Tarybinis Studentas, 1983 m. spalio 21 d. Nr. 30 (1249)

visų

Salių

proletarai, vienykitesi'

canvBos scuoencas

Siame NUMERYJE: UNIVERSITETAS: daTos, ŽMONES, DARBAI XXX

VPF DARBO AKIRAČIAI XXX

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

1983 m. spalio 21 d.,

Vardinės stipendijos V. LENINO Sergejus ALENS — Gamtos fak. hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. V k. studentas.

Bronius AISMONTAS — MaF matematikos spec.

V k. studentas Jolanta AUDICKAITĖ — PF materialinio-tech­ ninio aprūpinimo spec. V k. studentė Lilijana BRAZDAITE — FilF vokiečių k. ir lit. spec. V k. studentė Albertas DVILINSKAS — EKFF ekonominės in­ formacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo spec. V k. studentas Rosita JOKUBAUSKAITE — IF psichologijos spec.

IV k. studentė Egidijus KŪRYS — TF teisės spec. V k. studentas Audrius NAVIKAS — PEF pramonės planavimo spec. V k. studentas Virginija PAPINGYTE — IF istorijos spec. V k. studentė Rimantas RAUDONIS — ChF chemijos spec. V k. studentas Gintautas STANKEVIČIUS — MF gydomosios spec. V k. studentas Miroslavas SEIBAK — MaF taiik. matematikos spec.

III k. studentas Nerija VINCIŪNAITĖ — FF fizikos spec. V k. studentė K. MARKSO Jolita CEPULYTE — EKFF ekonominės kiberneti­

kos spec. III k. studentė F. DZERŽINSKIO Algirdas LIPSTAS — IF žurnalistikos spec. III k. studentas L. TOLSTOJAUS Tatjana KONDRASOVA — FilF rusų k. ir lit. spec. IV k. studentė V. KAPSUKO Diana TAMAŠAUSKAITE — MF pediatrijos spec.

V k. studentė P. CVIRKOS Giedrius VILIŪNAS — FilF lietuvių k. ir lit. spec.

III k. studentas.

TSRS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ Virgilijus TARUTIS — MF gyd. medicinos spec.

IV k. studentas

„KHnrA - nomon“ AeHUHrpaACKiril Mara3HH CeBepo-3anaAHOfi kohtopm «AKaAeMKHHra» 3aHHMaeTcsr pacnpocTpaneHneM khht H3AaTeAscTBa «HayKa». FIppAAaraeM Bamewy BHHMarnno khh ra, nMeiomnecs b npoAaare.

EPOMAEH K). B. OnepKn Teopnu oTHOca.— M., 1983.— 411c. — 2 p. 30 k.

ABUŽKEHI4E AEKAEPUCTOB. YKa3aTeAb AHTepaTypti.

1960 — 1976. — M., 1983. — 301 c. — 3p. 70 k.

Apebhehiuhe

tocyaapctba

ha

tepphtophk

CCCP. MaTepuaAM h HCCAeAoBaHHH. 1981 roA- — M., 1983. — 231 c. — 1 p.-10 k.

MYXAMAAI4EB A. T. EyArapo-TaTapcKas MOHeiuaji CHCTeMa XII — XV bb. — M., 1983. — 162 c. — 1 p. 60 k.

PeAnrmt Mttpa. HcTopujt h coBpeMeHHOCTb. E>KeroAHHK 1982. — M., 1982. — 285 c. — 1 p. 50 k.

CMupHOBa O. PI. Cboahbih KaTaAor corAniicKnx MOHeT. BpoH3a. — M., 1981. — 547 c. — 4 p. 20 k.

COBETCKAB APX"-lOAOTTIHECKA.fi AJTTEPATYPA. Bn6Anorpa(bnst. 1973 — 1975. — A., 1983. — 376 c. — 2 p. 70 k.

COBETCKAR HAYKA. Htoih m nepcneKTHBbi. K 60-AeTWO 06pa30BaHHK> COK>3a COBeTCKllX

CoųnaAHCTHHeCKHX

Peciry6AMK. — M., 1982. — 558 č. — 5 p. 80 k.

Kiiuru BbicbiAajoTcsi HaAO»eHHbiM riAaTe»oM. 3aKa3bi HanpaBAsriiTe no aApecy: 197345, AenHHrpaA rieTpo3aBOACKast va.. 7, Mara3Hii «KHnra — noHToii»,

penktadienis

Nemažai Universiteto penktakursių šiuo metu atlieka pedagoginę prak­ tiką. Kaip informavo FF ir IF dekanatai, 97 fizikos specialybės ir 65 istorijos specialybės studentai prak­ tikuojasi sostinės ir kitų respublikos miestų viduri­ nėse mokyklose.

Kaip jiems sekasi? Ko­ kie pedagoginės prakti­ kos įspūdžiai? Atsaky­ ti į šiuos klausimus papra­ šiau kelių diplomančių.

Nerija VINCIŪNAITE, fizikė. Praktiką atlieku Vilniaus 7-oje vidurinėje mokykloje. Ši mokykla išsiskiria iš daugelio kitų — čia sustiprintas fizikos .ir matematikos dėstymas.

Daugiau moksleiviams duodama šių disciplinų žinių, daugiau iš jų rei­ kalaujama. Tiesa, dėsty­ ti sustiprintų klasių moks­ leiviams neteko, bet kelis­ syk stebėjau pamokas „sustiprintiems". Aš kas savaitę pravedu po dvi

Nr, 30 (1249)

gimtines spalvos

Kaina 2 kap.

sitikėjimą, moko bendrau­ ti su įvairių klasių moks­ leiviais, jų tėvais ir mo­ kytojais. Ypač artimai tenka bendrauti su 10a klase, kurioje esu paskir­ ta auklėtoja. Mane nepa­ prastai žavi mokytojo J. Petrulionio, dirbančio šį darbą jau 32 metus, profe­ sionalumas, jo pamokos įdomios, vaizdžios, net romantiškos. Iš šio paty­ rusio pedagogo, stebint įo darbą, tikrai galima iš­ mokti bendravimo meno.

Aišku, ne per vieną dieną.

Labai praverčia istori­ jos dėstymo metodikos paskaitos, kitos Universi­ tete igytos žinios.

Aš — busimoji gidė, to­ dėl esu patenkinta, kad pedagoginė praktika man padeda mokytis bendrauti su įvairiais žmonėmis, kalbėtis su auditorija.

Kalbėti įtaigiai, įdomiai.

Bendravimo pamokos pamokas devintokams.

Viskas įdomu, reikalinga, naudinga. Daug momen­ tų, pastebėtų sustiprinto­ se klasėse, pasitarnauja mano pamokoms.

Atvirai kalbant, dažnai esu priversta prisiminti psichologijos, pedagogi­ kos, fizikos dėstymo me­ todikos paskaitose kadai­ se igytas žinias, įgūdžius.

O juk studijuodami ne retai pagalvodavom, bambėdavom: kam tų paskai­ tų įeikia, ar bus galimvbė panaudoti žinias ir visa, kas labai praverčia, kai tenka naciam apgalvoti ir namošti pamokos planą, mokin’o charakteristiką ar ita’rr’ai moksleiviams naai&k’nti laboratorini dar­ bą. Nors ir nesiruošiu dirbti nedagoginio darbo, praktika vidurinėje mokyikloje labai naudinga,

Mums tai didelė bendra­ vimo pamoka, kurioje iš­ moksti kalbėti su didesne auditorija, aiškiai formu­ luoti mintis; išmoksti ste­ bėti kitus, atidžiau kon­ troliuoti save, tariamą žo­ dį. Kartu mokomės įdo­ miai pravesti laboratori­ nius darbus. Žodžiu, pe­ dagoginė praktika — nau­ dinga.

Jolanta PETKEVlClūTE, istorikė. Mano peda­ goginės praktikos vieta — 39 sostinės vidurinė mo­ kykla.

Dėstau istoriją penktokams, aštuntokams, dešimtokams. Be to, teko paruošti politinę infor­ macija, poezijos popietę.

Praktikos dienos pralei­ džiamos dideliame peda­ gogų kolektyve, praturtina ne tik mokymo įgūdžiais, bet ir suteikia naujų mė­ todinių žinių, ugdo pa-

Užrakė Auksė JUREVIČIŪTE

KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE ■MJrailIBIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIffllII traukti atsiliekančius.

NURIMTI NEVALIA Medicinos fakulteto komjaunuoliai į ataskaitinę-rinkiminą konferenciją rinkosi pakiliai nusiteikę — per praėjusius mokslo metus padaryta daug gražių darbų, Mūsų fakultete daugiausiai pirmūnų, įdomiai mokslo praeina kursų vakarai, ne tik fakultete laukiama tradicinė Mediko diena. Malonu kalbėti apie gerus darbus ir nelabai linksma, jei iki galo neįvykdyti komjaunuoliški įsipareigojimai.

Kalbėję konferencijoje daug priekaištų pareiškė sienlaikraščio leidėjams — mat per visus mokslo metus tebuvo išleisti vos keli numeriai, nepritraukę daugiau skaitytojų.

Medikai tarpfakultetinėje konferencijoje užėmė trečią vietą, nors sporto žvaigždžių pas mus ir nėra. Pasiekti gaĮima dar daugiau, viską lemia darbas, entuziazmas, masiškumas.

Bet fakulteto sporto tarybos pirmininkui trečiakursiui R. Staigiui liūdna, kad ketvirtakursės dejuoja, esančios per senos sportuoti.

Negalim pasidžiaugti gė­ ru pažangumu. 20% komjaunuolių negavo laiku parašų ir negalėjo laikyti egzaminų.

Fakulteto komjaunimo biuro sekretoriaus K. Trainavičiaus nuomone, priežasčių reikia ieškoti savo grupėje, į nuolatinio žinių siekimo srovę būtina pa­

Mokymo auklėjimo komisija, vadovaujama penktakursės D. Jacevičiūtės, organizavo 7 sustiprinto paskaitų lankymo dekadas. Tarp ,,atsitiktinai" neatėjusių i paskaitas ir pratybas dominuoja skolininkai. Medicinos mokslai nelengvi, bet fakultete vra 116 mokslo pirmūnų, 67% studentų dalyvauja SMD darbe. Penkto kurso 2 grupė antra kartą tapo konkurso „Geriausia akademinė grupė“ nugalėtoja.

Fakulteto profsąjungos komiteto pirmininkė D. Tacionytė kalbėjo apie bendrabučius. Juose gyvena beveik trečdalis busimųjų medikų.

Penktojo bendrabučio kolektyvas dirbo nuoširdžiai ir rezultatai džiuginantys — respublikoje tarp seno tipo bendrabučių užimta antroji vieta, o tarp Universiteto bendrabučių —‘ trečioji. De-

TEISININKŲ KONFERENCIJA

ia, pasitaikė „muškietininkų", ardančių bendrabučio tvarką, gadinančių jo turtą, Pasėkmės liūdnos —■ linksmybės baigėsi pašalinimu iš bendrabučio, Konferencifoie kalbėję G. Budrius, B. Almona’tytė T. Kajokas ir kiti aktyvistai nuoširdžiai dirba komiaunuoliška darbą. Malonu, kad jauni žmonės atlieka ne tik tai. kas numatyta plane, bet ir turi idomiu sumanymų, Už nuoširdžia pagalba didelis ačiū fakulteto dekanui prof. S. Paviloniui, prof. J. Markuliui, partinio biuro sekretoriui doc. V. Jonaičiui, Ateityje — gausybė darbų, Vėl reikia mokytis anatomiia, fiziologiją, mikrobiologiją ir nevalia nė minutei nurimti, užmiršti komjaunuoliškų rūpesčių. . .

•

Alma MONKAUSKATTfi MF IV kurso studentė

Praėjusi penktadieni Tei­ sės fakultete ivvko respubli­ kinė mokslinė konferenclia „Baudžiamosios teisės kovos su nusikalstamumu tobulini­ mas", kuria surengė Lie­ tuvos TSR aukštojo Ir sneclaliojo vidurinio mokslo ministerija bei Universitetas.

Konferencilos darbas vyko trliose sekcijose: baudžia­ mosios teisės. kriminologiios. baudžiamoio proceso ir kriminalistikos. Perskaityti 58 pranešimai. >

NUOTRAUKOJE: svečias iš Tartu universiteto Ch. Llndmiae ir doc. P. Danisevičfus.

A. IGNOT*s

Teisės faku’teto V kurso studentas

Tarybini* (tildant** 2 UNIVERSITBTAS: DATOS, 2MONCS, DARBAI.

Žemėje tiek daug plakančių širdžių...

Lietuvos TSR nusipelniusiam gydytojui Lietuvos TSR nusipelniusiam Profesoriui Cbackeliui KIBARSKIUI „Sakoma, arba gimstama poetu ,arba vieną rytą juo atsibundama" (Just. Marcinkevičius).

O gydytoju? — Ne iš karto atsakėte. Turbūt niekada apie tai nesusimąstėte.

Gimėtė ne medikų, o mažažemių valstiečių šeimoje. Jūsų gimtuosiuose Seštokuose gydytojų, atrodo, irgi nebuvo. ...Ir vis dėlto Jūs — gydytojas iš pašaukimo?

— Pašaukimas? ,Jis turbūt gyvena mumyse. Niekada apie jokią kitą profesiją negalvojau. Tvirtai ' žinojau: būsiu gydytojas, vadinasi, visada būsiu šalia žmogaus, kai jam sunkiausia.. . Juk medikas, kaip ir kunigas, mano jaunystės laikais buvo

mokslo veikėjui

šventi žmonės. mokysies — geresnę vietą Šventi.. . Jūs tai supra- gausi. Be to, ant kulnų lipo tote. Ir nepabūgote. Atsako- mokestis už mokslą. Ne kažmybės, pasišventimo, sun- koks, bet visgi pinigas, kurį kaus, sekinančio darbo. Ar reikėjo užsidirbti.

Gerus jutote, kas Jūsų laukia? studentus atleisdavo nuo Studijuodamas Kauno unl- mokesčių, versiteto Medicinos takui1929 metais, baigus univertete, nuo pirmųjų mokslo sitetą, Jus paliko dirbti metų dirbote ligoninėje. Pra- Kauno žydų ligoninės vidžioje be jokio atlyginimo daus ligų ir rentgeno sky— už duonos kąsnį. Visokio riuose. Vėliau pasiuntė todarbo „paragavote". Neatbai- bulintis į Čekoslovakijos, dė. Budėdavote naktimis. Austrijos, Šveicarijos kliDraugai paprašydavo: budė- nikas (1934—1937 m.). Grįžęs davote už juos. O buvo vos vėl dirbote Kaune, vadovadaugiau dvidešimties... vote ligoninės vidaus ligų — Nesigailiu. Dirbau, to- ir rentgeno skyriams, dėl ir praktikos įgijau.

—■ Mes, studentai, girdėStudijavote rimtai, nes jome kalbas, esą Kibarskis — nuolat galvojote apie dar- jaunas perspektyvus medibą. Konkurencija Unlversi- kas. Kylanti „žvaigždė*', tete buvo didelė: geriau prisimena L. Laucevičius (da­

bar profesorius, Hospitalinės terapijos katedros vedėjas).

Didysis Tėvynės karas už­ klupo staiga. Frontas. 16 Lie­ tuviškoje divizijoje buvote vyriausiuoju terapeutu, me­ dicinos bataliono vadu. Mū­ šiai, vaduojant Lietuvą, Latviją, Baltarusiją. Kovo­ jote už šimtų gyvybes. Už­ miršote save.

Baigėsi karae. Jūs — vis dar armijos gretose. LKP CK pirmasis sekretorius A. Snieč­ kus siuntė telegramas j Maskvą dėl demobilizavimo.

Atsakė: gydytojas majoras Ch. Kibarskis armijai dar reikalingas. Žmonių žaizdos gijo. Visa, kas gyva kilo naujam pavasariui.. .

1946 metais po demobili­ zacijos grįžote į Vilnių. Nuo šiol Jūsų — gydytojo moks­ lininko, pedagogo kelias ne­ atsiejamas nuo mūsų senojo Universiteto, Hospitalinės te­ rapijos katedros. Kelias nuo asistento iki profesoriaus.

1950 metais apgynėte kan­ didatinę disertaciją, skirtą širdies glikozidų tyrinėjimams (vienas pirmųjų šios srities

techniką, kas slypi už jos. i ne vien skaičiai, tai pasauįdomybių kupinas archeologai lis!

Tarkim atkasė kapinyną, surinko dau­ gybę kaulų. Ar ne įdomu sužinoti gilią krašto istori­ ją? Tada reikia nustatyti tų žmonių antropologinį tipą (tam tikroj apibrėžtoj teri­ torijoj gyvenančių žmonių fizines ypatybesĮ. Pagal dau­ gybę kaukolės matmenų: ben­ drą jos dydį, atskirų dalių proporcijas, lyginant tos pa­ čios teritorijos, bet skirtin­ gų epochų duomenimis, juos gretinant su panašiais kai­ myninių kraštų .duomenimis, galima tai padaryti. Bet šiame skaičių margumyne su­ sigaudyti padės tik elektro-

Vienas iš svarbiausių Uni­ temų kūrimo principų. To versiteto skaičiavimo cent­ reikia, kad būsimoje savo ro darbų — studentų moky­ darbo vietoje galėtų dirbti mas. Ne mažiau svarbu ir ir su kito tipo elektronine kita. Kas, jei ne ESM, taip skaičiavimo mašina. Ir tik greitai ir tiksliai susumuos žinodamas ESM valdymo sis­ bei apibendrins kiekvieno stu­ temą ir mašinai suprantamą dento sesijos rezultatus? O kalbą, žmogus galės užmegz­ Skaičiavimo mašina. Dau­ per stojamuosius egzaminus ti pokalbį su mašina. Be to, ir tos pačios mašinos keičia­ geliui tai — unikalus protas be jų irgi neišsiversi. si.

Du tūkstančiai operacijų įvairių specialybių studen ­ (tūkstančiai operacijų per se­ per sekundę, tai daug? Žino­ kundę! Elektroninė techni­ tai įgauna praktinius įgū­ ka!) Deja, ne visai taip. Svar­ džius, dirbdami su elektro­ ma daug, — atsakysite. Tokia biausia čia — žmogaus pro­ nine skaičiavimo technika. buvo lempinė pirmos kar­ tas. O mašina (kokia tobula Matematikos, Fizikos, Medi­ tos mašina, kurią 1963 m. ji būtų) — tik priemonė, Ji cinos, Ekonominės kiberne­ gavo Universiteto skaičia­ taps visagale, jei žinosi, ko tikos ir finansų, Pramonės vimo laboratorija (dar tik!) nori, jei mokėsi su ja kal- ekonomikos, Chemijos fakul­ prie skaičiavimo matemati­ bėtis. Ir kažin, ar žmogus tetų studentai neapsiriboja kos katedros. Jau buvo tok: ka< sukurs ką nors už save to­ darbu su konkrečia mašina, darbo pagreitinimas, žmogiškoji reakcija negalėje sudarymu.

Jie programų bulesnio. Kūrinys kai ku­ nė lygintis. Dabartinės ma riom savybės žmogų aplenks, suspažįsta ir su bendru to- šinos sugeba atlikti milijo­ bet jis nebus tobulesnis už kios technikos lygiu respub­ nus operacijų per sekundų kūrėją: Žmogus jį supras ir likoje, mokosi algoritminių Kad ESM nėra visiška to­ valdys. kalbų, bendrų operacijų sisbulybė, kad ji — tik prie­ monė, įrodo dar vienas įdo­ mus mašinos „charakterio" bruožas: ji patikrins ir sutiks ,.derėtis" su tokiu pa­ šnekovu, kurto kalba sintaksiškai taisyklinga. Logikos klaidos neužklius. Švar­ bu tik, kad algoritmine kalba rašydamas programą, žmo­ gus laikytųsi tos kalbos sin­ taksės taisyklių. Kad nerei­ kėtu dar labiau apkrauti šio intelektualaus roboto, iš nau­ jo išradinėti dviračio — lo­ ginę gautų rezultatų inter­ pretaciją pateikia pats žmo­ gus.

1. Monologas. Displėjus dar tyli.

IsigilinJUm į skaičiavimo

DĖMESIO: KONKURSAS!

BENDRADARBIAUJA DRAUGAI ..Cervony Standar" ir Lenkijos Liaudies Respubli­ kos laikraštis „Ekspres Večorny" paskelbė konkursą „Draugystės gijos", skirtą tarybinių tautų ir lenkų draugystei, bendradarbiavimui, taip pat „Cervony Standar" 30-mečiul. Konkursą šefuoja Lietuvos drau­ gystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugi­ Sąjungos ja bei Vyriausioji Lenkijos ir Tarybų draugystės draugijos valdyba Varšuvoje.

KONKURSO KLAUSIMAI 1. Nurodykite metus, kada įkurta Tarybų Sąjun­ gos Komunistų partija, Lietuvos Komunistų partija ir Lenkijos Jungtinė Darbininkų partija.

2. Kaip vadinosi pirmoji lenkų darbininkų partija?

Kada ji buvo įkurta?

3. Kaip vadinosi pirmasis lenkų liaudies Armijos susivienijimas, įkurtas TSRS teritorjoje? Nurodykite pirmų jos kautynių datą ir vietą.

4. Kaip Tarybų Sąjungoje, taip pat ir Lietuvos TSR, įamžintas lenkų nacionalinio didvyrio Tadeušo Kostiuškos atminimas?

5. Nurodykite tikslia datą, kada buvo paskelbtas Lenkų Nacionalinio Išsivadavimo Komiteto Mani­

dorių dar tik įpusėjau."

Kai priėmęs Universiteto studentų dovaną — studen­ tišką kepuraitę, užsidėjote ją, negalėjau nepastebėti Jūsų šypsenos: „Ar seniai čia aš pats.. ." Pagalvojau: Pro­ fesoriau, Jūs — laimingas žmogus! Salėje tiek daug Jūsų bendražygių, mokinių, bendradarbių —• tiek daug plakančių širdžių. O kiek jų visoje Lietuvoje, svetur. ., — Kad šiandien čia esu, kalbu su Jumis, pirmiausia dėkingas savo draugui ir bendražygiui profesoriui Kibarskiui. Jis mane, sunkų li­ gonį, per karą prikėlė gyven­ ti (KMI rektorius akademikas Z. Januškevičius).

Tai nuo tavęs čia taip šviesu.

Nuo žodžio, šitaip pasakyto.

Nuo pagalvojimo balsu: turbūt ne dėl sovęs esu,— esu turbūt dėl ko nors kito.

(Just. Marcinkevičius) Raimonda RAVAITYTE

ninė skaičiavimo mašina.

Pavyzdžiui, dabar skaičiavimo centre nagrinėjamas Vilniaus miesto XV—XVIII amžiaus gyventojų kaukolių rinkinys.

Kokio antropologinio tipo žmonių čia gyventa? Sis atsa­ kymas daug ką paaiškins miesto istorijoje.

Elektroninė skaičiavimo ma­ šina universali. Į ją pagal­ bos kreipsis įvairūs specia­ listai: ir medikas, stebėda­ mas žmogaus organizmą, ir kalbininkas, ieškodamas „per­ liukų" mūsų kalboj. Visiems ji sugebės atsakyti. Svarbu, kur tu pakreipsi kalbą, kaip ją užprogramuosi. Ar ne universalus žmogaus kūri­ nys — ši mašina — įvairiose mokslo srityse „nusimana-

ti"? Žinoma, viskam vado­ vauja žmogus.

Su šiais robotais „bend­ raujama“ dviem būdais: pa­ ketiniu ir dialoginiu. Pirmuo­ ju būdu: užrašai programą ant popieriaus, atiduodi maši­ nai ir lauki atsakymo. Taip anksčiau buvo tikrinami ir studentų darbai. Viskas už­ trukdavo keletą dienų, sa­ vaitę. Dabar procesas pa­ greitintas. Nuo pernai metų studentai gavo displėjų kla­ sę: atsisėdi prie ekrano ir „kalbiesi" su mašina. Atrodo, lyg vyktų dialogas, lyg dir­ ba, gilinasi į uždavinius vie­ nas žmogus, atsiribojęs nuo technikos. Tačiau yra ne vi­ sai taip. Tuo metu, kai studentai sėdi displėjų kla­ sėje prie prabylančių ek­ ranų. kitoje salėje dirba galinga mašina prie kurios prijungti visi displėjai. Va­ dinasi, kalbiesi, dirbi ne su ekranu, o su mašina per ekrana. Tačiau žmogui su­ kurta ši palankesnė atmos­ fera le'džia labiau atsiriboti nuo aplinkos. Darbas tampa kūrybingesnis.

Matematikams skaičiavimo technika prieinamiausią, to­ dėl jau pirmo kurso stu­ dentai susipažįsta su pro­ gramavimu.

Keitėsi maši­ nos. keitėsi ir dviejų pašne­ kovų kalba. Ji tapo labiau suprantamesnė, panašesnė į šnekamąją, kad nereikėtų jo­ kių ,.abra kadabra". Mašina supranta žmogų. Svarbu ją 2. Matematinių simbolių pagalba užmezgami pirmieji pažinti. dialogai su skaičiavimo mašina. Užsiėmimuose II k. mate­ matikai.

Jūratė MARKELIUNAITE

POKALBIO REIKIA MOKYTIS SC: praktiniai jgūdžiai ne­ ribojami @ Intelektualus robotas ir žmogaus logi­ ka @ Universali mašina ir. . ., pavyzdžiui, antropo­ logija $cį. Ne visiems su­ prantami pašnekesiai.

darbų Tarybų Sąjungoje).

Daktaro disertacijoje api­ bendrinote 40 metų klinikinę patirtį, taikant naujausius diagnostikos bei gydymo bū­ dus širdies nepakankamumo, ritino sutrikimų bei išeminės širdies ligos atvejais.

1969 metai. Už pasiekimus mokslinėje veikloje paskirta Respublikinė premija.

Taip metai po metų — nauji darbai, tyrimai, straips­ niai respublikinėje, sąjungi­ nėje ir užsienio spaudoje. Pa­ skaitos busimiesiems medi­ kams, gydomasis — konsul­ tacinis darbas.. .

Nejau Jūs — nepailstantis žmogus?

— Moksle nėra finalo. Vis­ kas juda, keičiasi... Tame — gyvenimo žavesys ir grožis. Žinok, kad ne viską žinai, nes, jei tau viskas žinoma, tu nieko nesieki, — vadinasi, negyveni. Šventinio minėjimo metu, atsigrįžęs į rūtomis išvedžio­ tus skaičius, neiškentėte: „Gal kas suklydo? Nejaučiu, kad tiek nugyvenau. Ką tie skai­ čiai. .. Pagal biologinį kolen-

festas; Kas buvo jo pirmasis pirmininkas?

6. Kelintais metais pasirodė Vilniaus „Cervony Standar" pirmasis numeris?

7. Nurodykite vietovės pavadinimą, kur Tarybų Sąjungos specialistams bendradarbiaujant statoma pirmoji lenkų atominė elektrinė.

8. „Cervony Standar" šefuoja lenkų susivienijimą, vadovaujantį ESPT statyboms TSRS teritoriojoje.

Nurodykite to susivienijimo pavadinimą.

9. Išvardinkite penkis svarbiausius Lietuvos TSR pramonės centrus.

10. Nurodykite vardą ir pavardę garsaus lietuvio poeto, kurio rinkinys „Žmogus" yra vienas įžy­ miausių pasaulinės literatūros kūrinių.

11. Lietuvos TSR statoma viena galingiausių atomi­ nių elektrinių Tarybų Sąjungoje. Kaip ji vadinasi?

12. Kaip vadinasi pirmasis laivas, pastatytas po ka­ ro Lenkijos LR laivų statykloje?

13. Nurodykite pavardę vieno {žymiausių lenkų šiuolaikinių kompozitorių — „Kosmogonijos“ auto­ rių.

KONKURSO SĄLYGOS Siųsdami atsakymus, kurių mes laukiame iš vy­

resniųjų moksleivių, jaunimo, suaugusių, nurodykite tikslų adresą, vardą, pavardę.

Atsakymo formos nebūtina griežtai laikytis. Būtų malonu gauti iliustruotus, išsamesnius atsakymus (suprantama, aiškiai įskaitomus).

Konkurso metu ir jam pasibaigus, „Cervony Štandar“ puslapiuose bus publikuojami įdomiausi atsa­ kymai ir jų ištraukos.

Konkursas baigiasi 1983 metų spalio 31 dieną.

Apie siuntimo laiką spręsime pagal pašto antspaudą.

Konkurso rezultatai bus apibendrinti Didžiosios Spalio Socialistinės revoliucijos metinių išvakarėse. „Cervony Standar" ir „Ekspres Večorny" skaityto­ jai, atsiuntę teisingus 13 klausimų atsakymus, bus premijuojami kelialapiais po Tarybų Sąjungą ir LLR, vertingomis dovanomis, paskatinamosiomis premi­ jomis (dalį premijų suteiks ir Lenkijos užsienio pre­ kybos sūsivienijimas).

Atsakymus siųskite adresu: Lietuvos TSR, 232600 Vilnius, Tilto gatvė 14 „Cervony Standar" redakcija — „Cervony Standar" 30 metų.

Linkime sėkmės ir laukiame Jūsų atsakymų! „CERVONY STANDAR" INFORMACINĖ TARNYBA

3 Tarybini* atudantaa

Pirmakursi! Tave kviečia visuomeninių profesijų fakultetas VPF — vienas jauniausių Universiteto fakultetų. Savo darbą jis pradėjo 1974 metų sausio mėnesį. Iš pradžių buvo suformuoti 5 skyriai pastaruosius 2—3 metus ėmė su 393 studentais. Jie telkė silpnėti.

Artėjant VPF dešimtmečiui, meno profesijų, sporto, ora­ idėja suruošti nau­ torinio meno, turizmo ir kraš­ iškilo totyros mėgėjus entuzias­ ją absolventų sąskrydį Uni­ tus. Vėliau būrėsi gamtos versitete, apsvarstyti jame apsaugos bičiuliai, fotokores­ opius fakulteto veiklos klau­ patikrinti Ir patiks­ pondentai, Vilniaus universi­ simus, teto Istorikai, vertėjai, konsul­ linti absolventų darbo me­ tantai ir komjaunimo organiza­ todus. toriai. Pagaliau gimė ateisti­ XXX nės propagandos ir buities kultūros skyriai. Dabar VPF Kiekybinis ir kokybinis fa­ turi 11 skyrių, kuriuose virš 1200 studentų. Prie kulteto augimas kelia VPF šio skaičiaus dera pridėti apie tarybai ir fakultetą šefuojan­ visuomeninėms Uni­ 800 Universiteto fakulte­ čioms tų klubų, veikiančių VPF, na­ versiteto organizacijoms rim­ rių. Vadinasi, VPF sutinka tų problemų. Buvo laikas, ka­ kriterijumi savo dešimtmetį su 2000 da svarbiausiu stacionaro studentų. Tai su­ antrosios profesijos įsigijimui daro apie 15 proc. viso stacio­ buvo paskaitų Ir pratybų naro studentų skaičiaus. Per lankymas. Gamybinė prakti­ 10 savo veiklos metų fakul­ ka, žinių patikrinimas dau­ tetas Išaugo į stambų moko- gelyje skyrių buvo laikoma mąjį-auklėjamąjį komplek­ stacionarine išmone. Nūnai są, ką akivaizdžiai įrodo pakilo metodinis ir metodo­ loginis VPF studentų paruo­ jo struktūra.

Nuo 1975 metų VPF iš­ šimo lygis. Choreografijos, leido į mūsų respublikos liaudies Instrumentų, choro, gamybinius Ir žinybinius ko­ dramos skyriai priartėjo prie lektyvus nemažą skaičių ab­ profesionalaus lygio. Giliau, solventų su antrąja profe­ visapusiškiau šiandien ruo­ sija. Jų rasime mokyklose, šiami antros profesijos spe­ oratorinio meno kultūros namuose Ir klubuose.. cialistai Jie dirba meninės saviveik­ (paskaitinė propaganda), kraš­ gamtos apsaugos, los, kraštotyros, sporto, tu­ totyros, rizmo, gamtos apsaugos, kom­ komjaunimo darbo, ateistinės jaunimo darbo ir kituose ba­ propagandos, sporto, turizmo, ruose. 1979 metais buvo or­ paminklų apsaugos ir kituose ganizuotas VPF absolventų skyriuose. Šių metų gegužės sąskrydis, pagyvinęs VPF mėnesį Universiteto didžio­ ryšius su dirbančiais gamy­ joj auloj 365 absolventams biniuose kolektyvuose absol­ buvo iškilmingai įteikti bai­ ventais. Dalis VPF auklėti­ gimo pažymėjimai. Jie bai­ nių, dirbančių Ignalinoj, gė VPF, atliko praktiką Ir Šiaulių statybos tresto kultū­ teisėtai įsigijo antrąją spe­ ros namuose, Vilniaus moky­ cialybę.

Pastaruoju metu gimė Il­ tojų kultūros namuose ir ki­ tur, atvyko į sąskrydį su jų gai lauktas buities kultūros vadovaujamais meniniais ko­ skyrius, kuriam atsiskleidžia lektyvais, jie pasirodė Uni­ graži vaisingo darbo per­ versiteto didžiosios aulos spektyva. Jaučiamas didelis scenoje.

Deja, užsimezgę poreikis organizuoti meni­ kontaktai su absolventais per nio apipavidalinimo skyrių.

VPF darbo akiračiai XXX Plečiantis VPF darbui Išky­ la vis nauji uždaviniai mo­ kymo proceso organizavimo, racionalizavlmo Ir tobulinimo srityse. O kartu vis sunkiau darosi vadovauti ir tobulin­ ti skyrių darbą. Susiduriama su materialinės bazės kūri­ mo sunkumais bei organi­ zacinėmis bėdomis.

Visko neaprėpsi. Ko pir­ miausia imtis racionalizuo­ jant ir tobulinant VPF darbą?

Pirmiausia reikia patikrinti, patikslinti ir pagilinti skyrių „Programas". Darbas pradė­ tas, bet jis vyksta per lė­ tai. Antra, reikia daugiau dėmesio skirti antros pro­ fesijos meistriškumo Ir veiks­ mingumo, praktinių jgūdžlų įsisavinimo klausimams, glau­ džiai sieti VPF skyrių darbą su etiniu ir estetiniu, idėji­ niu, patriotiniu ir interna­ cionaliniu auklėjimu.

VPF skyriai sutelkė nema­ žai aukštos kvalifikacijos dėstytojų ir vadovų: profeso­ rių, daktarų, docentų, įvai­ rių mokslo šakų specialis­ tų, meno ir visuomeninio dar­ bo veikėjų. Reikia Ir toliau telkti aukštos kvalifikacijos kadrus, tuo pat metu šalin­ ti pasitaikančius VPF darbe trūkumus organizaciniame, metodiniame ir metodologi­ niame darbe.

XXX Būtina sureguliuoti VPF kontaktų klausimą su dieni­ nio skyriaus dekanatais ir katedromis, apibrėžiant sky­ rių vedėjų ne tik pareigas, bet ir teises. Būtina taip su­ tvarkyti šluos santykius, kad siunčiant į ilgesnę ko­ mandiruotę skyriaus vedėją, duodant jam papildomus įpa­ reigojimus, išleidžiant Į sta­ žuotę būtų derinama ar bent informuojama apie tai VPF dekanatui.

Juk sky­

FOTOINFORMAC1JA

KRAŠTOTYROS SKYRIUS versiteto Kraštotyrininkų klubo „Ramuva" tarybos narys A. Senavičius vadovau­ ja kraštotyrininkams Vilniaus Valstybiniame pedagoginia­ me institute, buvusios klubo aktyvistės A. Neidzenavičiūtė, S. Laučiškytė, A. Vai­ čiulytė yra žinomos krašto­ tyrininkės Panevėžio mieste ir rajone, virš dešimt me­ tų kraštotyros klube aktyviai dirba filologijos mokslų

kandidatas B. Stundžia, fi­ zikos matematikos mokslų kandidatas R. Pranaitis, LTSR Paminklų apsaugos ir kraš­ totyros draugijos darbuo­ toja G. Kadžytė, mokytoja G. Meilutytė ir 1.1. Visus išvardinti sunku: susidarytų gana ilgas sąrašas, liudi­ jantis VPF ir kraštotyrinin­ kų '.Ramuvoje" praleistų metų prasmę. VPF Kraštoty­ ros skyrius ir Kraštotyrinin­

MENO PROFESIJŲ SKYRIUS Artėjantis VPF dešimtme­ tis estetinio lavinimo kated­ ros meno profesijų skyriui kelia rimtus uždavinius: ap­ žvelgti nueitą kelią, susu­ muoti rezultatus, sužymėti tolimesnio darbo gaires.

Per pastaruosius tris metus centriniai studentų meno ko­ lektyvai nuveikė labai didelį kultūrinį-auklėjamąjį darbą.

Nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis atliko 140 kon­ certų, iš kurių 24 respubli­ koje, 4 — už respublikos ri­ bų ir 2 — užsienyje. Nusi­ pelnęs mišrus studentų cho­ ras koncertavo 41 kartą (6 kartus respublikos miestuo­ se, 2 — už respublikos ri­ bų). Studentų vyrų choras turėjo 32 koncertus. Univer­ siteto studentų teatras suvai­ dino per šį laiką 169 spek­ taklius, iš kurių 70 respublikos miestuose ir 3 už respublikos ribų. Studen­ tų folklorinis ansamblis kon­ certavo 120 kartų (45 res­ publikoje ir 7 už respublikos ribų). Kaimo kapela „Jau­ nimėlis” atliko 85 koncertus (32 respublikoje, už jos ribų 8). Pučiamųjų orkestras gro­ jo 57 koncertuose (12 res­ publikoje ir 2 už respublikos ribų). Kamerinės muzikos studentų ansamblis atliko 64 koncertus, iš kurių 4 respub­ likoje ir 3 už respublikos ri­ bų). Visi kolektyvai bendrai atliko 694 kūrinius. Iš tiesų yra kuo pasigrožėti ir pasidi­ džiuoti.

Studentų meno saviveiklos kolektyvai žiūrovų ir klausy­

tojų buvo šiltai sutikti, gau­ ta nemažai pageidavimų dar kartą apsilankyti. Studentų meno saviveiklos kolektyvai per šiuos tris metus gavo 40 įvairių apdovanojimų, ne kartą respublikos spauda gra­ žiai atsiliepė apie mūsų ko­ lektyvų pasirodymus.

Meno profesijų skyrius, priklausantis VPF, paruošė ir išleido 110 įvairių meno spe­ cialybių studentų.

Sutinkant Universiteto VPF dešimtmetį, meno pro­ fesijų skyriui kyla nauji uždaviniai: gerai paruošti meno kolektyvus pasirody­ mams, atnaujinti repertua­ rą, kuriame atsispindėtų mū­ sų tarybinės Tėvynės pa­ siekimai įvairiuose so­ cialistinės statybos baruo­ se, padėtų ugdyti patriotiz­ mą, broliškų tarybinių tautų draugystę, socialistinės tėvy­ nės gynėjų žygdarbių ir jų pergalių didybę.

Sunku įsivaizduoti mūsų Alma Mater gyvenimą, jo. šventes be plačiai žinomų studentų centrinių meno ko­ lektyvų, kurie skambia daina, nuostabia liaudies instru­ mentų muzika, trankiu šo­ kiu, išradingais studentų teat­ ro spektakliais palieka gilų įspūdį, padeda organizuoti kultūringą poilsį, atlieka di­ džiulį estetinį auklėjamąjį darbą.

Prof. dr.

A. BARTUSEVIČTENfi VPF prodekanė ir meno profesijų skyriaus vedėja

Neseniai mūsų respubli­ koje lankėsi VLKJS CK at­ stovas, domėjosi Universite­ to ir kitų aukštųjų mokyklų VPF darbu. Patikrinus ir su­ sumavus praėjusių mokslo metų studentų nubyrėjimą fakultete pasirodė, kad nuo­ biros sudaro apie 8proc. bend­ ro besimokančių VPF skai­ čiaus. Panaši proporcija būdin­ ga ir kitų respublikų VPF, bet skaičius — 99 studentai— nemažas. O priežastys? Jų toli ieškoti netenka. Tai — skyrių vedėjų veiklos spra­ gos. Iki šiol ne visi skyrių vedėjai turi pavaduotojus, ku­ rie galėtų kontroliuoti moky­ mo eigą, ne visi skyriai Ir ne visos grupės turi seniūnus. Rei­ kia šalinti organizacinius ne­ sklandumus, gerinti darbo discipliną, stiprinti įparei­ gojimų vykdymo kontrolę.

VPF dekanatas šių metų sausio mėnesį svarstė fakul­ teto darbo tobulinimo, klau­ simus. Svarbu, kad nutari­ mas neliktų popieriuje, kad paskutinieji dešimtmečio mok­ slo metai būtų tikrai pa­ pedagogikos klausimais, atliekami per gamybine vyzdingi. lektoriaus darbo formų praktika, pedagogine prak-

metodika.

Skaitomos pa- tiką

pionierių

stovyk-

Docentas P. UŽKALNIS skaitos iš TSRS vidaus ir loję, SSB bei šiaip darbo Visuomeninių profesijų užsienio politikos tarptau- ir poilsio stovyklose. Prak­ fakulteto dekanas

Jaunojo lektoriaus mo­ kykla — vienas iš seniau­ siai veikiančiu Visuomeni­ nių profesijų fakulteto skyrių. Mokyklą baigė jau nemažas būrys klausy­ tojų, kurių dalis ir šian­ dien yra aktyvūs lektoriai propagandistai. Vien tik praėjusiais metais mokyk­ la išleido 54 absolventus.

JLM trukmė — pusantrų metu. Paskaitos praside­ da lapkričio 1 diena ir bai-giasi gegužės 20 dieną ir vyksta du kartus per mėnesi. Mokykloje klau­ sytojai susipažista su Uni­ versiteto istorija, oratori­ jos bei retorikos menu,

tiniais- klausimais. Paskaifas jauniesiems lektoriams skaito aukštos kvalifika­ cijos specialistai.

Apie Universiteto praeiti bei dabarti pasakoja prorekto­ rius orof. A. Bikelis, doc.

A. Šidlauskas; su retori­ kos istorija, Antikos žy­ miausiais oratoriais supa­ žindina LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mok­ slo ministras prof. H. Zabulis, apie žymiausius Lietuvos oratorius pa­ skaitas skaito prof. J. Markulis, pedagogikos, lektoriaus darbo formų klausimus nagrinėja doc.

J. Balkevičius, doc. K. Poš­ kus ir kiti; su tarptautinė­ mis problemomis supažin­ dina LKP CK spaudos sektoriaus vedėjas C. Jur­ šėnas.

Tarp mokslo metų, lie­ pos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, mokyk­ los klausytojai atlieka Įvai­ rius lektorinės veiklos praktinius darbus, kurie

tintus darbus klausytojai atlieka paskaitų, praneši­ mu, išvykų, ekspedicijų ekskursiiu, poilsio vaka­ rų organizavimo, vaizdi­ nės agitacijos apiformini­ mo ir kitomis formomis.

Už praktinius darbus JLM nariai atsiskaito indivi­ dualiai.

Išklausius teorini kursą ir atlikus praktines užduo­ tis, klausytojui išduoda­ mas Jaunojo lektoriaus mokyklos baigimo diplo­ mas.

Kaip matyti iš trumpos pažinties su JLM, busi­ miesiems lektoriams nuo­ bodžiauti netenka.

Visus studentus, kurie domisi lektoriaus meno problemomis, kviečiame i JLM. Nauji nariai bus priimami gruodžio, va­ sario mėnesiais. Nauius mokslo metus mokykla pradės vasario mėnesi.

A. PUODŽIŪNAS Mokyklos vedėjo pavaduotojas

kų klubas „Ramuva" yra neatskiriami: kiekvienas klu­ bo narys privalo lankyti VPF paskaitas, semtis teori­ nių žinių, ugdyti kultūrai reikšmingos medžiagos rin­ kimo įgūdžius. VPF Krašto­ tyros skyriaus užsiėmimus lan­ ko tik „Ramuvos" nariai.

Kraštotyrininkams paskaitos skaitomos kiekvieną trečia­ dienio vakarą FilF 92 a.

Lektoriais kviečiami žinomi respublikos mokslininkai, kul­ tūros darbuotojai, patyrę kraštotyrininkai. Per prakti­ nius užsiėmimus renkama me­

džiaga apie studentiškas tra­ dicijas Universitete, tvarko­ mi Universiteto profesorių kapai, užrašinėjami Univer­ siteto absolventų atsimini­ mai apie studijų dienas. O kiekvieną vasarą dvi savai­ tės paskiriamos lauko tyri­ nėjimams, kurių metu visapu­ siškai ištiriama viena ar dvi kaimiškos apylinkės.

Kraštotyrininkai turi gražių savo tradicijų: naujų klubo narių vardynos, Tarptauti­ nei Moters dienai skirta etnografinių valgių vakaro­ nė, diplomantų kraštotyri­

ninkų palydos, žygiai sek­ madieniais ir svečių dieno­ mis. Visur, ir rimtame dar­ be, ir pramogose kraštotyri­ ninkus lydi niekada nepa­ bostanti liaudies daina, vingrus liaudies šokis.

Universiteto kraštotyrinin­ kai gyvena kraštotyra. Links­ ma. smagu ir turininga mūsų būryje. Priimame kiekvieną, kas ateina,- nepeikiame tų, kurie mus palieka.

Jaunojo lektoriaus mokykla

V. Naujiko nuotraukoje VPF taryba su 1983 metq fakulteto absolventais.

Per aštuonis mokslo me­ tus VPF Kraštotyros skyrius (įsteigtas 1975 metais) paruo­ šė 160 kraštotyros darbo organizatorių visuomeninin­ kų, t. y. vidutiniškai po 20 kasmet. 120 VPF absol­ ventų yra jau baigę mūsų Alma Mater ir pasklidę po visą respubliką. Penktada­ lis jų — aktyvūs kraštoty­ rininkai, kraštotyros darbo organizatoriai. Buvęs Uni­

riaus vedėjas atlieka net šiek tiek sudėtingesnį mo­ kymo proceso organizavimą: nei laborantų, nei kitų pa­ galbininkų neturi, jam nė vienos valandos už jo moky­ mo organizavimą neskiria.

Tai kodėl VPF skyriaus ve­ dėjas laikomas posūniu? Ko­ dėl jį galima ,,užkrauti" (taip jau esama nemaža) papildomų įpareigojimų našta?

VPF darbo tobulinimas prasideda ne tik nuo skyrių vedėjų atsakomybės didini­ mo, bet ir nuo palankių dar­ bo sąlygų jiems sudarymo, papildomų visuomeninių Ir gamybinių įpareigojimų su­ reguliavimo.

XXX

Venantas MAČTEKUS,

VPF kraštotyros skyriaus vedėjas, „Ramuvos" klubo tarybos pirmininkas

Tarybinis studentas 4-

Gamtosaugininkų veikla Universiteto VPF nue-1975 metų ruošiami visuomeni­ niai gamtos apsaugos orga­ nizatoriai ir propagandistai.

Per minėtą laikotarpį išleista aštuonios laidos ir paruošti 426 gamtosaugos specialistai organizatoriai. Šiuo metu gamtosaugos skyriuje mokosi maždaug 80 studentų ir įvai­ rių Universiteto fakultetų: Medicinos, Istorijos, Chemi­ jos, Matematikos, Ekonomikos bei Gamtos.

Gamtos apsaugos skyriuje ' studentai išklauso nemažai teoretinių gamtos apsaugos disciplinų, pavyzdžiui, floros ir faunos racionalus panau­ dojimas ir apsauga, žemės gelmių ir pasaulinio vande­ nyno kompleksinis eksploata­ vimas, atmosferos oro ir van­ denų švara ir apsauga, bei pagrindinio žmonijai maisto tiekėjo, t. y. dirvų gerinimas, tausojimas ir panaudojimas.

Be to, skyriaus klausytojai' supažindinami su gamtosau­ gos juridiniais aktais bei atsakomybe už padarytus, gamtai nuostolius. Per dve-

jus studijų metus studentai apsaugos skyrių absolventų atlieka ir praktines užduotis, vienaip ar kitaip įsilieja į la­ susijusias su Vilniaus mies­ bai svarbų ir atsakingą gam­ to ir respublikos gamtos ap­ tos apsaugos darbą. Viena sauga. iš didžiausių gamtos apsau­ Paskaitas skaito ir prakti­ gos organizacijų yra Vil­ nius užsiėmimus organizuoja niaus miesto (pirmininkas Universiteto darbuotojai — K. Racionas), o visą organi­ prof. M. Natkevičaitė — Iva­ zacinį darbą joje atlieka VU nauskienė, prof. A. Basaly­ absolventė B. Veiverytė (pir­ kas, prof. V Valentą, docen­ mininko pavaduotoja).

Pir­ tai — V. Ščemeliovas, R. Kaz­ minės gamtos apsaugos drau­ lauskas, R. Šimkūnas, I. Šar- gijoms vadovauja buvę mūsų kinienė ir kiti. Be to, paskai­ absolventai J. Tamulevičiūtė, tas skaito ir kitų žinybų A. Kaušylienė, K. Sriubas, specialistai, LTSR Gamtos ap­ R. Vilkočiūtė ir kiti. Baigę saugos komiteto skyrių vir­ VPF gamtosaugos skyrių ir šininkai V.' Baškys, ,1. Ciplys, dar bestudijuojantys Uni­ K. Balevičius, G. Tursa ir V. versitete studentai aktyviai Beržinskas. LTSR Gamtos ap­ dalyvauja VU Gamtos apsau­ saugos draugijos vicepirmi­ gos draugijos veikloje. At­ ninkas J. Stasinas, LTSR lieka mokslinius tyrimus, su­ Gamtinės aplinkos apsaugos sietus su gamtos apsauga, kontrolės direktorius geogr. kaip R. Luneckaitė, R. Šiekm. kand. P. Korkutis. LTSR štelė, R. Ivanauskaitė, A. De­ Valstybinio statybos komi­ veikis ir kliti. Kiekvienais teto vicepirmininkas J. Vo­ metais pavasarį fakulteto gam­ lungevičius, LTSR Meliora­ tos apsaugos draugija orga­ cijos ir vandenų ūkio minis­ nizuoja studentų mokslinę terijos valdybos viršininkas konferenciją gamtosaugos R. Darškus ir kiti. klausimais.

Dauguma baigusių Gamtos Doc. V. RAŠKAUSKAS

TURIZMO SKYRIUS

Kasmet pagal pradinio turistinio mokymo pro­ gramą VPF turizmo sky­ riuje paruošiam daugiau nei šimtą „TSRS turistas" ženklininkų, keliasdešimt atskyrininku. VPF laidose būna apie 30 absolventų. Į Vilniaus turistų klubo ir Respublikinės turizmo ir ekskursijos tarybos or­ ganizuojamus seminarus, mokomąsias keliones kas­ met išvyksta apie 10 klu­ bo narių. Už tai visada dėkingi Vilniaus turistų klubui, studentiško tu­ rizmo rėmėjui A. Jucevi­ čiui.

Ir šiųmetinių Universi­ teto absolventų gretose

buvo ne vienas VPF Tu­ rizmo skyriaus absolven­ tas, kuris savo žinias ir patirtį panaudos Klaipėdoje, Ignalinoje ir Vilniuje. Tai ir R. Valčiukas, galintis dirbti turizmo treneriu su bet kokia grupe, ir sudėtingų kelio­ nių slidėmis vadovas A. Striūka ir kiti.

Kiekvienas Klubas vi­ sų pirma yra bendravimo ir bendradarbiavimo mo­ kykla. O bendraudamas gausi tiek, kiek pats duo­ si. Išaugę klube turizmo „asai" turi jausti pa­ reigą uždegti noru pa­ žinti gimtinę ir plačiąja šalį klubo naujokus.

Norėtume pakviesti ak■yviau bendradarbiauti klubo ir VPF? Turizmo skyriaus mokomojoje vei­ kloje klubo veteranus, Universiteto darbuotojus ir dėstytojus turistus. Pa­ gal naujas Saviveiklinių kelionių organizavimo tai-

sykles kiekvienas, vyks­ tantis i daugiadienį žygį ar kategorinę kelionę, turi būti praėjęs atitinkamą mokymo kursą. rimtesnio ir Reikėtų gilesnio, dalykiškesnio bendradarbiavimo tarp VPF skyrių. Juk kiekvienas skyrius, o tuo la­ biau klubai turi sukaupę gražių tradicijų, daug daug medžiagos. Turistams būtina bendrauti su VPF kraštotyrininkais (beje, VPF kraštotyros sky­ riuje išaugo buvęs „Ga­ bijos" sekcijos, o dabar UTK pirmininkas V. Bezaras) ir gamtosauginin­ kais. Taip bus išlaikomas pagrindinis sportinio ma­ sinio turizmo tikslas — keliauti, kad pažintum gimtąjį kraštą, kad prisė­ dėtum prie jo praeities paminklų ir gamtos išsaugoj imo.

S. RAGINIS

GIMTINAS SPALVOS IIIIIIIIIIIIIIIBIIIIIIIIIIIlllllllllimilBllllffl

ZANAVYKŲ KRAŠTO PANEMUNIAIS

Universiteto kultūros klu­ pirma — savaitė, skirta Pa­ bas senesnis už VPF: jis įsi­ saulinei Jaunimo dienai, kūrė daugiau kaip prieš du lapkričio 10—17 dienomis. dešimtmečius.

Mokymasis VPF plečia Dabar Universitete kultū­ akiratį, skatina toliau akty­ ros klubas jungia 111 narių. viai domėtis respublikos ir l Kiekviename fakultete yra visos šalies kultūros gyveni­ sinto sektoriaus vadovais mu. Klubo narys nepraeis branduolys pačių aktyviausių ir gabiausių. ' Mediumai, pir­ ir pan. Mokslas trunka du abejingai pro naują parodą, makursių vakarai, naujame­ metus, užsiėmimai vyksta nepraleis retesnio filmo, įdo­ tiniai karnavalai, įvairios ki­ kartą per savaitę WU Cent­ mesnės publikacijos. O kaip tos šventės neapsieina be riniuose rūmuose. Juos lan­ gi studijos? Paklauskite jų kultūros klubo narių pa- ko ne tik skyriaus lankyto­ pačių! Nė vienas nesako: palbos. Filologų rudenyje, jai, bet ir kiti studentai. Už­ „Sunku", bet „įdomu". Viii Pabaiga. Pradžia Nr. 29 savaitėje siėmimų tematika gana plati. VPF klausytojai turi VVU pyškio — išaugusio apylinkės žymus lietuvių tapytojas J. FIDI, Matematikų ir kolūkio centro, Miestelio Šileika, savo drobėse vaiz­ — visur klubol narių daly­ Be klubininkystės metodikos Kultūros klubo nario pažy­ organizavimo mėjimą, suteikiantį teisę ne­ Pypliuose auga Karvelių pavadinimas kilęs iš Sapie- davęs gimtųjų panemunių gro­ vauta. O kas mena Melagių ir renginių kermošius istorikų kieme­ praktikumo rengiami susitiki­ mokamai patekti ąžuolas — gamtos paminklas. giškio —■ Sapiegų dvaro ir žį. j visus mai su Dailės instituto ir Universiteto organizuojamus O stačiame, raguvų suraižy­ valdų pavadinimo. Gal veng­ Dar toliau Sūduvos upe­ lyje, tas pasakys, kad kultū­ Konservatorijos dėstytojais renginius, jiems tenka pir­ Zapyškio lių Liekės ir Lapupio nugrem- ros klubas — nemaža jėga. tame Nemuno šlaite vienoje damas potvynių Kartą per savaitę Universi­ bei studentais, organizuoja- menybė skirstant bilietus į erozinių kalvučių supiltas miestelis kopė į saugią Ne­ žtų skardžių įrėmintas dunkmos paskaitos apie dailę Pyplių piliakalnis. Dabar čia muno aukštesnę terasą — so niūrus Ir paslaptingas teto klubininkai renkasi cen­ ir muziką. Mokoma buities koncertus Sporto rūmuose, triniuose rūmuose aptarti peržiūras teatruose. Baigę Pyplių landšaftinis-istorinis dabar ten naujoji miestelio Jundakalnis. savo planų, problemų, pasi­ kultūros, gilinamasi į mūsų VPF kultūros skyrių gauna draustinis, kurio tikslas dalis. O visai šalia Nemuno Važiuotieji pro Lekėčius dalinti įspūdžiais Stengia- diplomą ir klubinių renginių iš jau svečių tradicijas. sąjunginės apsaugoti tas erozines Pyplių rymo vienišas kvalifikaci­ kalvas ir piliakalnį — sąjun­ reikšmės gotikos architektū­ arba atgal žvyrkeliu nuo įvykusių renginių. Prieš porą masi paliesti aktualias po- organizaotriauii turi išvažiuoti metų kilo idėja per tokias ilsio organizavimo proble- ją. Tai duoda teisę dirbti ginės reikšmės paminklą. Žmo­ ros paminklas — bažnyčia, sta­ Jadagonių i Kauno — Šakių plentą ties nių čia gyventa nuo pirmų­ tyta XVI amžiuje. Čia šian­ Kuro girininkija ir nuo čia dienas organizuoti 'susitiki­ imas, todėl neretai eilinis klubuose ir kultūros namuose. tampa Skyrius atidarytas pereitais jų mūsų eros amžių. XIII— dien muziejus. Šiuo metu, kaip ir pėstieji miško keliu­ mus su kultūros darbuotojais, klube užsiėmimas klausytis paskaitų apie klu­ karštu disputu. O ginčytis mokslo metais. Kol kas ja­ muziejus išblaškytas, XIV amžiuje čia stovėjo me­ deja, kais bandyti pasiekt 1863 me­ dinė pilaitė — Kauno pilies apleistas, užtęsti restauracijos tų sukilėlių kapus 27 kvar­ bininkystės metodiką, rengi­ taip pat reikia mokėti, ko ir me mokosi viena laida. Todėl nių organizavimą.

Neilgai mokomės. Vien paskaitomis visus, kas neabejingas Unižvalgė, laužų dūmais signali­ darbai. tale. trukus iš šių klubinių dienų ir susitikimais neapsiriboja­ versiteto kultūriniam gyvezavusi apie priešus. Būta Zapyškio kalnų pakriaugėje, Sukilimo metu Kazlų Rū­ išaugo naujas VPF skyrius ma. Organizuojamos įvairios nimui, ką traukia švenčių nuomonių, kad Pypliai — tai Kluoniškių kaime gimė po­ vakaronės, jumoristinės var- šurmulys ir įdomūs susitiPilėnai. Dabar tą versiją pri­ etas, romantikas, publicistas, dos miškų masyvuose veikė — kultūros. Skyriaus klausy­ žybos tarp atskirų fakul- kimai kviečiame į mūsų būtojams stengiamasi suteikti nemažas L. Andriuškevičiaus mena tik ..Pilėnų" vardu pa­ aušrininkas A. Vištelis — tetų kultūros klubų (gal iš rį! būtiniausių žinių apie kul ­ sukilėlių būrys, turėjęs vadinti LŽŪA sporto klubas, Višteliauskas, visą savo gy­ jų atgims visai be reikalo turistų sekcija. Rudenį pi­ venimą kvietęs priešintis trauktis pro Griškabūdį į Len­ tūros švietimo darbą, - nes pamiršti Linksmųjų išradiR. JUKNYTE liakalnio šlaituose dega, rau­ „idant kožnas tironas dobilo kijos miškus. Ant kapo sto­ ne vienam iš jų ateityje konkursai?), Siemet WU Kultūros donuoja it kraujo lašai gud­ nemintų". Dalyvavo jis 1863 vi paminklinis akmuo, o ša­ tenka būti užklasinio dar­ ngųjų klubo vedėja obelės obuoliukai, po vieną metų sukilime, buvo sun- lia senas kelmas pušies, ku­ bo organizatoriumi, kultma- laukia nauji darbai, ir visų kauliuką tarsi mažą širde- kiai sužeistas, s paskui kla- rios kamiene buvo išpjausty­ Ię saugodami.. . jojo po Į užsienius, Italijoje ta: 1863. Vietiniai šią vietą kovojo > Garibaldžo pulkuose, vadina Lenkapiu. Žvalgytis nuo Pyplių p'liaNetoliese, Braziūkų kaime mirė tolimojoje ArgęntiNuoširdžial užjaučiame kalnio labai malonu. Priešais, auga „Liepa motinėlė", 400 noje.

Fizikos fakulteto V kur­ kitame Nemuno šlaite — Rau­ so I grupės studentą Vy­ Salia miestelio — fašizmo —500 metų senumo, vos ne dondvaris — darnus architek­ tautą Čepulį dėl mylimo už keleto ki- pustrečio metro skersmens, tėvelio mirties. tūros ir gamtos derinys: rū­ aukų kapai, apie 8 metrų apimties drevė­ Grupės draugai lometrų, kur į Nemuną sku­ mai, pilis, įdomus parkas, j tu kamienu. ir kuratorius.

Nevėžio klonis. Užtat ir nu­ ba Skirpstaujos upelis, nuo Po miškus ir į medžius besi ­ Kauno — Šakių plento, vėl tryptas, jau erozijos skrodžia­ mas pietinis piliakalnio šonas, kylančio į šlaitą, atsišakoja dairant reikia prisiminti ne­ Dingusį studento pažymėji­ Dingusį studento pažymėji­ žymi laipiotojų brydė ir va­ žvyrkelis link Pavilkijo. To­ aprėpiamas Zanavykijos gi­ Pramonės ekonomikos mą Nr. 800794, išduotą FilF fakulteto DE specialybės kariniame šlaite. Kaip gi liau išvaizdus Ovos upelio rias, dar 1559 metais aprašy­ mą Nr. 800117, išduotą MaF studentei Lolitai Kurkllnskaltas girių revizoriaus G. Vala ­ studentei Neringai RaudoniV kurso II grupės kurato­ slėniukas perrėžia šlaitą Ir taip?! • • tel, laikyti negaliojančiu. rius ir grupės draugai minėtą žvyrkelį, Dešinė- vičiaus, reikia prisiminti miš­ kytei, laikyti negaliojančiiu. nuoširdžiai užlaučia Nijo­ Greta, išlakiame pušyne — je — Altoniškių piliakal- kų verslininkus ir pirklius, Dingusį studento pažymėji­ lę LaurinaVičiūtę dėl tė­ Kačerginė. 1906 metais čia nis. nuo XVI amžiaus be atodairos mą Nr. 800701, išduotą MF velio mirties.

Kairėje — Altonišilsėjosi J. Biliūnas. Čia jis kių alkos kalnas, Riogliškių skynusius gražiausius me­ studentei Ivetai Melisiakaltei, ^^Trursopramonės planavimo specialybės 2 aka ­ parašė „Brisiaus galą", čia senkapiai. Čia pėstiesiems dynus. laikyti negaliojančiu. deminės grupės studentai gal pamatė liūdnas Juozapotos siūlome kilti į Nemuno šlai­ Dingusį studento pažymėji­ Iš Braziūkų, pasukę rytų ir kuratorius nuoširdžiai Pramonės fakulteto Pra­ akis. Nuo 1961 metų iki mir­ tą ir beveik pietų kryptimi kryptimi, pasieksime gražią mą Nr. 791678, išduotą EKFF monės Įmonių planavimo užlaučia grupės draugę Dalią Jurgaitytę jos myli­ katedra nuoširdžiai užjau­ ties Kačerginėje gyveno mūsų traukti pro Ovos upelio už­ durpininkų gyvenvietę Eže- studentui Kastyčiui Janušečia bendradarbe Marytę mai mamytei mirus. literatūros klasikas V. Myko­ tvanką prie Šakių plento link rėlį. Didžiulėse pelkėse, vie- vičiul, laikyti negaliojančiu.

Kučinskienę dėl mylimo laitis-Putinas. Verta dėmesio Altoniškių stotelės ir Kuro tinių vadinamuose StriukbaDingusį studento pažymėji­ tėvelio mirties.

Kačerginės girininkijos so­ girininkijos.

Važiuojantieji liū, durpės pradėtos kasti mą Nr. 791161, išduotą IF Chemijos fakulteto stamdyba. Šalia Kačerginės garsi keliauninkai toliau gali dul­ dar 1918 metais. Pasimėgavę studentei Nijolei Vizgirdaitei, biamolekulinlų junginių „Nemuno žiedo“ Ienktynių kėti Pavilkto linkui. pelkių „tyrų" vaizdais ir kva­ laikyti negaliojančiu.

TSKP istorijos katedros ■hemijos specialybės I kur­ trasa. kolektyvas nuoširdžiai už­ so studente Almą Lisaus­ Dingusi studento pažymėji­ Jadagonių kaime yra pilia­ pais dardėkime atgal prie laučia docentę Anatoliją kaitę dėl mylimo tėvelio mą Nr. 830738, išduotą FilF vadinamas Raguvos Nemuno, link Kauno.

Nuo Kačerginės karklais kalnis, Beržinskaitę dėl motinos mirties užjaučia grupės studentei, Daivai Miškinytei mirties. draugai ir kuratorius. ___ apaugusia smėlėta Nemuno kalnu, čia pat Ragakalnlo allaikyti negaliojančiu.

Stepas DEVEIKIS pakrante visai netoli iki Za- kavietė. Jadagonyse gimė

KULTŪROS KLUBAS

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 14646. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2835. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1.

«CoBeTCKuft cryAeirra — opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTeTa AKCM AurBbt, npotpKOMa opachob TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHn u ĄpyjKŪbi HapoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcnTeTa um.B. KancyKaca. Ha ahtobckom g3MKe. PeAaicrop II. BapanmiųKanre.

I

Redaktorė J. VARAPNICKAITE