visą saliu
vienvRires»
LEIDŽIAMAS NUO 1950
cam/emis
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 30 (1449)
1988 M. LAPKRIČIO 4 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii)iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii)iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiii
KAINA 2 KAP.
„Aukštoji mokykla turi būti savita" kaip kad elgiasi Šių metų spalio 17-tos dienos mės panašiai darydami angelą. mūsų Universiteto partinė kon krikščionys Kalbant apie V. Kapsuką, reikia ferencija daug kuo skyrėsi nuo aiškiai matyti, kad daugelio pro ankstesniųjų. Partinio komiteto blemų jis nesuvokė, nesuprato ir sekretoriumi buvo išrinktas prof. kai mes kalbam apie tarybų val B. Genzelis. Nesuklysiu, bet juk džios pralaimėjimus 1918 metais, ir patys didžiausi skeptikai stab nereikia šaukti, kad ją pasmau gė užsienio intervencija, juk telėjo, grįžtelėjo į mūsų partijos faktiškai reikalas ne ten. Juk V. komitetų. Suskato laukti protin Kapsukas nesuprato nei naciona go žodžio ir tie, kurie seniai juo linių, nei socialinių problemų. jis nebetiki. Taip, j mūsų partinį Valstiečiai troško žemės, o ėmė steigti komunas. Nacionali komitetą atėjo asmenybė. Kaip nė nepriklausomybė, kaip tokia, lik todėl visai neatsitiktinis bu iš viso jo buvo nesuprasta. Štai valdžia. vo ir VVU Mokslinės Tarybos ir pralaimėjo Tarybų 1988 spalio 25 d. posėdžio nuta Mes aklai keliam į padanges šį žmogų, padariusį visą eilę esmi rimas, kaip pakeisti visuomeni nių klaidų, nežiūrint jo gerų no nių disciplinų dėstymą. rų. Mes negalime jo veiklos nu Paprašius gerb. prof. B. Gen- braukti, tačiau vertinant objek zelj pasidalinti įspūdžiais, jis su tyviai, universiteto įkūrime jo vaidmuo labai menkas Nejau tiko. studentams aiškinsim, kad uni — Šį kartą jokio išankstinio versitetas jo vardu vadinasi to nutarimo konferencijoje nebuvo. dėl, kad jis komunistų partijos Tai daugelis suvokė, ir buvo ke veikėjas buvo? liamos problemos. Na, o priim Visuomeninių mokslų klausi tasis nutarimas gali būti Univer mu, spalio 25-tą buvo priimtas siteto veiklos kelrodis. Kai kam nutarimas. Studentai reikalauja šis nutarimas gali pasirodyti ra ir visai teisėtai reikalauja. Ši dikalus, tačiau tai normalus nu problema susikaupė todėl, kad tarimas, koks ir turėtų būti šiuo niekas nenorėjo mąstyti. Filoso laikiniame pasaulyje. fijos katedra jau seniai kėlė kad visuomeninius Pirmoje eilėje dėl Universiteto klausimą, reorganizuoti. pavadinimo. Šis punktas įrašytas mokslus reikia į nutarimą ir aš taip pat prita Negalima iš studentų daryti de riu, kad reikia jį pakeisti ir štai magogų. Dabar jau visi žino tik kodėl. V. Kapsukas buvo savo rovės ir vadovėlio neatitikimą. epochos kūdikis. Anksčiau, kuo Studentui tenka spėlioti, kaip sa met mes skirstėm visus veikėjus kyti, įtikti ar neįtikti dėstytojui, į teigiamus ir neigiamus, elgė būti švariam ar teptis stalinisti
