Tegyvuoja Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šlovingosios 60-osios metinės! Tegul per amžius nepamirštamas bus liaudyje neprilygstamas lenininės Spalio gvardijos, šlovingų bolševikųleniniečių, visų kovotojų už socializmo pergalę žygdarbis! Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 60-osioms metinėms.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cara/Bos scuoencas EINA NUO 1950 METŲ V KAINA
KOMUNIZMO KORIMO EPOCHOS MANIFESTAS
Mūsų šalies ir viso pasau lio gyvenime įvyko nepapras tai svarbus įvykis. TSRS de vintojo šaukimo Aukščiausio ji Taryba neeilinėje sesijoje, veikdama tarybinės liaudies vardu ir reikšdama jos suve renią valią, priėmė naują Ta rybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konstituciją. Patvir tintas pirmosios pasaulyje so cialistinės bendraliaudinės valstybės Pagrindinis įstaty mas, konstituciškai įtvirtinta nauja tarybinės liaudies žen gimo į komunizmą istorinė gairė — išsivysčiusios socia listinės visuomenės sukūri mas. Šiame svarbiame teisi niame ir politiniame doku mente įtvirtinti mūsų šalies didžiuliai politiniai bei socia-
liniai ekonominiai pasiekimai, numatyta tolesnė komunizmo kūlimo perspektyva. Naujoji TSRS Konstitucija yra didelio ir ilgo darbo iš dava. Jos pagrindą sudaro tikslūs ir konkretūs mūsų partijos nurodymai, joje išsaugoti bei išvystyti dar V. Lenino numatyti socialistinio tipo Konstitucijos bruožai. Konstitucija sudaryta moksli niu pagrindu, joje įtvirtintas marksistinės lenininės filoso fijos, mokslinio komunizmo, teisės, ekonomikos mokslų svarbios teorinės išvados apie išvystytą socializmą. Naujosios TSRS Konstituci jos kūrėja yra visa tarybinė liaudis. Jos projekto svarsty me dalyvavo daugiau kaip
SPALIS MANO GYVENIME Retas kuris iš pirmakursių medikų ar prekių mokslo specialybės studentų žino, kad jiems skaitanti paskaitas docentė Nina Rag įotienė bu vo viena pirmųjų Universite to komjaunuolių. Maža Uni versitete ir belikusių tos ple jados žmonių. Jau nuo poka rio metų gerai pažįstantis šią moterj Chemijos fakulteto de kanas doc. A. Levinskas užsi minė apie komunistės princi pingumą, didžiulį jos autori tetą tarp dėstytojų ir studen tų.. Nina Raguotienė — seniau sia komunistė Chemijos fa kultete, skaičiuojanti jau 25 partinio stažo metus. Nema žai kam davusi rekomendaci jas į partiją, gerai pažįstanti fakulteto žmones, puiki orga-
Komunistų partijos, sėkmin gai įvykdė svarbiausią ir su dėtingiausią socialistinės re voliucijos uždavinį — kuria mąjį. Tai akivaizdžiai rodo ir aukštojo mokslo vystymas respublikoje. Dvylikoje Lie tuvos aukštųjų mokyklų šiuo metu mokosi daugiau kaip 65 tūkstančiai studentų, 11 su viršum karto daugiau, negu 1940 metais. Didžiausią respublikoje aukštąją mokyklą — Vilniaus universitetą pokario metais baigė apie 32 000 žmonių. Vien per IX penkmetį paruoš ta 10 000 aukštai kvalifikuo tų specialistų. Dabar Univer sitete mokosi 16 00J studentų, iš jų apie 8 600 dieniniame skyriuje. Revoliucinių socialistinių pertvarkymų, Komunistų par tijos kryptingos veiklos dėka Lietuvos darbo žmonių dvasi niame pasaulyje ir elgesyje vyraujančiais bruožais tapo
monolitinis idėjinio įsitikini mo ir socialinio aktyvumo bendrumas, nuolatinis kultū ros vertybių siekimas ir so cialistinis kolektyvizmas. Ne atpažįstamai išsiplėtė darbo žmonių akiratis, įsitvirtino atsakomybės už visos ša'ies likimą jausmas. Atsiliepdamas į TSKP CK nutarimą „Dėl Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 60-ųjų metinių", mūsų Universiteto kolektyvas atliko nemažą darbą. Partijos komi teto posėdyje buvo patvirtin tas renginių, skirtų jubiliejui planas, jo vykdymas aptartas spalio mėn. komiteto posėdy je. Komjaunimo komiteto ini ciatyva organizuotas studentų lenktyniavimas „Didžionos Spalio socialistinės revoliuci jos 60-mečiui — 60 šaunaus darbo savaičių" ir socialisti nis lenktyniavimas už garbin gą teisę pasirašyti Lenino
LYG GRAŽIAUSIA DAINA nizatorė (dabar ji — Univer siteto liaudies kontrolės gru pės narė). Daugumą puikių savybių suformavo jaunystės dienos, nulėmusius ir toli mesnį gyvenimo kelią. Apie jas ir kalbėjomės jaukioje Bendrosios chemijos katedro je. Dėstytoja dar kartą per vertė jaunystės metų atmin ties knygą ir, nužėrusi laiko dulkes, stengėsi prisiminti, kas buvo reikšmingiausia, kas išliko iki šių dienų kaip brangiausia likimo dovana. — Vaikystėje didžiausią įspūdį ir įtaką darė tėvas, il gą laiką bendravęs su kari katūristu Stepu Žuku, Kalp šiandien prisimenu: tik artėja Gegužės pirmosios šventė — tuoj tėvą policija suima, ji pasibaigia — tėvą paleidžia.
