Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, V1ENYKITESI ■

1967 m.

:/0o

0

o

lapkričio mėn.

15 d

TURKUS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

BRANGUS

LIETUVOS KP CENTRO KOMITETAS LIETUVOS TSR AUK5ČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA

miiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinu

Draugai studentai! KOMJAUNUOLIŠKI SVEIKINIMAI DIDŽIOJO SPALIO JUBILIEJAUS PROGA. LLKJS CENTRO KOMITETAS

Nr. 31 (617)

Eina nuo 1950 m.

Kaina 2 kap.

f t

Daug gražių švenčių, iškil­ mių matė senoji Aktų salė. Bet prasmingiausiu Įrašu Jos istorijoje liks Didžiojo Spalio 50-mečio minėjimas. Lapkričio 2 dieną įvyko iš­ kilmingas posėdis. Už nuopel­ nus, vystant liaudies ūk(, mokslą ir kultūrą, mūsų aukštoji mokykla apdovanota Lietuvos KP CK, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre­ zidiumo, Lietuvos TSR Minist­ rų Tarybos Ir Respublikinės profsąjungų tarybos atmini­ mo vėliava. Ją kolektyvui Įteikė Lietuvos KP CK sekre­ torius A. Barkauskas. Posėdyje kalbėjo prorekto­ rius B. Sudavičius, Lietuvos TSR Aukštojo ir spec. viduri­ nio mokslo ministras H. Zabu­ lis, prorektorius J. Grigonis, seniausias Universiteto | profesorius Z. žemaitis, MF■ III k. studentė L. Navakaitė. Universiteto dėstytojai Ir studentai padėkojo partijai Ir vyriausybei už aukštą apdo­ vanojimą Ir pasižadėjo šlovin­ ti Tėvynę naujais darbais.

LIETUVOS KP CENTRO KOMITETUI, LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI, LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBAI,

Šventėje - gera nuotaika

LIETUVOS RESPUBLIKINEI PROFESINIŲ

SĄJUNGŲ TARYBAI UVO dar ankstyvas ry­ tas, kai Čiurlionio gat­ vėje pasipuošę studen­ tiškomis kepuraitėmis susirin­ ko busimieji teisininkai, me­ dikai, gamtininkai. Priešingai rudens darganai, studentų vei­ dai švietė giedria nuotaika, Užkalbinau grupę linksmai besišnekučiuojančių merginų — Gamtos fakulteto geografijos specialybės II kurso stu­ dentes Reginę Bridikytę, Eu­ geniją Janulytę, Genę Narbutytę, Marytę Marcinkevičiūtę, Mariją Djačkovą. — Nuotaika puikiausiai — už visas atsakė bendrakursė Inga Tamašauskaitė. Studentų kolona pajudėjo centrinių Universiteto rūmų link. Visas miestas skubėjo pagerbti didelius Spalio iško­ vojimus. Kupini meilės ir pagarbos Spalio didvyriams, jo dideny­ bei — proletariato klasei į šventinę demonstraciją rinko-

B

si chemikai, fizikai ir mate­ matikai, filologai ir ekonomis­ tai. Tiksliųjų mokslų mylėto­ jai susirinko prie Matematikos-mechanikos ir Fizikos fa­ kultetų rūmų, filologai — prie savo pamėgto berželio. ko

Šypsosi sekretoriai

Centrinių rūmų kiemas, Kutuzovo aikštė dar niekad ne­ matė tokio studentų būrio. Čia vyko paskutiniai pasiruo­ šimai demonstracijai. Žvaliai nusiteikęs tarp studentų su­ kinėjosi prorektorius B. Sudavičius, Universiteto komjauni­ mo komiteto nariai, įvairių organizacijų atstovai. Nera­ miom širdim bėgiojo fakulte­ tų komjaunimo organizacijų sekretoriai. — Džiaugiuosi, kad fakulte­ to komjaunuoliai dalyvauja šventėje visi. Kolona atrodys gražiai, visi su studentiškom kepuraitėm, — kalbėjo IFF

komjaunimo komiteto sekre­ torius Kazys Monkevičius. Ekonomikos fakulteto sek­ retorius Vytautas Sopys už­ tikrino, kad jų fakuleto stu­ dentų kolona atrodys puikiai. Medikų komjaunimo sekre­ toriaus taip ir nesugavau. Vi­ si sakė jį ką tik matę, bet niekas negalėjo surasti. Dar niekad neteko matyti taip ge­ rai nusiteikusio Akademinio choro vadovo Pr. Sližio, kaip tą šventės rytą. „Choristų su­ sirinko daugiau, negu reikia", — juokavo vadovas. Tauti­ niais drabužiais pasipuošę iš­ sirikiavo mūsų šaunieji an­ sambliečiai. Su dideliu entuziazmu at­ švęsti valstybės šventės atėjo studentai. Šnara vėliavų miškas. Iš­ didžiai pajuda mašina su bal­ tu skydu. Jame įrašas — V. Mickevičiaus-Kapsuko pasira(Nukelta į 3 psl.)

v.

Vi

i

%

f 11

K

Gerb. drg. J. Kubiliui Karštai sveikinu Jus ir visą kolektyvą su įžymiau­ sia mūsų epochos šven­ te — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50-ties metų jubiliejumi. Iš visos širdies linkiu stiprios sveikatos, kūrybi­ nės sėkmės, džiaugsmo ir laimės gyvenime Jums vi­ siems ir Jūsų šeimoms. A. SNIEČKUS

TREČIADIENIS

Įteikta atminimo vėliava

į DRAUGAI! Lietuvos Komunistų partijos Centro Komite­ tas, Lietuvos TSR Aukš­ čiausiosios Tarybos Pre­ zidiumas ir Ministrų Ta­ ryba karštai sveikina aukštųjų ir specialių vi­ durinių mokyklų darbuo­ tojus, studentus ir moks­ leivius garbingo Tarybų valstybės jubiliejaus — Didžiosios Spalio socialis­ tinės revoliucijos 50-mečio proga. Tarybinė liaudis, Ko­ munistų partijos vado­ vaujama, per 50-ties metų laikotarpį pasiekė didelių laimėjimų ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse. Lietuva tapo aukštai iš­ vystyta industrine socia­ listine respublika. Aukštosios ir specialio­ sios vidurinės mokyklos atliko didžiulį darbą vys­ tant tarybinį mokslą, ruo­ šiant visapusiškai išsila­ vinusius, gerai žinančius savo dalyką, atsidavusius Komunistų partijos ir ta­ rybinės liaudies reikalui specialistus. Lietuvos KP Centro Ko­ mitetas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Ministrų Taryba linki Jūsų kolekty­ vui naujų laimėjimų ruo­ šiant specialistus, ap­ ginkluotus marksistine-leninine teorija, sugeban­ čius kūrybiškai spręsti su­ dėtingus komunizmo sta­ tybos uždavinius, o taip pat geros sėkmės asmeni­ niame gyvenime.

.s

I

L* h

L“

■■

T"

1967 m. lapkričio 7-osios rytas.

A. BRAZAIČIO nuotr.

Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto profesoriai, dėstytojai, mokymo pagalbinis persona­ las, Mokslinės bibliotekos bei administracijos dar­ buotojai ir daugiatūkstantinis studentų būrys, su­ sirinkęs į Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50-ųjų metinių iškilmingą minėjimą, sveikina Lie­ tuvos Komunistų partijos Centro Komitetą ir Lie­ tuvos Tarybinę vyriausybę su mūsų didžiosios Tė­ vynės gimimo penkiasdešimtmečiu ir nuoširdžiai dėkoja Lietuvos KP Centro Komitetui, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Lietu­ vos TSR Ministrų Tarybai bei Lietuvos Respubliki­ nei profsąjungų tarybai už aukštą ir garbingą Uni­ versiteto apdovanojimą atminimo vėliava. Vilniaus universitetas, kaip ir visa mūsų Tėvynė, pasitinka Spalio penkiasdešimtmetį su dideliais laimėjimais. Po karo Universitetas išleido 14.000 aukštos kvalifikacijos specialistų, o vien tik šiais • metais Universitetą baigia ne mažiau kaip 1.800 jaunų specialistų. Šiuo metu mokosi daugiau kaip 13 000 studentų, kurių 90% yra komjaunuoliai. Tai darni komjaunuoliška šeima, kurios kiekvienas narys ruošiasi tapti geru specialistu, dideliu savo da­ lyko žinovu, kuris, išėjęs į gyvenimą, papuoš mūsų Tėvynę naujais darbo ir kūrybos laimėjimais. Žymiai išaugo ir Universiteto moksliniai kadrai — šiais metais apginta 10 daktarinių ir 23 kandidatinės disertacijos; be to, šiuo metu yra parengtos dar 6 daktarinės ir 20 kandidatinių disertacijų. Iš 7(JO Universiteto dėstytojų daugiau kaip 45% turi mokslinius laipsnius ir vardus. Universiteto mokslininkai kasdien sprendžia įvairių mokslo šakų problemas, turinčias svarbią reikšmę respublikos mokslui, technikai ir kultūrai. Vilniaus universiteto dėstytojai ir studentai karštai dėkoja Lietuvos Komunistų partijai ir Tarybinei vyriausybei už begalinį rūpinimąsi visos lietuvių tautos kultūros ir mokslo reikalais, už dalykinę ir materialinę paramą. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto apdovanojimas Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50 metinių proga Lietuvos KP Centro Komiteto, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, LTSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės profsąjungų tarybos atminimo vėliava yra aukštas ne tik mūsų Universiteto, bet ir visos mūsų klestinčios respublikos mokslo ir kultūros triumfo pripažinimas. Visas daugiatūkstantinis studentų ir dėstytojų kolektyvas pasižada garbingai nešti, jam patikėtą vėliavą vis į naujus ir naujus mokslo ir kultūros lai, atėjimus, į šviesią komunizmo ateitį.