nė demagogija? Daug priklauso ir nuo dėstytojų, juk jie taip pat skirtingi, kaip kad skirtingi vadovėliai ir tikrovė. . . Visuo meninė disciplina turi būti moks las, tam tikrų pažiūrų sistema, o ne dogmų rinkinys. Tarybos po sėdžio metu keistai nuteikė kai kurių vadovų teiginiai, kad mes, girdi, anksčiau negalėjom pasa kyti, o dabar jau sakysime, nes jau atviri spec. fondai. Tai ei linis nesusipratimas, juk spec. fondai visuomet buvo prieinami dėstytojams. Dėstytojai turi, sa varankiškai mąstyti, o ne laukti nurodymų. Filosofijos istorijos dėstytojams taip pat buvo vis kas uždrausta, bet buvo dėsto ma taip kaip galvojama, remian tis spec. fondine medžiaga ir niekas dėl to nenukentėjo, nors tai buvo ir stagnacijos metais. Studentai tik paskatino tai, kas jau seniai buvo pribrendę. Vi suomenės mokslų taryba, kaip tokia nefunkcionuoja, ji stengia si išsaugoti savo etatus, o ne normalizuoti kursą. Juk lengviau skaityti paskaitas pagal vado vėlį, vieną ir tą patį 20—30 metų. Mes dažnai mėgdavom lyginti — girdi užsienyje dėsty tojai turi mažiau valandų, o mes daugiau, užmiršdavom tik tai, kad ten kas metai ar kas antri dėstytojai turėdavo parengti naują spec. kursą, išleisti vado vėlius. Darbas nelygus darbui. Pas mus susiklostė tokia padėtis, kad dėstytojas apsigynęs diserta ciją skaitydavo paskaitas ir dau giau nieko neveikdavo, o jei jau
jis norėdavo pasakyti ką nors nauja, tuomet jį kritikuodavo, o universiteto vadovybė turėdavo nemalonumų. Geriausiai būdavo tam, kuris nieko nerašydavo, nes iš rašančių nekonjunktūriškai juokdavosi studentai. Nieko ne veikdamas galėdavai tapti pap rasčiausiai geru žmogumi. Tai ne tik universiteto, tai visos są jungos problema. Kiekviena aukštoji mokykla turi būti savi ta, nes dabar mes plaukiam pas roviui. Kokį planą gaunam, to kio ir laikomės, nors galima jį ir koreguoti, bet geriau nerei kia, nes jei atvažiuos koks nors revizoriukas, tai taip ramiau... Visos Sąjungos mokyklos rengia specialistus pagal bendrus pla nus, neatsižvelgiant į tai ar jie turi tokių specialistų. Aukštoji mokykla negali pasirinkti savi tų spec. kursų ir tai absurdas! Mūsų universitetas su tokiom tradicijom, o mes nesimokom, nei švedų kalbos, nei jų istorijos, mes suprantam, kad turi būti globalinis kursas, bet jei yra ke li studentai, tai turi būti fakul tatyvas ar panašiai. Nėra pas mus ir polonistikos. Kaimynų li teratūros ar filosofijos mes vi sai nežinom, bent žinom tik dės tytojų gera valia. Kiekviena aukštoji mokykla turk būti sa vita ir problemas spręsti atsi žvelgiant į specialistų poreikį. Pas mus laisvas paskaitų lan kymas! Jis keistai suprantamas: noriu einu, noriu ne. Laisvo lan kymo esmė ne ten. Turi būti spec. kursų pasirinkimas, o stu
dentas tam tikrą pasirinktų dis ciplinų skaičių turi atsiskaityti. Turi būti privalomų kursų ir spec. kursų. Pas mus dabar dės tytojai dėsto pagal fakultetus — studentas negali pasirinkti dėsty tojo. Pagal laisvo lankymo prin cipą, tai turėtų būti kitaip: tą pačią discipliną turėtų skaityti keli dėstytojai skirtingom va landom. Studentas gali pasirink tinai užsirašyti pas vieną iš jų, o užsirašęs jis jau privalo lan kyti jo paskaitas. Tai aišku tu rėtų įtakos ir blogų dėstytojų li kimui. Partinio komiteto tikslai yra daugiau idealoginiai — parody ti, kad taip yra, o visus reikalus turėtų spręsti universiteto Tary ba. Kaip tai padaryti, jau ne partinio komiteto reikalas Prak tiškai spręsti reikalų partijos komitetas negali ir juridiškai. Pasiūlymus gali kelti taip pat ir komjaunimas, bei profsąjungos komitetas, o universiteto taryba juos gali priimti, ar atmesti prik lausomai nuo argumentacijos. Partinio komiteto sprendimai ne gali būti privalomi. Privalomi tik universiteto tarybos patvir tinti nutarimai. Su partijos komiteto sekretoriumi prof. B. GENZELIU šnekėjosi Gintaras KUDABA
