rata/Biois scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
[5 m. spalio 3 d.
L Baltistika
Jau seniai taL-ptautine mokslo discip[ Greta latvio J. Endzet lietuvio K. Būgos, ballįalbų tyrinėtojai visada [naga: ba ir dėkingumu L^ns didžiuosius moks lus vokiečius A. šleicheh Btcenbergerį, rusus F. fcnatovą ir G. Uljanovą, L J. Otrembskį, norvegą Stangą, šveicarą F. de SoL ir daugelį kitų pasauSaliu kalbininkų, įnešusių L|| indėli i bendrą bal tos mokslo lobyną, moks lus, be kurių darbų, tur Į sunkiai butų įsivaizduoB ir ši musų konferenci-
Lba džiugu, kad šiandien S salėje, be šeimininkų Evlų, didelio būrio latvių Eqų. mes sutinkame ir ru[baltarusių. ukrainiečių. L. vokiečių, lenkų, ameriEių. Jugoslavų, šveicarų, [vegų filologų atstovus. L pranešimus atsiuntė Imijos ir Rumunijos moksLkai. Domėjimasis baltų tom s, atsiradęs praėjusio ■me'-io pradžioje kartu su jinamąja istorine kalboty[nuolat didėja. 1964 m. lapkričio mėnesį [je salėje grupės tarybinių tuvių kalbininkų iniciatyva ko pirmoji sąjunginė balkalbotyros konferencija, į iniciatorių įsteigtas „Baltikos“ žurnalas tapo neoialiu tarptautiniu baltistų ganu susilaukė palankiau-
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Dono, taip pat svečių iš už sienio: Lenkijos, VDR, VFR, Jugoslavijos, Rumunijos. JAV, Šveicarijos, Norvegi jos, Suomijos. Konferencija parodė, kad Tarybų Sąjungo. je ir užsienyje ne tik aktualėja baltų kalbotyra, bet ir smarkiai gausėja šios rūšies mokslinių tyrimų. — Kaip Jūs vertintumėte šią konferenciją, palyginus su ankstesnėmis? — paklau sėme šio renginio organiza cinio komiteto pirmininko pavaduotoją, Vilniaus univer. siteto Baltų filologijos kated ros vedėją, tarptautinio „Baltistikos" žurnalo redakto rių prof. dr. Vytautą Mažiu lį: — Ji išsiskiria problemati. kos brandumu ir pranešimų gausumu, — jų perskaityta perpus daugiau negu abiejo se pirmosiose, o iš užsienio — beveik šešis kartus. Pateikti pranešimai visai ne atsitiktiniai: juose sprendžia. problemos mos aktualios mokslininkų, ruošiančių stam. besnes baltistines studijas Kartu konferencija buvo to-
Nuotraukoje (iš kairės Į dešlnę): profesoriai V. Šmidas, V. Ivanovas, V. Mažiulis, V.