'

J 1 I 1 i ! ' ' < i < i ' < ] < į <

< J < < Į < ’


2 psl.

’■*'' 1967 m. lapkričio mėn. 15 d.

■******-< TARYBINIS STUDENTAS

Aklavietė ar kryžkelė?

Dingo... bufetas

NIVERSITETE yra gau­ jos) studentų mokslinio dar­ dualistais" yra sunkiau (gall nešime. Vėliau panašiu būdu sus būrys dėstytojų, as­ bo organizavimą. čia ir slypi dalis atsakymo),, Į mokslinį ginčą įsijungia kiti pirantų, laborantų. Ir Labai svarbi yra kursinių bet šiuos sunkumus su kau­ klubo nariai. Bet daug neaiš­ dauguma jų — buvę aktyvūs darbų problema, ypač studen­ pu atperka individualaus stu- kumų kyla ir klubo svečiams, SMD organizatoriai, draugi­ tams tų specialybių, kuriųį dijavimo efektas. Ši studija- jie užduoda klausimus ir pa­ jos pasididžiavimas. Kyla na­ specifika reikalauja tam tikrų( vimo sistema, tarp kitko, sėk­ mažu patys įsitraukia Į dis­ tūralus klausimas: kodėl ne­ (ir daugumoje atvejų — nau­ mingai taikoma Leningrado, kusiją. Hipotezių kova įgauna panaudoti jų patyrimo SDM jausių) prietaisų, medžiagų, Kijevo, Minsko aukštosiose• visuotinį pobūdį. Pabaigoje darbui pagerinti. Juk nei vie­ pakankamai vietos ir moksli­ mokyklose. žodis suteikiamas dėstyto­ no fakulteto SMD negali pasi­ nio vadovo priežiūros. Bet vi­ Kai kurių specialybių stu­ jams. Jie apibendrina, nurodo girti entuziastų pertekliumi. sa tai — katedrų deficitas. Stu­ dentams ypač opus klausimas, kai kurias klaidas, atsako į Tuo tarpu jaunesniųjų Uni- dentams, kurie masiškai dirba mūsų nuomone, yra jų žiniųi likusius neaiškius klausimus. | versiteto bendradarbių pavar- kursinius darbus savose ka­ „sausumas". Kaip pavyzdį pa­ Ši mokslinio darbo forma ver­ | dės figūruoja tik SDM konfe- tedrose, kartais tenka naudo­ imkime biochemikus, biofizi- ta ypatingo mūsų dėmesio dar ž rencijų metu — tezėse (juridiš- tis tokia technika, kaip „bez- kus, biologus. Paskaitų metu ir dėl to, kad ji greta kitų šių specialybių darbo formų ((„atvirų durų“ Jubiliejinė Universiteto g kai tiksliau būtų vadinti — re- mėnas". Mūsų nuomone, gilus kiekvienas komjaunimo konferencija § feratuose) ir programoje, praktinių Įgūdžių, metodikų studentas gauna pakankamai dienos, referatinio pobūdžio baigėsi. Koncertuoja Aly­ f Tarpkonferencijiniu laikotar- Įsisavinimas nesuderinamas su žinių iš atskirų mokslinių dis­ pranešimai) gali būti sėkmin­ taus kultūros namų agitkursų brigada. Viskas gražu, įdo­ | piu ir šie silpni ryšiai tarp kolektyvinėmis darbo formo­ ciplinų: neorganinės ir orga­ gai panaudota I ir II mu. Studentai, dėkodami 8 SDM ir jaunesniųjų bendra- mis. Dėl to ten, kur nėra pa­ ninės chemijos, mechanikos ir studentų mokslinei erudicijai alytiškiams už koncertą, ž darbių nutrūksta. Mūsų nuo> stovaus kontakto tarp vadovo molekulinės fizikos, citologi­ plėsti. Gerai suorganizuotose žilagalviui kaimo kapelos gana vertingas yra ir studento (ypač tose kated­ jos, genetikos... Tačiau pas­ diskusijose, be abejo, daly­ smuikininkui uždeda stu­ g mone, dentišką kepuraitę. Salėje g Maskvos studentų patyrimas, rose, kur vienam moksliniam kaitų metu neįmanoma išmok­ vautų (kaip dalyviai arba aidi nuoširdūs plojimai. g Jie studentų mokslinės drau- vadovui tenka didelis studen­ ti abstrakčiai, apibendrintai klausytojai) ir žemesnių kursų Lenino komjaunimo gimi­ » gijos, kaip mokslinio darbo tų skaičius) kursiniai darbai mąstyti. Šių specialybių stu­ studentai. Juk jiems Įvairios mo diena atžymėta gra­ žiai. Bet dar nededame ž formos, atsisakė. Buvo įsteig­ yra gana silpni. Diskusijoje, dentų tarpe vargu ar rasime bendramokslinės problemos taško. Juk norime ir pasi­ si ta jaunųjų mokslininkų tary- vykstančioje mūsų fakulteto tokių, kurie sugebėtų išsamiai yra suprantamesnės ir priei­ linksminti. Argi mes, ato­ g ba, į kurios sudėtį įeina ne studentų mokslinėje draugi­ išdėstyti bent vieną iš kerti­ namesnės, negu kad specifi­ minio amžiaus komjaunuo­ liai. nemokame skambiai S tik studentai, bet ir Univer- joje, buvo iškeltas ir karštai nių biologinių problemų, to­ niai, sudėtingi klausimai, ku­ padainuoti, gražiai pašok­ g siteto bendradarbiai iki 30 m. palaikytas pasiūlymas kursi­ kių, kaip ląstelių diferenciaci­ riuos nagrinėja aukštųjų kur­ ti? g amžiaus ir ne mokslų kandida- nius darbus ruošti ne tik ka­ ja, filogenezė, kintamumas ir sų studentai būrelių susirinki­ — Gal ir ne! . . Ši mų, konferencijų metu. Komjaunimo komitetui g tai. Šjos tarybos aktyvistų tedroje, bet ir Mokslų Aka­ aplinka, gyvybės esmė... svarbu buvo paruošti tik ž žodžiais tariant, ši nauja ap- demijoje, gamyklose ir kt. nenormali padėtis mokymo Stipendijų, vietų bendrabu­ pranešimus, koordinuoti | linkybė padidino organizacijos organizacijose, kurių darbo procese jaudina, kaip paaiškė­ tyje, kelialapių skirstymo ko­ konferencijos eigą, priim­ g labilumą, jos darbo forma ir pobūdis tiesiogiai siejasi su jo iš pašnekesių, ir kitų uni ­ ti svečius, padėkoti savi­ misijų darbe sėkmingai daly­ 5 turinys staigiai pasikeitė. Aiš- specialybe. Vienas iš svarbiau­ versitetų studentus. Kiekviena vauja profsąjungos, komjau­ veiklininkams. . . Kodėl jie nepasirūpino < ku, mūsų Universitetas pasi- sių privalumų, kuriuos mes aukštoji mokykla šią proble­ nimo atstovai. O kur SMD paskutiniąja šventės dali­ į žymi savo specifika, tačiau matome šjo pasiūlymo Įgyven­ mą sprendžia savaip, tačiau tarybos atstovai, kodėl jie mi, taip vadinamais šo­ 5 kitų aukštųjų mokyklų patydinime, — tai betarpiškas ir mums ypač patiko kijeviečių kiais? Tiesa, truputį gal beveik nedalyvauja šių buiti­ klystame: po koncerto ei­ s rimas aktualus ir mums. pastovus kontaktas su moks­ sprendimas. Jie prie SDM ta­ nių klausimų svarstyme? Gal nant iš salės, už ilgo stalo 5 Yra ir kita šio klausimo linio darbo vadovu, geresnės rybos įkūrė diskusinį klubą, SMD aktyvo darbas yra mažai sėdėjo mergina ir parda­ Fakultetuose sukūrus techninės ir darbo sąlygos. kurio nariai, vadovaujami dės­ reikšmingas, pernelyg leng­ vinėjo bilietus į šokius. Pa­ S pusė. Bet geriems kursiniams pa­ tytojų kolektyvo, ruošia dis­ vas, norint būti privilegijuo­ klausta atsakė, kad su | tvirtas organizaciniu atžvilgiu mandatais konferencijos t studentų mokslines tarybas ruošti, plačiai mokslinei veik­ kusijas įvairiais, kartais pa­ tu? Anaiptol! Tokia padėtis dalyviai bus įleidžiami. intymiausiais mokslo — SMD tarybų apsileidimo re­ Į galvą brovėsi mintis, į (arba jaunųjų mokslininkų ta- lai išvystyti reikalingas laikas. čiais kam tie bilietai. Nejaugi t rybas) atkrinta draugijos na- Kaip jĮ sutaupyti? SDM Įsta­ klausimais. zultatas. Juk ...... fakultetų neužtenka tokiai šventei į rystės klausimas. Juk visi stu- tuose parašyta, kad gabus, ge­ Neseniai Kijevo universi­ SMD tarybų atstovai dalyvau­ mandatų ir pakvietimų, j dentai dirba kursinius darbus, rai besimokantis studentas, teto biologai buvo surengę kuriuos irgi buvo galima ja stipendijų, bendrabučių, renka medžiagą diplominiam, jeigu jis yra „atlikęs bent diskusiją tema „Evoliucija, jos kelialapių skirstymo komisijų Išdalinti eiliniams komjau­ nuoliams i koncertą, juk ■ į t. y. automatiškai ir neišven- vĮeną mokslini darbą, turi tei­ eiga ateityje ir dabar". Šiuo darbe", — skelbia įstatai. tai jų šventė ir vienintelė : > giamai atsiduria tarybos veik- sę dirbti pagal individualų klausimu bibliotekose yra ga­ tokia šventė metuose. Be to, reikėtų pagalvoti ir Truputį pailsėję ir pasl- • ; los sferoje. Tuo tarpu SDM planą." Šis punktas, suteikian­ na daug literatūros, kurią dės­ stiprinę konferencijos da- : : taryba — tai organas, ir jį tu- tis teisę priešlaikiniam <gza- tytojai— klubo vadovai pa­ apie aktyviausių SMD organi­ lyvial su mandatais buvo 1 • ri sudaryti studentų ir bend­ minų ir Įskaitų laikymui, pa- skirstė . taip, jog kiekvienas zatorių atžymėjimą. neįleidžiami į šokius, o į < Šios labai paviršutiniškai radarbių aktyvas, turintis sirinktiniam paskaitų lanky- ]besiruošiantis diskusijai turė­ juos pro duris veržėsi „v-i savo įstatus, nario bilietus mui, yra labai pravartus moks- ttų Savą pažiūrą į evoliucijos paliestos organizacinio SMD šokio plauko“ jaunimas, nes bilieto kaina, tai nėra ir sugebantis organizuoti linio darbo entuziastams. Ta- |procesą. Diskusija prasideda darbo problemos — tai tik neišsprendžiama problemokslinę veiklą. Būrelių pir­ čiau keistas paradoksas — nie- vieno iš diskutuojančiųjų pa­ dalis to, kas reikalauja neati­ ■ ma. ir gilaus apsvarsty­ mininkai įeitų į tarybos sudė­ kada negirdėjome agitacijos .sisakymu. Po to „savo" minti- dėliotino 1 Tik knygose ir* filmuose matome puikias studentų tį: jų funkcijos liktų nepaki­ šia tema, apie individualaus jmis pasidalina sekantis, ak­ mo. šventes, „ nuotaikingus, E. LEKEVICIUS, lusios,išskyrus tai, jog jie bū­ plano egzistavimą žino vos centuodamas tas vietas, ku­ įdomius vakarus. O kodėl K. CIEMINIS tų atsakingi už visų tam tik­ vienetai. Aišku tai, jog dės­ rios, jo nuomone, buvo gin­ jų nebūna gyvenime? GF SMD tarybos nariai ros specialybės (specializaci- tytojams su tokiais „indivi- čytinos pirmojo kolegos praV. ČEPONYTĖ