TREČIAJAM LIETUVOS STATUTUI—400 XVI a. Lietuvos Didžiojoje Ku pė. Dabar grupė išaugusi, joje kaimyninių šalių teisės vystymui nigaikštystėje (LDK) buvo pri dirba 6 žmonės (doc. E. Gudavi si. TLS įtaką lenkų teisei anali imti trys Lietuvos Statutai (1529, čius, doc. I. Valikonytė, teisės zavo prof. J. Bardachas. Vals 1566, 1588 metais)— galiojančios m. kand. V. Andriulis, moksl. tybės ir bažnyčios santykių išraiš feodalinės teisės kodeksai. Šie bendrad. A. Vasiliauskienė ir ką TLS atskleidė akademikas J. teisės, istorijos bei kultūros pa vyr. lab. L. Ulvidaitė). Grupės Jurginis. LDK religinę politiką minklai ir šiandieną nepraradę darbo rezultatai akivaizdūs. Ren nagrinėjo ist. m. dr. A. Choroškesavo svarbos, tyrinėjant ne tik giamas akademinis keturių knygų vič. Daugelyje pranešimų įvairiais lietuvių, bet ir kitų kaimyninių leidinys „Pirmasis Lietuvos Sta aspektais buvo atskleisti1 TLS ir tautų kultūrinį palikimą. tutas“. Dvi šio leidinio knygos ukrainiečių teisės santykiai (A. Pirmieji du Lietuvos Statutai jau išėjo iš spaudos (1983 m., Guržijus, E. Dziuba, V. Ščerbasavo galiojimo metu nebuvo ats 1985 m.), nekantriai laukiame pa kas, V. Cechovičius, I. Usenka). LDK valdžios ir valdymo organų pausdinti ir LDK teritorijoje pli sirodant trečios knygos. statutuose 1979 m. buvo organizuota raidą, jos atspindį to nuorašais LDK kanceliarine arba senąja baltarusių, senąja respublikinė-mokslinė konferenci (Kijevo žemės pavyzdžiu) palietė lenkų ir lotynų kalbomis. Laikas, ja „Pirmajam Lietuvos Statutui ist. m. k. N. Jakovenko. Valdan karai, įvairios stichinės nelaimės — 450". Šiais metais, rugsėjo 29 čios klasės luominę struktūrą ir sunaikino daugumą nuorašų. To —30 d. d. buvo organizuota ana jos išraišką TLS pateikė ist. m. dėl šiuo metu Pirmojo Lietuvos logiška konferencija „Trečiajam k. M JByčkova. Galbūt mums ir apmaudu, tačiau Gardino uni Statuto yra likę septyni, Antrojo Lietuvos Statutui — 400". versitetas eilinį kartą mus ap — virš 30 nuorašų. Statutais domisi ne tik Lietuvos lenkė. Ten Lietuvos Statutų Trečiasis Lietuvos Statutas bu mokslininkai, prie jų dirba ir studijavimui yra skirtas speckurvo atspausdintas 1588 m. (tais rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, sas, rašomi įvairūs rašto darbai pačiais metais kaip ir priimtas), lenkai. Todėl konferencijos tiks — apie tai ir pasakojo minėto vėliau ne kartą perspausdintas. las ir buvo pasidalinti Trečiojo universiteto profesorius J. MaTačiau, nežiūrint spausdinimo tai Lietuvos Statuto tyrinėjimų pa rašas. Teisinė moters padėtis fe pogi plito ir nuorašais. tirtimi, pasiektais rezultatais, nu odalinėje Lietuvoje ir jos atspin Lietuvos Statutų tyrinėjimai matyti tolesnes darbo kryptis. dys TLS apžvelgtas doc. I. ValiVilniaus universitete turi gilias Per dvi dienas buvo perskaityti konytės ir vyr. lab. J. Jaksebotradicijas. Daugiau kaip prieš 27 pranešimai (3 — Lenkijos gaitės ruoštame pranešime, dau 150 metų profesoriai I. Danila- mokslininkų, 3 — maskviečių, 4 giausia dėmesio skirta vienai