visu šavių PRovecanai/vienystes !
LEIDŽIAMAS NUO 1950
C.ARVBiniS sco nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 32 (1411)
Įi I
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
TIK NEBŪKIM PASYVUS Komjaunimo Iribūna
ko', „apsieisit be manęs" ir Lt. Tokia liūdna padėtis ir FilF. Vienas pavyzdys — pirmakur sių LIK-o komandos subūrimas Universiteto konkursui. Dau giausia pastangų čia įdėjo. .. fakulteto kultūros klubas. Para doksali situacija. Taigi, kvieti
Praėjusiame „T. S." numeryje trumpai informavome apie spa lio 13 d. Universitete, įvykusią mokslinę teorinę konferenci ją. Plačiau apie ją rašo TSKP istorijos katedros docentė G. JUKNIENĖ jūsų dėmesiui siūlomoje publikacijoje.
SPALIO 70-MEClUI Vos keletas savaičių skiria nūs nuo įžymaus jubiliejaus — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70-ųjų metinių. Kokie bebūtų audringi ir gilūs revoliu ciniai perversmai tautų gyveni me, jie nesulyginami su Spalio revoliucija, su įvykusiais jos įtakoje pasikeitimais pasaulyje. Lietuvių liaudies kova ir vil tys, naujo gyvenimo kūrimas glaudžiai siejosi su Spalio so cialistine revoliucija, su Tarybų šalimi. Šiems klausimams nagrinėti ir buvo skirta antradienj, spalio 13 d. įvykusi mokslinė teorinė konferencija . Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos reikšmė Lietuvai", Konferenciją organizavo VVU TSKP istorijos katedra kartu su partiniu komitetu. įžanginiu žo džiu konferenciją pradėjo pro rektorius mokslo reikalams, Lie luvos TSR Mokslų Akademijos narys korespondentas profeso rius J. Vaitkus (atsiprašome už praeitame numeryje įveltą klaidą — Red.). plenariniame posėdyje buvo , ___ išklausyti keturi pranešimai. Profesorius istorijos mokslų daktaras K. Navickas savo pranešime aptarė Didžio sios Spalio socialistinės revoliu cijos reikšmę Lietuvos valsty bingumui atsirasti ir įtvirtinti. Visuotinio susidomėjimo taip Pat susilaukė profesoriaus, is torijos mokslų daktaro S. La zutkos pranešimas, skirtas na cionalinio klausimo sprendimui Tarybų Sąjungoje. Plenariniame posėdyje buvo išklausyti du svečių iš VDR Greifsvaldo universiteto pranešimai: Spalio revoliucijos poveikį Vokietijos Komunistų partijai ,pranešime ---------nagrinėjo profesorius filosofijos
mokslų daktaras A. Hazė. Vo kietijos—TSRS ryšių vystymąsi 1947—1987 metų laikotarpiu ap tarė profesorius istorijos mokslų daktaras I. Majus.
Konferencijos darbas buvo tę siamas trijose sekcijose, ku riose buvo nagrinėjamas Spalio socialistinės revoliucijos povei kis lietuvių liaudies kovai už tarybų valdžią, Lietuvos eko nominė ir socialinė-politinė rai da socializmo sąlygomis bei Tarybų Lietuvos kultūros raida socializmo sąlygomis. Iš viso bu vo perskaityta apie 40 pranešimų. Sekcijose vyko gyvos diskusijos. Konferencijoje dalyvavo VISI, SPI, LŽŪA, VKKF, APM atstovai. Daugiausia pranešimų perskaitė VVU dėstytojai. Antrosios sekci jos darbe dalyvavo ir prane šimus skaitė taip pat svečiai iš VDR: profesorius filosofijos mo kslų daktaras B. Frišas ir B. Faifer. Baigiamajame plenariniame po sėdyje, išklausius sekcijų pir mininkų pranešimus apie sekcijų darbą buvo priimtos rekomen dacijos. Visuomenės mokslų at stovų susirūpinimą kelia tai, kad dar iki šiol nepakankamai tel kiamos jėgos nacio laimėms pro blemoms tirti, plačiau panau dojant sociologinius tyrimus. Būtina žymiai daugiau dėmesio skirti Lietuvos istorijos atskirų problemų tyrinėjimui, o ypač jų rezultatų propagavimui. Vieningai buvo paremta mintis, kad reikia organizuoti konferencijas ir siauresnėms, spedalioms problemoms aptarti. Tenka tik apgailestauti, kad neturime galimybių konferencijos medžiagai paskelbti.
Spalio 12—16 dienomis Mol davijos sostinėje Kišiniove susi tiko geriausi šalies studentai fi zikai — vyko sąjunginės olim piados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" III turas. Konkursą sudarė trys etapai. Pirmajame — teorinis fizikos uždavinių sprendimas, antrajęmc — bendrosios fizikos užda vinių sprendimas naudojant ESM, taikant skaitmeninius aukš tosios matematikos metodus. Trečiojo etapo metu dalyviai turėjo surinkti radioelektroninę schemą, atitinkančią žiuri pa teiktus parametrus. Dalyvavo 41 studentas. Lietu*ai atstovavo FF V k. studen-
KAINA 2 KAP.
n.... linini....... ......................................................................................................
. .................i....... ...............................
S. m. spalio 9 d. „Tarybinia me studente" buvo išsipausdintss FilF studento K. Laurinai čio straipsnis „Pradėti turime mes". Visiškai sutinku su autoriaus mintimi, kad „laikas pradėti krutėti" .JUk dar labai daug kas nieko nedaro, o tik laukia, kol jiems kas nors pateiks rengi nį pakvies dalyvauti vakare ir pan. O kai reikia patiems ką nors padaryti, tai „trūksta lai
1987 M. SPALIO 23 D.
mas „pradėti krutėti" skamba pačiu laiku. Labai keistai skamba mintis apie tris grupės „galvas": „kie kvienas iš jų turi savų intere sų ratą, savo veiklos sritį". Man atrodo, išrinktam grupės lyderiui turi rūpėti grupės in teresai, grupės veikla. Jei taip nėra, tai — tik formalus lyde ris. Tą patį reikia pasakyti ir apie fakulteto komjaunimo ko miteto, profbiuro narius. Todėl labai keistai atrodo idėja su kurti prie dekanato studentų są jungą (arba tarybą). Ką ji
veiks? Kieno interesus gins? Ar nesukursim biurokratinio apa rato, kuris dubliuos komjauni mo komiteto, profbiuro veiklą? Aš siūlau geriau atvirai, nuo dugniai aptarti savo veiklą, tiek komjaunuolišką, tiek ir profsą junginę fakultete, įtraukiant į šį svarstymą visus studentus. Juk jūs patys išrinkote studen tus į fakulteto renkamus orga nui, ir jie turi reikšti jūsų in teresus, įgyvendinti jūsų pasiū lymus ir pageidavimus. Ir la bai keista, kad grupėse yra opo zicinė mintis, kad ją reikia kaž
šau baigėsi antras dešimtme tis, kai šalyje per televiziją bu vo pradėtos transliuoti mokomo sios laidos aukštųjų mokyklų studentams. Maždaug tuo pačiu metu atsirado ir mokyklų vidi nės uždaros televizijos sistemos (UTS). Musų Universitete bendrosios ilzikos kurso demonstracijoms mokomoji televizija naudojama nuo 1975 metų. UTS sudarė standartinis pramoninės televizi jos (renginys PTU-10 ir monito riais pritaikyti buitiniai televizo riai „Tauras". Si sistema turėjo daug trūkumų: videokameros didelės Ir sunkios, neoperaty-
Gintas MANIUSlS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Mokomoji televizija ir mums suteikė galimybę pasireklamuoti.
MOKOMOJI TELEVIZIJA—KAS TAI YRA?
Laboratorijos darbuotojai: (iš kairės| A. Valskys, V. Veteikis, A. Kėvelaitienė, P. Kundrotas.
TRUMPAI Lietuvos TSR Ministrų Tary bos ir Lietuvos TSR Respubliki nės Profesinių Sąjungų Tarybos
nutarimu vienkartinė 1987-ųjų metų Lietuvos TSR MT premija paskirta prof. A. Sakalui (darbo vadovas), tech. m. k. G. Pet rauskui, doc. S. Sakalauskui ir
FIZIKAI RINKOSI KIŠINIOVE tas E. Kazakevičius užėmęs 13 vietą, FF V k. studentas R. Žemaltis užėmęs 21-ą. vietą. Deja, atstovų tai geriausi Pabaltijo rezultatai. Šiems studentams įteikti studentų mokslinės kon ferencijos garbės raštai. Garbės raštu apdovanotas ir komandos vadovas doc. J. Kaladė. Ne viskas vyko sklandžiai — trūko informacijos, organizuotu mo ir__ karšto vandens. Būta ir kuriozų. Štai mokslinės konfe rencijos metu pralinksmino dės tytojas, paklausęs leningradietį studentą, kaip vadinasi šio pra
kur ginti. Pavyzdžių, kad fakul tetų aktyvas išreiškia savo fa kulteto studentų mintis ir pasiū lymus, toli ieškoti nereikia. TF studentai jau remontuoja patal pas savo kavinei, fizikai turi iš sirinkę studentą-dekaną ir 't. t. Taigi, kaip matome, ir esamos visuomeninės organizacijos pa jėgios spręsti iškilusias proble mas. Tik nereikia būti pasy viais.
nešime išdėstytas metodas. Stu dentas sutriko, patylėjo ir ne drąsiai atsakė: Na, nežinau.., aš it* it pats sugalvojau. O Raimundo Žemaičio pasiūlytą uždavinio sprendimą darbus tikrinęs žiuri narys suprato tik iš trečio karto. Tačiau viską atsvėrė bendravi mas — tiek draugų sąjunginėje olimpiadoje seniai neturėjome. Be to, respublikų rinktinių su dėtis buvo kaip reta Įvairi tau tiniu požiūriu. Štai Ukrainos ko mandoje — vengras Aleksand-
ras, žydas Igoris, Gruzijos — rusas Vadimas (beje, mokantis kalbėti ir rašyti gruziniškai), Bal tarusijoje besimokantis vietna mietis pateko j pirmąjį dešimtu ką, Kazachijos komandą sudarė korėjiečiai Kim ir Li bei vokie tis Melenko (su jais kartu ir gy venome!, na> o Latvijos rinkti nėje — nė vieno latvio. Ne vie ną valandėlę praleidome su uk rainiečiu Tarasu, estu Alvo, uz beku Adylu ir kitais — labiau draugais nei konkurentais. Nežinia kodėl, bet olimpiados dalyvių šefai — "kišiniovo uni-
vlal valdomos, ilgas paruošimo maža skiriamoji darbui laikas. geba. 1980 metais radloflzikos katedros darbuotojų pastangomis mokomosios buvo sumontuota televizijos sistema, kuria iš au ditorijos, demonstravimo kabi neto, kino aparatinės demonst ruojami eksperimentai, videoį rašai, eterio televizijos progra mos, skaidrės, kino juostos bei kita mokomoji informacija. Si sistema pasižymėjo originalumu ir pigumu. Vaizdo signalams perduoti buvo panaudotos vie nos iš pirmųjų mūsų šalyje pa gamintų portatyvinių juodai bal to vaizdo mėgėjiškų videokame rų „Volna", monitoriai — bui tiniai televizoriai. Tai dviejų kanalų sistema. Vienu kanalu galima demonstruoti eksperi mentą, kitu skaidres, brėžinius (nukelta į 2 psl.)
doc. T. J. Žilinskui už darbą „SuĮpergreitų galio arsenido puslaidininkinių prietaisų sukūrimas, taikant joninę — plazminę technologiją ir jų diegimas".
versiteto studentai — atrodo, daugiausiai rūpinosi lietuvių ko gavo manda. Štai Aleksandras radioelektronikos vadovėlį ir... obuolių. Marina iš kažkur atneš davo vynuogių (Kišiniovo turgu je jų nębuvoj, prireikus padėda vo rasti dėstytojus, o su Ina išmaišėme miestą skersai ir išil gai. Paskutinę dieną, nurimo visą savaitę purškęs Kišiniovo lietus. Susikraunam daiktus, užslrašom draugų adresus ir išskrendam, o po metų Kišiniove vėl rinksis būsimiejl fizikai — rungtyniauti, pažinti, draugauti. Fizikų įspūdžius užrašė L. SANAUSKAS