visų
Salių
proletarai, vienykitesi ŠIŲ METŲ LAPKRIČIO
U2M2VBOS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŽTIS____________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Kalbant apie Vidurinės Azijos respublikas, apie visas ias galima sakvti. kad tai saulėtasis kraštas, baltojo aukso — medvil nės kraštas Visose Vidu rinės Aziios respubliko se vyrauja dykumos ir kalnai Taigi čia beveik iš karto galima pajusti ir amžinu ledvnu šalti, ir pragariška karšti, matyti tyrlaukius ir žydinčius so dus. Toks iau stebuklin gas kontrastu kraštas, vienas seniausiu žmonijos kultūros lopšiu — Vidu rinė Aziia. Tarsi galingas daugiaiuostis tiltas ii jun gė senovės Rvtu šalis: Mezopotamiia. Irana, Ki nija. Indija. Egiptą. Tai kruvinu grobimu, karu, plėšimu kraštas, kuri trem pė persu karaliaus Dari jaus I ir Aleksandro Ma kedoniečio kariai, arabu raiteliu pulkai ir Cingis chano mongolu ordos, žiaurusis Timūras su savo kariauna ir kiti. Kiekviena civilizacija paliko savo pėdsakus: vingria vidur
publika. Užsienio impe. rialistai. vietos turčiai, fa natikai musulmonai ilgai kurstė. rėmė basmačiu gaujas, Ir siautėjo žiaurios. inirtusios...
Uzbekistano gamta tur tinga, savita: Kvzvlkumu dvkuma. Alkanoji ir Kar ši steDės išvagotos drėki nimo kanalu, arvku. garsusis Ferganos slėnis,
PENKIASDEŠIMT PIRMOJI SAVAITĖ: TARYBŲ UZBEKIJAI
Baltojo aukso kraštas Uzbekijos TSR įkurta 1924 metais spalio 27 die na. Dabar Uzbekijoje — 447,4 tūks. kvadratiniu ki-
Margl Samarkando raštai.
amžiu architektūra, orna mentus. tokius neįprastus mums, žvmiu mokslininku. filosofu Avicenos (Ibn Sinos). ai Biruni (XIa.). Ulugbeko (XV a) darbus. Vidurinės Azijos res publikos teikia visai Taivbu šaliai medvilne, kara kulio kailiukus, daug arbū. žinių kultūrų. Ne vienos tarybiniu resoubliku her be pavaizduota puri snie go baltumo medvilnės ke kė. Ir vis dėlto Uzbeki ja galima ir reikia vadinti baltojo aukso kraštu, juk čia auginama beveik du trečdaliai mūsų šalvie pasaulio medvilnės. Sunkus, krauju anšlakstvtas buvo kelias nuo Bucharos. Chivos emiratu, chanatu iki šių dienu tary binės respublikos Dar 1920—1922 metais gyva vo Bucharos liaudies res
Nr. 31 (1210)
1982 m. spalio 29 diena, penktadienis
lometru plote — gyvena apie 15 mln žmonių. Res publikoje H sričių ir vie na — Karakalpakiios autonominė respublika, 134 rajonai. Respublikoje 43 aukštosios mokyklos, 230 technikumu. Sostinė — Taškentas, gražuolis mies tas. turintis beveik 2 mln gvventoiu. TSRS tau tu draugystės dėka pak lės iš griuvėsiu po 1966 metu žemės drebėjimo. Sakoma, kad istorija mies tui lėmė ir Davadinima (uzbeku kalboje tos — ..miestas", kent '— ..akmuo"), ir likima — tvir. ta. iš draugystės akmenė liu. smiltelių sulipdyta puošnu Rvtu tautu rūmą. Miestas tapo milijoni niu per Didiii Tėvynės kara. priglaudės evakuo tuosius iš vakariniu šalies rajonu ir buvęs didvyriš ko darbo miestu.