vių kalbininkai prof. M. Rudzytė, fil. m. dr. A. Blinkena, doc. A. Breidakas ir kiti. — Tur būt, konferencijoje pranešimus skaitė ir patys šeimininkai? UNIVERSITETE Į III SĄJUNGINĘ KONFERENCIJĄ — Be abejo. Aktualūs ir svarbūs buvo prof. Z. Zinke limesnis baltistų kontaktų skaitė pranešimą apie baltų vičiaus, doc. A. Girdenio, fil. pagilinimas. kalbų giminystę su kitomis m. kand. E. Geniušienės dar — Kaip vyko jos darbas? indoeuropiečių kalbomis. Gra bai. Girdėjome taip pat bu. — Abi ankstesnės konfe žiai pirmąkart parodė, kad vusį mūsų stažuotoją J. Ran rencijos buvo kiek siaurės, baltų kalbos priklauso vadi gą (VFR). Jis labai sėkmin nio pobūdžio. Šioje dirbome namajam senovės indoeuro. gai dirbo mūsų universitete jau keliomis sekcijomis: pir piečių centriniam arealui. mokslinį darbą, gerai išmoko mojoje buvo nagrinėjami Profesorius iš JAV Vilja pačią lietuvių kalbą. bendrieji, platesnio aktualu mas šmolstygas sprendė ak Beje, dauguma pranešimų mo klausimai, antrojoje — tualią baltistikos problemą buvo skaityti lietuvių kalba leksikos ir etimologijos, tre kiek prūsų rašto paminklai kurią suprato, galima sakyti, čiojoje — fonetikos ir gra. atspindi gyvąją prūsų kalbą visi konferencijos dalyviai, matikos dalykai. Ši kalba yra archaiškiausia iš kiti — latvių, rusų, anglų, — Kokius reikšmingesnius baltų kalbų, ji — baltistikos vokiečių, prancūzų, lenkų pranešimus būtų galima Iš centrinis objektas, sakyčiau, kalbomis. Visus pranešimus skirti? jos fokusas, jos vienos nega. paskelbsime — arba „Baltis, — Pirmiausia paminėsiu du Įima tyrinėti, ji turi būti per tikoje", arba atskiru leidiniu. sakyčiau, originaliausius košta per latvių ir lietuvių — Matyt, konferencija — TSRS Mokslų akademijos kalbų faktų istoriją. Beje, tai ne tik pranešimai ir dis Slavistikos ir balkanistikos pernai V. šmolstygas anglų kusijos? instituto sektoriaus vadovas kalba išleido unikalų veikalą — Taip, svečiams surengė dr. V. Ivanovas, žymiausias — „Prūsų kalbos gramati me ekskursijas po Vilnių, tarybinis indoeuropeistas ką". Kauną, Trakus. Pačioj konfe. skaitė labai įdomų pranešimą Konferencijoje dalyvavę rencijos pradžioj visus labai apie metalų — švino, geležies taip pat kiti žymūs moksli maloniai nuteikė mūsų Aka ir sidabro — baltiškų pava ninkai — prof. dr. V. Žu. deminis choras, atlikęs lie dinimų kilmę. Šis etimologi ravliovas iš Maskvos, profe tuvių, latvių liaudies, tarybi nio pobūdžio pranešimas vy soriai V. Falkenhanas ir R. nes dainas. Labai naudingas kusiai nušvietė, kaip tautos Ekertas, kurie yra baltų kal baltistams buvo G. Mataičic kultūros medžiaga- panaudoti bų tyrinėjimų vadovai de etnografinio ansamblio kon. na leksikos tyrinėjimuose mokratinėje Vokietijoje, J certas. Svečias iš VFR V. Šmidas Locheris iš Šveicarijos, lat. Manau, kad konferencija
ALTISTAI IŠ VISO PASAULIO SUSIRINKO ■ pasaulio filologų pripaži no 1973 m. Vilniaus unifrsitete [steigta Baltų filo■ijos katedra — dabartiniu litu vienintelė tokio tipo ■tedra pasaulyje, JI atlieka |mažą darbą ne tik baltislos mokslui, bet ir Jos proĮimų sąjunginiam bei tarplutimam koordinavimui. [Niekur ir niekada nebuvo |p intensyviai tyrinėjamos ■tuvių ir latvių kalbos, ne|vo taip rūpinamasi f' šių; kibų kultūra, kaip šiandien [rybinėse Lietuvos ir Latvik respublikose. Akivaizdus fr kalbotyros suklestėjip liudininkas yra ši mūsų pnferencija.