vičius, J. Lelevelis, J. Jaroševi — baltarusių, 8 — ukrainiečių, moters statuso feodalinėje Lie čius, atliko didelį darbą ne tik 9 — mūsų respublikos atstovų). tuvoje problemai — lietuvių ieškodami Lietuvos Statutų nuo Džiugu pažymėti, kad net pen paprotinės dvigubos išpirkos už rašų, bet ir juos aprašydami, ki Lietuvos TSR istorijos katedros moterį normos įteisinimui Lie darbuotojai ruošė pranešimus tuvos statutuose. Teisės m. kand publikuodami spaudoje. Trečiojo Lietuvos Statuto kon V. Andriulis pateikė tezę, kad Šiuo metu Statutų tyrinėjimo XV—XVI a. Lietuvos teisė buvo darbą tęsia prieš 20 metų prof. ferencijai. Trečiasis Lietuvos Statutas Renesanso kultūros forma, iškėlė S. Lazutkos organizuota ir jo vadovaujama „statutininkų" gru (TLS) turėjo didelės įtakos ir mintį, kad atlikus institucinės kul
tūros (teisės ir teisės doktrinų) ty rinėjimus atsirastų galimybė nu kelti renesanso idėjų plitimo Lietuvoje ribas iš XVI a. į XIV a. pabaigą. Antrojo Lietuvos Sta tuto IV skyr. 11-me straipsnyje pirmą kartą Lietuvos įstatymuo se formuluojami svarbiausi rei kalavimai įstaigų archyvams, o TLS IV. 13 — išplečiama minėto straipsnio idėja, gana smulkiai aptariami įstaigų archyvų orga nizavimo ir saugojimo klausimai. Visa, kas Lietuvos Statutuose kal bama apie archyvus bei jų orga nizavimą ir perteikė doc. S. Jegelevičius. Prof. S. Lazutkos ir moksl, bendr. A. Vasiliauskienės pranešime analizuoti Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai senąja lenkų kalba. Paminėti ir naujai atrasti trys šio statuto nuorašai (du — senąja lenkų kalba ir vie nas — senąja baltarusių kalbo mis). Liublino unijos santykį su TKS nagrinėjo prof. S. Vance vičius, TLS parengėjų kultūrą — J. Tumelis, kaip XVI—XVII a. buvo įgyvendinamos TLS regla mentuotos visuotinio šaukimo prievolės — ist. m. k. A. Tyla. Lietuvos Statutus tyrinėja ir kalbotyros specialistai — su TLS kalbinėmis normomis supažindino vyr. maksi, bendr. I. Kremko. TLS leidinius lenkų kalba (septy nis) nagrinėjo teisės m. k. P. Muzyčenka. Apie TLS egzemplio rių tyrimus nušvietė A. Dubonis. Naujausią TLS tyrinėjimų
istoriografiją pateikė aspirantė O. Maleckaja. Po pranešimų vyko kūrybin gos ir naudingos diskusijos, ku riose aktyviai dalyvavo akad. J. Jurginis, prof. M. Jučas, ist. m. k. M. Spiridonovas, moksl. bendr. V. Raudeliūnas, moksl. bendr. V. Nazarovas, A. Choroškevič, J. Bardachas, N. Jakoven ko. Konferencijos darbą apiben drino pirmininkavęs prof. S. La zutka. Trečiojo Lietuvos Statuto kon ferencijai buvo išleista progra ma, pagamintos specialios jubi liejinės atvirutės, medaliai. Moks lo minties muziejuje surengta Trečiojo Lietuvos Statuto leidi nių bei literatūros apie jį paro da, Išleistas šios parodos katalo gas. Atskira knyga 1989 m. nu matyta išleisti pranešimų medžia ga. Susiklausymas ir dalykiškos diskusijos konferencijos metu bei mokslinė erudicija susirinku siems Statutų tyrinėtojams pali ko gilų įspūdį — apie tai byloja jau paskelbti atsiliepimai Balta rusijos bei Ukrainos periodinėje spaudoje. Taigi, Vilnius teisėtai įsigalėjo kaip Lietuvos Statutų tyrinėjimo centras, o Vilniaus universiteto mokslininkai — kaip šių tyrinėjimų iniciatoriai.
Aldona VASILIAUSKIENE Istorijos fak. Lietuvos TSR tst. katedros mokslinė bendradarbė