U

0 kodėl šitaip?..

RANGUS drauge! Ne­ seniai manęs paklausė: „Kaip per artimiausius 20—25 metus pasikeis tarybi­ nė šeima?" Kadangi šituo lai­ ku susikurs, stiprės, vystysis ir Tavo šeima, aš nutariau pasikalbėti su Tavimi. Labai sunku tiksliai numa­ tyti visus pasikeitimus santuokiniuose-šeimyniniūose santy­ kiuose artimiausiame amžiaus ketvirtyje. Bet tai nereiškia, kad mes -visiškai nieko nega­ lėtume pasakyti apie tuos pa­ sikeitimus arba kad turėtume vengti šito klausimo. Remda­ miesi bendraisiais tarybinės šeimos vystymosi dėsningu­ mais ir tyrinėdami šiuolaiki­ nes santuokinių-šeimyninių santykių formavimosi tenden­ cijas mūsų šalyje, mes galime ir turime numatyti įvykių rai­ dą. Taigi pafantazuokime, ta­ čiau nenukrypdami nuo rea­ laus-pagrindo. Jeigu'artimiau­ siame amžiaus ketvirtyje ne­ bus pragaištingo karo, tai mūsų visuomenė taps mate­ rialiai ir dvasiškai dar turtin­ gesnė. Žymiai išaugs lytinės meilės jausmo kultūra. Meilė taps dar subtilesniu ir patvaresniu jausmu. Tuo pačiu žmogus meilėje taps laisvesnis. Aišku, atsakomybė liks, bet jis galės laisviau, tiksliau surasti ir su­ kurti savo šeimyninę laimę ir protingiau ją reguliuoti. Meilė vis daugiau remsis tokiomis moralinėmis šeimos santykių vertybėmis, kaip vyriškasis ir moteriškasis orumas. Ir mei­ lės jausmas, kuris keičiasi

B

kartu su žmogumi (laikas, am­ žius), sujungtas su vyrišku ir moterišku orumu, suteiks žmonėms pastovesnį ir švie­ sesnį džiaugsmą. Aišku, tai bus pasiekta dė­ ka ne tik vyro ir moters dva­ sinės kultūros išaugimo, bet ir dėka tokių materialinių faktorių, kaip ekonominė ly­ gybė, disproporcijos išnyki­ mas tarp vyrų ir moterų. Statistika patvirtina, kad tiek pirmasis, tiek antrasis fakto­ riai tampa vis atkaklesni. Bū­ tent meilė, o ne kas nors ki­ ta bus vieninteliu ir reikš­ mingiausiu motyvu laisvano­ riškų santuokinių porų susida­ ryme. Pravesti tyrimai Le­ ningrade ir Minske kalba apie tai, kad 95% visų besi­ tuokiančiųjų apsiveda iš" mei­ lės. Tas procentas nemažės, o didės. Ne kokie nors auto­ matai, vedybinės kontoros, biurai, bet tiktai meilės jaus­ mas nulems vedusių porų lai­ mę. Šiuo metu mūsų šalyje pa­ stebimas besituokiančiųjų vy­ rų ir moterų amžiaus skirtumo išsilyginimas: vis daugiau vyrų apsiveda 22—25 metų, o moterų — 21—23 metų. Besi­ tuokiančiųjų amžiaus išsilygi­ nimas, mūsų nuomone, nusi­ stovės ir tai prailgins santuo­ kinių bendrą gyvenimą ir su­ mažins našlių skaičių. Padidės santuokų stabilumas, mažiau bus skyrybų. Šiuo metu sky­ rybų skaičius šimtui santuokų išaugo. Čia veikia ištisas kompleksas priežasčių, tiek objektyvių, tiek ir subjekty­ vių. Per 25 metus dalis jų

