C<XRVBI()IS — scuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
9'5 m. spalio 10 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Sis penkmetis man buvo studijų metai. Jo pradžioje įstojau į universitetą, į bu halterinės apskaitos specialy. bę, šiemet baigiau ir buvau paskirtas į Statistikos kated. rą stažuotoju. Tai, galima sa kyti, etapiniai mano gyveni mo įvykiai. Ne mažiau džiu. gi žinia aplankė mane šį .pa vasarį: buvau apdovanotas medaliu „Už pasižymėjimą darbe". Teko darbuotis stu dentų statybiniuose būriuose, būti komisaru, kartu su ko
legomis talkininkauti žemdir. biams. Matyt, tai irgi „kalė“ medalį. TSKP nariu tapau besimo kydamas Parengiamajame skyriuje. Kai studijavau ant rame kurse, mane išrinko jau į fakulteto partinį biurą. Teko rūpintis studentų visuo meninių organizacijų veikla. Taigi, visais studijų metais mano visuomeninė veikla bu. vo susijusi su fakulteto ko munistų darbais. Jie man bu vo pareigingumo, atkaklumo, pavyzdys, jie mane mokė dirbti su žmonėmis. Mačiau, kad jie buvo svarbiausių ir atsakingiausių fakulteto dar bų sūkury, ir. stengiausi sekti jais. Man studijose ir visuo. meninėje veikloje daugiausia padėjo komunistai dekanas prof. J. Žilėnas, doc. B. Ki lius, e. doc. p. A. Kvederavičius, vyr. dėst. V. Skominas, J. Čičinskas. Mane visada labiausiai jau. dina kitų pasyvumas gyveni me. Štai mano kurse buvo keletas tokių, kurie prastai mokėsi, nesidomėjo ir nemė go būsimos specialybės. Ten ka dabar susitikti kai ku. riuos: patenkinti savo darbu. Matyt, pajuto jo skonį ir grožį. O aukštojoje nesisten gė. Ir ne tik tai, — turėjo menką supratimą apie busi mąją specialybę. Dėl to ne visada studentai kalti. Galiu pasakyti, kad mūsų praktikos buvo nekokybiškos. Apie vi suomeninę veiklą jų metu net nėra ko kalbėti. Reikia pedagogams stengtis sūdo, minti jaunimą, sužavėti jį pasirinkta specialybe. Naujas partijos suvažiavi mas skatina permąstyti atei. ties planus, kaip sakoma, per kainoti vertybes. Teks dirbti, dirbti. Stengsiuos gilintis sta tistikoje, laikyti kandidatinio minimumo egzaminus, gerai ruoštis pedagoginiam darbui. Partiniam biurui noriu palin kėti aktyvesnio darbo stu. den tuose.
Norom nenorom, jam tektų apsispręsti — ar likti izo liuotam nuo visų draugų, ar įsijungti į bendrą kolektyvo gyvenimą ir žengti koja ko jon su visais. Mūsų nuomo ne, tik esant tokiam susibū. rūsiam, draugiškam kolekty vui, tokiai atmosferai, įmano mas tikras ir principingas studento, kaip asmenybės, įvertinimas VPP atestacijos metu. Vis svarbesnė vieta aka deminio jaunimo estetiniame auklėjime tenka visuomeni. nių profesijų fakultetams (VPF). Dalyvaudami VPF skyrių bei sekcijų užsiėmi muose, studentai įgyja orga nizatoriaus ir vadovo įgū džius, kelia savo bendrojo išsilavinimo lygį, ugdo meni, nj skonį. Tokiu būdu sėk mingai baigęs vieną ar kitą VPF skyrių, jaunuolis šalia savo pagrindinės (gydytojo, mokytojo, ekonomisto) spe cialybės įgyja antrąją — me no kolektyvo vadovo, lekto. riaus propagandisto ir t. it. Tai labai gražu ir sveikinti na. Tačiau tenka pastebėti, kad iki šiol VPF reikiamo populiarumo studentų tarpe dar neturi, klausytojų skai čius juose menkas. Kaltinti
dėl to vien studentus būtų neteisinga. Esu tvirtai įsitiki nęs, jog visuomeninių profe. sijų fakultetų gerbėjų skai čius būtų keleriopai didesnis, jeigu mes iš esmės puikias idėjas, darbo formas labiau paremtume dalykiškai, mate rialiai — daugiau dėmesio skirtume jaunimo auklėjimo materialinės bazės vystymui bei stiprinimui. Sutikite, jog šis klausimas šiandien — tai viena iš svarbesnių proble mų, reikalaujančių neatidė liotino ir operatyvaus spren dimo. Tad apie tai norėtųsi pakalbėti šiek tiek plačiau. Prisimenu, dar būdamas studentu, pastebėjau, kaip greitai blėsdavo pirmakursių, antrakursių entuziazmas, kai nebūdavo instrumentų, patal pų repeticijoms, vadovų. Ne retai, taip ir nesulaukę rim. tesnės pagalbos iš dekanato, rektorato ar visuomeninių or. ganizacijų, meno entuziastai nuleisdavo rankas ir iškrikda vo kas sau. Šiandien patalpų problema universitete taipogi aštri. Net daugelis centrinių meno saviveiklos kolektyvų neturi normalių, specialiai re peticijoms skirtų patalpų. Na, o apie fakultetų kolekty(Nukelta j 4 psl.)
