visu s^biąpRoveeanabvicnvKires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
caRj/Bims sr.či nencas
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 31 (1410) 1987 M. SPALIO 16 D.
PENKTADIENIS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTlS
KAINA 2 KAP.
iniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini
I
PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETE Užvakar Įvykusiame LKP Uni versiteto komiteto posėdyje bu vo apsvarstyti Universiteto par tinės organizacijos uždaviniai gerinant studentų savarankiško darbo organizavimą. Pranešimą i padaręs VU prorektorius moky mo reikalams prof. B. Sudavičius pažymėjo, jog TSKP CK ir tarybinės vyriausybės doku mentai. liečiantys aukštojo mokslo pertvarkymą apsvarstyti fakultetuose, katedrose. Paruoš,i naull mokymo planai, pagal kuriuos privalomų užsiėmimų skaičius sumažintas iki 24—28 vai per savaitę. Pagal naujus mokymo planus dirba pirma kursiai (Išskyrus kai kurias EKFF specialybes), nuo š. m. pa vasario semestro — visi mate matikai. fizikai, chemikai. Vienas iš svarbiausių aukštolo mokslo pertvarkymo reikala vimų — Išplėsti savarankišką darbą, ii organizuoti ir kontro liuoti. Tvarkaraščiuose privalo ma numatyti laiką savarankiš kam darbui, tačiau kai kur tuo io organizavimas ir pasibaigia. Savarankiškas darbas vadovau jant dėstyto|ui neranda vietos pslchologi|os katedros tvarka raščiuose. Efektyvi priemonė pratinant
IGNUI | DANILAVIČIUI ATMINTI Šiemet sukako 200 metų, kai gimė Ignas Danilavlčius Vil niaus, Charkovo, Kijevo Ir Mas kvos universitetų profesorius, vienas žymiausių savo laikmečio teisės žinovų ir Lietuvos Di džiosios Kunigaikštystės (LDK) teisės Istorijos tyrinėtojas. pa daręs pradžią Lietuvos istorijos kronikų bei kitų svarbių Istori jos šaltinių paieškai. Žymiam mokslininkui pagerbti spalio 1—2 dienomis Universite te buvo surengta moks linė konferencija, Mokslo muziejuje atidaryta Jo darbų parodėlė. Išleistos konferencijos pranešimų tezės. Pranešimus skaitė Kijevo uni versiteto profesoriai A. P. Tkač ir N. S. Prozorova, Maskvos universiteto profesorė N. A. Krašeninlkova, TSRS MA Istori jos Instituto mokslinė bendra darbė I. Starostiną, Vilniaus uni versiteto profesoriai S. Lazutka Ir M. Jučas, teisės mokslų kan didatai V. Andriulis, Z. NamaviĮius ir Z. Petrauskas, LTSR MA Istorijos Instituto vyr. moksli nis bendradarbis E. Gudavičius.
I. Oanilavičlus gimė Grinevi čių bažnytkaimyje (dabartinė Lenkijos teritorija) 1787 m. uni tų kunigo šeimoje. Iš mažens Pramoko senovinės slavų kal vos. kuri jam labai pravertė vė liau, skaitant senovės Lietuvos raštus. 1804 m. gerai baigęs Lomžos piarų mokyklą, kur[ _aiką joje dirbo, vėliau mokėsi Baltstogės gimnazijoje, o 1810 m. Įstojo į Vilniaus universiteto dorinių bei politinių mokslų fanūltetą studijuoti teisės. Klausė Paskaitų žymaus teisininko A. Lappelll, raginusio užsiiminėti V‘«tos teise, rinkti rankraščius lr ieškoti naujos medžiagos. m. I. Danilavlčius pradeda Pedagoginę veiklą Vilniaus uni versitete, dėsto Lietuvos pille”n» teisę. Būdamas Varšuvoje ?4,v*'iau Peterburge Ieško me džiagos apie Llėtuvos teisę ir Ps šaltinius. Svarbią reikšmę . Danllavičlaus veiklai turėjo žymaus mokslininko J. Lelevelio atvykimas j Vilniaus unlverslteN nu°širdi draugystė ir n:»radart,lav,mas- iųnas DanlUs ragino studentus ir pats inko autentišką medžiagą Lietvu’A. Is,or|ial ir jos teisei nuve^Sl ’ TarP kcitų Vilniaus unll.„ ,te Prašytų darbų „Napoono kodeksas palyginti su lentfiJu Sėtuvių teise“ (1818 m.), •■“Ibllografinls Lietuvos Statutų “Prašymas“ (1823)