nafta, dujos. kiti žemės gelmių turtai, kalnu flo ra ir fauna, gera dešimtis rezervatu, draustiniu. Pa galiau Uzbekijos MA Bo tanikos sodas, savo ko lekcijoje sukaupęs anie 2,5 tūks. rūšių sumedėju siu ir dar daugiau žoliniu augalu. Vilioja Uzbekistanas ir paprasta ekskursantą, ir žvoio romantikos ieškan. ti aloinista. turistą. Ne vienam Universiteto stu. dentui. darbuotoiui oažistamos Pamvro Alamus atšakos — Fanu kalnai1 Turkestano, Hisaro. Zeravšano kalnagūbriai pri sėti ledvnu ir ežeriuku, pliku uolu ir pavasario žiedais ar prisirpusiais vaisiais aplipusiu giraičių slėniu šlaituose. Keliauk, dairvkis. pažink. Ir visi būtinai nori aplankyti di džiausia kultūrų ir epo chų kryžkele, Rvtu peria — Samarkanda. kuris prieš gera dešimtmeti (1970) nažvmėio 2500 metu jų-
bilieiu. Samarkandas. įsi kūręs oazėje prie Zeravšano upės, viduramžiais buvo vadinamas žemės rojumi. Samarkande gvveno ir dirbo daug garsiu vytu filosofu, rašvtoiu. moksli ninku. Kosmonautas A. Leonovas rašė, kad ..Sa markande vra vieta voač brangi kosmonautams — Ulugbeko observatorija". Yra ir daugiau žaviu se nosios architektūros pa minklu. kuriu žydriu ku polu grožyje, ant poeto, gali įžvelgti ir žemės vai siu apvaluma, ir dangaus begalybe: Registano aikš tės medresiu ir Šachi-zindos mauzolieiu ansamb liai, kitos mečetės, medresės. Tikri architektūros mu. zieiai-draustiniai vra se nosios Chivos Ičan-Kala — vidinis miestas (XVIII XIX a.) ir Buchara, am žiumi ir grožiu beveik ne nusileidžianti Samadran. dui. Senoji citadelė Ar kas statyta dar VI amžiu je. Dabar čia įsikūręs sri ties kraštotyros muziejus. O kokie nuostabūs pasau linio garso statiniai; Sa. manidu mauzoliejus (IX a.), 46 metru aukščio Kaliano minaretas arba Mir ties bokštas (XII a.l. labai savita kupoliukais deng ta turgaus aikštė (XVI a.). .. .Visko suminėti ds tiek neįstengsime. Juk ciar reikia linksmai i Nasredina ir legendų milžiną Ferchada prisiminti,. arv ku čiurlenimą žilabarz džiuose kišlakuose išvirsti, medvilnės lauke po karšta Azijos saule ir žvdriu it samarkando šilkais apsisiautusiu dangumi pastovėti. Daug reikia, kad neskubu, bet tvirta uzbeku darbo ritmą pajustum. Parengė Stepas DEVEIKIS
Buchara. Arko tvirtovė. Autoriaus nuotr.
3 DIENĄ (TREČIADIENĮ), DIDŽIOJOJE
AULOJE
(Čiurlionio 21) įvyks UNIVERSITETO NES
PARTI
ORGANIZACIJOS
SUSIRINKIMAS
„PARTI
NIO KOMITETO DARBO
ATASKAITA UŽ
1981—
82 M. M." PRADŽIA 16 VAL. RE GISTRACIJA
NUO 15.30
VAL. Partinis komitetas
Kaina 2 kap.