|

KETVIRTAS LAIŠKAS

(Tarybinė šeima | Įpo 20-25 metų Į Laiškas draugui neteks savo veiksmingumo. Be abejo, demografinis ir psicho­ loginis antrojo pasaulinio ka­ ro aidas nebeveiks taip stip­ riai statistikos membranos. Kadangi per karą labai suma­ žėjo gimimų skaičius, 60-aisiais metais mes labai stipriai jaučiame santuokinio amžiaus žmonių trūkumą. Todėl san­ tuokų užregistruojama mažiau, o skyrybų (kiekvienam 100 santuokų) būna daugiau. Ta padėtis turi pasikeisti jau 70ųjų metų pradžioje, kai pra­ dės tuoktis gimusieji pokari­ niu periodu. Geriau ateityje bus išspręs­ ta butų problema. Principas: „Kiekvienai šeimai — atskirą butą!", tikriausiai, bus papil­ dytas supratimu „erdvų butą". Juk apie tai svajoja kiekvie­ na šeima. Manau, kad erdvus butas reikalingas pirmiausia jaunai šeimai, kurioje a'uga ir auklėjami vaikai. Erdvi virtu­ vė ir vaikų kambarys ar kam­ bariai atskirame bute — tai būtinybė. Tok) reikalavimą

bus galima patenkinti jau ar­ timiausioje ateityje. Butų pro­ blemos ir ikimokyklinių vai­ kų įstaigų (vaikų darželiai, lopšeliai) krizės išsprendimas sukurs miestuose palankesnes sąlygas tam, kad šeimose bū­ tų daugiau vaikų, negu da­ bar. Tolimesnis dirbančiųjų, ypač moterų, darbo ir buities palengvinimas — a) dvi išei­ ginės dienos savaitėje, b) mo­ tinos turi teisę dirbti nepilną darbo dieną, c) dar daugiau mechanizuotas namų ūkis, d) tolimesnis buities tarnybos darbo pagerinimas ir išvysty­ mas, e) pakankamai vietų vaikų lopšeliuose, darželiuose ir prailgintos dienos grupės mokyklose — leis tėvams skirti daugiau dėmesio vai­ kams. Statistika parodo, kad tė­ vai betarpiškam vaikų auklė­ jimui teskiria labai nedidelę savo laisvo nuo darbo laiko dalį. Čia turės įvykti rimti pasikeitimai. Nuo tų pakitimų

tėvai ir vaikai patirs daug abipusio džiaugsmo. Be abejo, per šituos metus toliau silpnės ekonominis ry­ šys, sumažės ekonominis šei­ mos narių priklausomumas vienų nuo kitų. Žmonos dar mažiau, negu dabar, ekono­ miškai priklausys nuo savo vyrų, suaugę vaikai — nuo savo tėvų. Tačiau šeima nuo to nesusilpnės, netaps mažiau laiminga, kadangi dorovinispsichologinis prisirišimas ne­ sumažės, o padidės. Vietoj turtinio-ūkinio šeimos santy­ kių reguliatoriaus vis labiau ir labiau vystosi moralinis-psichologinis ir estetinis regulia­ torius. Žmonės išsivaduoja nuo aklos materialinių santy­ kių įtakos, vis dažniau jie patys tuos santykius valdo. Kasmet kyla mokslo lygis. Mokslas vis ryškiau nušvie­ čia žmonių kasdieninio gyve­ nimo praktiką ir darbą. Kyla ir sociologijos, pedagogikos, medicinos, teisės, etikos, este­ tikos, psichologijos ir kitų mokslo šakų apie žmogų ly­ gis. Per tuos metus žmonės įgys sociologinių, pedagogi­ nių, teisinių, etinių, estetinių, medicinos žinių apie šeimą. Tai padės jiems teisingiau nustatyti šeimyninius santy­ kius ir sėkmingiau juos regu­ liuoti. Manau, kad viena iš tokių moksliškų paruošimo formų bus šeimyninės-buitinės kultūros liaudies universitetai. Pagrindinis uždavinys — mokslinių žinių propagavimo tobulinimas. Šiuo metu res­ publikinė „Žinijos" draugija ir sociologų kompleksinė gru­

Sako, iš bibliotekų salių dingsta knygų puslapiai ir net visos knygos. Bet tai niekis, palyginus su tuo kas įvyko fizikų ir mate­ matikų fakultetuose. Dingo. .. bufetas su visa pardavėja, puodais, dešre­ lėmis, bulkutėmis, kefyru. Tas bufetas kaip bufetas buvo. Stovėdavo keli sta­ liukai, kelios kėdės (ret­ karčiais netgi pasitaikyda­ vo — viena jų būdavo laisva). Labiausiai dėmesį patraukdavo galąstuvas, kuris puikavosi tarp sta­ liukų. Kai kas aiškindavo, kad šis prietaisas reikalin­ gas dantims pagaląsti. Mes sutinkam su vis­ kuo: ir galąstuvas tegu riogso, ir durys te būna užstatytos dėžėm. Tik te­ gu jis (BUFETAS) vėl atsi­ randa. A. PUČINSKAS P. MIKULSKIS V. TUTLYS

Tik 183 studentai Studentų, aprūpintų bendrabučiais, yra 2124. Apie 3000 Universiteto stu­ dentų bendrabučiuose ne­ gyvena. Įdomu, ką gero padarė ir kaip rūpinasi jais studentų profkomitetas? WU studentų profkomitete mums paaiškino, kad apie tai jie niekada ir nepagalvoję. Materialinę paramą studentams, negy­ venantiems bendrabutyje, profkomitetas esąs nepajė­ gus suteikti. Dėl butpinigių paskyrimo kreipiamasi į VVU butų skyrių. Skiriamų butpinigių sumą mums cituoja WU centrinė buhalterija. 1967 kalendoriniais metais stu­ dentams buvo paskirta 6600 rublių, arba 183 stu­ dentai aprūpinti butpinigiais. Žinoma, tai labai mažas skaičius. O kokia butpinigių gavimo tvarka? Laimingaisiais yra tie, ku­ rie pirmieji sužino, kadan­ gi butpinigių gavimo tvar­ ka niekur neskelbiama. N. MONKEVICIŪTĖ

pė, kuri tiria santuokos, šei­ mos ir buities problemas, su­ darinėja šeimos ir buities kul­ tūros universitetams naują programą. Klausytojai per dvejus metus naujausių mokslo pasiekimų pagrindu susipažins su estetiniais-biologiniais, šeimos ir buities, teisi­ niais, moraliniais, estetiniais ir prichologiniais šiuolaikinės šeimos santykiais. Jie galės ne tik klausytis įvairių gpecialistų paskaitų, bet ir daly­ vauti diskusijose, pokalbiuose prie apvaliojo stalo. Šeimi­ ninkavimo klausimais vyks praktiniai užsiėmimai. Žino­ ma, aš nemanau, kad arti­ miausios ateities šeimoje ne­ bus savų sunkumų, problemų, prieštaravimų. Jų bus visuo­ met, kadangi gyvenimas, ypač šeimos kolektyvo, labai prieš­ taringas procesas (apie tai pasikalbėsime kitą kartą). At­ siras kitokių sunkumų bei prieštaravimų, ir žmonės su­ gebės juos išspręsti humaniš­ kiau, negu dabar. j Artimiausios ateities šeima, kaip ir dabartinė, — tai žmo­ nių bendravimo produktas, objektyvių ir subjektyvių fak­ torių tarpusavio sąveikos pro­ duktas. Seimą sukurs patys žmonės — šeimos nariai. Jos šaknys slypi dabartinės šei­ mos santykiuose. Ji taps šei­ myninių santykių produktu, taps visuomenės vystymosi per artimiausius 20—25 me­ tus produktu. N. SOLOVJOVAS Pirmasis laiškas buvo iš­ spausdintas šiemet mūsų laikraščio Nr. 2(588), antrasis — 5(591). trečiasis — 8(594).


