— ię šventę apsilankė gausus būs, — tai Latvijos, Tartu, Tbl» Jo, Azerbaidžano, Maskvos, avosibirsko, Baltarusijos, KijeKišinlovo, Gorkio, Kazanės, — stovo Valstybinių universiteKauno, Gardino Medicinos V- ititutų, taip pat ir Rygos bei tuno Politechnikos ir Vilniaus dagoginio institutų jaunieji Ir iksllninkal. Konferencijos darbas buvo su■" janizuotas 30 sekcijų, kuriose vo išaiškinami vertingiausi rbal. Reikia pažymėti, kad pa či studentų mokslinių darbų
lą nuo pat (stojimo dienos, neda vusi jiems įdomaus ir svarbaus įpareigojimo, ar jie patys, nesu radę savo vietos mūsų gretose, o gal net neieškoję jos... Aišku viena: jei komjaunuo lis neįtrauktas Į organizacijos darbą, jei jis nevykdo jokių vi suomeninių įpareigojimų, vadi nasi, jis organizacijai nebeegzis. tuoja, jis — „mirusi siela“. Deja, pirminėse komjaunimo organizacijose, dargi geriausiose, tokių komjaunuolių yra. Vadina si, kaltas grupės biuras. — Jūs neįsižeiskite, bet man atrodo, kad jūs ten, komjaunimo komitete, nieko nedarote, — pa sakė man viena fakulteto kom jaunuolė. Ką reikėjo jai atsakyti? Juk komjaunimo komitetas dirba vi sus metus, ir štai... — įvertini mas. Taip, bet juk ta komjaunuolė nedalyvavo nė viename vakare, nė vienoje suorganizuotoje prie monėje, dargi nesiteikė ateiti į konferenciją. Jau nekalbant apie aktyvumą, jinai net pasyviai ne dalyvavo komjaunimo komiteto gyvenime. O drąsos „karštai" įrodinėti, „na, koks dabar tas komjauni mas. ..", netrūksta. Tai grubi klaida tų, kurie pri ėmė tokį žmogų į komjaunimą. Deja, mokyklose priimami į komjaunimą visi, kurie tik nori, be jokių apribojimų; dar dau giau, —agituojama pačiais neįtl-. kimiausiais būdais, prieinama net ligi to, kad, girdi, nepateksi į aukštąją mokyklą, jei neįstosi į komjaunimą. Tokie agitacijos būdai išliko kai kurių agitatorių galvose dar nuo pokario metų, kada pats (stojimo į komjauni mą faktas reikalavo daug vyriš kumo ir reiškė visišką atsidavi mą bendram reikalui. Todėl tada komjaunuoliai smarkiai išsisky rė iš bendros masės. Neprotingi agitatoriai mecha niškai perkėlė vyresniųjų drau gų metodus j savo darbą, neatsi žvelgdami Į naujas aplinkybes. O gal minėta komjaunuolė teisi? Gal iš tikrųjų eiliniai kom jaunuoliai nejaučia komiteto dar bo impulsų? Gal mes per daug atitrukome nuo masių?