Mat, bijojosi, kad nepadėtų jis S. Žukui politinius plaka tus gaminti, — mena N. Raguotienė. Lyg gražiausia daina ataidi šviesios Tarybų valdžios at kūrimo Lietuvoje dienos. Ni nos tėvas, iki šiol prijautęs komunistams, tapo partijos nariu. Kilo naujam gyvenimui kraštas, augo jo žmogus. — Prieš tą gražią dieną at sivėrė bedugnė: karas. Įsi maišę į pabėgėlių būrį, pa traukėme šalies gilamon, tė vas išėjo į frontą. Antruosius gimtinės namus suradome Celiabinsko srities Varnos miestelyje, — prisimena dėstyto ja. Besimokydama Varnos mo kykloje, Nina 1943 m. tapo komjaunuole, mokyklos kom-
140 milijonų žmonių, t. y. daugiau kaip 4/5 suaugusių mūsų šalies gyventojų. Tokio liaudies aktyvumo užmojo mūsų šalyje dar nebuvo: įvyko apie pusantro milijono darbo žmonių susirinkimų, daugiau kaip 450 tūkstančių atvirų partinių susirinkimų, kuriuose kalbėjo daugiau kaip trys milijonai žmonių. Projektą svarstė visos Tary bos, gauta labai daug tarybi nių žmonių laiškų. Juose, kaip ir svarstymų susirinki muose, kruopščiai buvo ana lizuojami Konstitucijos pro jekto straipsniai, pateikta apie 400 tūkstančių pasiūly mų tekstui pagerinti. Šiame bendraliaudiniame Konstituci jos kūrime aktyviai dalyvavo
GARBINGĄ JUBILIEJŲ PASITINKANT komjaunimo raportą TSKP Centro Komitetui. Paskelbti konkursai „Už pavyzdingą tvarką fakultetuose", „Už pa vyzdingą buitį bendrabutyje", „Už pavyzdingą tvarką ka tedroje", kurių rezultatai bus susumuoti jubiliejaus išvaka rėse. Universiteto centriniai me no saviveiklos kolektyvai ak tyviai dalyvavo Sąjunginio liaudies meninės kūrybos fes tivalio renginiuose, skirtuose Didžiojo Spalio 60-meč.iui. Nusipelnęs dainų ir šukių liaudies ansamblis buvo pri pažintas absoliučiai geriausiu kolektyvu respublikoje, pasi rodė Sąjunginio festivalio laureatų koncerte, kuris įvy ko Kremliaus Suvažiavimų rūmuose, pasibaigus TSRS de vintojo šaukimo Aukščiausio sios Tarybos neeilinei septin tąją! sesijai. Surengta respublikinė kon ferencija „Universitetų vaid-
jaunimo organizacijos sekre tore. Įgyti komjaunuoliško darbo įgūdžiai ypač pravertė grįžus į Universitetą. — Stovėjom tarsi plynam lauke — nieko nebuvo. Pa tys kūrėme tradicijas, stengė mės kuo daugiau sužinoti. Susibūrėme į šokių būrelį. Prisimenu, pokario metais Chemijos fakulteto studentus saviveikloje retas aplenkda vo. Įsiminė iniciumai — vakarai-susitikimai. Juose akty viai dalyvavo tiek studentai, tiek dėstytojai. Visur visi ėjo išvien. Jei reikia, tai rei kia, niekas nesakė: negaliu, nemoku. Tokių aktyvistų gretose bu vo nūnai profesorius akade mikas Pranas Buckus, Che mijos fakulteto dekanas Al gimantas Levinskas, LTSR Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas Vytautas Burkauskas.
2 KAP.
ir Tarybų Lietuvos gyvento jai. Konstitucijas projektą respublikoje svarstė apie 2,5 milijono žmonių, t. y. praktiš kai visi suaugę Tarybų Lietu vos gyventojai ir jaunimas, savo nuomonę pareiškė dau giau kaip 100 tūkstančių žmonių. Naujoji TSRS Konstitucija bus plačiai ir giliai studijuo jama mokymo procese, jos teiginiai bus aiškinami spau doje ir kitais masinės infor macijos kanalais. Todėl šia me straipsnyje aptarsim tik kai kuriuos Konstitucijas bruožus. Pats svarbiausias naujosios Konstitucijos bruožas — tai socialistinės demokratijos 'to lesnis plėtimas ir gilinimas.
