Tarybinis Studentas, 1983 m. spalio 28 d. Nr. 31 (1250)

Siame NUMERYJE: SPALIO 29-OJI — KOMJAUNIMO ĮKŪRIMO DIENA XXX

GAMTININKAI — SĄJUNGINES OLIMPIADOS PRIZININKAI

XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS______________ _

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

2983 m. spalio 28 d., penktadienis

flsbiK flpyjKSu 27-28 oKTsBpa b BhjibyHMBepcMTCTe npoxofliiJia PeciiyfijiKKancKaa HayHHO-MeTojHHecKaa koh(pepennM Ha TeMy: «Cob«pHieHCTBOBaHUe MeTOAHKH oSyneHHH pyccKOMy a3biKy CTyneHTOB HaųHOHani>Hbix rpynn bbicihhx yne6Hi>ix 3aBe^eHnfi». KoH$epeHiijHa opraHM30BaHa MlTHMCTepCTBOM BLicniero h cpeAHero cnegHaiibHoro oSpa3OBaHHa JIht. CCP H ItabHIOCCKHM TOCyjapCTBeHHblM yHHBepCHTeTOM hm. B. Kancyrcaca.

B paooie KOH$epeHtiHH npHHajin yaacTHe He ToabKO nedarom By30B JIhtBbi, no h MHorne Biijmie yaeHbie, coipyAHHK.ii anaAeMHHecKHX nayHHbra yipejKAeHHH npenoAaBaTe.an pyccKoro 83bIKa H3 MoCKBbl M leHHHrpaja, T6hjimcii, EpeBaHa, TamKeHTa, Bany, JlbBOBa. h Apyrnx ropojoB. EcTecTBeHa aKiniBHOCTb Hanmx coceAeS — npeACTaBjrreaeH By30B JlaTBHJI, Bctohhh n BeaopyccHH. Boaee CTa ynacrHHKOB H31HBIM0 IKCJiaiffle BbicTynHTb na KOHtJepeHiiHii c flOMajOM no tom hhh tHHon npofijienc HHTeįicinĮHiKaiĮHH npOĘOCCa nOJIOTOBKH cneiinajiiKCTa b HaniioHajibhom Byae. hiocckom:

BcTynHTeabHbiM

KOHOepeHHjuo

cjiobom

oTKpbi.i

npo-

peKTop BnnbHioccKoro rocy-

AapcTB&Hnoro

yHHBepcHTeTa

npoiĮ). B. CyAaBJMioc.

Ha njieHapHOM 3aceAaHHH c AOKjiaAOM o ponu $HJionornn n ee MecTe

b

coBpe-

h

coTpyflHH’iecTBa

HayKe BMcryniui npofli. JUT B. B. Ko.iecoB.

mchhoh

«PyCCKHH 83bIK — a3bIK MftacHanHOHaabHoro Q6meHiia h MeJKjyHapoAHoro coipyAHiiaecTBa» — raKOBa TeMa joiK.TaAa B. BperBajue h JI. Kayx>niniBHJiH (T6HamcH).

BonpocaM oCynenmi pyccKoMy 83biKy CTyAOHTOB na HailHOHaabHbix pecnySaiiK b TexHHaecKHx By3ax PC<I>CP nocBameH AiOkJiaA B. M. MaKCHKOBa (JlemnirpaA).

OTHonieHne a3MK.a k jeficTBMTejIbHOCTH H C00TH0IHCHH6 83bIKa H MblHLieHHa aHa.TH3HpyeTca b Aotuiane A. TyAaBHHioca (Hlayjiafi).

HIinpoKaa h pa3HOo6pa3Haa reMaima coočmeHHH OTpascaeT caojKHoeTb MHororpanHoro npoiĮecca oflynenaa 83biKy. IIpoojieMa KoopjunaiĮHH TeopeTHaecKHX amcgHIUIHH H npaKTHHeCKOrO Kypca pyccKoro a3biKa npn noAroTOBKe flnuiojioroB-pychctob paccMaTpmBaeTca b joK.ia.ie M. H. iflyrcynb h H. H. Bacfiepr. (Piira). CoRHoaHHrBHCTHaecKHe npo6jieiibi nojroTOBKH yniiTeanCnOBBCHHKa 3aTpQHVTbI B A0‘ KnaAie J. T. Bckhjiobom (Ba­ lty). 0 cpeACTBax aKTiiBH3aAHH peaeBOH AeaTe.ibHOc™ liepynam x cTyAftHTOB pacCKa3biBaeT A. A. A3H30B (TaniKeHT), o bhaax peaeBoii AeaTejibHOCTH h® 3aHaTiiax — T. H. A.iHCBa (Basy).

K. II. Aa-THKMeTC (Tapry) HHTepecyeT $eH0MeH a3biK0boh h peaeBon AorajKii h ero pojib b npoųecce ooyneHHa. E. C. TyryHaBa (Tohjihoh) JicaeAyeT npoBjieMy BocnpHHaTHa xyA02tecTBėH-

BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI

SEMINARO ATGARSIAI Rugsėjo 20—24 dienomis Vilniuje vyko 5-asis TSRS—VFR lazerinės spėktroskopijos seminaras.

Atjaunėję ir pasipuošę verkiu rūmai svetingai sutiko 23 VFR (atstovus ir kita tiek tarybinių fizikų iš Įvairiausių miestų ir jvairių lazerinių laboratorijų. Mūsų respublikos lazerių fizikos pasiekimus šiame seminare nušvietė LTSR MA Fizikos instltuto ir Vilniaus unlversiteto mokslininkai. Ir salė-

je posėdžių metu, ir per pertraukas, ir lankant Rumšiškių muziejaus sodybas nenutruko gyvas bendravimas, nuolat ap­ imantis profesionalius interesus.

O gyviausios diskusijos išsirutuliojo prie realiai veikiančių lazerinių stendų. Aplankę Universiteto laboratorijas, svečiai labai pasidžiaugė geru eksperimento technikos lygiu ir aukšta mokslinio darbo kultūra. Jiems tapo aišku, kodėl kasmet

Kaina 2 kap.

Nr. 31 (1250)

ŠIANDIEN DARBĄ BAIGIA RESPUBLIKINE MOKSLINE-METODINE KONFERENCIJA

HOTO TCKCTa Ha HepOAUOM S3bIKe. Bo MHor.Hx AOKJiaAax hjct peib o npHHiĮiine 3kthbhoh KOMMyHHKaiHiBHOCTH K3K BeAyiųeM b eO’BpcMCHHoii weTOAMKe upenojaBaHHii HepoAHoro H3biKa, o neo0xoAHMOCTH TeCHOH CBH3H By30BCKoro iipenoAaBaHim c uyAymefi npaKTHHeciKoft achTeJibHOCTbio CTyAeHra, o cneiiHtpHKe o5yieHHH b ycJIOBMSX 6jIII3K0p0ACTBeHII0r0 H pOACTBOHHOrO AByH3bVIlIH. HeAarorH ėjimo,lyninu b TOM, HTO TO.TbKO IipotLieMHOe npenoAaBaiiHe MoaceT o6ecneHHTb ycneuiHyio hoatotobKy mojioaoto cneunajiHCTa b By3e. OSynas, nejiMa ynycitaTb H3 bhay iiAeojiornMecKirii acneKT. BOcnHiUTeJitnbie ijejiH. Bceit bthm TpefiOBaHHM AOJiaCHbl OTBCHaTb coBpeMeriHbie yHeSHHKH h ynefabie nocofina, hto Tasate JIBHJIOCb TeMOM oco6oro pasroBopa na KoinJiepeHiiHH. Ha 3aceAaHWH mėn scmboh OOMCH MHeHHMMH O IIJ'TM npaKTunecKOH peajnraaiiHM nocTaHBBJieHHH D.K K1ICC h CoBeTa Mhhmctpob CCCP (Maii 1983 r.) o Aono.iH.HTejibHbix Mepax no Msyneniiio pyccKoro aabiKa b o6meo6pa30BaTejibHi>ix niKo.Tax h APyrnx yne6Hbix 3aBf,ieiiiiHx coio3Hbix pecny6jiuK. YneTOM npoipecciioHa.ibHoii nanpaB.TeHHocTH očyHeHHH o6ycJOBJieHO AOHCTBHe A0yx ceKiĮHn: b oAnoii H3 hhx oficysAajiHCb npoSneMbi npenoaasaHHH pyccKoro H3biKa CTyAeHTaM-(|nuiojioraM, b Apyroii — HctpMJionoraM. II0MMM0 AOitnaAOB,

vykstančiame seminare jie kaskart išgirsta apie nau­ jus vilniečių darbus.