Atrodo, ne. Komiteto nariai renkasi kiekvieną savaitę posė džiui, apsvarsto tai, kas jau nu veikta, ką ir kaip reikės padary ti, ir po to eina j grupes. O apie svarbiausius komiteto nutarimus informuojami visi fakulteto kom jaunuoliai. Vadinasi, ta mergina niekada nesidomėjo mūsų darbu. Komjau nimo darbe labai svarbu įtraukti į aktyvą jaunus gabius komjau nuolius. Tačiau Į tai dar neat kreipiamas rimtas dėmesys. Ga lima dėl to priekaištauti tiek pir minių organizacijų biurams, tiek fakulteto komitetui (ir, gal būt, ne tik fakulteto). Kiekvieną žmogų galima Įtraukti į darbą, sudominti jį. Vieną lengviau, kitą sunkiau. Ir kiekvienas žmogus turi organiza cinių sugebėjimų: vienas mažiau, kitas daugiau. Tiktai reikia ste bėti žmones, stengtis juos su prasti, rasti kelią į juos. Keista, bet tam dauguma aktyvistų ne skiria reikiamo dėmesio. O juk tai labai svarbul Visi svarbesni įpareigojimai duodami patikrintiems, „pasirelškusiems" aktyvistams. Tokių ne daug, ir jie nuolat būna apkrauti darbu. Nauji įtraukiami tik kraš tutiniu atveju, kai jau nebeuž tenka „senių". Tada durtame pirštu į pirmą pasitaikiusį, kar tais protingai, kartais ne. Žino ma, gerų komjaunuolių irgi ne reikia palikti nuošaly, bet reikia nuolat stebėti kitus, įtraukti juos į atsakingą darbą, plėsti aktyvą. Priešingu atveju, aktyvistai už sisklendžia siaurame rate. Komjaunimo darbe pasitaiko daug nesėkmių ir trūkumų, bet tai negalėtų būti šaipymosi ir ultrakritinių pastabų priežastimi tiems, kurie laukia iš komjauni mo pasilinksminimų, kurie nori iš jo tik kažką „pasiimti". Klaidų komjaunimo darbe yra ir bus, vienos išnyks, atsiras ki tos, kaip ir kiekviename darbe. Bet jau pati jų pozicija yra klai da, žymiai didesnė ir sunkiau ištaisoma. G. JURKŪNAITĖ, IFF komjaunimo komiteto sekretorius, J. LAKIS, IFF komjaunimo komiteto narys
Konferencijai pasibaigus lygis. Jie aktualūs savo proble momis, vertingi praktiniu ir teo riniu požiūriu. Štai kad ir Radiofizikos ir puslaidininkių sek cijoje išklausytas O. Daukantaltės darbas. „Hidrostatinio slėgio įtaka trigonalinio seleno monokristalų elektriniam laidumui ir fotolaidumui", parodo studentės savarankišką darbą su gana su dėtinga aparatūra, atliekant eilę matavimų. Gauti duomenys yra visiškai nauji ir (domūs. Statistinio ir savarankiško dar bo apibendrinimą davė medikių L. Dampkauskaltės ir D. Malciūtės darbas „Lėtinu salpingitų gy dymas hidroturbacijomls". Pažymėtinas J. Audrašiūnaitės ir H. Ramanausko pranešimas „Kai kurių ligonių su mltraline stenoze fono — ir kardiogralinial rodikliai prieš ir po komisurotomljos". Pastarajame darbe, sukėlusiame didelį medikų-praktikų ir svečių susidomėjimą, bu vo surinkta ir apibendrinta gau si medžiaga, pasinaudojant spe cialia aparatūra. Ekonomikos fak. vakarinio sky riaus V kurso stud. Gelomuzdova pranešime „Darbo užmokesčio išlaidų analizė du elektroninių skaičiavimo mašinų pagalba" iš nagrinėjo iki šiol veikiančius darbo užmokesčio analizės meto dus, patelkė jų kritinį įvertini mą ir pasiūlymus. Vertingas yra R. Venckutės darbas „Šaukėnų šnektos balsių fonologinė sistema", metodolo giniu ir moksliniu požiūriu gero-
kai pralenkiąs daugelį iki šiol skelbtų respublikoje dialektolo gijos darbų. Įdomus istorikės A. Kinderytės pranešimas „Didžiojo Tėvy nės karo paitizanų atsiminimai kaip istorijos šaltinis", kuriame studentė nurodė partizanų būrių sukūrimo vietą, laiką, sudėtį, pastarųjų ryšius su Lietuvos par tizaninio judėjimo štabu, LK po grindiniais Šiaurės ir Pietų komi tetais, suskirstė partizaninę veik lą Į atskirus etapus. Daug būtų galima kalbėti apie mūsų jaunųjų mokslininkų-matematikų V. Paulausko, L. Skvlreckaltės darbus, chemikų R. Audiejūtės ir V. Zabielaitės, C. Geraslmavlčiaus, G. Purvanecko, gamtininkų A. Burokaitės, S. Zajauskaltės, M.- Kuraltės, eko nomistų E. Baumanaltės, B. Dap kutės, J. Mačiulytės ir kitų mokslinius daibus, kurie bus pri statyti respublikinei studentų dar bų apžiūrai, o patys vertingiausi siunčiami Į Visasąjunginį stu dentų mokslinių darbų konkursą, kuris vyks pagal specialybes (vairiose TSRS aukštosiose moks lo įstaigose. Sekančiame „Tarybinio studen to“ numeryje bus paskelbti XVIII-oslos SMD mokslinės kon ferencijos rezultatai, taip pat nu rodyti tie darbai, kurie siųstini į Visasąjunginį geriausių studentų mokslinių darbų konkursą. J. ALEKSANDRAVIČIUS, WU SMD Tarybos pirmininkas
šalių proletarai, vienyklttsl
TuimAS
J i
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 32 (542)
1
1965 m. lapkričio mėn. 24 d. EINA NUO 1950 METŲ
Kaina 2 kap.