Tai atsispindi visuose Konsti tucijos skyriuose bei straips niuose. Mūsų tarybinė socialistinė demokratija ryškiausiai Įkū nyta, akivaizdžiausiai pasi reiškia Tarybose. Labai svarbus momentas Konstitucijoje yra tas, kad joje įstatymiškai įtvirtinta mūsų partijos teorinė išvada apie tai, kad sukūrus brandų socializmą, visiems gyventojų sluoksniams perėjas į darbi ninkų klasės idėjines politi nes pozicijas, Tarybų valsty bė .susikūrusi kaip proletaria to diktatūros valstybė, išsi vystė į bendraliaudinę valsty bę. Ji vienodai reiškia darbi ninkų klasės, valstietijos ir inteligentijos, visų šalies na cijų ir tautybių valią bei in teresus. Todėl Konstitucijoje mūsų Tarybos vadinamos (Nukelta J 2 nsl.)
muo šiuolaikinės mokslo ir technikos pažangos sąlygomis sutinkamai su TSKP XXV su važiavimo nutarimais". Joje dalyvavo Tarybų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai, kiti žinomi mokslininkai, bro liškų respublikų universitetų rektoriai bei prorektoriai. Be to, įvyko konferencijas „Rusų kalbos mokymo meto dai ir formos", „Lietuvos ir Vokietijos santykiai nuo Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos dienų", „Metodo loginiai pažinimo teorijos klausimai" ir kitos. Revoliucinių tradicijų ap gaubtose Švenčionių apylin kėse įvyko sąjunginio kom jaunimo ir jaunimo žygo re voliucijos, kovų ir darbo šlo vės vietomis Universiteto są skrydis, kuriame dalyvavo vi sų fakultetų komandos. Jubiliejaus garoei septy niuose respublikos rajonuose buvo suorganizuotos mokslo dienos, kuriose dalyvavo 47 profesoriai ir dėstytojai, jie perskaitė apie 190 paskaitų. TSKP istorijos katedros ini ciatyva suorganizuotos trys
išvykos į rajonus, kur sureng tos konferencijos, skirtos Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-mečiui. Universiteto fakultetuose, katedrose ir kituose padali niuose yra ruošiamos Didžio jo Spalo 60-mečiui parodos, įrengiami stendai, vitrinos, . nušviečiančios tarybinės liau dies kovinės šlovės ir kuria mojo darbo laimėjimus socia lizmo ir komunizmo statybo je. TSKP XXV suvažiavimo nutarimų vykdymas, nuveik tas darbas, ruošiantis sutikti garbingą jubiliejų, parodė, kad Universiteto kolektyvas yra pajėgus išspTęsti Partijos ir Vyriausybės keliamus aukštajai mokyklai uždavi nius, Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos 60-ąsias metines sutiks geru mokymu si, pavyzdinga tvarka, naujais pasiekimais mokslinėje veik loje. V. GOBIS LKP Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Dabarties ir ateities kartoms
Revoliucija mūsų širdy ir darbuos Tarybų šalis užtikrintai, tvirtai žengia pasitikti Di džiojo Spalio jubiliejų. Garbingai sutikti Įžymią datą, naujais laimėjimais pažymėti mūsų Tėvynės šventę ruošiasi visi tarybiniai žmo nės, tarp jų ir Universiteto profesoriai, dėstytojai, stu dentai ir darbuotojai. Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos išvakatėse priimta naujoji TSRS Konsti tucija. Šių dviejų svarbių įvykių mūsų šalies gyvenime sutapimas nėra atsitiktinis. Naujoji Konstitucija — tai koncentruotas visos Tarybų valstybės raidos per šešias dešimt metų rezultatas. So cializmas užtikrino neregėtus istorijoje tarybinės visuome nės gyvenimo pažangos tem pus. TSKP CK nutarime , Dėl Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-ųjų metinių" pažymima, kad mūsų šalies darbo žmonės, vadovaujami
Nr. 31 (1015) 1977 m. spalio 21 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
— Daug prisidėjome prie miesto atstatymo darbų. Va lėme Gorkio ir Muziejaus gat ves .statėme Jaunimo stadio ną. Ne kartą vykome į Kai mus skaityti paskaitų, rody ti kolūkiečiams chemijos ste buklus. Fakultetas šefavo tuo metinį Žiežmarių rajoną. Kar tą Dauguose akis j akį teko susidurti su buržuaziniais na cionalistais. Dažnai mes pavydim tai kartai, nebojusiai pavojų, stačiusiai miestus, tiesusiai gatves, kuriomis einame ir mes. Tas pavydas — tai tik gerų darbų ir žygių trošku lys, tarsi patvirtinimas to, kad einame vienu keliu — revo liucijos keliu. — Jei ne Tarybų valdžia, vargu, ar būčiau ką pasieku si, — sako docentė.
A. LINKUS
Tegyvuoja Tarybų Sąjungos Konstitucija — pirmosios pasaulyje visaliaudinės socialistinės valstybės Pagrindinis (statymas! Iš TSKP CK šūkiių Di džiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 60-osioms metinėms.