/isų darbų avangarde— komunistai 1975 M. SPALIO 15 D. AKTŲ SALĖJE ĮVYKS OVERSITETO II PARTINĖ KONFERENCIJA. AD2IA 15 VAL. io svarbaus mūsų aukštomokyklos įvykio išva. ėse kreipėmės į kelis uniįteto komunistus ir pa. jėme atsakyti į šiuos klauus: , Kas naujo Jūsų ir koyvo gyvenime įvyko per enkmetį? Komunistų vaidmuo faete ir jų indėlis į pasieus. Kas Jus, kaip komunislabiausiai jaudina: trūku, neišspręsti reikalai, buiar elgesio negerovės, i darbai? Su kokiomis mintimis tinkate partijos XXV suivimą? ausdiname jų atsakymus,
rcentas Jonas BASIULIS, ijos fakulteto partinio o sekretorius: arijos fakultetas, vykdyis TSKP XXIV suvažia. o nutarimus, TSKP CK ir S Ministrų Tarybos nutaią . Dėl priemonių, padelėių toliau tobulinti aukšI mokslą šalyje" bei kitus tijos dokumentus (dėl ologinio darbo pagerini, aukštosiose mokyklose, žurnalistų rengimo ir kt.) iekė nemažų laimėjimų ksle ir mokyme. Fakulteaugo ir plėtėsi. Studentų n dieniniame skyriuje .pa sėjo nuo 588 iki 938, t. y. 'eik padvigubėjo. Atsirado įjos specializacijos: filoso6, archeologijos, ekskursi. vadovų, mokslinių biblioH darbuotojų (visuomeni
Steponas IMBRASAS liaus V. Kapsuko univerlo komjaunimo komiteto Kkretorius, ekonomikos mokslų kandidatas
Šiandien, tur būt, nerasime aštosios mokyklos, kuri ne dėtų savo akademiniais Wais, dainų ir šokių an. nbliais, kaimo kapelomis, kestrais, teatrais, klubais ’■ t. Žodžiu, studentams yra 1 išlieti energiją ir tuo pa1 tenkinti savo dvasinius taikius. Tačiau šiandien dar kalbae kad yra studentų, nesu kančių muzikos, dailės •tinių arba dar blogiau — įskiltai nemėgstančių muzi. meno, nelankančių teati muziejų ir panašiai. Tad pagrįstas klausimas — 15 ?i dėl to kaltas? Kur čia, jP sakoma, šuo pakastas? teškant atsakymo į šiuos Rusimus, pirmiausia tektų utėli, kiek studentų daly toja saviveikloje, klubuose, Romaninių profesijų fakul■uose? Universiteto centri. “°se meno saviveiklos ko•tyvuose dalyvauja beveik studentų. Maždaug tiek surinktume iš fakultetų Ur saviveiklininkai susibu-
nių mokslų ir žemės ūkio profilio). Gerėjo studentų pa žangumas, dėstytojų kvahfi. kacija. Į pedagogų kolekty vą atėjo nauji gabūs savo dalyko ąpecialistai. Per penk metį fakulteto dėstytojai (be visuomeninių mokslų katedrų, kurios nuo fakulteto atsisky rė 1974/75 m. m.) apgynė tris daktaro ir 10 kandidato disertacijų (tiesa, tai mažo, ka). Dėstytojai paskelbė daug mokslinių straipsnių ir mono grafijų, dalyvavo mokslinėse konferencijose. Doc. J. Gal vydžio darbas „Žmogaus ir pirmykštės visuomenės kilmė bei raida" apdovanotas res publikine premija. Fakultete įsisteigė naujos katedros: Mokslinės informacijos, Psi. chologijos, įkurtos naujos la boratorijos. Plačiai fakultete buvo .paminėtos 30-osios per galės prieš fašistinę Vokieti, ją metinės. Ta proga nema ža mūsų dėstytojų dalyvavo tarptautinėse konferencijose, skaitė ten savo pranešimus. Mane tie laimėjimai džiugi na, nes aš juos akivaizdžiai mačiau. Jau ketvirti metai iš eilės esu renkamas fakulteto partinio biuro sekretoriumi. Komunistai fakultete, kaip ir jiems dera, užima avan gardinį vaidmenį. Mokslinėje veikloje pasižymėjo A. Ben. džius, S. Lazutka, L. Vladimirovas. Plačiai visuomeninėje veikloje reiškiasi G. Raguotienė, J. Dobrovolškas, V. Urbonas, R. Žiugžda, S. Jegelevičius. Fakulteto komu nistų .gretas papildė pažangūs studijose ir aktyvūs visuome