Ar reikalingas sienlaikraštis? Jeigu kam teko matyti filmą „Pirmasis sniegas", lyrinę juos tą apie jaunuolius-poetus, pirmo siomis karo dienomis išvykusius į frontą, tas turėtų prisiminti kadrą, kur studentų minia susi būrusi prie savo sienlaikraščio. Tai garsusis Maskvos filologų laikraštėlis „Komsomolija", be kurio ir dabar negalima įsivaiz duoti fakulteto gyvenimo, be ku rio nyku fakulteto koridoriuose. Kiekvienas naujas „Komsomolijos" numeris buvo įvykis. Aš ją prisiminiau, kada „Tarybiniame studente" spalio 14 d. numeryje perskaičiau drg. B. Genzelio straipsnelį, tvirtinantį, jog mū sų studentai be ypatingo susido mėjimo skaito savo sienlaikraš čius, kabančius tamsiuose kori doriuose, kad daug vargo kai nuoja jų išleidimas. Vadovauda masis šiais motyvais, IFF partinis biuras priėjo išvados, kad toks sienlaikraštis fakultetui nereika lingas. Jį galėsiąs pakeisti nuo lat judantis foto stendas (pasta rasis iki šiol dar nepasirodė, nors semestras jau baigiasi I), bus lei džiami ir žąibo lapeliai. Jų jau išėjo 5 numerįai, kurie savo api forminimu tikrai primena apka sų ir mūšių sąlygomis išleistą la pelį, ir turiniu nedaug skiriasi nuo šeštokų ar septintokų lei džiamo „organo" (šio „Žaibo" temos-siužetai: vėluojanti į paskai tas studentė, tepliojantis suolus pirmakursis, užkietėjęs dvejetu kininkas — skolininkas, nelan kantis susirinkimų subjektas ir 1.1. — kuo ne mokyklinės spau dos „problematika"?!). Negalima sutikti su drg. B. Genzelio teiginiais, kad viskas kinta, nieko nėra pastovaus, — negali būti ir nusistovėjusio ideologinio darbo formų. Pavyz džių gyvenime daug surasime. Imkime kad ir radijo laidas, ku rios anksčiau atstojo „masinį laikraštį“. Prieš keturis dešimt mečius buvo vien kalbama per radiją: dar daug šalyje buvo be raščių, laikraščiams trūko popie riaus ir kitų resursų, savaitėmis ir mėnesiais spauda keliaudavo į tolimus užkampius. Pasikeitus sąlygoms, radijo laidų pobūdis kitas: dabar mes girdime dau giau muzikinių laidų, reportažų ■ir transliacijų iš įvykių vietų. Dar geresnis pavyzdys — sien laikraščiai. Jie irgi negali am žiais likti tokie patys. Ilgą laiką jie būdavo ruošiami tik forma liai: stengėsi kopijuoti rimtus lei dinius, pasirinkdami sau kuo ofi cialesnius pavadinimus. Ant fa nerinio trafareto, su išplautais trimis-keturiais plyšiais straipsne liams, dažnai būdavo užrašyti garsūs žodžiai apie spaudos mi siją. Prisimindamas Maskvos Vals tybinio universiteto Filologijos fakulteto sienlaikraĄ „Komsomoliją", kurio redkolegijoje man teko dirbti, aš norėčiau visų pir ma pabrėžti, kad šis leidinys bu vo ne tradicinis renginys ar prie monė, ne akla pirmųjų revoliu cijos metų laikraštėlių kopija, bet tikra studentų tribūna. Jis įgavo almanacho pobūdį. Jeigu busimieji chemikai dienomis triū