Šiandien - Komjaunimo diena mus. Tokia buvo Universiteto statybos būrių pradžia. Entu ziastu Iniciatyva virto masi niu patriotiniu judėjimu. Ne pirmus metus organi zuojame statybos būrius, ne pirmus metus mes vadovau jamės principu — kuo sąži ningiau, stropiau mes ruošia mės išvykimui Į dislokacijos vietas parengiamuoju laiko tarpiu, tuo našesnis, sauges nis yra mūsų „trečiasis se mestras". Dabar mes jau gal vojame apie kitų metų dar bus. Formuojame parengia mąjį štabą, kalbamės su busi maisiais būrių kovotoiais — pirmakursiais. Po pirmo sios sesijos jie jau pradeda mokytis darbininkišku pro fesijų, ruoš koncertines pro gramas, šefuos valkų darže lius, mokyklas, darbo ir karo veteranus. Gerai jei būrio pagrindu taps akademinė gru pė — čia studentai yra susi būrę j kolektyvą, turi ben dro visuomeninio darbo pa tirti- Toks būrys greičiau įsijungia j darbą, jame uaSi vasara būsų būriams — lankesnis psichologinis kli matas. 25-oJl. Taigi ne apie laurus — Pirma studentiška darbo apie darbą kalbame. Tai stovykla buvo surengta 1957 komjaunuoliškas bruožas. metais. Universiteto Istotrijos ir Filologijos fakultetu stu Kęstutis DAUKSYS dentai išvyko Į Varėnos ra Universiteto joną. Žilinuose nedidelis *nSSB parengiamojo štabo tuzlastų būrelis kolūkiui pa dėjo pastatyti kultūros na komisaras
kada mes aptariame savo nuveiktus darbus, numatome gaires ateičiai. Statybos bū rių aktyvistai Komjaunimo dieną pasitinka pakiliai — vasarą atlikta darbų daugiau kaip už pusantro milijono rublių. Iš darbo vietų plau kia vien padėkos. Ypač ge rai vertinamas fizikų, teisi ninkų, matematikų, pramo nės ekonomikos fakulteto studentų darbas. Šiandieną dėkojame didžiuliam būriui studentų, kurie pasiskirstė Į 44 būrius, triūsė statybose, padėjo kolūkiečiams nuimti derlių. EKFF studentės dir bo traukinių palydovėmis, būsimiejl medikai — sanita rais. Per 300 studentų buvo išvyką už respublikos ribų — darbavosi Jakutijos ATSR, Smolensko srityje, Stavropo. lio krašte. Atsiliepiame Į Tartu universiteto rektorato ir Į komjaunimo komiteto prašymą padėti pasiruošti 350 metų jubiliejui — j pa galbą išvyko 50 žmonių bū rys.
Šalies jubiliejui Medicinos fakulteto Uivienos katedros kolektvvas šių metu rugsėio mėn. organizavo HIGIENINIUS SKAITYMUS, skirtus TSRS ir TSRS Sanitarinės - peidemiologinės tarnybos 60čiui paminėti, kuriuose dalyvavo ir MF VI kurso higienos, sanitarijos. epidemiologiios specialvbės studentai. Užsiėmimai vyko kiekviena penktadieni. Iš viso pagal iš anksto suderinta nroblemini-tematini Diana, vadovauiantis sąjungos ir mūsų respublikos medžiaga. buvo išnagrinėtos šios temos: 1) Sanita. riios-higienos kadru r-uoŠimas ir tobulinimas TSKP XXVI suvažiavimo ir kitu nutarimu šviesoje; 2) Valstybinės sanitarinės priežiūros 60-čio raidos apžvalga; 3) Apie pasiekimus ir uždavinius kaimo gvventoiu sveikatos apsaugoje ir sanitarinės kultūros problema; 4) Bendrosios ir komunalinės higienos, kaip mokslo ir praktinės disciplinos. pasiekimai ir nauji uždaviniai; 5) Darbo higienos ir profesinės Data.
lopiios vaidmuo darbo sąlygoms gerinti ir servamumui mažinti; 6) Apie gvventoiu sanitarinio švietimo ir higieninio mokvmo efektyvumo tobuli. nimą; 7) Profesinio žurnalo „Gigiena i sanitarija" 60-čio apžvalga ir 8) Apie sanitarinės tarnybos uždavinius išvvstvto socializmo sąlygose. Tu temų skaitovai — pranešėjai buvo atskiru higienos šakų dėstvtoiai ir docentai J. Ašmenskas. A. Baubinas. G. Bekiševas. A. Bitė. Š. Kučingis, J. Maskeliūnas. G Šurkienė... Kai kurias temas apibendrino ir pasidalino savo prisiminimais apie atskiru higienos šakų būkle bei raida buržuazinėie ir tarybinėje Lietuvoie prof. V. Kviklys. Be to. Universiteto Medicinos fakulteto dėstvtoiai higienistai ir sveikatos apsaugos organizatoriai paruošė 12-kos temu paskaitų konspektus „Žmogus ir io higieninė aplinka", kuriuos išleidžia LTSR „Žinijos“ draugija, leidiniu serijoje — pagalbon lektoriui. Mūsų inf.