ninėje veikloje studentai, vė liau tapę jaunaisiais dėsty tojais. Partinė organizacija nuolat rūpinosi dėstytojų pe. dagoginio meistriškumo didi nimu, — siekėme pakelti po litinį ir dalykinį busimųjų specialistų lygį, parengti pla čios erudicijos tarybinei liau. džiai atsidavusius specialis tus. Yra dalykų, kurie išties jaudina. Iš geros pusės — tai mūsų pasiekimai, nauji dar bai, kuriais mes džiaugiamės ir kurių dalį čia suminėjau. Piktina dar pasitaikančios negerovės: studentų „nuby rėjimas", kai kurių abejin. gumas studijoms, nepakanka mai geras visuomeninių dis ciplinų ir specialybės žinių įsisavinimas, formalizmo ap raiškos visuomeniniame dar. be ir kiti neigiami reiški niai. Noriu pridurti, kad fa kultetas dirba labai ankštose ir ne visada higieniškai pri taikytose patalpose. Vienam studentui ploto tenka gero, kai mažiau, negu kituose fa kultetuose. Priversti dirbti dviem pamainom, todėl sun kiau organizuoti studijas ir visuomeninę veiklą. Partijos XXV suvažiavimo laukiu su dideliu nekantru mu, nes kiekvienas naujas suvažiavimas — tai naujas etapas mūsų visuomenės vys. tymesi, komunizmo kūrime. Manau, kad kitame penkme tyje žymiai pagerės materia linė mokymo bazė ir apie tuos trūkumus, kuriuos čia minėjau, jau nebeteks kalbė ti. Taip pat esu įsitikinęs, kad bus žengti svarbūs žings. niai, vystant mokslinį ir me todinį darbą, tobulinant ideo loginį auklėjimą ir dalykinį jaunųjų specialistų rengimą.
Fakulteto partinė organizaci ja pasirengusi mobilizuoti dėstytojus ir studentus įvyk, dyti naujus uždavinius. Stasys PULKAUNINKAS, administracijos .partinės orga nizacijos sekretoriaus pava duotojas:
Administracijos kolektyvas gausus ir savo funkcijomis labai daugiašakis. Praktiškai jo veikla apima visas uni versiteto gyvenimo sritis. Tad apibūdinti naujienas — daly, kas nelengvas. Mano nuomo ne, šiam penkmety įvairialy pį savo veikla kolektyvą vie nijo žymiai didesnis darnu, mas, savo pareigų ir atsako mybės jausmo už atlikto dar bo kokybę supratimas. Taį įgalino kai kuriuos padali nius žymiai pagerinti rezulta. tus. Galima pasidžiaugti, kad nuolat aukšti buvo aspiran tų laidos rezultatai. Ūgtelėjo dėstytojų kvalifikacijos kėli mo planų vykdymas, nema žai buvo ginama kandidato ir daktaro laipsnio disertaci. jų, žymiai pagerėjo priėmimo į universitetą darbų organi zavimas, politinio švietimo darbas, kai kurių ūkinių .pa dalinių veikla, buhalterijos darbas ir pan. Mano gyveni me šis penkmetis irgi labai reikšmingas — buvau priim. tas į TSKP narius, o šiais me tais išrinktas sekretoriaus pa vaduotoju. Mūsų organizacijos komu nistų vaidmuo, vykdant iškel. tus uždavinius, gana atsakin gas. Nuo jų požiūrio ir pa stangų dažnai priklauso at skirų padalinių darbo sklan. dūmas bei rezultatai. Padirbė ta nemažai. Apie tai liudija ir mūsų pasiekimai, pagerė
KAIP SUKURTI SISTEMA ria tik prieš apžiūras) ir iš visuomeninių profesijų fakul teto meno skyrių bei klu. bų. Taigi apie 10 procentų dieninio skyriaus studentų vienokiu ar kitokiu būdu įsi jungę į aktyvią saviveiklinių meno kolektyvų veiklą. Maž daug dar pusė tiek dirba li teratų, kraštotyrininkų, kino mėgėjų bei kituose kūrybi. niuose būreliuose. Na, o kaip kiti? Ar galime šiandien pa sakyti, jog likusi (beje, di džioji) dalis studentų nusista čiusi prieš meną, literatūrą, iš prigimties nemėgsta muzi. kos? Aišku, ne. Bėda ta, jog mes dar nesugebame paža dinti jiems vidinio poreikio. Mes nepajėgiame pasiekti, kad visa tai studentams tap tų būtinybe, tiesiog kasdie nine duona. O pasiekti rei. kia. Reikia, nes be šito kal bėti apie kokį nors persilau žimą estetiniame jaunimo auklėjime, apie kokius nors apčiuopiamus rezultatus — bergždžias dalykas. Sutinku, jog uždavinys ne lengvas, tačiau, tur būt, iš.