1967 m. lapkričio mėn. 15 d."*'*^*'*"

*

TARYBINIS STUDENTAS-*^**^*^*-

Šventėje - gera nuotaika (Atkelta iš 1 psl.) šytas dekretas dėl Vilniaus Universiteto atidarymo. PER PASAULĮ KELIAUJA JAUNYSTĖ

Fakulteto moksliniame darbe, savarankiškai tirdami įvairius klausimus, šiuo metu dalyvauja 63 fakulteto dėstytojai. Fakulteto kolektyvas taip pat intensyviai ruošia mokymo priemones bei vadovėlius. Šiemet išėjo iš spaudos doc. A. Daukšos vadovėlis „TSRS biudžetas", piof. J. Bučo vadovėlis „TSRS liaudies ūkio planavi­ mas", Politinės ekonomijos katedros kolektyvas paruošė „Politinės ekonomijos" vadovėlį ir t. t. Žinoma, fakulteto pasiekimai, ruošiant ekonomistų kadrus, yra ne vien Ekonomikos fakulteto kolektyvo laimėjimai. Jie įmanomi tik mūsų tarybinės tikrovės sąlygomis. Antra veitus, pats Ekonomikos fakultetas yra sudėtinė Vilniaus Valstybinio universiteto kūrybinio kolektyvo dalis. Ruošiant ekonomistų kadrus, mums padeda kiti fakultetai: Istorijos ir filologijos. Ma­ tematikos ir mechanikos, Chemijos, Fizikos, Teisės. Tad ekonomistai Universitete yra ruošiami, iš esmės, sutelkti­ nėmis daugelio fakultetų jėgomis. Nušviečiant fakulteto augimą tarybinės santvarkos metais, su ypatinga šiluma norisi prisiminti mūsų Eko­ nomikos fakulteto veteranus. Įvairiais keliais formavosi dabartiniai kadrai. Pagrindinį jų branduolj 1940—1945 metais sudarė buvę Kauno universiteto Teisės fakulteto ekonomijos skyriaus profesoriai bei dėstytojai. Pirmai­ siais pokario metais fakulteto kadrus papildė atėję į fakultetą su didesniu ai mažesniu gamybiniu stažu jau tarybinėmis sąlygomis, bet vis vien išauklėti buržuazi­ nės santvarkos žmonės. Tik vėlesniais metais fakulteto kadrai komplektavosi iš grįžusių nuo karo frontų, daly­ vavusių partizaniniame judėjime, dirbusių pogrindyje buržuazijos valdymo metais ir tik tarybinės santvarkos metais pasiekusių aukštąjį mokslą jaunų ir jau pagyve­ nusių žmonių. Dabar fakulteto kadrai komplektuojami jau beveik be išimties iš jaunų, išaugintų ir subrandin­ tų naujomis tarybinio gyvenimo sąlygomis didžiausiąja dalimi mūsų fakultęįo absolventų tarpo. Sunkiomis ir itin prieštaringomis aštriausios pirmųjų pokario metų klasinės kovos sąlygomis, brendo, marksis­ tiškai pervertindami savo pasaulėžiūrą, senieji mūsų fakulteto kadrai. Tomis sąlygomis grūdinosi ir pagrin­ dinė viduriniosios mokslo personalo kartos dalis. Tai buvo nelengvas, sunkus kelias. Ir vis dėlto, beveik be jokios išimties, visi jie išlaikė šį sunkų išbandy-

Iškilmingu kariniu paradu prasidėjo šventė. Lietuvos darbo žmones sveikina vyriau­ sybės vadovai. Lenino pro­ spektu pasipila žmonių jūra. Žygiuoja respublikos pionie­ riai, moksleiviai, technikumų auklėtiniai — šlovingojo Leni­ no komjaunimo atstovai, Leni­ no rajono darbo žmonės. Su­ banguoja suvilnija studentiš­ kų kepuraičių jūra. Priekyje žėri raidės „VVU". Kiek daug jos pasako! .. Vėliavų miškas užtvindo prospektą. Pro tribū­ ną žengia mūsų Universiteto vadovai. Su daina pražygiuoja busimieji gydytojai, mokyto­ jai, mokslų daktarai. Lyg mar­ gaspalvis darželis pražydo prospektas, kai pro tribūną žengė mūsų šaunieji ansamb­ liečiai. Jų žvaliam šokiui plo­ jo visi. O skambią dai­ ną „Raudonoji vėliava" lūpose nešė Akademinis choras. Neapsakomas pasidi­ džiavimo jausmas užtvindė vi­ sų širdis, pažiūrėjus j tokį gausų jaunimo būrį. Nuvilnija galingas „Valio". „Šlovė Di­ džiajam Spaliui", „Universite­ tas išleido 14000 specialistų", „Mes žengiam pirmyn į di­ dingą rytojų", — tai tik kele-

Sventinis Vilniaus universitetas.

M. KURAIČIO nuotr.

— 8—

mą, tvirtai įsisavino marksistinę teoriją, pasirinko ją savo kelrode žvaigžde. Būtent šis fakulteto branduolys, jo vyresnioji ir vi­ durinioji karta išnešė ant savo pečių fakulteto bren­ dimo sunkumus, paruošė ir ruošia tinkamą sau pamai­ ną ir pagalbininkus, mūsų visų bendrojo reikalo tę­ sėjus, __ jaunąją, kūrybingą fakulteto dėstytojų kartą. Mes džiaugiamės šiandien, turėdami savo tarpe res­ publikos nusipelniusį mokslo veikėją, akademiką, prof. Dzidą Budrį, ilgametį (iki 1950 metų) Politinės ekono­ mijos katedros vedėją, visados jauną, dar neseniai praturtinusį mūsų marksistinę literatūrą brandžiu vei­ kalu „Politinės ekonomijos apybraižos". Ypatingai džiu­ gu mums matyti respublikos nusipelniusį ekonomistą profesorių, daktarą Joną Bučą, buvusį pirmąjį fakulte­ to prodekaną, dekaną, Universiteto prorektorių ir il­ gametį rektorių, vadovavusį fakultetui ir visam Uni­ versitetui sunkiausiomis pokario sąlygomis, išnešusį ant savo pečių visus to meto sunkumus, nepagailėjusį savo sveikatos jiems įveikti. Džiugu, kad mūsų tarpe docentas Kazimieras Lukša, buvęs fakulteto prodekanas 'ir dekanas pačiais pirmaisiais pokario metais, taip pat paaukojęs savo sveikatą sunkiame aukštosios mokyk­ los pedagogo darbe. Didelį darbą nuveikė doc. J. Da­ gys, taip pat buvęs fakulteto dekanas ir 20 metų va­ dovavęs katedrai, išauklėjęs didžiulį būrį finansų ir kredito sistemos darbuotojų. Keturiolika pačių kūry­ bingiausių savo gyvenimo metų paaukojo fakultetui doc. J. Pauliukonis, vadovaudamas fakultetui 1950— 1964 metais. Jis ir dabar sėkmingai vadovauja Pra­ monės ekonomikos katedrai. Kuklus, bet visų gerbia­ mas ir mylimas yra buvęs mūsų prodekanas doc. A. Daukša, dirbąs fakultete nuo pat pirmųjų pokario metų; taip pat nuo pat pirmųjų pokario metų dirbo fakultete, grįžęs iš hitlerinių konclagerių, doc. Leonas Liampertas. Jis šiais metais išėjo į pensiją. Visus ste­ bina savo jaunatviška energija doc. M. Ragevičius ir daugelis kitų. Nemaža dalis mūsų fakulteto viduriniosios dėstytojų kartos yra iš tų, kurie pradėjo studijas pirmaisiais tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje bei pirmaisiais po­ kario metais. Jų tarpe matome ekonomikos mokslų daktarą, profesorių A. Žilėną, kuris 1940 metais pra­ dėjo studijuoti ir nuo 1945 metų, dirbdamas fakultete, nuėjo kelią nuo laboranto iki katedros vedėjo; ma­ tome taip pat docentus, ekonomikos mokslų kandida­ tus S. Ginaitę ir I. Goldblatą — buvusius partizaninio judėjimo dalyvius; Didžiojo Tėvynės karo dalyvę, vieną pirmųjų fakulteto komjaunuolių ir partinės or­ ganizacijos sekretorių — docentę ekonomikos mokslų kandidatę E. Boreikaitę ir daugelį kitų. (Nukelta Į 4 psl)

Spalio penkiasdešimtmečio minėjimas Vilniuje. Šventinė eisena.

tas transparantų, kuriuos išsi­ nešė j gatves mūsų Universi­ teto studentai. Tvirtu žingsniu žengia busi­ mieji gydytojai, teisininkai. Savo nuotaikingomis dainomis ir giedria nuotaika dalijosi su vilniečiais ir svečiais studen­ tai. Džiaugsmas ir jaunystė

užtvindė gatves. Ir nuvilnijo laimės daina. Niekas nepai­ sė lietaus, vandens balų po kojomis. O žmonių jūra vis bangavo. Į gatves pagerbti šlovingojo jubiliejaus išėjo visa respublika. Išėjo nusi­ lenkti didžiajam vadui V.