sia su reaktyvais, fizikai atlieka' bandymus savo laboratorijose, tai! filologų įgūdžių laboratorija —į jų laikraštėlis. Ir ne tik eilėraš-: čiai bei novelės buvo skelbiami! „Komsomolijoje" (prieš karą jo je savo eiles skelbdavo studen tas K. Simonovas, savo poemą „Muravijos šalis" „išspausdino" A. Tvardovskis ir eilė kitų, da-1 bar įžymių raštyojų). Sienlaikraš tyje pasirodydavo ir recenzijos apie visus naujus filmus, roma nus, knygas ir teatrų premjeras Prieš dešimtį, penkiolika metų bendradarbiavę jame studentai: dabar žinomi kritikai — I. Vinogradovas, V. Lakšinas, St. Rasadinas, S. Kotenko, L. Anenskis ir kt. Laikraščio puslapiuose bu vo vedami ir gyvi moksliniai disputai, kuriuos užmegzdavo dėstytojai. Profesoriai nelaukda vo savo konferencijų, bet skubė davo hipotezėmis ir atradimais pasidalinti su kolektyvu, savo mokiniais. Labai įdomūs ir gyvi | „Komsomolijoje“ buvo komjauni-i mo ir jumoro skyriai. Darbo įdėdavome labai daug, į kartais laikraštėlis netilpdavo iri 20-tyje vatmano lapų. Dirbo ja-i me 50 entuziastų, o pulkai skai- j tytojų iš visų fakultetų, ginčai, i kurie kildavo po kiekvieno nu- i merio pasirodymo, buvo geriau-1 sias atpildas. Nežinau, ar pavyko įrodyti, i kad sienlaikraštis nėra atgyve-! nusi darbo forma, bet esu įsiti kinęs, jog mūsų Filologijos fakul tete jis būtinas. Sienlaikraštyje filologas aštrins savo mintį, tobu lins žodį, laikraštėlis jį dar la biau priartins prie specialybės. į R. SIDERAVICIUS, Rusų literatūros katedros dėstytojas
Solidarumo šventė Lapkričio 21 d. Universite to Aktų salėje Įvyko iškil mingas studento dienos minėjimas. Į šią šventę atvyko gausus būrys svečių iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, Baku, Tbilisio, Kišiniovo, Rostovo, Lvovo universitetų, Cekoslovakijos, VDR. Atvykusioji studentai perdavė nuošir džius sveikinimus ir linkėjiI mus džiugios dienos proga, pasidalino mintimis, kurios jaudina viso pasaulio jauninią. — Džiugu matyti tiek smagių laimingų veidų. Mūsų ša lyje gyvenimas daug sunkes nis. Svarbiausia — žmonės negauna darbo, — pasakė Jordanijos atstovas Barakat Jakub. Džololo Fajat Elina (Dagomėja), Busumtvi Frank Kvamena (Gana) kalbėjo apie sdvo šalies jaunimo rūpes čius. Anie kovojančios už sa vo laisvę Vietnamo liaudies gyvenimą papasakojo Dan Din-Bas. Vokietijos Demokratinės respublikos atstovus labiau siai Jaudina Jų šalies kovo jančios už vieningą, taikingą šalį, likimas. Daug karštų žodžiu išgirdome iš Kvadžadze Michailo (Tbilisis), Sigridos Bulavos (Ryga), o kalnuotosios Armė nijos pasiuntinys pasveikino dalyvius lietuvių kalba. Koncerto metu nuskambėJo dainos ivairių pasaulio tautų kalba. A. KIRVAITIS
| 1 I ! i j ‘
i
1
i
i
• , >
i į
į >