Gintaro BURBOS nuo­ traukoje Astronomijos ir kvantinės elektronikos ka­ tedros docentas Algirdas Stabinis ir vyresnysis mok­ slinis bendradarbis Arū­ nas Varanavičius rodo Ti­ nai Kaaru, Vladilenui Letochovui ir Herbertui Valteriui — seminaro seniū­ nui, naujajj lazerinį spektrofotometrą.

Jadvyga JASEVICIŪTĖ Fizikos fakulteto vyresnioji mokslinė

bendradarbė

3aTparHB.aicni)HX b ociiobTeopenHHecKHe npofineMbi npenoAaBaHHH, AenoBoft pa3roBop BeiiCH «sa iipynibiM CTOJM>M», TAe MeHbHie, HeM b CeKIIHMX, K0JIHHI4CTB0 COSeceAHMKOB oSecne'iireaeT OAHoranHOCTb npotpeccitonajibHOH AienTeJibHOc™ co0paBiiiMxcfl, cxoactbo Hayinbix HHTepecoB. Tau, &3a itpyrjibiM ctojiom». b SeceAO, HanpaBjiMeMvii cneunajinciamh b AaHHoii ofijiacra (name Bcero — npenoAaBaTe.MMiL Bry), oficyacAajiHCb npofijiemm CTpaHOBejeHM h npenoAaBaHHH a3bima, y>ieT ocoSeHHOCTefi poAHOro asbiiia npn oSyneHHH pyccKOMy, onruMajibHbie (JmpMbi kohtjojim, npHMeHeHHe uexHme<:kmx cpeACTB oSyncHiia h

POŽIŪRIS REZULTATUOSE

hom

AB ahm AeficTBHs KomjiepeHĘHK B nOMemeHHH yHHnepcMTeTCKoro reaipa (IĮeHTpajibHoe 3AaHne) dbina t’TKpbITa BbICTaBKa HOBOH aiIHrBHCTM’ieCKOH H MeTO’.IHnecitoit jiHTepaTypbi — TpyAob npenoAaBaTejieii pyccaoro H3bma By30B JICCP. TaM ate moikho npomecrb CTeHAOBbie AOKJiaAbi yiacTHMK0B KOHIpepeHIIHH. t.

HauiMM toctsm M3 opaTpecnyfijiHK 6bina npeAOCTaBJlOlia B03MI»IKH0Crb O3HaK0MHTbCfl C nOCTaHOBKOM npenoAaBaHHs pyccKoro H3bIKa B Bhjikhiocckoji yiIHckhx

BepcHTeTe, AOCTHateHHSMH JiMTBbl B liapOAIIOM X03flHCT-

Be

h

KynbType, ocMorpeTb ao

CTonpHMeiaTejibHOCTn

npaKTHHeCKHe peKOMeHjaiiHH

i:paa.

BbIBOAbI

H

KonįepemiHM

6yAyr cnooočcTBOBaTb Aa-ib-

HefinieMy

NETIKĖTU SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE

coBepniencTBOBa-

npenoAaBaiHHa pyccKoro S3blKa B By3ax JlHTBbl.

hiiio

Aoų. B. CMHOHHMHA

.. .Dauguma fizikų prisi­ pažįsta: „Žinojau, kad čia mokytis nebus lengva, bet, kad taip sunku..." Daž­ niausiai visų nelaimių priežastis — „užburtas ra­ tas“: nelankomi laborato­ riniai užsiėmimai, negau­ nama Įskaita, neišlaiko­ mas egzaminas. Galbūt sunkiausia būna studijų pradžioje — pirmame kur­ se. „Per praėjusius mokslo metus jo nebaigė 19 įsto­ jusiųjų", — pasakoja V kurso studentė, buvusi Fizikos fakulteto komjau­ nimo komiteto narė A. Rupšytė. Ir kaip prisimena vyresnieji, čia pavasario sesija pati sunkiausia: trys matematikos, vienas fizi­ kos egzaminas. Pirmo kur­ so egzaminų neišlaikė ke­ turiolika studentų. Keista, kad jau pačioje pradžioje tik Įstoję žmonės nela­ bai kimba Į mokslus. Dau­ guma numoja ranka: „Vis tiek Į armiją išeinam..." (o grįžti tai reikės). Kiti sako „ne čia patalkę". Ne­ mažai žmonių patys do­ kumentus atsiėmė, — pa­ sakoja A. Rupšytė. — Galbūt tikėjosi lengves­ nio „studentavimo"... Įdomios studijos — tai ne vien paskaitų lanky­ mas. Tik spėk, kiek ap­ linkui visko Įdomaus. Bet kažin ar tie — i mokslą numoję ranka — mato tai.

Galbūt taisyklė, tik ne iš­ imtis: kuo žmogus labiau užsiėmęs, viskuo domisi ir dirba, tuo geriau jam ir mokslas sekasi. Su tuo sutinka ir fakulteto stu­ dentų profsąjungos pirmi­ ninkas A. Daunoravičius.

Gal paklausite, kaip ga­ lima visur suspėti? Laiko dažniausiai neturi tie, kas jo nenori turėti.

Pavasario sesijos antro kurso egzaminų neišlaikė 17, trečio — 1, ketvirto — 11 studentų. 43 skoli­ ninkai fakultete, kuria­ me mokosi 461 studentas, ne tiek jau mažai. Dvigu­ bai daugiau negu labai gerai išlaikiusių egzami­ nus. Jų tik 22.

Teisingai sakoma, ne Į savo ratus sėdęs, netoli ir tevažiuosi.

Fizika — tikslusis mokslas, reikalau­ ja konkrečių žinių, daug ir Įtempto darbo, nuosek­ lumo. Ir kažin, ar nemėgdamas šio dalyko, da­ rysi stebuklus, priversi save gilintis i tai. Požiūris Į darbą ir mokslą akivaiz­ dus rezultatuose.

M. PAJŪRIS

Tarybinis studentas 2------------------------------—-----------------------------------------------------------------

Lapkričio ketvirtąją įvyks Universiteto V partinė ataskaitinėrinkiminė konferencija

Praėjo treji metai nuosinis planas visam studijų Į karinio-patriotinio au­ VPP reikšmė bendroje stu­ IV Universiteto partinės laikotarpiui, klėjimo darbą Įtraukiami dentų komunistinio auk­ ataskaitinės - rinkiminės — pavyzdinė VPP va­ Didžiojo Tėvynės karo da­ lėjimo sistemoje. Neiš­ konferencijos. Kokie dar­ landėlių programa, lyviai. Universitete lankė­ naudojamos visos galimy­ bai nuveikti, kokias pro­ — visuomeninės politi­ si aviacijos maršalas Ru- bės mokant aktyvą. Tu­ blemas reikia išspręsti — nės veiklos balų skaičia­ E. doc. p. A. JOVAIŠAS: mokosi A. Vienuolio vid. denko, Vilniaus Tarybų rėtų būti glaudesnis kom­ apie tai mintimis dalijasi vimo sistema, ataskaitinio laikotarpio• mokykloje. Dalykiškai ren­ komiteto karo sekcijos jaunimo komitetų ir fa­ Universiteto komunistai.

— vieninga VPP ir le­■ svarbiausias renginys bu- ginius organizuoja, stu­ pirmininkas generolas Pet­ kultetų dekanatų, partinių nininės Įskaitos atestaci­■ vo 1982 m. kovo 15 d. dijų trūkumus šalina Fi­ ronis, Tarybų Sąjungos biurų, katedrų vedėjų, vyr, jos apskaitos sistema fa­ įvykęs Vilniuje respubli- zikos fakulteto kuratoriai Didvyris KAS ATLIKTA? Užpalis, visų kuratorių, visuomeninių kultetuose ir akademinėse' kinis kuratorių pasitari­ doc. V. Valiukėnas, doc. „Šlovės" ordinų kavalie­ mokslų katedrų dėstytojų, mas, kuriame pagrindinį G. Misiūnas, vyr. dėst. A. rius D. Markauskienė ir akademinių grupių tarpu­ Prof. J. MACKEVIČIUS: grupėse.

Universiteto Rektoratas, Lenininės įskaitos ir pranešimą „Aktualūs busi­ Juodviršis, doc. A. Zu- kt. savio ryšiai. Tobulintinos partinė ir komjaunimo or­ VPP organizavimo pro­ mųjų aukštos kvalifika­ rauskienė, doc. V. Norkū­ Ugdant idėjinj kovin­ VPP atestacijos formos. ganizacijos, fakultetų de­ blemoms nagrinėti buvo cijos specialistų interna­ nas, doc. V. Mikalkevi- gumą, dideli darbą nuvei­ Reikia pasiekti, kad leni­ kanatai ir katedros, vyk­ skirta nemažai pasitarimų. cionalinio ir patriotinio čius. Daug asmeniškai su kė Universiteto Karinė ninės įskaitos ir VPp or­ dydami TSKP CK nutari­ Pažymėtini Universiteto auklėjimo aukštojoje mo­ studentais dirba chemikė katedra ir SDAALR orga­ ganizavimas nebūtų atsie­ mą „Dėl tolesnio ideolo­ tarybos, partinio ir kom­ kykloje klausimai" padarė doc. E. Clžiunaitė. Suma- nizacija. Karinė katedra tas nuo viso auklėjimo ir ginio politinio auklėja­ jaunimo komitetų bendras Lietuvos TSR Aukštojo ir niai panaudoja moko- rengia Tėvynės gynėjus, mokymo proceso. mojo darbo gerinimo", ne­ posėdis, taip pat kom­ specialiojo vidurinio mo­ mąją praktiką studentų taip pat vadus — busimuo­ mažai nuveikė, organizuo­ jaunimo komiteto inicia­ kslo ministras drg. H. Za­ auklėjimui Gamtos fakul­ sius organizatorius. Čia jant lenininės Įskaitos sis­ tyva organizuotas res­ bulis. Rengiantis šiam pa­ teto kuratorė B. Usinienė. pasiekta tam tikrų laimė­ temą. publikos aukštųjų mokyk­ sitarimui, buvo sudaryta Puikiai žino visus studen­ jimų .Karininkai — Uni­ lų komjaunimo komitetų respublikinė komisija, ku­ tų rūpesčius ir moka versiteto absolventai — riai pirmininkavo Univer­ jiems padėti didelę prak­ pasirodė kaip geri vadai, sekretorių pasitarimas.

Sustiprėjo ryšiai tarp siteto partinio komiteto tiką turinti Medicinos fa­ sugebantys valdyti dali­ visuomeninių mokslų ka­ narys drg. A. Jovaišas. Pa­ kulteto docentė K. Zeruo- nius bet kokiomis karinės tedros metodinės tarybos sitarime dalyvavo 80 Uni­ lienė. Neformaliai ir iš­ padėties sąlygomis. ir komjaunimo komiteto. versiteto kuratorių iš visų moningai Istorijos fakul­ SDAALR organizacijoje tete dirba vyr. dėst. B. veikia karinių-techninių Įvykusiame bendrame po­ fakultetų.

Ryšium su TSRS įkūri­ Daščioras, Filologijos fa­ sporto šakų sekcijos (šau­ sėdyje buvo pabrėžta vi­ suomeninių mokslų dės­ mo 60-mečiu 1982 metais kultete — e. prof. p. J. dymo, radijo, PDG daugia­ laikraščio Pikčilingls, doc. V. Labu­ kovės, akvalangistų, autytojų dalyvavimo atesta­ Universiteto cijose svarba ir būtinu­ „Tarybinis studentas" pus­ tis, o Prekybos fakultete todaugiakovės), vairuotojų lapiuose vyko pokalbis — jaunas kuratorius J. Li- kursai. Gaila, kad šios mas. tema „Grupės kuratorius: bonas. Kelerius metus sėk­ sekcijos neskaitingos.

E. doc. p. A. JOVAI­ Prof. A. BARTUSEVI- kolega ar... auklė?" Po­ mingai dirba vyriausiąja Populiariausia karinio ŠAS. Siekiant konkrečiau ClENE: kultūrinio esteti­ kalbio metu buvo nagri­ kuratore Pramonės ekono­ taikomojo sporto šaka — išsiaiškinti kuratorių už­ nio darbo komisija nuo­ nėjamas kuratorių darbo mikos fakultete vyr. dėst. šaudymas, vis dėlto ma­ davinius, Universiteto par­ lat peržiūri ir tvirtina vi­ problemos Pramonės eko­ Z. Dubauskaitė. Su dideliu žoka norinčių ja užsiiml- tiniame komitete parengta sų Universiteto centrinių nomikos, Teisės, Chemijos pasišventimu dirba Eko­ nėti. Be to, mes neturi- speciali „Kuratoriaus at­ Sudaryta nuolat saviveiklos kolektyvų pro­ fakultetuose, savo mintis nominės kibernetikos ir me reikalingų trenlruo- mintinė", kuri artimiau­ kianti Universiteto VPP or­ gramas, kontroliuoja, kaip pareiškė ne tik Universi­ finansų fakulteto kurato­ tėms sąlygų. siu metu bus išspausdin­ ganizavimo, vykdymo ir vyksta repeticijos, stebi teto dėstytojai, dirbantys rė I. Čepienė. Teisininkas Propaguojant ir popu­ ta. Vienas būdų kurato­ kontrolės taryba, kurios pasirodymus, doc.

V. Pavilonis pasie ­ dalyvauja praktini kuratoriaus dar­ liarinant karinį-patriotinį rių darbui pagerinti galėtų pirmininku patvirtintas žiuri. bą, bet ir pedagogai te­ kė, kad visi svarbiausi darbą, daug nuveikė laik­ būti viso Universiteto ku­ prorektorius B. Sudavičius.

Estetinio lavinimo ka­ oretikai. Pokalbis parodė, klausimai sprendžiami kar­ raštis „Tarybinis studen­ ratorių teorinės-praktinės šios tarybos veikla visuo­ tedros dėstytojai aktyviai kad kuratorių darbe labai tu su katedra. tas". konferencijos. Jas reikėtų se fakultetuose. Į jų su­ bendradarbiavo su meno aktualios tokios problemos, Pulkininkas J. RASTE­ Kariniam - patriotiniam organizuoti kiekvienais dėtį įeina dekanato at­ saviveiklos karinis patriotinis auklėjimui vadovauja fa­ kolektyvais, kaip kuratoriaus funkcijų NIS: metais. stovas, vyr. kuratorius, dalyvauja VPF darbe. 11 suvokimas, jo asmenybė auklėjimas Universitete kultetų partinės organiza­ partinio ir komjaunimo šios katedros dėstytojų ir santykis su akademiniu vyksta jvairiomls formo­ cijos ir Universiteto parProf. A. BARTUSEVIbiurų nariai, visuomeninių paruošė nemažai VPF jaunimu, pirmojo kurso mis: rengiamos mokslinės tinis komitetas.

ClENE. Reikia pažymėti, mokslų dėstytojai ir kt. absolventų: studentų adaptacija, for ­ konferencijos, skirtos Di ­ 1980 — 22, kad kultūrinės estetinės Akivaizdūs tarybos veiklos 1981 — 21, 1982 — 20. malizmo apraiškų šalini­ džiojo Tėvynės karo pa­ XXX komisijos nariai mažokai rezultatai tobulinant leni­ grindinių mūšių 40-mečiui, mas kuratoriaus darbe ir Patikrinus Universiteto stebi meno saviveiklos veikia kinolektoriumas, ninės įskaitos ir visuome­ kultūros klubo veiklą, kt. .Per ataskaitini laikotar­ kolektyvų pasirodymus. ninės politinės praktikos pažymėta, kad nauja ve­ organizuoja­ Visuose fakultetuose yra studentams pi partinis komitetas iš­ Vis dar neaiški Lietu­ organizavimo formas. Fi­ dėja Rima Juknytė sten­ daug sąžiningai, gerai mos ekskursijos į LTSR re­ tyrė EKFF, FF, PEF, Kari­ vių kalbos ir literatūros zikos, ekonominės kiber­ giasi tobulinti klubo dar­ dirbančių kuratorių ko­ voliucijos ir kitus muzie­ nės katedros darbą. Parti­ katedros studentų moko­ munistų ir nepartinių. Ma­ jus, einama j žygius kari­ netikos ir finansų, mate­ bą. jos komiteto posėdyje bu ­ mojo požemio teatro veik­ tematikos fakultete vyr. nės 1 ir darbo šlovės vieto­ matikos fakultetuose su­ Apie didžiuli nuveiktą i susitinkama su Di­ vo išklausytos darbų ata­ la. Trūksta dėmesio ir kurta kryptinga teorinio estetini idėjini auklėja­ dėst. J. Ambrasas su būsi- mis, skaitos. Atskleistos teigia­ reiklumo ruošiant naujas i tėvynės karo vete­ mokymo ir praktinės veik­ mą j i darbą kalba skaičiai: maistais studentais prade- džiojo mos pusės, pastebėti trū­ meno saviveiklos kolekty­ ir kt. : los įgūdžių ugdymo siste­ per tris metus Universite­ da dirbti dar tada, kai jie ranais kumai, numatyti keliai vų programas. ma. Šių fakultetų studen­ to meno saviveiklos ko­ jiems pašalinti. Pažymėti­ tai gauna konkrečias VPP lektyvai surengė 690 na, kad pagerėjo fakultetų Pulkininkas J. RASTEužduotis, gerai organi­ koncertus (iš jų 33 už mū­ karinio-patriotinio auklė­ NIS. Kaip ir anksčiau, zuoja VPP atestaciją. sų respublikos ribų, 2 — jimo darbas (ypač FF ir maža karinio taikomojo Ataskaitiniu laikotarpiu užsienyje), gauta 41 ap­ PEF). sporto varžybų, Partiparengta ir patvirtinta: dovanojimas. nės organizacijos ne vi­ — VPp organizavimo Išaugo meninis estetinis ATEIČIAI sada tinkamai vadovauja metodiniai nurodymai, folklorinio ansamblio „Ra­ komjaunimo ir profsąjun­ — lenininės įskaitos ir tilio", kaimo kapelos „Jau­ Prof. J. MACKEVIČIUS. gos organizacijoms kari­ VPp knygelė, t. y. stu­ nimėlis" ir kamerinės mu­ Ne visada aiškiai supran­ nio patriotinio auklėjimo dento asmeninis komplek- zikos ansamblio lygis. tama lenininės įskaitos ir darbe.

TEORINIS SEMINARAS: koks jis yra - kokio reikėtų Prisimenant praeities ieškojimus, kažin ar tiek gerėjo fakulteto teori.nio seminaro darbas, kiek buvo ieškojimų ir pastan­ gų. Tiesa, jis kiekvienais metais kiek kitoks — turi­ nio, tendencijų, tikslo po­ žiūriu. Iš esmės tikslas tas pats, bet laikas iškelia vis ką naujesnio ir svar­ besnio, į ką reikia įsigi­ linti. Štai prieš porą metų

didžiulė fakulteto teori­ nio seminaro auditorija pasidalino į dvi — geolo­ gų geografų ir biologų.

Atskirai dirbant, tiksles­ nės tematikos planuose, o ir pats darbas našesnis, bet reikalui esant kooperuojamasi.

Formaliai fakulteto poli­ tinio švietimo darbas vyk­ sta patenkinamai. Tai pa­ žymėta ir partinės organi­ zacijos susirinkime, ku­

riame praėjusiais metais svarstytas šis klausimas.

Tačiau reikia pripažinti — reikiamos darbo gilu­ mos mažoka. O juk šis požymis ir rodo teorinio seminaro vertę. Per dau­ gelį metų nesunku buvo įsitikinti, jog i nagrinėja­ mą tema klausytojas įsi­ jungs, taps seminaro da­ lyviu tik tada, kai tema atitiks jo interesus, o prieš tai atlikus nemažą parengiamąjį darbą (savo­ tišką režisūrą).

Kokios temos mokslo darbuotojui, pedagogui ak­ tualios, reikalingos? Pir­ miausia tos, kurios atitin­ ka jo mokslinius ieškoji­

mus, liečia jo dėstomą kursą. Galimybės lyg ir nemažos, bet, kai reikia parinkti temas kelių de­ šimčių žmonių auditorijai, pasidaro nelengva. Tada tenka susitaikyti su minti­ mi, kad kiekviename se­ minare dalis auditorijos bus aktyvi — nagrinės rū­ pimus klausimus, polemi­ zuos, kita dalis klausys.

Manyčiau, ne taip blogai.

Gyvename tokiu metu, kai tenka (ir būtina) se­ lektyviau žiūrėti į infor­ macinę pasiūlą: žurnalus, knygas, j rankas imame tik „savo"; laidas, paskai­ tas, pagaliau koncertus ar parodas taip pat turime

„savo". Kitaip būtų cha­ osas mūsų asmeniniame tobulėjime, o apie gilu­ mą netektų ir kalbėti.

Taigi teorinio seminaro auditorijų diferenciavimas yra būtinas ir tęstinas, pa­ vyzdžiui, Gamtos mokslų fakultete vietoj dviejų au­ ditorijų diferencijavimas penkios (trys biologų, ge­ ologų, geografų). Tada se­ minarai iš tiesų būtų se­ minarai ir, svarbiausia, jie būtų naudingi, dalyvių lau­ kiami. Pripratę prie mitin­ gams skirtų auditorijų pasakysime, kad per ma­ žos darbo grupės. Geolo­ gų grupėje apie 15 daly­ vių, kai kitur daugiau,

net dvigubai. Pirmasis va­ riantas — optimalus semi­ narinis ratelis, kuriame kiekvienas dalyvis yra matomas, jaučiamas, o ir pats jaučiasi seminaro dalyviu. Dabar dažnas į seminarą ateina iš pagar­ bos pareigai. O kiek pra­ leidžiame užsiėmimų? Taip diferencijavus teorinį se­ minarą turėtume fakultete išugdyti aktyvą. Tiesa, jungtinius užsiėmimus rei­ kėtų praktikuoti ir toliau, nes juose patogu nagrinė­ ti politines, kai kurias bendras metodologines, ekologines ir panašias te­ mas.

Prof. C. KUDABA

3 Tarybinis studentas

UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI

Žeiba, netrumpą laiką vado­ vavęs katedrai. Nuo 1976 metų, po Gamtos fakulteto patalpų kapitalinio remonto, Panevėžio rajono Liberiškio tarybinio ūkio der­ muziejaus ekspozicija atku­ riama Geologijos ir minerar lių padėjo doroti talkininkai iš VVU, Medicinos metais prof. M. Kaveckio logijos katedros, kuriai va­ fakulteto pediatrijos specialybės V kurso studen­ iniciatyva įsigyta turtinga dovavo prof. J. Paškevičius, tai. Jie dirbo ne tik nuimant cukrinių runkelių 800 eksponatų paleontologi- valdose. derlių, kuris kaip niekad gausiai užderėjo — iš jos kolekcija. Muziejaus orMineralų bei uolienų ka­ ganizavimas prasidėjo 1929 ralystė ypač mielai lankoma hektaro prikasta po 330 centnerių saldžiųjų šaknų, metais. Juo rūpinosi dėst. Universiteto studentų, ku­ bet iri rūšiavo bulves, valė pašarinius šakniavaisius, M. Martinaitis. Per palyginti riems ekspozicija yra ir kaip atliko kitus žemės ūkio darbus. Talkininkai padėjo trumpą laiką muziejus tampa mokymo šaltinis. Dažni sve­ nuimti cukrinių runkelių derlių nuo 140 ha ploto, turtingas mineralais, meteo- čiai ir moksleiviai, turistai, nuvalė 50 tonų pašarinių runkelių, perrūšiavo 30 t ritais, brangakmeniais bei geologijos tyrinėtojai. Mu­ bulvių. Atliktas darbas nemažas. mineralinėm žaliavom. 1939 ziejus buvo susilaukęs sve­ Ūkio administracija stengėsi sudaryti geras dar­ metais Kauno universitete čių iš sąjunginių respublikų bo ir poilsio sąlygas studentams. O patys studentai kuriamas geologijos muzie- ir užsienio aukštųjų mokyk­ ne tik buvo geri žemdirbio pagalbininkai, bet ir jus su paleantologijos, petsumaniai, išradingai organizuodavo laisvalaikį: ve­ rografijos, istorinės geologi- lų.

Labai plati ir muziejaus dė diskotekas, susitikimus su žemės ūkio specialis­ jos ir Lietuvos geologijos skyriais. Čia daug dirbo eksponatų geografija, kuri tais, klausimų atsakymų vakarus medicinos temati­ profesoriai M. Kaveckis ir siekia daugybę( viso pasau­ ka, o Naujamiesčio vidurinės mokyklos sporto sa­ J. Dalinkevičius 1940 metais lio šalių — Angliją, Šveica­ lėję buvo sužaistos krepšinio rungtynės su vietos gamtos-matematikos fakulte- riją, JAV. Nedaug kur ga­ jaunimu. Kartu su grupės aktyvu, vadovaujant gru­ tas perkeliamas j Vilnių, lima išvysti tokį gamtos tur­ pės vadovui gydytojui Edmundui Vitkui, operaty­ Muziejaus perkėlimui vado- tų lobyną, kaip mūsų sena­ viai buvo sprendžiami pasitaikantys nesklandumai. vauja prof. ,J. Dalinkevičius jame Universitete. Jį pama­ Liberiškio tarybinio ūkio žemdirbiai taria nuoširdų ir St. Rugienius. 1941—1944- tyti turėtų kiekvienas stu­ ačiū studentams už atliktą darbą ūkyje. aisiais vokiečių okupacijos dentas, o gal ir kiekvienas Juozas KLIORIS metais buvo prarasta apie Universiteto svečias.

Panevėžio rajono Liberiškio tarybinio ūkio 75 procentai geologijos-mineAuksė JUREVIČIŪTĖ ralogijos kolekcijos eksponaaugalų apsaugos agronomas tų.

Dabartinis Universiteto „ . .. ...

Geolo81Jos * mineralogijos muziejus buvo įkurtas iš likusių ir vėliau sukauptų ko-, lekcijų iš visos Tarybų SąŠiais metais Universiteto J. Pinskus ir S. Plėdytė kus šioms varžyboms, — jungos.

Dabartinio muziepradžiugino (akademinis , irklavimas), kalba V. Bimba. — Žino­ jaus organizatorius yra St. sportininkai

Laiškas redakcijai

Geologijos ir mineralogijos muziejuje Per 10000 įdomių ir retų asmeninę mineralų kolekciją, eksponatų yra sukaupęs dovanodavo ją būsimam muWU Geologijos ir mi- ziejui arba Universitetas ją neralogijos muziejus.

Eks- nupirkdavo iš savininko. Iki poziciją sudaro 3 dideli Universiteto uždarymo 1832 skyriai: Palentologijos, Met- metais kolekcija jau buvo rografijos ir litologijos ir Mi- gana nemaža. Ji atiteko Viineralogijos. Šio skyriaus niaus medicinos-chu urgijos eksponatai rodomi pagal jų akademijai. 1842 metais kocheminę klasifikaciją. Atski- lekcija buvo išskirstyta vira vitrina skirta meteori- sems carinės Rusijos aukštotams. Ją sudaro meteoritai, siems mokykloms.

1867 nukritę Lietuvos teritorijoje, tais prie Viešosios bibliote.Tarp jų — Andrioniškio ir kos buvo organizuotas GamŽemaitkiemio akmeniniai kri- tos istorijos muziejus su tuliai. Turime, pasidžiaugė geologijos - mineralogijos vedėja, ir labai seną meteo- skyriumi. Kai 1920 metais ritą — Zabrodjės (Pabradės). Vilniaus universitete buvo Eksponuojami taip pat ir steigiamos geologinio profimetaliniai meteoritai. lio katedros, joms buvo doKas davė pradžią šiai retai vanotos gana reikšmingos kolekcijai? Dar 1781 m. Z. E. Varšuvos Politechnikos instiŽiliberas, atsikeldamas į VU, tuto ir asmeninės kolekcijos, atsivežė augalų ir mineralų 1926 metais mineralogijos kolekciją, kuri įgalino prie katedra jau turėjo brangių katedros įsteigti mineralogi- mineralų ir uolienų, gautų jos kabinetą. daugiausia iš Vilniaus vieMuziejus turi sukaupęs šosios bibliotekos. Tuo metu tikrai nemažą kiekį įvairių gamtos-matematikos fakultemineralų, uolienų, fosilijų te buvo rengiamas Gamtos bei kitų gamtos įdomybių, muziejus su geologijos-minekurių jo lankytojai dar ne- ralogijos skyriumi. 'Jis įsipamato: dėl patalpų stokos kūrė naujose patalpose (Ciurdemonstruojamų eksponatų lionio gatvėje Nr. 21). Bekiekis gerokai ribotas. Ko- ja. tuo metu Kauno univerIekcija augo. Dažnas, dir- sitete tebuvo tik viena Petbęs Universitete ir turėjęs rografijos kolekcija ir 1928

A. LEVICKO nuotraukoje muziejaus ekspozicija.

SPALIO 29-OJI — KOMJAUNIMO

Siu metų duomenys ro­ do, kad priėmimo komisi­ jai pavyko sukomplektuo­ ti Prekybos fakulteto pir­ mo kurso studentų gru­ pes. Kas tai lėmė? Kal­ buosi su Prekybos fakul­ teto dekanu ekonomikos mokslų kandidatu docen­ tu B. CEREŠKA. — Iš tiesų, į pirmą kur­ są susirinko gerai pasiruo­ šę studentai. Daugumos vidurinės mokyklos atesta­ tų pažymių vidurkis — penki. Vien i prekybos ekonomiką iš dvidešimties įstojusių tik keturių žmo­ nių pažymių vidurkis bu­ vo keturi su puse. Liku­ siųjų — penki. Vis dėlto pirmo kurso prekių moks­ lo specialybės studentai gerokai pranašesni už kitų specialybi’’ ir kursų stu­ dentus. O taip yra dėl to, kad jiems buvo pakeis­ ta stojamųjų egzaminų se­ ka: vietoj įprastinio pir­ mojo istorijos egzamino (žodžiu) buvo laikoma ma­ tematika (raštu)).

Kitais metais sudarant kontin­ gentą, priėmimo komisi­ jai siūlyčiau atkreipti į tai dėmesį ir pakeisti eg­ zaminų seką kitoms spe­ cialybėms.

O kuo šios specialybės Pirmakursiai išsiskiria iš kitų? Koks bus pirmas įspūdis susitikus su jais?

Taigi — ketvertas vyrų, būsimų prekybininkų, šne-

ĮKŪRIMO DIENA

Pradžia gera kučiavosi prie kabineto čiūtė bando savo jėgas durų. Juos visų pirma ir kiemo teatre. Todėl pla­ nuojam suburti savo „mi­ užkalbinau: —■ Iki šiol už prekysta­ ni" teatrą. Artimiausiu lio plušdavo daugiausia metu ruošiamės nuvykti universitetą ir moterys. Tačiau vis daž­ į Tartu niau čia pamatau vyrus. užmegzti bendradarbiavi­ Kas gi viliotino šioje mo ryšius su ten studi­ juojančiais prekybinin­ specialybėje?

— Bendravimas su žmo­ kais. O visai neseniai įvy­ nėmis. Žinau, kad sunku. ko susitikimas su baigu­ Bet jeigu būtų lengva, siais prieš penkis metus ar būtų įdomu? Nors ap­ mūsų specialybę. Pasako­ skritai daugumos nuomo­ jo jie apie sunkumus, pa­ nė ta, kad prekyba reika­ tarė, į kokį dalyką kreip­ lauja mažiau teorijos, dau­ ti daugiau dėmesio, ko giu praktikos. Štai ir nau­ daugiau prireiks praktiko­ jai sudaryta mokymo pro­ je. Susitikimas buvo rei­ grama, naujai įvestos dis­ kalingas. Juk greitai kiek­ ciplinos veda į specialy­ vienas iš mūsų turės rink­ bės praktiką. O prekybi­ tis vienokią ar kitokią ninko profesija? Vyriška specializaciją. ji, ar moteriška dar vertė­ Be to, turime puikių tu pasiginčyti, — svarsto sportininkų: Evaldą BileVidas Butkevičius. Sis vičių — irkluotoją, ne vie­ vaikinas iniciatyvus, kai nose varžybose iškovoju­ reikalinga, sudaro, taip si prizine vietą, futboli­ vadinamą grupės avangar­ ninką, „Žalgirio" duble­ dą: sugalvoja ką nors ri, Joną Šimonį. naujo. Tik ar naujovę pa­ — Girdėjau, kad jums rems? Ar teisingai tave visą mėnesį teko dirbti supras? Tada ir kreipiesi Trakų rajono „Merkio" i Vidą, Lolitą, Jūratę. Be eksperimentinio tarybinio tokių žūtų bet kokia kom­ ūkio laukuose. jaunimo sekretoriaus Ar— Nebuvo sąlygų, ko­ mando Burbos iniciatyva. kias privalėtų suteikti ūkis, — Daugelis mūsų dai­ bet su tokiais, kaip Lolita nuoja, šoka, — kalba Ar- Šurmaitytė, Jūratė Dailimandas. — Reda Mulevi­ daitė ir kiti, neprapuls

SPARTAKIADOS AIDAI

sporto gerbėjus savo aukš! tais pasiekimais ne viena­ me sportiniame renginyje.

Tai LTSR studentų sparta­ kiada, LTSR jaunimo žai­ dynės, TSRS jaunimo žai­ dynės, VIII TSRS Tautų spartakiada. 1983 buvo sėkmingi Universiteto spor­ tininkams.

LTSR studentų spartakia­ doje VVU auklėtiniai iš­ kovojo III vietą.

Stambiausiame šių me­ tų sporto renginyje, VIII TSRS Tautų vasaros spar­ takiadoje, dalyvavo 46 studentai. Keturi iš jų pel­ nė aukso medalius. Tai

A. Tautkus ir R. Mažeikis (futbolas). Rankininkės O. Oleinik, S. Strečen, G. Vadopalienė, V. Taurienė ir M. Trainovskaja parsivežė spartakiados bronzą Tarp LTSR Aukštųjų mokyklų studentų, dalyvavusių spar­ takiadoje, VVU studentai pagal tašku skaičių buvo treti. Kadangi šiais metais vyko keletas stambių sporto renginių, buvo ve­ dama kompleksinė visų renginių taškų įskaita. Tai­ gi, čia Universitetas vėl iškovojo III vietą; I — KKI, II — VVPI. Apsilankiau Universite­ to Fizinio auklėjimo kated­ roje, pas katedros vedėją V. Bimbą.

— Nėra abejonių, kad šie metai Universiteto sportininkams buvo labai geri. Spartakiada gerai įvertino mūsų studentus.

VVU sportininkai pelnytų taškų skaičiumi aplenkė Kauno Politechnikos insti­ tuto sportininkus, turin­ čius stiprią sporto bazę, senas geras tradicijas. No­ rėčiau paminėti viso dės­ tytojų kolektyvo ir ypač dėstytoju I. Genevičienės ir A. Žilinsko nuoširdų darbą, ruošiant sportinin­

visa grupė, — pasakoja viena iš mergaičių. — Be to, turim puikų kura­ torių, kuris, neperdėsiu, pasakydama, tą mėnesį ir mamą atstojo.

Daug ką nutylėjo ši, dar galutinai nesusiformavusi grupė. Pagyrimo raštas už gerą darbą, beveik 300 tonų pririnktų bulvių, so­ cialistinis lenktyniavimas su ten pat dirbančiais ka­ reiviais. Kai paklausiau apie šių varžybų rezulta­ tus, viena iš mergaičių taikliai pastebėjo: „Mes dirbom greitai, jie — gerai .

Kas obuolius skina ar Norėjau pamatyti gru­ pės kuratorių vyresnįjį bulves kasa, kas vidurinė­ dėstytoją Juozą Liboną. se mokyklose semiasi pe­ Tik jis buvo išvykęs. dagoginio darbo įgūdžių, Vienas iš dėstytojų lyg o ketvirtakursiai Margari­ ta Jaruševičiūtė, Kastytis tarp kitko užsiminė: Beitas, Eglė Cesnavičienė, — Grupė labai gera. penktakursiai Jurgis Le­ — Aš norėčiau pamaty­ bedys, Valdas Gervinskas ti patį kuratorių, — pa- į vyksta į Kišiniovą daly­ prieštaravau. vauti Visasąjunginėje — O kuratorius dar ge­ olimpiadoje „Studentas ir resnis, — atsakė dėstyto­ mokslo bei technikos pa­ jas. žanga" III turą. Gamtinin­ Praėjo visas mėnuo kų veiduose rimtis ir studijų. Džiaugiasi stu­ nežinia, tačiau V. Gervin­ dentais dėstytojai, džiau­ skas, visų studentų numy­ giasi dekanas. O su gru­ lėtinis, gudručiu vadina­ pe, kurios užmojai dideli mas, sąmoningu klausimu ir gražūs, dar susitiksim ar atsakymu praskaidrina po pirmos sesijos. Tada nuotaiką. daug kas paaiškės.

Taip buvo kelionėje.

Atgal jie sugrįžo laimingi, Rita SARPALIŪTĖ juokaudami, nes olimpia­ .,T.S.“ neetatinė koresp. doje užėmė III komandinę

ma, nemažai sportininkų treniruojasi miesto meistrų komandose. Šiuo metu mes ne tik negalime, sudaryti geru sąlygų savo sporti­ ninkams, bet ir apskritai atbaidome visus norinčius sportuoti. Juk labai daž­ nai fizinio lavinimo praty­ bos bet kokiu oru vyksta lauke. Taigi, miesto ko­ mandose mūsų sportinin­ kai turi daug geresnes są­ lygas kelti meistriškumą.

Tai gerai. Tačiau yra ir bet... Kai sportininką tre­ niruoja miesto treneris, silpnėja jo ryšiai su mtisų katedros dėstytojais, mažėia dėstytojų kontrolė, Ir todėl ne vienas studentassportininkas turi bėdų su mokslais, atsiranda skolų.

Tiesa, paskutiniu metu pajudėjo j priekį stadiono statyba. Antakalnyje ky­ la naujos katedros patal­ pos, dvi didelės sporto salės. Galbūt tada pagerės reikalai.

To linkime ir norime mes visi. Tad tikimės, kad iš IX TSRS Tautų vasa­ ros spartakiados VVU sportininkai atveš dar dau­ giau apdovanojimų.

A. KANCLERIENĖ

NUGALĖTOJU vietą, buvo apdovanoti pagvrimo raštais.

Gal dažnam iškyla klau­ simas, ar lengva tokio lygio olimpiadoje tapti nu­ galėtoju. Atsakymas gali būti dvireikšmis: kam len­ gva, o kam ir sunku.

Lengva tam, kuris be nu­ matytos programos sava­ rankiškai įsisavina daug žinių, atlieka mokslo ti­ riamąjį darbą, žingeidus šiuolaikiniams mokslo lai­ mėjimams ir iš tiesų nori tapti geru specialistu.

Esu laimingas, jog for­ tūna nenusigręžė, atren­ kant geriausius studentus i atsakingą sąjungini ren­ ginį, ir kartu noriu tikėti, kad tokių studentų kaip mūsų nemaža.

Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS

Tarybinis studentas <■

...Jie tokie, kaip ir visur Svaiginančio aukščio trau­ ka! Rodos, atsiplėši nuo že­ mės, pro debesų miglą pa­ žvelgi į ją. Šimtą kartų gra­ žesnė per Tavo ėjimą j ją.

Ne ėjimą — akimirką. Ma­ žas taškelis danguj su spalvo­ tu kupolu virš galvos — vien tai gyvenimas, džiau­ gsmo, kančios ir skausmo pilnas, praskaidrintas perga­ lės šypsenų.

Apie padangių žmones ir kalbuosi su LTSR nusipel­ niusia trenere, parašiutinio sporto meistre Janina Brundziene.

Darbas, reiklumas sau. O kiek lieka parašiutizme tos romantikos, apie kurią galgalvodamas galbūt ne vienas ryžtasi pirmam šuoliui?

— Dauguma, pamatę tele­ vizijos ekranuose laisvą kri­ timą, neįsivaizduoja, kiek jė­ gų ir ištvermės ten reikia: drasko oro srovės, vėjai, atmušl j įvairaus kietumo oro „stulpus". Skrendi ne kaip pūkelis per minkštus debesis — kaip švino gabalas — 50 metrų per sekundę greičiu.

O romantika? .. Galbūt pir­ mąkart baisu Iš lėktuvo žengti „ant nieko". Krenti

veidu į žemę ir jos nematai.

Paskui išskleidl parašiutą, lyg pakimbi ore (sumažėja greitis) ir. . . pirmąkart pra­ regi: pamatai žemę. Štai tada visi „sėdi" po kupolais ir dainuoja! Pakliūni j įvairias situacijas, daug ką patiri. Bet žinai, kad lygiai taip pat ir kitiems būna, ir kiti tą jaučia.

Ir tas žinojimas, tas jausmas — tai parašiutininkų kolekty­ viškumo grūdas. Romantika — tai žiūrėjimas į tas pačias žvaigždes.

O kaip jus patraukė dan­ gus?

— Universitete studijavau prancūzų kalbą. Bendrabuty­ je gyvenau kartu su parašiu­ tininke. Atsibosdavo kartais jų susirinkimai, kalbos. Klau­ sdavau, ar nebaisu. „Kaip nuo stalo nušokti", — atsaky­ davo. Taip ir nuėjau. Tada man buvo aštuoniolika. Bai­ giau universitetą, dirbau techninės Informacijos insti­ tute vertėja. Bet jau kartą patekęs j padangęs, nelabai iš ten išeisi, neatsisakysi jų...

Ką galite pasakyti Jūs, kaip aukštojo sportinio meistriš­ kumo mokyklos trenerė, dės­

tytoja , apie naujai ateinan­ čius žmones?

— Dabar pas mus lyg ir atoslūgis. Galbūt šiuolaikinį jaunimą sunku kuo nors su­ žavėti. O gal mažai žinai apie šį, žiūrovui nelabai prieina­ mą, nelabai suprantamą spor­ tą. Jaunimas pas mus labai laukiamas. Nauji nariai pri­ imami iki lapkričio 20 die­ nos aeroklube — studen­ tų miestelyje, Saulėtekio alėjoje. Iš pradžių — teori­ niai užsiėmimai, o pavasarį — pirmieji šuoliai.

Prisimenu, mane, kaip bu­ vusią Filologijos fakulteto studentę pakvietė į susitiki­ mą. Einu, o kiemelyje gra­ žiausi skelbimai, net para­ šiutai nupiešti. Na, galvoju, pilna auditorija bus prisirin­ kusi. Įeinu, o ten trys žmo­ nės: fakulteto dekanas, kom­ jaunimo komiteto atstovas

Kalnuose mes ieškome savęs 1983 metų rugpjūtis.

Kaukazas.

Elbruso rajo­ nas. Mūsų — 12. Visi iš Universiteto. Į pirmos kategorijos sunkumo žygį veda Ge­ diminas Janušauskas. Įveiktos 3 perėjos: Pieti­ niai Dolomitai (3350 m) Pie­ tinis Džolpokolas (3330 m), Nachara (2885 m).

UPES PRASIDEDA AUKŠTAI, KALNUOSE Visi pasiruošę? Pirmyn!

Giliai įkvepi, iškvepi. Svar­ biausia, neuždusti ir eiti vie­ nodų tempu. Pirmieji spau­ džia, kiek kojos įkerta. Atsi­ suki — o, dangau, mes jau

taip aukštai- Ne, galva dar nesvaigsta. Žolėtas šlaitas. Ke­ liukas sukasi, galo nematy­ ti. Prakeikta spiralė! Kas juos taip Veja? KAS? — O vijo mus noras grei­ čiau būti viršuje, tikėjimas savo jėgomis (aš galiu, iš­ tversiu, privalau...) Taigi svar­ biausia neuždusti... Bet kvė­ puoti darosi vis sunkiau.

Kaip negalvoti apie tai, kad sunku? Bandai niūniuoti dai­ ną. Atmintyje rausiesi įdo­ mesnių prisiminimų. Neilgam...

Pasižiūri žemyn, ir nuostaba, kad tu taip aukštai, veja tave dar aukščiau. Arba žvilgte­ li į greta almantį upelį: kiek energijos, atkaklumo, stip­

— ankštųjų mokyklų stu­ ORO LAIVYNO LENGVATOS dentams, specialiųjų viduri­ STUDENTAMS nių mokyklų moksleiviams Nuo lapkričio 15 d. iki ba­ (kursantams), besimokantiems landžio 15 d. Oro laivynas dieniniuose skyriuose; — aukštųjų mokyklų pa­ teikia lengvatas studentams. Šiuo metu kelionės lėktuvais rengiamųjų skyrių ir fakulte­ tų dieninio skyriaus klausy­ 30% pigiau kalnuos:

ir anglų kalbos studentas.

Bet nėra to blogo, kas neiš­ eitų j gera. Kartais iš di­ delės auditorijos nieks į pa­ rašiutizmą ir neateina. O čia trečdalis pasuko. Dabar Universiteto studentas A. Remeika — LTSR parašiutinės daugiakovės rinktinės narys.

Tik tam, kuris nesiruošė Šokt, gali atrodyti balsu.

Atbaidyti gali, jei nežino­ si, kas tau „mistiško" už nu­ garos. O čia viską būni išnarstęs po siūlelį, pats ruoši parašiutą šuoliui.

Iš ko susideda tas sportas?

— Tai klasikinis parašiu­ tizmas ir parašiutinė daugia­ kovė. Daugiakovininkai bė­ gioja, šaudo, plaukioja, at­ lieka tikslumo šuolius. Į kla­ sikinį parašiutizmą įeiną pa­ vieniai ir grupiniai nusilei­ dimo tikslumo šuoliai. Užsi­ iminėjama respublikoje ir individualia akrobatika. Per artimiausius du metus numa­ toma kultivuoti ir grupinę akrobatiką — laisvame kri; tlme surinkinėti įvairias fi­ gūras. . . .Žmogų visada traukia tai, kas nepatirta. Padangių žmo­ nės. .. Jie tokie, kaip ir vi­ sur. Ir kartu ne visai tokie.

Atsiplėšti nuo žemės, žiū­ rėti į ją. Ir tą akimirką trokšti prisilietimo prie žemės. .. Ne, tada jau negali taip pat vaikščioti žeme, ne­ pažvelgti su gerumu ir meile į akmenis, miškus, juodus arimus ir vandenį, kuriame atsispindi dangus. . .

Jūratė

MARKELIŪNAIT£

O jų autoriai — jau kely­ je i naujus išradimus.

Mūsų inf.

XXX

Aukštųjų mokyklų išradimai — liaudies ūkiui Tai antroji tokia paro­ da (pirmoji buvo sureng­ ta 1981 metais), kurią or­ ganizavo LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ir Vi­ sasąjunginės išradėjų ir racionalizatorių draugi­ jos Lietuvos respublikinė taryba. Tikslas — supa­ žindinti su pastarųjų me­ tų aukštųjų mokyklų išra­ dimais.

Devyniuose skyriuose buvo demonstruoti 135 išradimai. Dalis jų — Universiteto Išradėjų dar­ bai. Tai įrengimai pramo­ nės įmonėms, matavimo technika, medicinos apara­ tūra, preparatai, kurių įdie­ gimas į liaudies ūkio, mok­ slo ir medicinos šakas jau davė ir žada nemažą eko­ nominį efektą. Šiųmetinėje parodoje — du nauji skyriai: „Rankų darbo sumažinimas įvai­ riose liaudies ūkio šako­ se", „Įgyvendiname Mais­ to programą". Pastarajame eksponuojami Universite­ to išradėjų sukurti prepa­ ratai grūdinių kultūrų derlingumui, jų mechani­ niam atsparumui didinti.