Leninui, revoliucijos kariams, komunizmo kūrėjams. Gyvuok šalie! Savo karštas širdis ir darbščias rankas tary­ binė studentija atiduos bend­ ram reikalui — komunizmo statybai. I. VOVERYTĖ

Šventinės demonstracijos kolonose — musų ansambliečiai.

A. BRAZAIČIO nuotraukos

□ a □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ o a □ □ □ □ □ o □ □ □ □ rr □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o a □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ a □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ m □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ o a o □ □ □ □ o □ □ o □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ g □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ D □ □ □ O □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □

□□ □□ □□ □□ □□ □□

3 psl.

DIDŽIOJO SPALIO PEN­ KIASDEŠIMTMEČIO PRO­ GA KARSTAI SVEIKINA UNIVERSITETO VADOVUS, NUOŠIRDŽIAI LINKI KŪ­ RYBINĖS SĖKMĖS, RUO­ ŠIANT AUKŠTOS KVALIFI­ KACIJOS KADRUS MUSŲ SOCIALISTINEI TĖVYNEI, LINKI VISIEMS UNIVER­ SITETO DARBUOTOJAMS IR STUDENTAMS LAIMĖS, SVEIKATOS IR DIDELIŲ PASIEKIMŲ DARBE Lenin­ grado Valstybinio A. A. ždanovo, Odesos Darbo Raudonosios Vėliavos or­ dino Valstybinio I. I. Mečnikovo, Novosibirsko Valstybinio, Maskvos Le­ nino ordino ir Darbo Rau­ donosios Vėliavos ordino Valstybinio M. V. Lomono­ sovo, Tartu Valstvbinio, Latvijos Darbo Raudono­ sios Vėliavos ordino vals­ tybinio P. Stučkos, Kaza­ nės Valstybinio, Gorkio Valstybinio N. I. Lobačevskio, Charkovo Darbo Rau­ donosios Vėliavos ordino Valstybinio A. M. Gorkio, Kazachijos Valstybinio S. M. Kirovo, Užgorodo Vals­ tybinio, CiuvaSijos Valsty­ binio, Tbilisio Valstybinio, Samarkando Valstybinio, Taškento Valstybinio V. I. Lenino, Voronežo Valsty­ binio, Tomsko Darbo Rau­ donosios Vėliavos ordino Valstybinio V. V. Kuibyševo, Kišiniovo Valstybinio, Dagestano Valstybinio V. I. Lenino, Turkmėnijos Valstybinio A. M. Gorkio, Kirgizijos Valstybinio, Azerbaidžano Valstybinio S. M. Kirovo, Mordvių Valstybinio, Jakutsko Vals­ tybinio, Permės Darbo Raudonosios Vėliavos A. M. Gorkio, Tolimųjų Rytų Valstybinio, Uralo Valsty­ binio A. M. Gorkio, Cernovico Valstybinio, Petrozavodsko Valstybinio O. V. Kuusineno, KabardinųBalkarų Valstybinio ir Turkmėnijos Valstybinio universitetų dėstytojų ir studentų kolektyvai. Gauti sveikinimai iš Baltarusijos Valstybinio žemės ūkio V. V. Kuibyševo ir Rygos Politechnikos institutų, Vilniaus Aukšto­ sios partinės mokyklos, Lietuvos žemės Ūkio ir Veterinarijos akademijų, Lietuvos Valstybinio kūno kultūros ir Vilniaus Vals­ tybinio Pedagoginio insti­ tutų.

Sveikinimai: Lietuvos TSR kultūros ministro, Lietuvos TSR finansų mi­ nistro, Vilniaus plastmasi­ nių dirbinių gamyklos ir Respublikinės bibliotekos kolektyvų. Respublikinio mokslo-techninės informa­ cijos Ir propagandos. Res­ publikinio mokytojų tobu­ linimosi institutų kolekty­ vų, Lietuvos TSR Aukštojo Ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Ir LSD „Žalgirio" CT kolektyvų.

Gautame Lenkijos moks­ lų akademijos sveikinime sakoma: „TEGUL KLESTI BROLIŠKA DRAUGYSTĖ IR KULTŪRINIS BENDRADAR­ BIAVIMAS TARP MŪSŲ TAUTŲ, TEGUL TVIRTĖJA TAIKA VISAME PASAULY­ JE“.

Vengrijos Mokslų Aka­ demijos sveikinime rašo­ ma: „ESAME TIKRI, KAD MŪSŲ BROLIŠKAS BEND­ RADARBIAVIMAS IR TO­ LIAU TVIRTINS MŪSŲ TAUTŲ DRAUGYSTĘ IR MŪSŲ INSTITUTŲ BEI SPECIALISTŲ MOKSLINIUS RYSIUS“.

Gautoje telegramoje iŠ Vokietijos Demokratinės Respublikos, Gralfsvaldo universiteto Vokietijos Vie­ ningosios Socialistų parti­ jos komitetas ir Vokieti­ jos—Tarybų Sąjungos draugystės draugijos uni­ versiteto skyrius sveikina mūsų aukštosios mokyk­ los kolektyvą su penkias­ dešimtuoju Spaliu. „TE­ GYVUOJA VOKIETIJOS — TSRS TAUTŲ DRAUGYS­ TĖ!" — šiais žodžiais bai­ giama telegrama.


KOMJAUNIMO ISTORIJOS MUZIEJUS Dabar ir sunku pasakyti, kas pirmasis tai pasiūlė... Tur būt, tas sumanymas -gi­ mė, tiksliau, brendo dar tada, kai daugelis Istorijos ir filolo­ gijos fakulteto komjaunimo komiteto narių, prieš praside­ dant posėdžiams, vartydavo bei apžiūrėdavo studentiškų stovyklų albumus, sienlaikraš­ čius, dienoraščius, dovanėles. Buvo nutarta: „Paruošti fa­ kulteto komjaunimo organiza­ cijos istoriją ir įsteigti muzie­ jų apie šią organizaciją. . . Neilgai kalbėjo IFF komjau­ nimo sekretorius J. Lakis, ne­ ilgai jam teko įrodinėti komi­ teto nariams apie tokio mu­ ziejaus reikalingumą. Visi su­ prato jo svarbą. Vienbalsiai buvo priimta ir „muziejaus direktoriaus kandidatūra". Taip juokais draugai praminė A. Visockį, atsakingą už bū­ simo muziejaus medžiagos rinkimą.. . ... Nuo to laiko praėjo daugiau kaip metai. Apie fakulteto komjaunimo muzie­ jų sužinojo visi Istorijos ir fi­ lologijos fakulteto studentai. Daug kilo ginčų apie būsimą muziejų, o XI bei XII fakul­ teto komjaunimo konferenci­ jose plačiai buvo svarstomas komjaunimo istorijos muzie­ jaus klausimas. Kaip sekasi rinkti komjau­ nimo istoriją? II k. istorikas A. Visoc­ kis: Šiuo metu medžiagos ga­ vome iš Universiteto kom­ jaunimo komiteto, dėstytojų, kurie, būdami dar studentais, dirbo komjaunimo darbą. Bet tai maža. Norėtųsi daugiau. Numatoma, kad fakulteto komjaunimo muziejuje atsi­ spindės komjaunimo organi­ zacijos nueitas kelias nuo

■ ■ ■

■■■

Olandijos statistikai ) pranešė, kad 1967 m. ša­ lies aukštosiose mokyklo­ se mokėsi 70800 studentų. Žymiai išaugo studentų skaičius pedagoginiuose fakultetuose (46%), teolo-J gilos (19%), medicinos! (15%), žemės ūkio (15%).) O jaunimo domėjimasis) technikos mokslais suma­ žėjo. Technikos fakultetuo-) se, Olandijos statistikos biuro pranešimu, mokosi tik 7% šalies studentų. Paruošė A. BODĄ

(Atkelta iš 3 psl.)

