pritariame visų
TSRS
PRIĖMIMUI!
vienykjtesi
CČMJVBII )lf >
NAUJOS
KONSTITUCIJOS
Salių proletarai,
scupencas
spalio 7 d. Universitete VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO Nr. 30 (1014) įvyko mitingas, skirtas šiam REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1977 m. spalio 14 d. Istoriniam įvykiui. EINA NUO 1950 METŲ S KAINA 2 KAP. A. ANDRIJONO nuotr.
PRADĖTŲ ŽYGIŲ
TĘSĖJAI
ANKETA 1979 M. ABSOLVENTAMS
Į musų klausimus atsako MF gydomosios medicinos spec. V kurso studentas fakulteto komjaunimo organiza cijos sekretorius Povilas ALCHOVKA. Kodėl pasirinkote šią specialybę? Jeigu būtu galimybė, ar rinktumėtės ją vėl? Kaip įsivaizduojat savo būsimą dar bą, jo reikšmę visuomenei?
Neimsiu tvirtinti, kad mediko specialybę pasirinkau iš pašaukimo. Dar mokykloje svajojau tapti žurnalistu, ta čiau gyvenimas taip susiklostė, kad stodamas dokumentus padaviau į Medicinos fakultetą. Dabar, jeigu vėl stovėčiau apsisprendimo kryžkelėje, pasirinkčiau irgi mediciną. Ir nespecialistui aišku, kaip reikalinga mano profesija. Kaip jūs suprantate pasakymą „Būti reikalingam žmo nėms“.
Būti reikalingam žmonėms — vadinasi kiekvieną valan dą, kiekvieną minutę galvoti apie žmones. Tik tada jau ties reikalingas, kai žmogaus liga taps tavo liga, kai žmo gaus nelaimė taps tavo nelai me. Tuomet ir mūsų darbas nenueis veltui. Kas yra laimė?
U NAUJA TSRS KONSTITUCIJA-Į KOMUNIZMĄ Į „Praeis metai, dešimtme čiai, bet šią spalio dieną liaudis visada prisimins kaip ryškų tikros lenininių liauBies valdžios principų perga le patvirtinimą", — pažymė to savo baigiamajame žodyje [SRS Aukščiausiosios Tary bos sesijoje draugas L. Brež nevas. Si diena turi 60 metų priešĮstoriją — pirmosios pasauly“ darbininkų ir valstiečių lalstybės kovos ir darbo ke pą. Ši diena turi ir keturių penėsiu priešistoriją — kai įsa mūsų liaudis svarstė laujos Konstitucijos projek tą kūrė Pagrindinį savo įsta tymą. Dabar spalio 7-oji — grybinės liaudies švente. Su džiugia nuotaika į bendBją skaityklą rinkosi UniverJteto profesoriai, dėstytojai, prbuotojai, studentai. MitinI skirto naujos KonstituciPs priėmimui, prezidiume — [niversiteto rektorius prof. F J. Kubilius, partijos ko pėto sekretorius doc. K.
>-■ LEŠCIAUSKAITE: r Mes neapvilsime parti[ 'r vyriausyoės oasitikėjiPiaunimu. Savo geru mopusl, geru darbu sieksime F mūsų Tėvynė būtu dar riesnė.
