cam/Bos scuoencas Visu šalių proletarai, vienvkitės!
• {vyko pernai susibū rusio filosofijos būrelio susirinkimas. Šiam būre liui priklausantys studen tai domisi filosofinės min ties raida Lietuvoje, įvai riomis kryptimis užsieni nėje filosofijoje. Pirmojo šiais mokslo metais susi rinkimo tema buvo „Lietu vių filosofiniai veikalai užsienyje". Pranešimą skaitė būrelio vadovas doc. B. Genzelis • Naujų narių „krikš tynos" — viena iš įdo miausių Interklubo tradi cijų. Šeštadienį jos įvyko Skargos kieme. Busimieji nariai garbingai atrėmė visus išbandymus. „Krikš tynos" baigėsi kavinėje, kur naujus interklubiečius pasveikino pats preziden tas. V. KIUBERYTE
• Iš Olandijos grįžo Teisės fakulteto dekanas P. Kūris. Jis dalyvavo še šias savaites trukusioje Hagos tarptautinės teisės akademijos mokslinio ty rimo centro sesijoje, kur skaitė pranešimą „Apie organus, turinčius teisę aiškinti tarptautines sutar tis". Doc. P. Kūris taip pat dalyvavo diskusijose. Mūsų inf. \
S Universiteto studen tai be privalomo užsienio kalbos kurso turi galimy bę fakultatyviai mokytis ir kitų kalbų. Istorikams ir kitų specialybių stu dentams dėstomas hetitų kalbos spcckursas. Galima mokytis esperanto, italų, ispanų kalbų. Beje, norą mokytis ispanų kalbos pa reiškė net 30 studentų. A. KAZLAUSKAS
• Įvyko pirmasis šiais mokslo metais literatų bū relio susirinkimas. Numa tyti nauji darbo planai. Šiemet žadama svarstyti poetų ir prozaikų kūri nius, ruošti susitikimus su jais. Literatų svečiais bus J. Avyžius, E. Mieželai tis ir kt. Numatyta pažy mėti eilę literatūrinių su kakčių, vėl vyks pokal biai apie struktūrinę ana lizę. P. PLĖTAITE
• Susumuoti respubli kos aukštųjų mokyklų kultūros dienų 1969— 1970 mokslo metais rezul tatai. Už aktyvų dalyvavi mą kultūrinėje masinėje ir lektorinėje propagandi nėje veikloje Universiteto „Faktas" ir etnografinis ansamblis apdovanoti aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos Gar bės raštais. „Žinijos" draugijos Pagyrimo raštu apdovanotas prorektorius doc. B. Sudavičius, LLKJS CK Garbės raštu — VVU komjaunimo komiteto sekretorius J. Karosas. Panašios kultūros die nos vyks ir šiais mokslo metais. A. MAKSIMOVAS
Iš šešto pasaulinio kar diologų kongreso, kuris rugsėjo mėnesį vyko Lon done, grįžo grupė mūsų respublikos mokslininkų. Jų tarpe buvo Medicinos fakulteto Hospitalinės te rapijos katedros docentas J. Rugienius. Mūsų inf.
iki penktadienio
h
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRASTLS
Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. spalio 2 d.
9
KOMJAUNIMO PROGRAMA Partija, ruošdama revoliu ciją, telkė jaunimą revoliuci nei veiklai, kovai su carizmu. Savo ruožtu jaunimas parti joje ir darbininkų klasėje matė aktyviausią savo sieki mų rėmėją ir vadovą. Jis įro dė, kad yra patikimas parti jos, darbininkų klases rezer vas. 1920 m. spalio 2 d. susi rinko komjaunimo III suva žiavimas. Jame V. Leninas pasakė savo kalbą apie „Jau nimo sąjungų uždavinius". Kovose užgrūdinti komjau nuoliai laukė, kad V. Leninas pakvies juos vykdyti pasau linę revoliuciją. Tuo tarpu revoliucijos vadas paprastai ir tiesiai pareiškė: „Uždavi nys yra mokytis". Jis puikiai suprato, kad socialistinė vi suomenė kuriama mokslo pa grindais ir jos negalima pastatyti, nežinant ir nesu prantant, kaip statyti. Socialistinė revoliucija su griovė seną santvarką, atme tė tai, kas trukdo tolesniam visuomenės tobulėjimui, bet jos svarbiausias uždavinys statyti ir kurti, ir šiame kū rybos ir statybos procese ypatingas vaidmuo teko jau nimui. V. Leninas iškėlė jaunimui konkrečius uždavinius. „Ko munistu tapti galima tik ta da, kai praturtinsi savo at mintį žinojimu visų tų gėry bių, kurias yra sukūrusi žmo nija". Sis priesakas jaunimui pasiliko visiems laikams. Da bar, kai mūsų šalyje gyvena ir dirba milijonai žmonių su aukštuoju ir viduriniu išsila vinimu, kada šimtai tūkstan čių mokslininkų yra jaunesni kaip 30 metų, kada jie skver biasi į žemės, vandenynų, kosmoso gelmes, su pasidi džiavimu galima pasakyti, kad jaunimas perėmė visas pasiektas žinias ir toliau ne ša pažinimo, tyrinėjimų ir atradimų vėliavą. Deja, dar pasitaiko jaunuo lių ir merginų, kurie šio priesako nesilaiko. Nežiūrint visų sąlygų ir pastangų stu dentų tarpe vis yra tokių, ku rie metai iš metų velka skolų naštą. Tam tikra dalis studen tų slenka „aukso viduryje". Tai vadinamas pasyvas — jau ni žmonės, kurie abejingi ap linkai, jos problemoms, paki timams. Mūsų visuomene kuria ko munizmą, vadinasi, reikia naujausius mokslo ir techni kos laimėjimus, geresnę dar bo organizavimo patirtį pri taikyti gamyboje, siekti aukš čiausio darbo našumo. Žmo gaus visas gyvenimas susijęs su darbu, tik darbas žmogų padarė žmogumi. Todėl nuo pat vaikystės būtina dirbti pagal sugebėjimus ir jėgas. Dažnai moksleiviai prisigal voja, kad taps artistais, lakū nais, kosmonautais, o tampa traktorininkais, melžėjomis,
inžinieriais, mokytojais ir t. t. Jie jaučia tartum skriaudą, kad visuomenėje netapo tuo, kuo svajojo. Deja, tai realybė-tikrovė, kas gi dirbs „ne romantišką" darbą? Kartais moksleiviai įsivaizduoja stu dentų gyvenimą kaip pasakų karalystę. O kai reikia pradė ti studijas, pasirodo, kad čia nepaprastai daug reikalauja ma darbo, energijos, ištver mės ir tada kartais ištirpsta toji dirbtinoji romantika, ne vienas būna priverstas palik ti ir aukštąją mokyklą. Jeigu sąžiningai atliksi savo parei gas, tai vargu ar atsiras bent vienas lengvas darbas, ne svarbios pareigos. Todėl kaip visada aktualiai skamba V. Lenino žodžiai: „Reikia, kad Komunistinė jaunimo sąjunga sąžiningu ir drausmingu dar bu auklėtų visus nuo jaunų dienų." V. Leninas reikalavo iš jaunimo sąmoningos prole tarinės drausmės, susiklausy mo, konkretumo darbe ir t. t. Jaunimui būdingas polėkis, veržlumas, bet ir greit jis nu leidžia rankas. Jeigu nepa vyko, nepasisekė, žiūrėk jau ir puola į kitą kraštutinumą. Todėl labai svarbu, kad būtų sprendžiama kasdien tokie klausimai, kurie yra pagal jėgas ir išspręstini. Tai duos visapusišką pasitenkinimą darbo rezultatais, ir neliks priežasties nusiminimui. V. Leninas reikalavo iš jau nimo „teisingai paskirsty ti jėgas ir parodyti, kad dar bas turi būti organizuotas darbas". Mes negalime apsi eiti be posėdžių, susirinkimų, pasitarimų, bet jie turi būti iki kraštutinumo konkretūs, neeikvoti brangaus laiko tuš čiažodžiavimui. V. Leninas reikalavo iš vi sų revoliucionierių kuklumo ir paprastumo. To paties rei kalavo ir iš jaunimo. Ar mes visada laikomės šių priesa kų. Kartais tenka matyti paprastus, kuklius, draugiš kus komjaunuolius, kuriuos myli ir gerbia jaunimas. Bet štai toks komjaunuolis pra deda kopti vadovavimo laip teliais ir.. . pasikeičia. Žiū rėk, jau tampa neklystančiu, nustoja tartis ir kritiškai ver tinti savo veiklą. Geriausias vaistas nuo pasipūtimo — tai masių kritika ir reiklumas. V. Leninas pabrėžė, kad „nesunku buvo išvyti carą, bet panaikinti klases nepaly ginamai sunkiau". Taigi, per tvarkyti visuomenę naujais pagrindais yra pats sunkiau sias dalykas. Tūkstančiai mū sų studentų ruošiasi tapti kvalifikuotais specialistais. Visuomenės problemos daug kuo priklausys ir nuo jų. Pri siminkime, giliai supraskime V. Lenino priesakus — mūsų kelrodį audringoje gyvenimo jūroje. Doc. Jonas GRIGONIS
Universiteto prorektorius
Nr. 30 (728)
•
Kaina 2 kp.
Darbui-platus barai Rugsėjo mėn. 24 d. įvyko Medicinos fakulteto studentų profsąjungos konferencija. Ataskaitą skaitė MF studentų profbiuro pirmininkas D. Lie pas. edicinos fakulteto stu
profsąjunga vieni Mdentų ja beveik tūkstantį na
PRIEŠ 50 METŲ V. LE NINAS PASAKĖ KALBĄ „JAUNIMO SĄJUNGŲ UŽDAVINIAI". JI TAPO PROGRAMINIU KOMJAU NIMO DOKUMENTU. VI SOS TARYBINIO JAUNI MO KARTOS PAGAL ŠĮ PRIESAKĄ SUTIKRINA SAVO GYVENIMĄ, MO KOSI TAPTI AKTYVIAIS NAUJO GYVENIMO KŪ RĖJAIS.
rių. Tai didelė organizacija, kuriai vadovauja biuras, kas met renkamas fakulteto prof sąjungos konferencijose. Pra bėgusiais jubiliejiniais metais profbiuras glaudžiai bendra darbiavo su dekanatu, dėsty tojų profbiuru, partine ir komjaunimo organizacijomis. Tai padėjo išvengti kai kurių klaidų, buvo jaučiama vy resnių draugų pagalba, para ma. Reguliariai, kas tris savai tes, vykdavo profbiuro posė džiai, kuriuose buvo kontro liuojamas darbo plano vykdy
Gera, kai matai, kad senelis Universitetas diena iš dienos jaunėja, o ne sensta. Pažvelkim į centrinių rūmų fasadą. Tikra jaunamartė mū sų Alma Mater! — Netrukus įsigysiu sesę Antakalnyje, — kužda ji man. — Įsikurs ten keturi fakulte tai: Pramonės ekonomikos, Prekybos, Finansų ir apskaitos bei Teisės.
— Kodėl gi sesės lėti sta tybos tempai? — klausiu. — Pirmiausia — didelė dar bų apimtis. Dviejų korpusų (kuriuos matome nuotrauko je.) plotas — 39 tūkstančiai kvadratinių metrų. O senieji ekonomistų rūmai su skolintom patalpom teturi 1,5 tūks tančio kvadratinių metrų plo to. Antra, lėšų daug reikia.
mas, svarstomi įvairūs, liečią fakulteto studentijos gyveni mą, klausimai. Gerai dirbo kursų bei grupių proforgai, kurie neapsiribojo vien nario mokesčio rinkimu, o daug pri sidėjo prie studentų darbo bei buities gerinimo, rūpinosi jų pažangumu, kultūriniu gyve nimu. Gerai užsirekomendavo III k. proforgas K. Brusokas, IV k. — L. Archipovas, VI k. proforgė, profsąjunginio darbo veteranė O. Šlionskytė. Kaip įprasta, profbiuras dir bo sektoriais. Akademinis, ku riam vadovavo IV k. studentė L. Bikauskaitė, nuolat palaikė ryšį su dėstytojų akademine komisija, komjaunimo komite tu. Svarbų vaidmenį sektorius skyrė kursų gamybiniams su sirinkimams. Kartu su kom jaunimo komitetu buvo orga nizuotas konkursas geriausiai akademinei grupei išaiškinti. (Nukelta Į 2 psl.)
Per metus skiria 6—7 tūkstan čius rub., o reikia iš viso 309 tūkstančių. Kaip ten bebūtų, laukti liko nedaug. Viena žiemužė čia ir mes — naujųjų rūmų šeimininkai! Šalia pir mųjų naujojo miestelio kor pusų bus pastatytas ir 1020 vietų bendrabutis. G. MARKEVIČIŪTE M. KURAIČIO nuotraukos