sprendžiamas. Reikia pripa žinti, jog čia mūsų komjau nimo aktyvas išnaudoja toli gražu ne visas galimybes. Štai kad ir visuomeninė po litinė praktika (VPP), kuri mūsuose (beje, kaip ir kito, se aukštosiose mokyklose) prasidėjo prieš keletą metų. Vargu ar kas išdrįs pasaky ti, jog tai nereikalingas ir svetimas studentijai dalykas. Visuomeninė politinė prakti ka šiandien iš tikrųjų tapo labai svarbia ir, sakyčiau, efektyvia mokymo auklėjimo proceso dalimi, įgalinančia visus studentus siekti kuo gi lesnių žinių, įgyti organizaci. nio bei politinio visuomeni nio darbo įgūdžių, taip rei kalingų, baigus universitetą ir pradėjus dirbti gamybinia me kolektyve. Ir labai gai. la, kad ši iš esmės puiki komjaunimo darbo studentų tarpe forma ne visose grupė se buvo teisingai suprasta ir įvertinta. Tenka konstatuoti, jog net dalis dėstytojų bei akademinių grupių kuratorių (nekalbant jau apie studen
tus) į visuomeninę politinę praktiką pažiūrėjo kaip į ei linę aukštesniųjų instancijų „išmonę", reikalaujančią pa. pildomos krūvos jjopierių, planų ir t. t. Tad ar betenka stebėtis, kad kai kurios kom jaunimo organizacijos nu ėjo lengviausiu — formaliz mo keliu. Dalyvavai komjau. nimo susirinkime — vadi nasi, tvarka, galima atestuo ti. O tai, kad atestuojama sis per tuos metus nė karto nebuvo parodoje, spektaklyje ar koncerte, grupės visai ne. jaudina. Čia juk kiekvieno asmeninis reikalas. Bet ar tikrai tik „asmeninis reika las"? O juk galėtų būti ir kitaip. Bendrų grupės kuratorių, ak tyvo ir mokslo pirmūnų pa stangų dėka komjaunimo or. ganizacijoje sukuriama tokia atmosfera, kur jaunam žmo gui, nesistengiančiam visa pusiškai tobulintis, vystytis (kitaip tariant, nesiruošian čiam tapti geru tarybiniu specialistu), nėra vietos ko. lektyve.
Nr. 31 (931)
jusi drausmė, pakilęs nepa kantumas pasitaikančioms ne. gerovėms, operatyvesnis pa starųjų svarstymas. Ką nors išskirti iš suminė tų dalykų, matyt, nereikėtų. Pasitaiko nemažai nesklandu mų, kaip antai: silpna atski. rų padalinių darbo sąveika, menkai propaguojami sektini pavyzdžiai, laiku neatliekami darbai, menkai judančios į priekį darbuotojų buities ge rinimo problemos. Naujų dar bų, kaip, sakykim, speciali zuotų universiteto mokslo ta. rybų projektų sudarymas, ir gi esama. Visi aspektai svar būs, o jų optimaliam spren dimui neturėtų likti abejingas nė vienas komunistas. XXV suvažiavimas yra di. delis įvykis visai mūsų visuo menei, o komunistams — pir miausia. Tai įvykis, kuris skatina mobilizuoti ir įtempti visas jėgas, kad galėtume kuo sėkmingiau įvykdyti mums keliamus uždavinius ir gar bingai sutikti šį partijos fo<. rūmą.
Romualdas VALKAUSKAS, Finansų ir apskaitos fakulte to Statistikos katedros dar buotojas: