canyBos sccioencas s
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. spalio 11 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 30 (889)
. . .PASKUTINĮKART
ŠIEMET NUSKARDĖJO STUDENTŲ BALSAI
LAUKUOSE. UNIVERSITETO
AUDITORIJOS, LABORATORIJOS,
KABINETAI — VĖL PILNI
JAUNŲ VEIDŲ:
BESISYPSANČIŲ, SUSIRŪPINUSIŲ. SIS SEMESTRAS kaip reta TRUMPAS — JOKIEMS „ĮSIBĖGĖJIMAMS" LAIKO NĖRA: JUK, GALIMA
SAKYTI, SESIJA — ČIA PAT.
V. VERBAUS nuotr.
MOKYTI AUKLĖJANT, AUKLĖTI MOKANT Doc. A. JABLONSKIS
Šiuolaikiniame komunizmo statybos etape gyvenimas iš kelia vis naujus uždavinius ir reikalavimus ruošiant aukš tojoje mokykloje kvalifikuotus specialistus. Be to, svar bu ne tik dalykinės specialisto kvalifikacijos, bet ir jo politinis sąmoningumas. Dėl to pedagoginiame darbe vis didesnę reikšmę įgyja mokymo ir auklėjamojo proceso gerinimas ir apskritai dėstymo metodikos tobulinimas. Dėstymo metodika apibrėžiama kaip labiausiai efekty vią atskirų disciplinų mokymo priemonių ir metodų siste ma, besiremianti didaktikos ir metodologijos pagrindais ir atskleidžianti mokymo ir auklėjimo proceso bendruosius dėsningumus. Tarybinės mokyklos uždavinys yra mokyti ir auklėti studentus komunizmo dvasia, ruošti juos akty viais komunizmo statytojais. Čia ypač svarbų vaidmenį turi atlikti visuomeninių mokslų dėstytojai, kadangi jų dėstomi dalykai betarpiškai padeda idėjiškai auklėti, for muoti materialistinę pasaulėžiūrą. Aišku, tai visiškai nereiškia, kad specialiųjų disciplinų dėstytojai bent kiek galėtų sumažinti savo skaitomų pa skaitų auklėjamąjį poveikį. Svarbu pasiekti, kad visas dėstytojų kolektyvas aktyviai dalyvautų mokymo-auklėJimo darbe, kad, vertinant jų darbo rezultatus, būtų atsi žvelgiama ne tik j mokslinės-pedagoginės veiklos lygį, bet ir į dalyvavimą idėjiniame jaunųjų specialistų auklė jime ir visuomeniniame kolektyvo gyvenime. Dėstymas turi būti organizuotas taip, kad kiekviena mokymo proceso forma skatintų studentų mąstymą ir kū
rybiškumą, suinteresuotų juos savarankiškam darbui. To dėl reikia naudotis tam tikra metodika, didaktika. Kiekvienas dėstytojas savo pedagoginiame darbe turi vadovautis principu: „mokyti auklėjant, auklėti mokant", nes mokymo ir auklėjamojo darbo procesai sudaro vieny bę, neatskiriamos visumos dalis. Bet koks mokymas tuo pačiu yra ir auklėjimas. Paruošti sąmoningą, tvirtos materialistinės pasaulėžiūros ir kūrybiškai galvojantį jauną specialistą — sudėtingas ir sunkus uždavinys. Tam reikia panaudoti daugelio metų auklėjimo priemonių kompleksą, kur mokymo ir auklėji mo procesai būtų neatskiriami. Neatsitiktinai V. Leninas pabrėžė, kad „bet kokioje mokykloje svarbiausia — idė jinis-politinis kryptingumas". Studentų auklėjimas vyksta dviem kryptimis: dėstant mokymo medžiagą ir už mokymo proceso ribų. Pasta rasis auklėjimas apima ištisą socialinių-kultūrinių prie monių visumą. Šios dvi kryptys tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą sąlygoja. Studentijos idėjinis-politinis auklėjimas visų pirma vyks ta mokymo