nukeJta j 2-3 psl )
studentus savarankiškai dirbti - turinčių akademinių įsisko linimų šalinimas iš Universiteto. Iš esmės pasiekta, kad rugsė|o pirmąją Universitetas sutiko be skolininku. Sunkumai. Savarankiškam darbui suskaidžius studentus mažesnėmis grupėmis, ėmė stig ti auditorijų, išaugo dėstytojui tenkantis krūvis. Trūksta mo kymo priemonių. nepasiruošu sios aprūpinti savarankiškai be dirbančius studentus skaityklos. Prastai organizuotas Universite to leidybinis darbas: esant silp nai leidybinei bazei, leidžiama ne tai. ko labiausiai reikia stu dentams. kai kurie fakultetai (medikai. ekonomistai) leidžia ne studentams kaip mokymo priemonės, o dėstytojams kaip mokslinės pozicijos reikalingus leidinius: leidiniai ilgai ruošia mi. o jų poligrafinė kokybė prasta. Didelė atsakomybė organizuo jant savarankišką darbą tenka dėstytojams Jiems tenka daug dirbti, ruošti užduotis, metodi nius nurodymus (Čia geriau dir ba FF. formaliai — MF. PEF dėstytojai), o svarbiausia — Įveikti psichologini barjerą, keisti galvoseną savarankišką
darbą suprantant kaip mokymo proceso pagrindą Daug neaiškumų, problemų organizuojant studentų savlruošą (savarankišką darbą nevadovaulant dėstytojui). Reikia pa rengti šio darbo metodiką, lai kantis medicininių ir pedagogi nių rekomendacijų nustatyti stu dentams tekslantl krūv). studliuottnos literatūros apimti. Ge rlau šio|e srityje tvarkosi teisi ninkai. prastai — filologai. Posėdyje kalbėję ChF doc. N. Raguotlenė, FF doc. V. Valiukė nas pabrėžė geros mokymo ba zės sukūrimo svarbą, pažymėjo, jog reikia sutvarkyti leidybini darbą, nesant reikiamų vadovė lių leisti paskaitų kursus, fakul tetai turi siūlyti leisti reikalin giausius studentams darbus. Fakultetai, katedros, Jose dir bantys komunistai privalo skir ti didesnį dėmėsi savarankiško darbo materialiniam aprūpini mui — pabrėžė LKP VU komite to sekretorius doc. V. Gobia. LKP Universiteto komitetas svarstytu klausimu priėmė nutarlnją, kuri publikuosime vė lesniuose numeriuose. „T. S." inf.
TRUMPAI * Spalio 13 d. VVU rektora to posėdžių salėje įvyko moksi nė teorinė konferencija „Di džiosios Spalio socialistinės re voliucijos istorinė reikšmė Lie tuvai". Plenariniame posėdyje įžanginį žodį tarė Universiteto Rektorius prof. dr. J. Kubilius, pranešimus skaitė prof. K. Na vickas, svečiai Iš VDR, LTSR MA. Darbas vyko trijose sekci jose: „Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos poveikis lietu vių liaudies kovai už tarybų valdžią“ (13 pranešimų), „Tary-
bų Lietuvos ekonominė ir soclalinė-politinė raida socializmo sąlygomis“ (15 pranešimų), „Ta rybų Lietuvos kultūros raida so cializmo sąlygomis“ (10 praneši mų). Baigiamojo plenarinio posė džio metu sekcijų pirmininkai apibūdino darbo rezultatus, pa telkė pasiūlymų. Konferencija baigė darbą re komendacijų priėmimu.
..T.
S."
inf.
KLAUSIMAS PROFESORIUI Teisingai, atspėjau — tos dvi ilgakasės merginos, kurios pra lenkia mane — irgi studentės. Nugirstu, kaip aukštesnioji kumš teli draugei sakydama: „Profeso rius eina. .." ir abi drauge prabėgdamos mandagiai pasisveiki ns: — Labas rytas, — sakau ir aš. Profesorius Konstantinas Navickas stabteli ant laiptelių, vedančių j Centrinius rūmus... Sveikinasi su kolegomis. Paduoda ir man ranką. O aš įsidrąsinu: — Gerbiamas profesoriau, papapasakokite, prašau, apie save. — Apie save... — nustebęs šypsosi K. Navickas. — Kodėl norite išgirsti apie mane? — Juk šventė artėja, — sa kau. — Taip. Spalio 70-metis, — sako profesorius, — šventė di delė. .. — Ir Jūsų šventė, Jūsų 70mefis, todėl ir prašau, kad apie save papasakotumėte. — Aaa... Tai jūs pageidautu mėt, jog aš j šj klausimą tuoj pat jums ir atsakyčiau — be jo kio pasiruošimo? — nusijuokia. — Taip. Labai prašau. — Tai visą savo gyvenimą... per kelias minutes išpasakoti? — nustemba. — Nors epizodą — nusilei džiu. — Sunku, — sako profesorius. Pasirodo ir profesoriams pasi taiko užduoti sunkų klausimą... — Gerai. .. Trumpai papasa kosiu — labai jau neturiu lai
ko. Papasakosiu, ką veikiau bū damas tavo studentėle metų. Ke lintame kurse esi? Kiek metų pačiai? — Ketvirtame, — sakau, — dvidešimt dveji. — Tai va, jaunas tada kaip ir tu buvau komjaunuolis. Tuomet 1939-aisiais... Laikai permainin gi — iš istorijos kurso žinai. Mokiausi tada aš Ukmergės mo kytojų seminarijoje. Svajonė ma no — mokytojauti buvo. O rei kėjo mokslui užsidirbti, mokytis ir dirbti drauge. Elektrotechni kos, santechnikos darbus pas tuos žmones, kurie paprašydavo, atlikdavau. O buvau anksčiau dar atsilikęs — gimnazijos kursą pa vėluotai Kaune baigęs — ir ta da darbavausi ir mokiausi. Rei kėjo tiek daug mokytis, kad kar tais net iki pačio ryto, pas tuos žmones, kuriems elektrą taisiau su knygele prie stalo taip ir prasėdėdavau... — tai tiek už teks tam jūsų laikraščiui? — nu sišypsojo profesorius, verdamas TSKP istorijos katedros duris. — Ačiū. — padėkoju. O man neužtenka. Nueinu į Universiteto skaityklą, paimu Lie tuviškosios tarybinės enciklopedi jos aštuntąjį tomą: „Profesorius K. Navickas gimė 1917-tų metų spalio 18-fą dieną Maskvoje, tarybinis istori kas, istorijos daktaras (1966), LTSR nusipelnęs kultūros veikė jas (1965), LTSR nusipelnęs moks lo veikėjas (1977). TSKP narys (1944). Raudonosios armijos 16osios Lietuviškosios divizijos
0 PADIRBĖTI SUSPĖJOME * Mergaitė ir runkelis. Gintaro KUDABOS nuotr.
karys. 1942—44 m. LTSR valsty binių meno ansamblių dalyvis, 1946 m. Maskvoje baigė Aukš tąją diplomatinę mokyklą, 1953 m. — Visuomenės mokslų akademi ją prie TSKP CK. 1946—50 m. LTSR užsienio reikalų ministro padėjėjas, nuo 1953 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1953 iki 1987 m. TSKP istorijos kated ros vedėjas; profesorius (1968). Nuo 1959 tęstinio leidinio „LKP istorijos klausimai" redaktorius. Nuo 1963 m. TSKP istori jos mokslinių tyrimų Lietu vos koordinacinės tarybos pir
mininko pavaduotojas. 1971 — 1976 m. kandidatas j LKP CK na rius. Daugelio mokslinių darbų autorius..." Einu rudens spalvingais la pais nuklotomis senamiesčio gatvelėmis. Stebiu kaip profeso riai, dėstytojai Universiteto kie muose kalbasi, ginčijasi, disku tuoja su studentais... Kaip bū riu kažkur skuba diplomantai. Uždusęs bėga šviesiaplaukis antrakursis... Pasiveja mane: „Klausykit, kur mūsų TSKP isto rijos profesorių Navicką suras ti?".. Daina LEVICKAITĖ
Tomo
SRĖBALIAUS
nuotr.