VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Siame numeryje:
ttuoerTGtt
SVEČIUOSE — „TARYBINIS PEDAGOGAS"
V. KRĖVĖS ŠIMTMEČIUI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO __________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS UODŽIAMAS NBO 1950
METŲ
1982 m. spalio 22 diena, penktadienis
„Tris rašau, du minty...“ Studentai dažnai juokau|a, kad, girdi, rudens talkos kolūkiuose — papildomos atostogos smegenims. Žino ma, grynas rudens oras, o jei dar saulėtas rugsėjis ar spalis pasitaiko — daugelis iš kolūkio ir su minorine įuotalka išvažiuoja... Bet būna, kad po tokių papildomų atostogų pradeda mokslai nesisekti. Pramonės ekonomikos fa kulteto studentai talkinin kavo ūkiuose rugsėjo mė nesi. Dirbo neblogai. O kaip jiems sekasi mokytis? PEF komjaunimo komitete man i rankas įbruko praėju sių mokslo metų pavasario sesijos rezultatų suvestinę — štai tau duomenys, žiūrėk, skaičiuok, lygink ir galvok, ką rašyti, kaip rašyti, o ko >lsal nerašyti. O rezultatai neblogi. Tik 'iena keista detalė: III, IV Ir V kursų studentai mokosi vos ne be priekaištų, o štai pirmakursiai bei antrakursiai
(pernykščiai pirmakursiai) stipriai atsilieka. Kodėl? Juk dažnai būna kitaip — „fuxai" ir ,,oberfuxai" visomis išgalėmis kimba j mokslus, kad jau po pirmųjų sesijų nereiktų atsisveikinti su Uni versitetu, o kur dar presti žas artimųjų akyse? Tik „seniai", kuriems pirmosios sesijos baimė jau seniai ir iš atminties išdilusi, leidžia sau „paatostogauti"... O čia — priešingai. Štai PEF II kurso darbo ekono mikos II grupė. Joje — 32 studentai. Pavasario sesiją už pirmą kursą be trejetų išlaikė tik du (!) studentai, grupės pažymių vidurkis — 3,47, pažangumas — 81% (vienas žemiausių fakultete), buvo 6 skolininkai (dabar skolos jau likviduotos), eg zaminą iš antro karto laikė net 30 (!) žmonių. Rezultatai, žinoma, nedžiugina... Čia daugelis gali pyktelė ti — tai kam ir toliau juo dinti grupę, kam rašyti apie
— Dabar pas mus dirba 67 Medicinos fakulteto stu. (lentai, — kalba Pasvalio rajono Kriklinių kolūkio pir mininko pavaduotoja Anelė Narbutienė. — Rugsėjo mė nesi talkininkavo žemės ūkio technikumo moksleiviai, vil niečiai darbštumu pralenkė. Šiemet kolūkis yra pasodi nęs 113 ha bulvų, ir be stu dentų' pagalbos būtu buvę sunku. Atvykę medikai įsipareigo jo nukasti beveik 40 ha bul vių, sudoroti 8 ha pašarinių runkelių. — Savo užduoti studentai tikrai įvykdysi — tvirtina navaduotofa. O kaip patiems studen tams? XXX Tą dieną gerokai atšalo, žvarbus šiaurys talkininkų
neglostė. Išsibarstę didžiuliame lauke studentai dorojo runkepašarinius liūs. — Tuoj sušalsim, — pasiskundė pirmos užkalbintos merginos, raunan čios nesiraunančius runkelius. — Mes dažniau siai atsiliekam nuo kitų. .. Štai ir da bar — to runkelio nei rankom, nei kojom neįveikiam. .. .. .Kitoje briga doje nuotaikos bu vo kiek kitokios. — O mes visur norime būti pirmi, tik retkarčiais 1 oji brigada pralen-
blogiausius? Bet... gerlausiems juk viskas gerai seka si, tik ar nebūna kartais šleikščiai saldu burnoje nuo to „gerai, gerai..."? — Labiausiai šiai grupei nesiseka matematika, — kal ba PEF komjaunimo organi zacijos sekretoriaus pavaduo toja akademiniam darbui Aurelija Danusevlčiūtė. — Nepasakyčiau, kad dėstyto jas labai „kietas", daug rei kalauja. Tiesa, matematikos paskaitas pernykščiai pir makursiai lankė nelabai sąži ningai. .. O ką mano apie tai šios grupės komjaunimo organi zacijos sekretorius Arūnas Butkevičius? — Dėstytojas tikrai nėra kategoriškas, ne paslaptis, kad daugelis ir po du ar tris kartus perlaiko egzaminą, tačiau tie, kurie nori, išsi laiko jį laiku. O tokių, kurie dirbtų rimtai visą semestrą, mažoka... Ir sekretorius teisus. Vie
gauti ketverto — gerai ir trejetas, o jei nepavyko gauti trejeto... Gal kalti dėstytojai, ku rių demokratiškumą dauge lis pradeda suprasti kaip nuolaidžiavimą? Žinoma, trejetas gerai, bet jei visa da šitaip — trejetas studijų knygelėje, o dvejetas — minty, trejetas studijų kny gelėje, o dvejetas... Tad kokie tada specialistai pa liks Universitetą? Tikriausiai būtų geriau, jei dėstytojas rašytų visai kitaip („du rašau, o trys minty...“). Tuomet ir noras; mokytis atsirastų, ir nereiktų rankomis mosuoti, jog „neži nom, kaip čia išė|o, kad tų skolininku šitiek..." Galų gale, prisiminkim tą teisingą posakį, kad „nesvar bu, klek žmogus žino, svar bu, klek jis supranta". Tokia taisyklė turėtų pra versti ne vien PEF II kurso darbo ekonomikos 2 grupės studentams, bet ir visiems, kuriems išsilaikyti egzaminus tik sesijos metu nepavyksta
kia.. . — Vadove, gal jau nebebaigiam.. . 15 minučių praeis, kol lauką perei sim, dar 15 pasė dėsim, ir autobusas atvažiuos... Vadovas Kęstutis Strupas diploma tiškai tyli. — Ko tu čia da bar aptingai? — užpuolė merginos. — Baigsim tas ke lias vagas, tada ir pietausimi — Žinoma, bai gsim, ——■ 'pritarė ir ■vyrai. Trečioji brigada vėl kibo i darbu — Pati links miausia, pati darbš čiausia, — vėliau tikins vadovas Po vilas Sladkevičius. — Pirma irgi ne.
atsilieka, — saviškius gina K. Strupas, — taip pat darbš tūs. .. Kiekvieną dieną specialia me stende yra surašomi at skirų brigadų darbo rezulta tai, išaiškinami nugalėtojai. — Kai susumavom pirmos dienos rezultatus, vakare vyrai vos ne gamybini susi rinkimą surengė, — kalba P. Sladkevičius. — Aptarinė jo, kodėl taip, o ne kitaip, kodėl viena brigada pralen kė kitą. Pasirodo, darbas ne tik nuo studentu gerų noru pri klauso. Štai ir tą dieną — lauke dirbo per 60 žmonių, runkelių nuvalo kur kas daugiau, negu jų spėja iš vežti vienintelė mašina. O ir valant ne viskas sklandu — 3 brigados turi tik 36 peilius. — Jei kitaip darbą organi zuotų, dar daugiau galėtume padaryti, — tvirtina studen tai.
.. .Kai pirmieji susėdo i atvažiavusi autobusiuką. I. oji brigada dar tebedirbo. — Ir vėl šitie viršvalan džius dirba, — tarstelėjo kažkas. Pasirodo, abu vado vai teisūs buvo, kalbėdami apie geriausius. XXX — Kas šiandien bus — barščiai ar kopūstai? — su siginčijo. Maitina studentus sočiai, bet maistas visą laiką tas pats: barščiai, kotletai, kompotas, vakarienei — bly nai. . . Iš daržovių — tik bu rokėliai, retkarčiais kopus, tas pasitaiko. Tą dieną buvo barščiai. XXX Apgyvendino talkininkus dviejose vietose: gyvenama jame name ir buvusio dvaro patalpose (tolokai nuo kol ūkio centro). Apšildoma ge rai, tik studentai taip ir ne sulaukė žadėto karšto van dens. Jį turėjo atstoti tris kartus per savaitę kūrenama pirtis. Nors ir tolokai vieni nuo kitų gyvena, bet i svečius užsuka. Kartu gimtadienius švenčia, kartu šokius rengia. Nors laisvalaikio nėra per dsire. XXX Studentų darbas Kriklinių kolūkyje jau eina į pabaigą. Nuimamos paskutinės rudens gėrybės. — Jei dar ilgiau bus to. kie orai, viską padarysime greičiau, savo užduoti įvykdysim, — kalba P. Sladkevi čius. Išvažiuos studentai ne tik gerai padirbėję, per tą mė nesi pradėjo megztis ir pir mieji naujo kolektyvo dai. gai, bendri rūpesčiai ir no rai.