Paroda uždaryta. Aukš­ tųjų mokyklų išradimai laukia savųjų {diegėjų.

Lapai paslepia takus, ka­ pus, antkapių užrašus. Sek­ madienio rytą jie sučeža po Universiteto Kraštotyri­ ninkų kojomis. Beveik ke­ turiasdešimt kapų vėl lietė žmogaus ranka: rudens lapus nurinko, pasodino gėles.

Pirštai gėrė antkapių vėsą: A. B. Jocheris, K. Krasovskis, F. Špicnagėlis, B. S. Jundzilas, J. Jundzilas, M. Polinskis-Pelka. ..

A. JUDŽENTIS FilF II kurso lituanistas

XXX Spalio 20 d. vyko tradici­ nis Medicinos fakulteto dės­ tytojų šachmatų „Žaibo" tur­ nyras, skirtas Didžiosios Spa­ lio revoliucijos metinėms pažymėti. Jame dalyvavo be­ veik visi pajėgiausieji fa­ kulteto šachmatininkai. Po dviejų metų pertraukos pa­ jėgiausio šachmatininko var­ dą susigrąžino MF prodekanas doc. M. Sakalinskas, su­ rinkęs 10,5 taško (iš 12 ga­ limų). Antroje vietoje liko asist. L. Mačiūnas (8 taškai), trečioje — doc. A. Svičiulis (6,5 taško). Varžybų prizi­ ninkai buvo apdovanoti dip­ lomais ir vertinga šachmatų literatūra. Turnyrą organiza­ vo MF profbiuras, kurio il­ gametis pirmininkas doc. V. Gavelis yra nuolatinis šio renginio dalyvis.

rybės jo bėgsme!

Akimis ieškai pradžios. ...O pradžia veda aukštyn j kalnus. Ilgai­ niui sunkumas praeina. Tarsi pagauni ritmą arba, kaip sa­ koma, atsiranda antras kvė­ pavimas. Ėjome vyriškai, bet Chotiutau liko nenugalėta. Šiek tiek apmaudu. Pristigo valandos, gal dviejų... O kad saulė tądien būtų kiek sulė­ tinusi žingsnį! Deja, 22 va­ landą jau taip tamsu, nors aki durk.

AKIMIRKA, KAI ESI VISAGALIS Ilsimės 10 minučių. OI Tai visa amžinybė, — pagalvojęs šypteli. Prisiglaudi prie ak­ mens: gera, palaimingai ro mu. Užsimerki, tarsi leisda­ ma apsigyventi savyje ma; tytiems reginiams. Baugiai at­ simerki: yra, visa dar ne iliuzija — ir kalnai, ir spąlvos, ir draugai, kurių veiduo­ se pro nuovargį prasišviečia lyg didybė...

Nesuturiu. Sakau: reikia dainuoti. Draugai tyli. Ieško atmintyje tinkamos dainos, kad viso grožio nesuardytų.

Kylam. Pietiniai Dolomitai jau ranka pasiekiami. Lipa­ me tylūs, susikaupę. Gražūs, nes siekiame.

Nemačiau, kas pirma užko­ pė. Tik išgirdusi džiaugsmin.

gus šūksnius, pajutau, kad tikslas arti. .. Viršuje pasi­ v. m. b. V. LAPINSKAS tiko sniego gniūžtės, švytintys WU darbuotojų draugų veidai ir... išsvajo­ profsąjungos komiteto ti ledai. narys Mes — ant Pietinių Dolo­ mitų. Įveikta pirmoji perėja.

Pirmą kartą gyvenime. To­ dėl tai nepamirštama. Niekada.

MF II k. S. Lengvenis, V. PASALINTI O baltieji kalnai, o baltieji Stankus, L. Statkus kalnai.

IF II k. S. Volodka, IV k.

Nusilenkti aš jums kaip J. Ramanauskaitė NEPA2ANGŪS dievams atėjau.

FilF II k. V. Dallydaitė, III (S. Nėris) k. V. Tijušaltė ...Šaltis braunasi užantin.

PEF D k. E. Griciūtė, V. STUDENTAI Įsisiūbuoja vėjai.

Reikia Zubaitytė, III k. I. Andre­ leistis žemyn. jevą ŽYGIO DRAUGAMS PF II k. G. Gudeliauskas, Pirmomis dienomis kei­ FF II k. A. Uleckas, IV k. IV k. A. Daunoravlčlus stai pasijutome. Lyg namuo­ V. Stakauskas EKFF III k. A. Olenkausse. . . Kiekvienas sutiktas ke­ kas, G. Karpavičius, K. LauChF III k.

M. Valius, R. liauninkas tave palabina, ki­ Viršilas, IV k. V. Lukša renčlkas, IV k. A. Jurša. tas nusišypso, užkalbina.

— „Sveiki" — vienas žo­ delytis, įstengiantis suartin­ ti visiškai nepažįstamus žmones.

KVIEČIA MOKSLININKŲ RŪMAI Tiesa: žmogus, žiūrėdamas į kalnus, mokosi išdidumo!

Spalio 28 d. (penktadie- ir psichoinformacinių reiški­ Jis negali būti blogas. Gal todėl žygyje susitikę svetimi nj) 19.00 vai. MR klube „Po nių tyrimo darbų apžval­ ga". Pranešėjas — techninių žmonės vėliau tampa tokie Zodiaku" Susitikimas su Vilniaus mies­ m. kand. J. C-IKYS. (Biofizigeri bičiuliai. Žinau, Digna, Ilona, Viole­ to architektais. Pokalbio te­ nių reiškinių tyrimo visuo­ ta, Aurelija, Gedas, Evaldas, ma „Vilniaus šiandiena ir meninės sekcijos renginys). papildomas Skelbiamas Raimondai, Audrius be to, rytdiena". (Jaunųjų mokslinin­ į Mokslininkų kas pasakyta, dar daug ką no­ kų klubo „Po Zodiaku" už­ priėmimas rūmų narius. Kreiptis tel. rėtų pridurti... Galbūt tai, ko daras renginys).

77-75-40.

Spalio 31 d. (pirmadie­ neįmanoma išreikšti žodžiais, ką jaučia tik tie, kurie keliau­ nį) 18.30 vai. Gobelenų sa­ MOKSLININKŲ RŪMŲ lėje ja.

Raimonda RAVAITYTE Pranešimas „Psichoenergetinių DIREKCIJA

tojams.

Bilietai parduodami likus 15 dienų iki lėktuvo Išskridimo.

Smulkesnę informaciją Jums gali suteikti tel. 75-25-85, 63-02-01.

Laukiame oro lainerių sa­ lonuose! * ** Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 790748. išduotą MF studentui Henrikui Jankovs­ kiui, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 802140, išduotą IF stu­ dentui Gintarui Miliauskui,

laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 811880, išduotą IF stu­ dentei Dianai Brizgintaltei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 821566, išduotą EKFF studentei Daliai Šinkūnaitei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 791287, išduotą PEF studentei Lijanai Valaitytei, lakyt negailioijanču.

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 790051, išduotą MaF studentei Reginai Strazdaitei,

laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 811654, išduotą EKFF studentei Natalijai Pylkovai, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 821464, išduotą EKFF studentei Danutei Volkovskajai, laikyti negaliojančiu.

Laikraščio korektoriai: S. Čeponytė, V. Kaminskas.

LV 14667. Iškilioji spauda.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 14646. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2888. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. ftCoBeTCKnū cTyAeHT» — opran nap-rKOMa, peicropaTa, KOMBTeTa AKCM Ahtbei, npotjjKOMa opaūhob TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMerm h Apyw6bi HapoAOB BHABHioccKoro yuHBepcHTeTa hm.B. Kancyxaca. Ha ahtobckom a3MKe. PeAaKTOp H. BapanHHųKaūre.

Redaktorė J. VARAPNICKAITE