Poškus, sekretoria is pavaduo tojas doc. V. Gobis, prorek torius doc. B. Sudavičius, darbuotojų profsąjungos ko miteto pirmininkas doc. I. Žeberskis, komjaunimo komiteto Ramonas, sekretorius H. Mokslinės bibliotekos direktorius J. Tornau. — Šiandieną TSRS Aukščiausiosios Tarybos IX šaukimo neeilinė septintoji nesija priėmė istorinį nutarimą — patvirtino naują TSRS Kons tituciją, išsivysčiusio socializ mo šalies Konstituciją, — pradėdamas mitingą, pasakė partijos komiteto sekretorius doc. K. Poškus. — Naujojoje TSRS Konstitucijoje dar la biau padidinamas mokymo ir auklėjimo vaidmuo tarybinės visuomenės raidoje, žengiant į šviesų komunistinį rytojų. Džiaugdamiesi ir - didžiuoda miesi savo tarybine Tėvyne, mokymo įstaigų darbuotojai ir studentai skaito tuos TSRS Konstitucijos straipsnius, ku rie skirti švietimui, mokslui, kultūrai, jaunosios kartos in-
li. JAGMINAS: — Visas jėgas ir sugebė jimus atiduosime TSRS Koks bitucljoje numatytoms parei goms vykdyti, garbingai tesi me šaunias mūsų senolo Uni versiteto tradicijas.
teleklualiniam ugdymui ir komunistiniam auklėjimui. Mes, senojo Vilniaus Univer siteto atstovai, naudodamiesi naujuoju mūsų Pagrindiniu įstatymu, ir toliau sieksime būti pačiose priešakinėse mū sų didžiosios liaudies — ko munizmo kūrėjos — gretose. Mitinge kalba Teisės fakul teto Valstybinės teisės kated ros docentas P. Petkevičius. Jis supažindina susirinkusius su šalies konstitucinio vysty mosi keliu, aplinkybėmis, pa skatinusiomis kurti naują ša lies Konstituciją, pasakoja apie tai, kaip buvo svarsto mas jos projektas, kokią reikšmę naujasis dokumentas turi mūsų visuomenei, viso pasaulio žmonėms. — Deputatai, svarstydami TSRS Konstitucijos projektą, vieningai tarė, kad jis iš reiškia tarybinių 'manių lū kesčius ir viltis, — sako doc. P. Petkevičius. — Liaudies įgaliotiniai šalies narlamente balsavo priimti Pagrindinį įstatymą, kuris itvirtina tai, kas pasiekta, ir tai, kas atve ria tolesnes komunizmo kū rimo perspektyvas. Konstitucijoje išdėstytas platus kompleksas socialinių ir ekonominių teisių, kurios liečia pačius kiekvieno tary binio žmogaus gyvenimo pa grindus. Piliečių teisių turi nys dabar gilesnis, o materia linės garantijos, kuriomis jos remiasi — platesnės ir sva resnės. Greta teisių TSRS Konstitu cijoje suformuluotos taip pat ir piliečių pareigos. Ir suDrantama — žmogaus padėtį mū sų šalyje nulemia visuomenei naudingas darbas ,r jo rezul tatai. Pagrindinė kiekvieno tarybinio žmogaus teisių ga rantija — tai tolesnis mūsų tėvynės vystymasis ir klestė jimas. Todėl kiekvienas TSRS pilietis privalo sąžiningai dirbti, saugoti ir stiprinti so cialistinę nuosavybę, ginti
socialistinę Tėvynę, dorai vykdyti savo pareigas valsty bei ir visuomenei. Didelė naujosios TSRS Konstitucijos ir tarptautinė reikšmė. Tai yra TSKP, tary binės valstybės ir visos liau dies istorinis indėlis į komu nizmo statybą. Tai pavyzdys kitoms šalims įgyvendinti tei singiausią pasaulyje socialinę santvarką. Naujos Konstitucijos pri ėmimas — ryškus Tarybų Sąjungos Komunistų partijos, Tarybų valstybės rūpinimosi liaudies gyvenimu ir gerove įrodymas, naujas įrodymas, kad įgyvendinamas programi nis šūkis „Viskas žmogaus vardan, viskas žmogaus ge rovei". — Universiteto studentai, svarstydami naujos TSRS Konstitucijos projektą, ypač atidžiai studijavo straipsnius, kuriuose kalbama ajpie teisę į mokslą, profesijos pasirinkimą, — kalbėjo mitinge MMF IV k. studentė, moks lo pirmūnė, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos de putatė L. Leščiauskaitė. — Tuo negali pasigirti kapita listinės šalys. Kiekvienas ta rybinis jaunuolis, baigęs vi durinę mokyklą, turi teisę stoti į technikumą, profesinętechninę aT aukštąją mokyk lą. Niekas nevaržo jų pasi rinkimo. Studijuo-iaimi irgi jaučiame partijos bei vyriau sybės rūpinimąsi. Didelį mūsų susidomėjimą sukėlė TSRS Konstitucijos straipsnis apie amžiaus cenzo sumažinimą renkamiems į liaudies deputatų tarybas. Aš manau, kad neapvilsime šio partijos ir vyriausybės pasiti kėjimo jaunimu. Mes, Universiteto studen tai, pritariame naujai TSRS Konstitucijai. Savo geru mokymusi, darbu sieksime, kad mūsų Tėvynė būtų dar gra(Nukelta į 2 psl.)
Laimė — tai matyti, kad žmogus tavo rankų ir širdies šilumos dėka pasveiksta, kai jis po sunkios ligos vėl nusi šypso, vėl pradeda tikėti gyvenimu. šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį Kokie revoliu cijos įvykiai, metai, žmonės jus’ labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pa saulio pertvarkyme?
Visi metai, kuriuos išgyveno mūsų šalis — nepamiršta mi, nes jie — dalis mūsų pačių gyvenimo. Sakykim, kas iš mūsų neprisimena 1961-ųjų metų, kai pirmą kartą žmo nijos istorijoje į kosmosą pakilo tarybinis žmogus komu nistas Jurijus Gagarinas. To skrydžio starto aikštele ir ta po 1917 metai. Jaunimas visada buvo priešakinių gretose. Todėl būti jaunam — didelė laimė ir pareiga. Nuo mūsų, jaunimo, didele dalimi p>įklauso ateitis. Į mus deda dide les viltis Tėvynė, tėvai, nes mes — jų pradėtų žygių ir nebaigtų darbų tęsėjai. Ko jūs labiausiai nekenčiate?
Labiausiai nekenčiu abejingumo. Jis — tolygus nusikal timui. Abejingi žmonės — lyg piktžolės, neduodančios daigui augti, gyventi. Kokį įžymių žmonių posakį esate užsirašęs ar įsidėmė jęs?
Nepamenu, kas yra pasakęs: „Gyvenimas — scena, žmo gus — artistas. Stenkis suvaidinti savo rolę kuo geriau, nes gyvenime repeticijų nebūna". Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna teisūs jau nimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
Neklystančių žmonių nėra. Gaila, kad kartais vyresnie ji klysdami (per daug mums kategoriški), nenori to pripa žinti. Visi buvo jauni ir, matyt, panašūs i mus.
Jūsų mėgstamiausia knyga, muzikos kūrinys, metu lai kas?
J. Baltušio apsakymai bei romanai, J. Marcinkevičiaus, D. Saukaitytės poezija, Bethoveno sonatos, ruduo. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentu jus la biausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmo gus, kuriuo sekate, liš kurio mokotės)?
Niekad nepamiršiu prof. J. Markulio paskaitų. Jas sun ku apsakyti. Jas reikia girdėti. Per minutę profesorius su geba sudominti bet kokią auditoriją. To aš norėčiau irgi iš mokti. Prof. J. Markulis imponuoja ne tik kaip dėstyto jas, bet kaip ir žmogus. Susitiks tave gatvėje ar fakulteto koridoriuje — visada pasiklaus, kaip sekasi, ras tinkamą žodį, jeigu sunku — padės, patars. Už ką jūs mylite Universitetą?
Universitetas man padėjo surasti save. Čia aš įsigijau daug draugų, pažinau daug puikių dėstytojų. Už tai nega lima jo nemylėti.
KOVŲ KELIAIS NAUJAS BENDRABUČIŲ TARYBŲ KONKURSAS
VARDINES R. pukalskaitEs eilEraSCiai
STIPENDIJOS — GERIAUSIEMS