Trečioji vėl kibo į darbą...
MŪZŲ PAVILIOTI
Kaina 2 kap.
niems pritrūksta valios — nesuprato vienos ar kitos teoremos ir numoja ranka, kiti kalba, kad per didelis krūvis po vidurinės mokyk los („ten šito nesimokėm..."), treti filosofuoja — o ar la bai bus ta matematika reika linga vėliau? O matematika bus reika linga. Ir ne tik ji — visa, ką mums duos Universitete, ką pasiimsim iš jo, bus rei kalinga gyvenime, darbe. Labai lengva apkaltinti vi durinę mokyklą, tačiau au kštoji mokykla — ne vidu rinė, būk malonus, aktyviau judink smegenis — prlprask prie gausesnio informacijos srauto, prie didesnių krūvių. Juk jie nemažės. Atvirkščiai — didės. Tad jei jau pirma me, antrame kurse tokios nuotaikos, tai kokios jos bus ketvirtame? Ir nejaugi mokomės, lan kom paskaitas vien todėl, kad žūtbūt ištemptume iki stipendijos? Kodėl, anot vai kinuko iš tos pačios grupės, galvos per sesiją tampa pa našios j šiukšlių dėžes? Prikimšai prieš egzaminą, po — Išpylei... Jei jau nepavyko
darbštumu pralenkė
Tariamės su vadovu. Autorės nuotraukos
Nr. 30 (1209)
į
Marius RINGAUDAS
Janina PRANKAITE
PENKIASDEŠIMTOJI SAVAITĖ:
Tolimųjų RytLl išvadavimo šešiasdešimtmečiui 1920 metais buvo su kurta Tolimuiu Rytu res publika. Ji turėto ansau5 Tarvbu Rusija nuo Japonijos interventu. publikos sukunma mile mė sudėtinga taiDtautim nadėtis. TRR tunpe Uz baikalės. Amūro. Pnmoriės. Kamčiatkos sritis Šiaurės Sachalina. Tarvbu Rusnai U“ŪC’ dant buvo sukurta regu liarioji Liaudies revoliuc’ios armiia. nuėiusi šlo vinga kovu kelia, vaduo jant iš baltagvardiečiu r užsienio interventu Toli muosius Rvtus. 1921 metais Tarybų vcadžia Vladivostoke buvo paskandinta kri?UįU-’®' 1922 vasario menesi Rau donoji armiia pradėm i kontrnuolima. Vasario diena priešas sutriuskma'mas nrie Voločiatevkos, no dvieiu dienu išvaduo jamas Chabarovskas. spa. lio 9 diena baigiasi Spasko šturmas. To paties me nesio 25 diena Liaudies revoliucijos armija įžen gia i Vladivostoką. Krem lių pasiekia telegrama apie šia pergale. Pasiraso wr. vadas Jeronimas Uborevičius. Pirmuiu penkmečiu me tais Tolimieji Rvtai tam pa didvyriško darbo fron tu. Išauga Komsomolskas nrie Amūro, daug nautu įmonių ir gamvklu. Tarvbu valdžios metais labai išaugo Tolimųjų Rvtu ekonomika ir kultūra. Tolimuiu Rvtu ekonomi nis rajonas vra vie nas iš pirmaujančiu šalv ie (vien tik pramones produkcija padidėto kartok Čia vra randama ir perdirbama daug nau dingųjų iškasenų ypač — mineralu. Labai išvystyta miško pramonė, sąjungine reikšme turi elniu augini mas. žvėrininkystė.