procese. Vadinasi, dalyko dėstymas — svar biausias komunistinio auklėjimo kanalas. Dėstytojas stu dentų auklėjimo požiūriu turi pergalvoti kiekvieną dėsto mo kurso temą. Kiekvienoje paskaitoje svarbiausia yra tai, kad išdėsty ta medžiaga, žinios taptų studento įsitikinimais. Svarbu ir tai, kad tie įsitikinimai remtųsi ne aklu tikėjimu, o mokslo žiniomis, logika ir gyvenimo praktika. Tačiau, būkime savikritiški, mes padarome dar ne vis ką. Dar būna atvejų, kai keliame problemas, neatsižvelg dami į auditoriją, gerai nežinodami, kas labiausiai jaudi na jaunimą, kuo jis domisi. Čia turėtų padėti mums ar timesni kontaktai su komjaunimo organizacijomis. Dar silpnai ugdomas klasinės nuovokos jausmas. Studentai — jauni žmonės, mažai patyrę. Mūsų pareiga — išmokyti juos giliai ir principingai iš klasinių pozicijų vertinti kiekvieną svarbų vidaus ir užsienio politikos reiškinį. Kartais dėl nepakankamo dalykinio pasiruošimo arba pe dagoginio meistriškumo stokos paskaitos būna neturinin gos ir neįdomios. Pasitaiko, kad dar iki galo neįveiktas formalizmas ir akademiškumas. Tokiais atvejais studen(Nukelta į 3 pusi.)
ekonominį vystymąsi. Prane šėja pažymėjo, kad respubli kos liaudis, VVSDP vadovau. jama, sparčiai kūrė savo ša ly socializmą, kovojo už pa žangą, taiką, demokratiją. B. Zalogaitė supažindino su už sienio kalbų mokymu VDR ir jo problemomis. Savo prane šime ji priminė svarbų įvy kį Vokietijos švietime — 1946 m. mokyklų demokrati Spalio 7 d. Vokiečių filo zavimą, kalbėjo apie rusų, logijos katedra ir V k. ger anglų, pracūzų bei kitų užsie manistų pirminė komjaunimo nio kalbų dėstymą VDR. R. organizacija visus pakvietė į Kačiuškaitės pranešimo te Kolonų salę, kur įvyko VDR ma — svarbiausieji šiuolaiki 25-mečio minėjimas. Jį pradė nės VDR literatūros bruožai. jęs katedros vedėjas e. doc. Ji pabrėžė, kad, kuriant so p. A. Tekorius nuoširdžiai pa cialistinę visuomenę, literatū sveikino svečius: TSRS—Vo rai iškyla svarbus vaidmuo kietijos draugystės draugijos — padėti auklėti naują žmo Erfurto apygardos pirmojo gųUž pakvietimą dalyvauti sekretoriaus pavaduotoją U. Vagner, VVSDP Erfurto ko minėjime svečių vardu padė miteto sektoriaus vadovą K. kojo U. Vagner ir K. Ugenas. H. Cygenriukerį, Leipcigo Juos pradžiugino, kad tiek aukštosios prekybos mokyklos daug merginų ir vaikinų stu Prekybos ir geografijos ka dijuoja jų gimtąją kalbą, ge tedros vedėją doc. dr. K. II- rai ją moka, labai domisi jų geną, tos pat mokyklos vyr. šalimi. „Nors tokios šventės metu asistentą K. Fune (Ch. Fournes), Greifsvaldo universiteto esu toli nuo namų, — pasakė dėstytoją, šiuo metu dėstan B. Can, — tačiau jaučiuosi čią pas mus, B. Can, ir jų kaip namie — taip šiltai ma Man asmenyje visus VDR darbo ne priėmė Lietuvoje. žmones respublikos jubiliejaus labai džiugu, kad ne jūs, ne aš, o mes visi drauge šven proga. čiame mano šalies gimtadie Studentė G. Daubaraitė per. nį". skaitė pranešimą apie VDR V. KANIŠAUSKAITĖ I k. žurnalistė susikūrimą ir jos politinį bei
PAMINĖJO VDR 25-metį