1940 metų iki mūsų dienų. Reikėtų surinktą medžiagą dažnai žmonėms reikia daug Tiesa, bandėme susirišti su fa­ parodyti studentams, bet, de­ perskaityti. Ar tai neapsunki­ kulteto absolventais — dau­ ja, nėra kur. Tiesa, tenkina- na darbo? geliui iš jų buvo išsiųsti laiš­ mčs fakulteto komjaunimo — Be abejo, tai apsunkina kai su prašymu padėti ren­ komiteto patalpa. Bet čia darbą, bet studentai, renkan­ kant medžiagą. Gavome atsa­ vietos mažoka, o ir eksponatų tys muziejui medžiagą, nesi­ kymų. Jų nuotraukos, prisimi­ kaskart gausėja... skundžia, nes tai labai įdo­ nimai labai svarbūs atkuriant Susiduriame ir su materiali­ mu: daug sužinome iš fakulte­ komjaunimo istoriją. Daug pa­ niais sunkumais. Reikia kar­ to praeities, daug naujų, gerų deda istorikų būrelis bei dės­ tais nupirkti albumus surink­ draugų įsigijame. Muziejaus tytojas Kulikauskas. toms nuotraukoms, o pinigų medžiagos rinkime dalyvauja — Sakykite, ar studentai neturime... O kartais gauna­ tik istorikai. supažindinami su nauja eks­ me nuotraukas, kurias reikia Žinoma, būtų gerai, kad į pozicija? gražinti savininkams. Tenka' šį darbą įsijungtų ir kiti spe­ — Taip, komjaunimo isto­ gaminti kopiją. Ir prasideda cialybių studentai bei dėsty­ riją plačiai aprašydavo fakul­ tada „didysis maratonas" — tojai. Jie galėtų suteikti daug teto sienlaikraštis „Už tarybi­ nuo „Tarybinio studento" re­ reikiamos informacijos, o kar­ nį mokslą". Štai neseniai šven­ dakcijos iki pavienio asmens, čių proga surengėme parodą, kad laikinai gautum fotoapa­ tais ir medžiagos, nes jie dau­ giau ar mažiau susipažinę su kuri supažindina studentus su ratą. mūsų fakulteto komjaunimo Būtų nebloga muziejui tu­ savo katedros komjaunimo praeitimi. .. rėti savo fotoaparatą: daug organizacijos istorija, daugiau — Su kokiais sunkumais vyksta vakarų, įdomių susiti­ susiduriate rinkdami medžia­ kimų, kuriuos norėtume įam­ negu kiti žino apie buvusius žinti. Reikia manyti, kad Rek­ jų specialybės komjaunimo gą? — Sunkumų yra nemaža. toratas mums padės. aktyvistus. Pirmiausia, trūksta patalpų. — Berenkant medžiagą, K. VALIUS

PO GUDŲ šalį Miškai, miškai, pušimis apaugusios, sustojusios stačiašlaitės kopos, išsiraitę tarp jų smėlėti takeliukai, kur-nekur geodeziniai bokštai, išsi­ šovę virš žalios medžių jū­ ros, nusidriekusios kiek akys mato, nubanguojančios, numėlynuojančios tolyn, iki pat horizonto. Stovi virš jos ir, atrodo, geri, trauki į save tą platybių grožį ir akimis ir plaučiais ir visu vėjo glosto­ mu kūnu. Retos čia žmonių gyvenvietės, bet kokios savo­ tiškos, kiekviena turi savo įžymybių. Margionyse — keturkamienė Lietuvio liepa, senoji Margionių drevė — paminklas kažkada klestėju­ siai čia bitininkystei, kai apie kiekvieną kaimą būdavo šim­ tai drevių kai žodis „borciak" — „bitininkas" atsto­ davo baltarusiams žodį „lie­ tuvis". O Musteikoj kiekvie­ nas pažįsta prof. T. Ivanaus­ ką, kuris jau daugiau kaip 60 metų kone kasmet atva­

žiuoja čia pamedžioti, pakla­ joti giriomis ir raistais. Prie Musteikos kažkada krito pas­ kutinis Lietuvos lokys. Tiesa, dabar kiekviename kaime vėl atgijo kalbos apie meškas. Pasakoja, kad net kelios siaučia apie Zervynas, Mančiagirį, gąsdina grybautojus ir žvejus. Dar nieko jos ne­ apdraskė, bet vienas antras iš baimės jau atsidūrė ligoni­ nėje. Didžiausia Gudų girios įžy­ mybė — tai Čepkelių raistas. Nuo Marcinkonių, I inežerio jis tęsiasi iki Katros upės ir nueina tolyn į Baltarusiją. Čia bene mažiausiai žmogaus

paliesta gamta, savotiški au­ galai ir gyvūnai. Retai kur rasi tiek slapukų kurtinių, atsiskyrėlių gervių. Triukš­ mingos čia tetervinų burbulynės, įnirtingos briedžių ko­ vos. Nusileidi į raistą nuo arti­ miausios kopos, įgrimsti iki keliųj_minkštas, šlapias sama­ nas ir patrauki aitrų gailių kvapą. O aplink lyguma, kupstai, lyg aptaškyti didžiu­ lėm raudonom spanguolėm, retos skurdžios žemaūgės pu­ šelės. Prisimins Čepkelius tie, ku­ rie tą naktį, mėnesienoj klam­ pojo jų platybėse. Paklauskit —• jie daugiau papasakos. O geriausia, patys paklajokit po tas girias, pelkes, pasidairykit nuo bokštų, pakalbėkit su dzūkais apie jų miškus ir tada sužinosit, kaip atrodo ta Gu­ dų šalis pačiame pietiniame Lietuvos pakraštyje. G. MOTUZĄ

Laikraštis „Fainenst Talms“ pateikia keletą do­ kumentų apie Jaunuosius specialistus, baigusius Anglijos koledžus ir išvy­ kusius darbui i JAV. Skai­ čiai kelia rimtą susirūpi­ nimą, rašo laikraštis. Tik pernai iš Anglijos j JAV išvyko 933 inžinieriai, 428 mokytojai, 69 mokslininkai-fizikai ir t. t. 1965 m. iš Anglijos iš­ vyko 15 žmonių, dirbančių astronautikos srityje, o 1966 metais — 146 žmonėsl Laikraštis „Sandi ekspres“ pažymi: „Specialistų srautas atima iš mūsų pa­ čius geriausius Jaunus kadrus“. Priežastis aiški: ilgesnis pinigas — stipresnis mag­ netas.

Kubos Švietimo ministe­ rijos pranešimu, šalies aukštosiose mokyklose mo­ kosi 26859 studentai. Vy­ riausybė didžiausią dėme­ sį skiria materialinei aukš­ tųjų mokyklų bazei: di-i dinamas auditorijų skal-. čius, laboratorijos aprūpi­ namos būtinomis darbui I priemonėmis, šalies Švie-, timo ministerija stengiasi' per kuo trumpesni laiką) paruošti šaliai reikalingus^ kadrus, kurių šiuo metui labai trūksta. Todėl Jauni ( kubiečiai vyksta mokytis ir Į kitas šalis. Tik per pra-j ėjusius metus užsienyje! mokėsi 2000 kubiečių. )

— 9—

Ruošiant ekonomistų kadrus ir plečiant mokslinį darbą, fakultetui daug padėjo ir padeda kitos šalies aukštosios mokyklos, ypač Maskva Valstybinis Lo­ monosovo universitetas, jo profesoriai M. Sokolovas, S. Taturas ir kiti. Kadrus mums ruošia ir Leningrado Valstybinis universitetas, Maskvos Plechanovo liaudies ūkio institutas, eilė kitų šalies aukštųjų mokyklų. Didelį darbą nuveikė atvykę į mūsų Universitetą pastoviam darbui kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai. Su ypatingu dėkingumu šiandien .reikia paminėti do­ centės ek. m. k. R. S. Davtian pavardę. Sena revoliu­ cionierė, viena pirmųjų Armėnijos komjaunuolių, R. S. Davtian, 1945 m. atvykusi Lietuvon, kelerius me­ tus dirbo TSKP istorijos katedroje, o nuo 1950 iki 1963 metų — mūsų fasulteto Politinės ekonomijos ka­ tedroje. fr dabar, būdama personalinė pensininkė, drg. R. Davtian nenutraukia ryšių su fakultetu. At­ vykęs Lietuvon 1951 m., tvirtai įleido šaknis į mūsų žemelę drg. M. Lola, tuo metu docentas, dabar respub­ likos nusipelnęs mokslo veikėjas, ekonomikos moks­ lų daktaras, profesorius, vadovaująs nuo to laiko Po­ litinės ekonomijos katedrai. Ir R. Davtian, ir M. Lolai būdingas teisingas, tikrai lenininis priėjimas prie sudėtingiĮ nacionalinių klausimų sprendimo. Savo tik­ rai atsidavusiu darbu, teisingu nacionalinės respubli­ kos ypatybių supratimu šie draugai yra tikras pavyz­ dys, kaip mūsų šalyje įgyvendinama tautų draugystė. Kiekvienas jubiliejus mūsų šalyje, juo labiau toks nepaprastai reikšmingas, kaip Tarybų valdžios 50-metis, yra svarbus tuo, kad, apžvelgdami nueitą kelią, mes kreipiame pagrindinį dėmesį ne praeičiai, o atei­ čiai. Nueito kelio, nugalėtų sunkumų ir pasiektų lai­ mėjimų apžvalga bei analizė įgalina mus giliau įžvelgti ir mūsų darbo trūkumus, geriau suprasti artimiausių dienų ir tolesnės ateities uždavinius. O jie yra ne­ paprastai dideli, toliau plečiant ir gerinant ekonomistų kadrų ruošimą, vystant ekonomikos mokslus. Respub­ likai vis dar labai trūksta kvalifikuotų ekonomistų, dėl to Ekonomikos fakultetas augs ir toliau. Numato­ ma, kad jau 1970 metais į dienines studijas bus pri­ imta 450 —500 studentų, maždaug tiek, kaip ir šiais me­ tais, palikus priėmimą į vakarines ir neakivaizdines studijas. Bet svarbiausias uždavinys — tai ekonomistų paruošimo kokybė. Šiuo metu šalyje įgyvendinama eko­ nominė reforma, itin sparti techninė pažanga liaudies ūkyje reikalaute reikalauja visiškai naujo kadrų ruo­ šimo. Dabartinis ekonomistas turi būti apgink­ luotas ne tik teorinėmis ir bendromis praktinėmis žiniomis, bet ir turėti tvirtą matematinių žinių baga­ žą. Jis turi būti ekonomistas analitikas, ekonomistas organizatorius, gerai įsisavinęs ir mokąs taikyti prak­ tikoje šiuolaikinius matematinius metodus ekonomiko­ je, šiuolaikinius gamybos ir darbo organizavimo meto­ dus. Viso fakulteto kalektyvo pastangos dabar yra nu­ kreiptos tam, kad paruoštumėm būtent tokio, naujo tipo ekonomistus.