I Šiais žodžiais Vilniaus unifrsiteto rektorius prof. dr. | Kubilius rugsėjo 25 d. pra. fjo Auloje trečią sujungi, f baltų kalbotyros konferenH Kaip ir pirmosios dvi [ryko mūsų aukštojoje mo ploję. Konferencijoje, ku. I tapo lyg tarptautiniu bal. Pų kongresu, per tris dieF5 buvo perskaityti 65 pratesimai, dalyvavo pačių baln respublikų (Latvijos ir Lie. fVos) kalbininkų, mokslinin"1 iš Maskvos, Leningrado, ujevo, Minsko, Rostovo prie
mokslinės tarybos posėdyje Čia draugai latviai pasirašė draugystės ir bendradarbia vimo sutartį su Tartu univer. sitetu (tokią pat šutantį mes esame pasirašę su rygiečiais) Mūsų Rektorius kalbėję apie Latvijos ir Vilniaus uni versitetų bendradarbiavimo naudą ir perspektyvas. Aptarėme tolesnio bendra darbiavimo planą 1975—76 m. m., galimybes pasirašyti sutartį su Tartu universitetu. Spalio antroje pusėje mūsų universiteto delegacija tuo tikslu žada vykti į Tartu.
Nr. 30 (930)
pasisekė. Naudodamasis pro ga, noriu padėkoti rektoriui prof. dr. J. Kubiliui, kuris buvo organizacinio komitete pirmininkas ir sudarė visas sąlygas mums atlikti konfe rencijos darbą, padėkoti aukštojo ir specialiojo moks lo ministerijai ir ministrui H. Zabuliui, irgi organizaci nio komiteto nariui, o taip pat visiems konferencijos da lyviams.
čiai", „dzūkai" koncertavo jai. Ją surengti numatyta spa. Anykščiuose. Si išvyka an lio 24 d. sambliui buvo naujas rimtas Už visuomeninių įpareigoji meistriškumo patikrinimas. mų nevykdymą Iš komiteto pašalinti Jo nariai R. Bradely. tė (MMF) Ir A. Rimantas Rugsėjo 25 d. (vykusiame (MF). komjaunimo komiteto posėdy Už elgesį, nesuderinamą su je buvo svarstomi Mokymo ir komjaunuolio vardu, iš orga auklėjimo komisijų darbo for. nizacijos pašalintas II k. žur mos bei metodai, praėjusios nalistas M. Sakavičius. pavasario sesijos egzaminų Už komjaunimo dokumentų rezultatai. Pranešimą padarė nesaugojimą pareikštos nuo komjaunimo komiteto sekreto, baudos FAF I k. studentams rlaus pavaduotoja N. Loma- V. Paškauskul, P. Urbonavi nlenė. Priimtas atitinkamas čiui ir D. Venckutei. * * * nutarimas.
Rugsėjo 19—21 d. Rygoje lašėjo musų universiteto de^acija: rektorius prof. dr. ■ Kubilius, partijos komiteto Pretoriaus pavaduotojas P Prauskis, vietos komiteto •rminlnkas V. Staskonls, ■°®jaunimo komiteto sekre tus S. Imbrasas. Apie šios Svyko5> tikslą mūsų korės. *>0(tentui papasakojo S. ImbPosėdyje kalbėta apie pasl. asas; Praėjusi šeštadieni mūsų ruošimą universiteto komjau — Mes dalyvavome iškil- universiteto Etnografinio an nimo organizacijos XXI atas’ingame Latvijos P. Stučkps sambli* ,.aukštaičiai", „žemai- kaltinel-rlnklmlnei konferencl-
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko lietuvių literatūros ver tėjų konferencija. Vienas šio renginio vakarų rugsėjo 24 d. jvyko mūsų universitete.
|as.
tinga. todėl teko rinktis tik tai, kas mane labiausiai do mino. Daugelis pranešimų man davė medžiagos toles niems apmąstymams, paska tins pergalvoti kai kurias mano tyrinėjimu detales. Jau antrojoje konferencijole susi pažinau su daugeliu baltistų, su lietuvių kalbininkais. Da bar turėjau dauq daugiau progų asmeniškai susitikti ir su tais kolegomis, kuriuos aš, kaip žurnalo redaktorius, pažinojau tik Iš laiškų ar pavardžių. Su Lietuvių kal bos Ir literatūros Institutu susitarėme keistis leidiniais. Vadinasi, ir tai tam tikras šios konferencijos nuopel nas. Nors konferencijos pro grama buvo labai Intensyvi, vis dėlto suorganizuota ne maža [vairių užsieniečiui svarbių renginių. Labai pa tiko kelionė į Kauną, Čiurlio nio muziejus, bene gražiauatrodo, sias dalykas, man yra liaudies buities muziejus Rumšiškėse.
Po šio baltistų susibūrimo kreipėmės į kai kuriuos da lyvius. Visi svečiai pažymė. jo, kad konferencija tiek moksline, tiek organizacine prasme buvo aukšto lygio kad puikiai dirbo jos orga nizacinis komitetas, vado vaujamas Vilniaus universite to rektoriaus prof. dr. J. Ku Fransas Bezlajus, profesobiliaus ir Baltų filologijos ka rius iš Liuiblijanos, Jugoslavi tedros vedėjo prof. dr. V ja : Mažiulio. Mes gyvename toli nuo Volfgangas Šmidas, žymus baltų žemių, todėl mūsų fi mažai domėjosi jų VFR kalbininkas, Getingeno lologai kalbomis. Kai pradėjome sis universiteto profesorius, gar temingai gilintis i savo kal saus indoeuropiečių kalboty bos praeitį, pamatėme, kad išlikę daug žinių apie ros žurnalo „Indogermanis yra laikotarpį, buvusį maždaug che Forschungen" vyriausia prieš 1,5 tūkstančio metų, kai mes buvom artimi kai sis redaktorius: — Visiems, kas dirba bal tų Ir indoeuropiečių kalboty ros srityse, ši konferencija buvo tikrai reikšmingas, sa kyčiau, mokslinis instrumen tas. Atskirų sekcijų temati ka buvo labai [vairi ir skir-
Poetas Alų. Baltakis Auloje susirinkusiems pristatė sve čius, tarp jų — vertėjus iš užsienio: Anastaziją ir Zyqmundą Stoberskius iš Len kijos, A. Vlčkovą iš Čekoslo vakijos, Košutų šeimą iš VDR. įžangini žodi tarė mask vietis vertėjų komisijos at stovas J. Grinbergas. Z. Stoberskis kalbėjo (beje, lietu viškai) apie filoloqinę verti mo meno pusę. Savo eiles ir lietuvių autorių vertimus skaitė poetas iš Maskvos D. Samoilovas, leningradietis P. Karpas, turkmėnų poetas S. Ovezberdyjevas, svečias iš Osetijos N. Džusoitas, balta rusių poetas O. Riazanovas. Lietuvių poetai A. Berno tas, M. Martinaitis, A. Chur ginas, Alf. Maldonis, E. “ Selellonis, Alg. Baltakis skaitė svečių P, Karpo. D. Samoilovo eilėraščių, vertimui ir savo kūrinius.
mynai. Labai norėčiau užmegzti čia ryšius tarp jūsų baltisti kos ir musų slavistikos ka tedrų. Mano manymu, pietų slavų ir baltų mokslinis bendradarbiavimas — tai naujas žingsnis kalbotyroje.
Antroje vakaro dalyje Fi lologijos fakulteto prodekanas A. Jovaišas pristatė ir mūsų universiteto vertėjus. S. Nėris ir J. Janonis, ang liškai skaitomi docento L. Pažūsio, skambėjo melodin gai ir žavinčiai, kaip ir lie tuvių kalba. Lietuviškai skambėjo A. Feto eilės., ku rias vertė docentė B. Masionienė. Rusų literatūros ka tedros dėstytojas A. Lysovas skaitė lietuvių poetų verti mus j rusų kalbą. Jaunieji vertėjai — penktakursiai L. Snukiškytė, Z. Mažeikaitė, V. Bikulčius, I. Vyšniauskaitė, A. Jonynas — skaitė lietuviš kai Š. Bodlerą, A. Gustas, P. de Ronsarą, R. M. Rilkę, A. Bloką. Gražiai skambėjo esto J. Vananurmo, besimokančio mūsų universitete, estų kal ba skaitomas jo paties vers tas J. Strielkūno eilėraštis „Lietuva V>
V. ŠUKYTĖ