vjsų
Saliu
prolbjarai. v/lnykjt&sj
aSS C8J2S/BIOIS scupencas
SPALIO 31 DIENĄ ĮVYKS XXVIII-OJI VU
KOMJAUNIMO KONFERENCIJA.
SVEIKINAME KONFERENCIJOS
DELEGATUS!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ
Spalio 29-oji komjaunimo gimimo diena
1984 m. spalio 26 d., penktadienis
„VLKJS CK, šalies komjaunimo organizacijos vi siškai pritaria partijos požiūriui Į jaunimo auklėji mo, komjaunimo veiklos trūkumus ir klaidas, su pranta, jog būtina dar labiau suaktyvinti konkre čią organizacinę ir auklėjamąją veiklą". (Iš VLKJS CK pirmojo sekretoriais V. Mišino pranešimo VLKJS CK IX plenume). Svarbus komjaunimo gyvenime yra programinis dokumentas — TSKP CK nutarimas „Gerinti parti nį vadovavimą komjaunimui ir didinti jo vaidme nį komunistiškai auklėjant jaunimą". Nutarime pa žymima. kad Lenino komjaunimas deramai vykdo patikimo partijos rezervo, jos aktyvaus pagalbi ninko vaidmenį komunistiškai auklėjant augančias kartas.
se, diskusijose. rinkimuose (balsavimas už kiekvieną individualiai, rnebuvo visiš kai vieningai keliamos ran kos už visą sąrašą). Ar rei kėtų tai laikyti komjaunimo organizatorių nuopelnu, ne galiu pasakyti. Tiesa tik ta, kad pradedame atsikratyti ganizuojamas oratorinio mei abejingumo. . . Gal trumpai apie sekreto striškumo paskaitų ciklas (prof. J, Markulis) Chemi riaus veiklą. .. Mūsų darbą sunku apsa jos, Matematikos, Teisės, Gamtos ir Medicinos fakul kyti ar apibrėžti. Tik svar norėčiau tetų studentams. Komjauni biausius dalykus mo aktyvui tai taip pat tu paminėti. Pirmiausia — studentų rėtų būti gera pasitobulini mo mokykla. Juk štame dar statybos būrių organizavimas. be tenka daug bendrauti su Problemų turėjome nema žai. Staiga pritrūkome vyrų, žmonėmis. O kaip pirmakursiai įb daug išėjo į Tarybinę Armi raukiami į darbą, visuome ją būrių formavimo dieno mis. ninę veiklą? SSB tradicijos Universite VILMA BERNATOTIENE, te jau yra. Vėl džiaugėmės EKFF komjaunimo organiza „Žilinais", fizikų „Kernave". Pramonės ekonomikos fakul cijos sekretorė: teto Punia". Iš žemdirbys Visa tolesnio darbo sėk tės būrių norisi paminėti mė priklauso nuo to, kaip ..Palydovą" (MaF), „Alytų“ dirbama su pirmu kursu. (EKFF), Dzūkiją". Gerai Dažnai į jį žiūrime kaip į dirbo chemijos fakulteto bū kitus, keliam vienodus rei rys „Aurum". Tik ne taip kalavimus. O pirmakursis iš sklandžiai viskas susiklostė mokyklos ateina dar visai išvažiuojamuose būriuose. kitoks. Atskirai ir daug rei Buvo vienas nemalonumas: kia su jais padirbėti. Veiks už elgesį, nesuderinamą su minga „išjudinimo", įtrauki studento vardu, teko griež mo į Visuomeninį darbą tai bausti vieną būrio narį. priemonė — kursų organi O darbas Universiteto zuojami vakarai, kuriuos komjaunimo komitete? Čia kartu ruošia visas kursas. 'darbas kiek kryptingesnis, Mes komjaunimo darbo negu fakulteto. Turi savo organizatoriai, turėtume dau sektorių, apibrėžtesnės pa giau pereiti iš vadinamo reigos. Svarbiausia — dirb darbo masėms į darbą masė ti nuoširdžiai. Nuo to viskas se. ir priklauso.
XXX Apie aktualias šių dienų komjaunimo darbo proble Įdomu, kas dar numatoma mas kalbamės su Universite to komjaunimo organizacijos darbui tobulinti? nariais. AUDRONE RO2IUKIENE, BRONIUS AISMONTAS, MF komjaunimo organizaci MaF komjaunimo organiza jos sekretorė: cijos sekretorius. — Mūsų fakultete bus or
Reikia siekti, kad kom jaunuolis sąžiningai vykdy tų visuomeninius įsipareigo jimus, aktyviai dalyvautų savo organizacijos darbuose. Kaip sprendžiami šie klau simai mūsų komjaunimo or ganizacijos veikloje, kokios yra problemos, kokios pra dėtos taikyti naujos darbo formos ir metodai? Pamėgin kime į šiuos klausimus pa žvelgti kritiškai ir savikritiš kai. Matematikos fakultete komjaunimo komiteto darbe buvo siekiama, kad komjau nimo organizacijoos veikla būtų turininga, dalykiška, kryptingai atitiktų didėjan čius studentijos reikalavi mus. Lenininė įskaita ir VPP atestacija yra efektyvi kom jaunimo organizacijos ir kiekvieno komjaunuolio atsi skaitymo už nuveiktą darbą forma. VPP — sudėtinė mo kymo proceso dalis, jos už davinys — ugdyti organiza torius, agitacinio propagandistinio ir auklėjamojo dar bo kolektyve įgūdžius. O grupėse šios valandėlės daž niausiai organizuojamos tarp tautine tematika, mažai kuo skiriasi nuo komjaunimo su sirinkimų. Anksčiau visuomeninėspolitinės veiklos balus skai čiuodavome už dalyvavimą įvairiuose meno kolektyvuo se, vadovaujamuose orga nuose ir pan., neatsižvelgda mi į atliktą darbą. Per ata skaitinį laikotarpį pasiekė me, kad įvertinimus pateik tų šių kolektyvų vadavai, organizatoriai.
Nr. 32 (1291)
RAIMUNDAS SYVYS, Uni versiteto komjaunimo ko miteto sekretoriaus pava duotojas organizaciniam dar bui: Pirmiausia apie tai, kas aktualiausia, kas svarbiau sia šiandien...
ARVYDAS ANDRIJAUS KAS, Universiteto komjauni mo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui. Pirmiausia gal apie tai, kas naujo komjaunimo dar be.
Aktualiausia — ataskaiti nės rinkiminės konferenci jos ir susirinkimai. Komjaunimo komiteto na riai dalyvavo visose konfe rencijose, man teko svečiuo tis Gamtos ir Pramonės eko nomikos fakultetuose. Nega lima tradiciškai pasakyti, kad šios konferencijos buvo formalios. Universiteto kom jaunuolių gretose jaučiamas pagyvėjimas, didesnis suin teresuotumas visuomenine veikla. Jautėsi jis ataskaito
Naujovių nemažai. Svar biausias mūsų uždavinys, įtraukti į komjaunimo orga nizacijos veiklą kuo dau giau komjaunuolių. Stengia mės kuo daugiau dirbti su kiekvienu komjaunuoliu, o ne su neapibrėžta minia. Tam — Teng'inių masišku mas. Šiemet su Mokslinio ateiz mo katedra rengėme jaunų jų ateistų sąskrydį, jo daly viai suvažiavo ne tik pail sėti, buvo daug įdomių su
Kaina 2 kap.
KAD NIEKAS NENUEITŲ UŽMARŠTIN sitikimų, pokalbių, diskusi jųKuo daugiau komjaunuo lių stengėmės suburti į in ternacionalinių dienų rengi mą, studentų savaitę. Paskutiniuosiuose nutari muose dėl komjaunimo dar bo gerinimo ypač akcentuo jame karinio patriotinio darbo svarbą. Užtikrinti šio darbo masiškumą — būtina. Dar ne taip seniai žiemos žygiuose, ekspedicijoje „Ma no Tėvynė — TSRS" daly vavo tik aktyvistai, šiemet padėtis pasikeitė. Dauguma mūsų Universi teto studentų išeina į Tary binę Armiją. Ypač svarbu nepamiršti jų, daugelyje fa kultetų palaikomi glaudūs ryšiai. Reikia, kad kiekvie nas buvęs studentas po tar nybos Tarybinėje Armijoje grįžtų J savo fakultetą, tęs tų studijas. Dar vienas svarbus mūsų uždavinys — kovoti prieš bet kokį formalizmą. Nema žai jo dar yra organizuo jant VPP ir lenininę įskaitą. Metodinės medžiagos turi me, kaip ją organizuoti, aiš ku. Kokia šių šių priemonių reikšmė — suprantame, kad kiekvienas, baigęs Universi tetą, būtų ne tik geras spe cialistas, bet ir organizato rius, nuo mūsų darbo pri klauso, kokio visuomeniniopolitinio aktyvumo jaunasis specialistas ateis j įmonę ar organizaciją su Universi teto diplomu. VPP ir lenininės įskaitos organizavimo formalumu no risi kaltinti Fizikos, Preky bos fakulteto komjaunimo komitetus. Per mažai dėme sio skiriama įpareigojimų vykdymui, neprincipingai žiūrima į tai, kaip prisiima mi šie įsipareigojimai. O juk sudominti pradedame nuo mažiausio, kartais, atro do, visai nereikalingo dar belio. Negaliu skųstis fakultetų komjaunuoliais, atsakingais už ideologinį darbą. Tiesa, šis darbas labai priklauso ir nuo pa,ių sekretorių. Pri klauso nuo sekretorių para mos, rūpinimosi. Kontroliuo ti ideologinį darbą sudėtin ga. Rezultatai pasirodo kiek vėliau, tradiciniuose rengi niuose. Gerą darbo patirtį sukaupė EKFF, MaF, ChF komjaunuoliai. Kiekviename darbe svar biausia — dirbti gerai, nuo širdžiai. Pokalbius užrašė J. MARKELIUNAITĖ, J. PRANKAITE
1977 metų spalio 29 dieną XXIII-ojoje Universiteto komjaunimo organizacijos ataskaitinėje - rinkiminėje konferencijoje buvo priimtas nutarimas įsteigti VU Komjaunimo muziejų. Ilgą ir garbingą kelią nuėjo Viiniaus senasis Universitetas. Drauge su juo daugiau kaip pusė amžiaus žengė ir komjaunimas. Muziejus turėjo atspindėti tą Universiteto komjaunuolių kelią, todėl greit buvo imtasi veiklos. Įkūrimo darbą organizavo ir koordinavo sudaryta Muziejaus taryba, kuriai vadovavo VU kraštotyros klubo pirmininkas V. Mačiekus, mokslinis konsultantas buvo TSKP Istorijos katedros doc. V. Gobis. Pagalbą teikė VU Rektoratas, Partijos komitetas, visuomeninių mokslų katedros, fakultetų komjaunimo būriai. Nelengvas daTbas laukė visų: reikėjo surinkti duomenis apie komjaunimo veiklą, gauti nuotraukų, kitos atributikos. Į darbą buvo įtraukta daug studentų — jie rinko medžiagą iš periodinės spaudos, archyvų, užrašė ’atsiminimus. Tokie darbai vyko ištisus metus. 1978 m. lapkričio 3 dieną Komjaunimo muziejus atvėrė savo duris. Dabartinę muziejaus vedėją IF III kurso studentę Lidiją Jankauskaitę aptikau dirbančią — keitė antrąją ekspozicijos dalį: Dabar ši ekspozicija atspindi Universiteto komjaunuolių gyvenikną nuo 1978 iki 1984 metų, — aiški113 Lidija. Labai norėtųsi kuo greičiau jai sutvarkyti ekspoziciją, bet. . . neturi ji kol kas rimtų pagalbininkų dar tik svajoja suburti Komjaunimo muziejaus Tarybą. Reikia čia* žmonių, kurie mokėtų gražiai piešti ir rašyti, kurie netingėtų rinkti medžiagą. O vienai, žinoma, sunku. Atrodo jau galima ruošti eksponatus, apsižiūri — dažų nėra. Sukis kaip išmanai, . . Komjaunimo muziejaus ekspoziciją sudaro trys dalys: VU komjaunimo istorijos ekspozicija, dabartinės Universiteto komjaunimo veiklos ekspozicija ir ekspozicija, skirta Tarybų vaidzios atkūrimo Lietuvoje 45osioms metinėms. Turtingiausia yra pirmoji
ekspozicijos dalis, bylojanti apie Universiteto komjaunimo organizacijos kelią. Joje susiduriame ir su pažangiausiomis studentų organizacijomis, kurios veikė Universitete 1918—1919 metais, Kitas stendas apima 1940— 1941 — metus. Sužinome, kad tuomet įsikūrė VU darbuotojų ir studentų profsąjungos organizacija, pirmieji meno saviveiklos kolektyvai, sporto būreliai. 1944— 1951 m. — socializmo kūrimo respublikoje metai; susipažįstame su aktyviausiais Universiteto komjaunuoliais, komjaunimo organizacijos sekretoriais B. Sudavičiumi, J, Grigoniu, su tuomet įkurtu „Tarybiniu studentu". .. Kituose stenduose — darbo ir poilsio stovyklų pradžia: 1957 m. buvo viena tokia stovykla ir joje dirbo 90 studentų, o 1960 m. jau 9 stovyklos ir 1500 dirbančiųjų. Ir vis dėlto šių skaičių negalima palyginti su dabartimi, 1975 m. susikuria visuomeninių profesijų fakultetas, o jau 1967 m. nuotraukoje — pirmasis VU tarptautinis būrys Greifsvalde. — Kada priimsite svečius? klausiu Lidijoos. — Gruodžio pirmą dieną. Nelengva jai. Buvo laikai, kai muziejumi rūpinosi visi, po to iniciatyva priblėso — neatsirado norinčių pakeisti, papildyti ekspozicijas. Dabar naujoji vedėja ruošiasi priimti pirmuosius lankytojus, bet. . . tuo pačiu laukia ir rimtų pagalbininkų. Rei kįa, kad iniciatyvos ugnelė neužgestų, kad Komjaunimo komjaunuolių gyvenimą, muziejus atspindėtų dabartikaų ateinančias kartos žinotų, kaip mokėmės, ilsėjomės, gyvenom mes. Kad nei viena diena, nei viena jaunatviška šventė nenueitų užmarštin. .. Muziejaus fonduose daugiau kaip 3000 eksponatų, apie 400 demonstruojami, Trūksta muziejui dar savojo metraščio. Juk kiekvieni metai, tai Universiteto komjaunimo istorijos puslapis, tai mūsų dabartis, kurią reikia branginti ir papasakoti apie ją kitiems, kurie rašys Komjauniino istoriją po mūsų. Augė GEINYTĖ