Auklėjate puikius žmones 1966 metų birželio 23 die­ ną buvau sunkiai sužeistas autoavarijoje. Nukentėjo ir mano dvi dukrelės bei žmona. Sąmonės netekimas, keletas beviltiškų dienų, mėnuo Kau­ no klinikinėje liąoninėje, me­ tai gydytojų priežiūroje. Ir tik visai neseniai gydytojai pripažino mane visiškai pa­ gijusiu. Ačiū visiems, kurie man padėjo sugrįžti Į gyvenimą. Bet ypatingai noriu padėkoti Universiteto kolektyvui, auk­ lėjančiam jautrius, rūpestin­

gus specialistus — medikus. Aš sužinojau, kad man pir­ mąją pagalbą suteikė ir pir­ mosiomis dešimt parų mani­ mi atidžiai rūpinosi studentas Leonas Gudelis ir Alfonsas Šimkonis, tuo metu atlikę praktiką Molėtų rajono ligo­ ninėje. Perduokite mano dė­ kingumą jiems. Linkiu jums sėkmės, auk­ lėjant puikius medicinos dar­ buotojus. A. BEGONIS Kauno m. civilinės gynybos štabo viršininkas

Bibliografija baltų kalbotyros

Pereinamoji taurė - medikams NIVERSITETE tarybi­ niais metais išaugo daug garsių sportininkų, ku­ rių vardai šiandien žinomi ne tik mūsų šalyje ar senajame kontinente, bet ir Naujajame jaunimo taurės" varžybų re­ pasaulyje. Universiteto auklė­ zultatai. Pirmąją vietą ir per­ tiniai sporto meistrai Z. Juk­ einamąją taurę laimėjo Medi­ na, A. Bagdonavičius, S. Sa- cinos fakultetas. Antrojo laips­ pamis, M. Kasperavičius, J. nio diplomas atiteko Gamtos Mackevičius ir kt. plačiai iš­ fakultetui, trečioje vietoje — garsino mažos Lietuvos vardą. Ekonomikos fakultetas. Šių Netrūksta pergalių ir šiemet. fakultetų sporto tarybų pir­ Mūsų tinklininkės (treneris mininkai J. Laurinavičius, A. S. Batoras) laimėjo „Sporto" laikraščio taurę, sėkmingai respublikos televizijos taurės varžybose kovoja rankininkai (treneris V. Vygontas). Studentų teisininkų, ypač Apie Universiteto sportinin­ neakivaizdininkų, darbo sėk­ kų kelią tarybiniais metais mė ir pažangumas labai daug papasakojo sporto klubo 'pir­ priklauso nuo jų aprūpinimo mininkas S. Kričala sporto va­ reikalinga mokymo literatūra. kare, skirtame Spalio 50-me- Ypatingai didelis vaidmuo čiui pažymėti. Vakaras vyko šioje srityje tenka universite­ lapkričio 4 d. Aktų salėje. Jo to Mokslinės bibliotekos kom­ metu buvo suvesti ir „Kom­ plektavimo skyriui. Šio sky­

U

Ačiū už paramą

Mačinskas ir A. Senulis buvo apdovanoti Garbės raštais ir asmeninėmis dovanomis. Ak­ tyvistai ir geriausi sportinin­ kai — Z. Vizbaraitė, J. Tamusonis, L. Lutso, M. Tamulevi­ čiūtė, A. Kupčinskas, L. Kaunietytė, R. Arūnaitė, M. Maknys, A. Kriščiūnas ir daugelis kitų apdovanoti Garbės raš­ tais bei diplomais. J. VASILIAUSKAS Sporto klubo pirmininko pavaduotoj as riaus darbuotojai drg. drg. J. Juknienė, S. Visockienė, N. Gerasimova, V. Sližienė ir N. Mickuvienė jautriai atsi­ liepia į fakulteto poreikius ir stengiasi operatyviau aprūpin­ ti užsakoma literatūra. Šven­ čių proga už tai ir norisi šio skyriaus darbuotojoms dėsty­ tojų ir studentų vardu kuo nuoširdžiausiai padėkoti. Teisės fakulteto dekanatas

skyriuose). Antrajame skyriu­ je suregistruoti bendrieji ir specialieji periodiniai leidi­ niai, tyrinėjantieji baltų prob­ lematiką. Trečiajame skyriu­ je šalia neskaitlingų baltų kalbotyros istorijos darbų, nurodyti veikalai apie moks­ lines draugijas ir organizaci­ jas, besigilinančias į baltų kalbotyrą, mokslinių konfe­ rencijų ir suvažiavimų me­ džiaga ir pan. Ketvirtajame skyriuje — kalbininkų, tyri­ nėjančių baltų kalbas, biog­ rafinė medžiaga bei moksllnihkų bibliografijos, šiame skyriuje rasime poskyrius apie J. Balčikon), A. Bara­ nauską, K. Būgą, J. Jablons­ kį ir kt. Bibliografijos gale pridedama pavardžių ir daly­ kinė rodyklės. Knygą išspausdinta 445 egz. tiražu. A. JURČIUKONIENĖ

Universiteto Mokslinės bloliotekos bibliografijos skyrius neseniai gavo Lodzės univer­ siteto bibliotekos darbuotojos V. Kubickos sudarytą rodyklę „Języki baltyckle“ (V. Kubicka. Języki baltyckle. Bibliog­ rafija Cz. 1. Językaznawstwo baltyckie. Lodz, 1967, 120 p. Wydawnictwo bibliografiezno biblioteki uniwersyteckiej w Lodzi. 10), kurioje ras nema­ ža medžiagos ne tik kiekvie­ nas baltų kalbų tyrinėtojas, bet ir kalbininkas, tyrinėjąs indoeuropiečių kalbas, gilinąsis į artimas kalbotyrai spe­ cialybes. Gautasis leidinys — tik pradžia publikavimo didelės (apie 10.000 pavadinimų) ap­ imties bibliografijos baltų kalbotyros ir kalbų klausi­ mais, kurią ji sudarinėja Jau daug metų. 1962 m., tikrin­ dama surinktąją bibliografiją su pirminiais šaltiniais, Ji Il­ REDAKCINE KOLEGIJA goką laiką dirbo Universite­ to bibliotekoje, o ir grįžusi <niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiimiiiint!"iiir Į savo nuolatinę darbo vietą, ryšių su biblioteka nenutrau­ Redakcijos adresas: Vilnius, kė. Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ Šią bibliografijos dalį su­ daro 4 skyriai. Pirmame sky­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP riuje nurodyti bendrieji bal­ CK laikraščių ir žurnalų lei­ tų kalbotyros bibliografiniai dyklos spaustuvė. šaltiniai (specialūs bibliogra­ finiai šaltiniai bus nurodyti Užs. Nr. 3550 atitikamuose tolimesniuose LV 07200

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1967 m. lapkričio 15 d. Nr. 31 (617)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1967 m. lapkričio 15 d. Nr. 31 (617)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement