VISU ŠAULĮ PUOlETAkAI, VIENYKITĖS
O ) į
)
<9
TUAENTAŠ VlLNlAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Draugai studentai! Visu rimtumu studijuokime ir įsisavinkime TSKP CK sausio plenumo ir TSRS Aukščiausio sios Tarybos sesijos iškeltų didingą šalies liaudies ūkio išvystymo programą
1955 m. vasario 15 d., antradienis
NAUJI UŽDAVINIAI
l
TSKP CK sausio plenumas ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos II sesija iškėlė tarybinei liaudžiai naujus didžiu lius, nepaprastos reikšmės uždavinius. Tolesnis liaudies ūkio vystymas sunkiosios industrijos pagrindu, žemės ūkio ir lengvosios pramonės gamybinis pakėlimas artimiausiais metais — tokie yra pagrindiniai uždaviniai, kurių įvykdy mui reikia mobilizuoti visas gamybos ir mokslo jėgas. Ypatingai didelį vaidmenį sėkmingam šių uždavinių vykdymui turi aukštai kvalifikuotų kadrų paruošimas, ku riam skiriamas nuolatinis partijos ir Tarybinės vyriausybės dėmesys. Vien tik šiais metais į šalies aukštąsias mokyk las priimta daugiau kaip 1 milijonas studentų. Didžiojoje broliškų respublikų šeimoje kaip niekados suklestėjo Tary bų Lietuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios kadrus respub likos įmonėms, kolūkiams, mokslo įstaigoms. Liaudies ūkio pasiekimai, o kartu su tuo ir mūsų Tė vynės gynybos stiprinimas ir talkos visame pasaulyje už tikrinimas didele dalimi priklauso nuo tolesnio mokslo, technikos išvystymo, nuo tinkamo aukštai kvalifikuotų kad rų paruošimo. Siame semestre mūsų universiteto kolektyvui iškyla svarbus uždavinys — giliai išstudijuoti TSKP CK sausio plenumo nutarimus ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesi jos medžiagą ir padaryti praktines išvadas darbe. Universi teto katedros, atskiri profesoriai ir dėstytojai privalo peržiūrėti skaitomus kursus, seminarų ir speckursų programas, pasistengti kaip galima priartėti prie praktikos, prie gamybos, prie partijos ir vyriausybės iškeltų istorinių uždavinių sprendimo. Reikia tikėtis, kad pirmoje eilėje Gamtos mokslų fakultetas apginkluos savoauklėtinius ________ tokiomis ______ žiniomis, kurios leis būsimiesiems mokslo ir gamybos dar buotojams aktyviai įsijungti į žemės ūkio pakėlimo ir iš vystymo darbą. Be abejo, ir kiti fakultetai privalo pada ryti rimčiausias išvadas ryšium su iškilusiais uždaviniais. Jau dabar kursiniuose ir diplominiuose studentų darbuose reikia stengtis gvildenti klausimus, iškeltus TSKP CK plenumo ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijos, nagrinė ti temas, susijusias su žemės ūkio gamybos pakėlimo. Šio semestro eigoje būtina toliau kelti idėjlnį-politinį paskaitų lygį. Tuo tikslu reikia sustiprinti paskaitų aptari mus katedrose, drąsiau ir plačiau kelti teoretinius klausi mus, netarpiškai susijusius su specialybe. Paskaitų, semi narinių užsiėmimų metodikos klausimas šiuo metu iškyla visu aštrumu, kadangi vis didesnis dėmesys kreipiamas sa varankiškam studentų darbui, studentų parengimui tokiam darbui. Be abejo, paskaitos privalo įgyti vadovaujantį, or ganizuojantį vaidmenį savarankiškam studentų darbui. Tik sistemingas,, nuolatinis katedros kolektyvo darbas gali už tikrinti paramą silpnesniems dėstytojams ir duoti tinkamą praktinę ir organizacinę kryptį skaitomiems kursams. Didelė atsakomybė šį semestrą tenka dėstytojams, pa skirtiems politinio auklėjimo darbui studentų grupėse. Dės tytojai privalo būti ne stebėtojais, o atidžiai sekti ir vado vauti disciplinos sustiprinimui grupėje, sistemingai dirbti su studentais, kelti jų idėjlnį-politinį lygį, padėti Jiems spręsti mokslo, pažangumo, savarankiško darbo organiza cijos klausimus. Be komjaunimo organizacijos paramos, be tampraus ryšio su grupės komjaunuoliais, savaime aišku, dėstytojas nepajėgs atlikti šio svarbaus uždavinio. Kai kuriuose fakultetuose, pavyzdžiui, Istorijos-filologi jos ir kituose, vis dar pašlijusi studentų drausmė, blogas lankomumas. Sį semestrą reikia pasiekti, kad be rimtos priežasties nebūtų praleista nė viena akademinė valanda. Universiteto visuomeninės organizacijos privalo į tai at kreipti ypatingą dėmesį. Semestro pabaigoje naujas didelis būrys specialistų, bai gusių mūsų universitetą, įsijungs į verdantį respublikos gyvenimą. Jų laukia praktinis darbas įgyvendinant didžiu lę partijos ir vyriausybės iškeltą šalies liaudies ūkio išvys tymo programą. Dabar, kada šimtai studentų rašo diplomi nius darbus, jiems reikia skirti nuolatinį dėmesį ir suteikti visą galimą paramą. Universiteto visuomeninių organizacijų pareiga — už tikrinti šio semestro metu katedrų ir studentų darbo kontrolę, kelti ir šalinti trūkumus, pertvarkant darbą naujų uždavinių šviesoje.
Agitaciniame punkte Nr. 56 Jaukus Vilniaus Pionierių rūmų agitacinis punktas Nr. 56. Pakabinti ant sienų pioIierlų piešiniai rodo, kad dė sniai čia buvo pionierių ambarys. Raudonai užtiestas talas, papuoštas žydinčiomis ėlėmls, tvarkingai išdėstyti iikraščlal, žurnalai, brošiūros ple tarybinius rinkimus. Ant lenų kabo rinkiminiai plakaii bei šūkiai.
Agitacinio punkto vedėjas niverslteto dėstytojas Kosdnickls pasirūpino ne tik pa lipu išpuošimu, bet ir agltalnlo darbo išvystymu rlnkė4 tarpe. Gausus agitatorių •olektyvas veda maslnį-pollti|į darbą rinkėjų tarpe. Rin kėjų šiltai sutinkami ir mlejai laukiami agitatoriai stu dentai Bojarskich, Komlsaro>a, Voltckaja, Marcinkevičius, Jiardžlulls, Pikelis ir kiti. Sle •gltatorlal dažnai lankosi rln>ėjų butuose, supažindina
juos su kandidatais į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir vletines Darbo žmonių deputatų tarybas, pasakoja rLnkėjams kandidatų į deputatus biogra fijas. Agitaciniame punkte kiek vieną sekmadienį organizuoja mi rinkėjų susirinkimai, ku rių metu skaitomos paskaitos, demostruojami klnofilmai, vyksta meno saviveiklos vaka rai. Su dideliu susidomėjimu rinkėjai Išklausė doc. Gorbunovo paskaitą ,,Tarptautinė padėtis", docento Horodničlaus — ,,Atominės energijos pritaikymas talkos statyboje", doc. Potapovo ,,Tarybinė rin kimų sistema demokratiškiau sia pasaulyje", A. Stanaitis
Mokytis nuo pat pirmųjų dienų! Mokytis padėjo visuomeninis darbas
★ Praėjusioji egzaminų sesija parodė, kad dauguma studentų, dauguma grupių sėkmingai buvo jai pasi ruošę. Tačiau atsirado ir tokių studentų, kuriems sesija buvo skaudi pamoka. Pamoka, parodanti, kad reikia nuolatos dirbti. Pasisekimai neateina lengvai. Štai ir Ekonomikos fak. II k. finansų spec. grupė anksčiau buvo atsilie kanti. Grupė suprato savo klaidas, nuoširdžiai drau ge padirbėjo ir ši sesija jiems atnešė puikius vaisius. Iš 25 studentų vien penketais egzaminus baigė 9 studentai. Trejetų šioje grupėje nėra. Žemiau spausdiname keletą grupės mokslo plrmūnų pasisakymų, pasakojančių apie draugflką gru pės kolektyvą, jo darbą.
Per ataskaltinį-rlnklminį su sirinkimą mane išrinko į fa kulteto biurą. Dirbu orgsektorlaus vadovo pareigose. Darbas didelis, platus ir sun kus. Jau pirmomis dienomis man iškilo klausimas: ar šis daug laiko atimąs visuomeni nis darbas nebus kliūtis mo kymusi? Tačiau greit įsitiki nau, kad geri norai ir darbas viską nulemia. Būti geru visuomenininku — reiškia visų pirma būti pavyzdžiu moksle. Aš pradė jau dar geriau lankyti pa skaitas, daugiau dirbti savi stoviai. Visuomet surasdavau laiko gerai pasiruošti kiekvie Mūsų grupė visame kurse, nam seminarui, kollokvlju- pagal įsigalėjusią nuomonę, mui. Juk be to egzaminams Iki šiol buvo laikoma silp nepaslruošl, geru specialistu niausia. Tai neatsitiktina. Eg nebusi. Nustojau eikvoti lai zaminus ankstesnėse sesijose, ką betiksliams žlopllnėjimams mes laikydavom blogai. Pvz., po miestą, krautuves, tuš pavasarį net 6 grupės draugai tiems plepėjimams su drau gavo nepatenkinamus pa gais. O tam aš anksčiau esu tenkinamus pažymius. irMūsų prašvilpęs nemaža laiko. grupės komjaunimo organiza Norint gerai mokytis labai cija turėjo iš pagrindų per svarbu būti reikliu sau. Vi žiūrėti savo darbą. suomeninis darbas kaip tik ir Neteisingai galvoja tie, ku padėjo man išugdyti savyje šį rie sako, kad pasiekėm gerų vertingą bruožą. kiekviename su Drauge su grupės komjau rezultatų tik svarstydami akade nimo organizacijos sekretoriu sirinkime Ir pasiruošimo egzami mi ir kitais pirmūnais pradė miniusklausimus. Tuos klausi jau to reikalauti iš labiau at nams mus svarstydavom Ir anks silikusių grupės studentų, čiau, tuos klausimus svarstė Dabar mjsų grupės kolekty Ir svarsto kitos grupės per vas tvirtas ir sveikas. Jį su savo susirinkimus. Sle svars stiprinti padėjo ir kolekty tymai daugumoje tapo forma viniai teatrų, klnofllmų ap lia procedūra, nes kritikuoja lankymai bei aptarimai, drau mi nuolat tie patys asmenys, giški pasikalbėjimai ir ki kurie įprato būti pliekiami, tokios priemonės. Kovą už be skaičiaus, pasižadėdami gerą mokymąsi, tvirtą žinių pasitaisyti. Pagrindinis mūsų laimėji įsisavinimą davė puikius re mas tas, kad mūsų grupė, pa zultatus. dedama jai pritvirtinto dėsty A. Kareiva tojo Jakubėno, skyrusio daug
Sukūrėme kolektyvą
J TIDARYTO& JI VVU Ko lonų salėje paro da apie pirmąją revoliuciją Rusi joje plačiai supa žindina lankyto jus su revoliuci jos prielaidomis ir varomosiomis jėgomis, pačia re voliucija Ir Jos reikšme. Varomosiomis revoliucijos jėgo mis buvo darbi ninkų klasė są jungoje su valstiečiais. Stenduose Išdėstytos dia gramos, nuotraukos, pa veikslai, knygos, straips niai rodo darbininkų kla sės vystymąsi poreformlnėje Rusijoje, sunkią Rusi jos darbo žmonių padėtį, augantį revoliucinį sąjū dį, Jo ginklavimąsi mark sizmo idėjoms. Parodos medžiaga kalba apie Ko munistų partijos įsikūri mą, apie Jos vadovaujan čią reikšmę revoliucinia me darbo žmonių Judėji me. Rusų-japonų karas, at skleidęs visą carinės Rusi jos atsilikimą ir supuvimą, carizmo pralaimėjimas Ja me leido 90-ųjų metų pra džioje susidariusiai tiesio ginei revoliucinei situacijai pereiti į aštrią revoliuciją.
laiko ir dėmesio mums, pra dėjo suslcementuotl į vieną kolektyvą — į šeimą. Ir kai mes pradėjome kalbėti apie egzaminus Ir kritikuoti drau gus ne per susirinkimus, o pertraukų metu, bendrabuty je, kai visi pradėjo „sirgti" dėl savo grupės, tad savaime visus apėmė pasiruošimo eg zaminams karštligė, prieš eg zaminus savaime gimdavokonsultacijos, kur kiekvienas pasidalindavo su draugais, ką gerai žinojo Ir pagilindavo lš> kitų, ką silpniau žinojo. \ Tokioj atmosferoj dirbdami, mes pasiekėm pagal savo ga limybes didelių laimėjimų. Grupė Išlaikė sesiją tik ge rais Ir labai gerais pažymiais, o buvęs nenažangus Baršaus kas tapo pirmūnu. Mes tikimės ateityje pasiek ti dar didesnių laimėjimų, nes sveikas kolektyvas yra' didelė jėga.
R. Deltuvas Grupės komj. org. sekretorius
1905-ieji metai, sausio 9-oji. - --------------- *
Plačiai parodoje parodo mi kruvinojo sekmadienio įvykiai, išaugęs po to ne matytu mastu darbininkų streikų judėjimas, valstie čių revoliucinio sąjūdžio galingas pakilimas Ir, pa galiau, darbininkų Ir vals tiečių, apvilktų karine uni forma, perėjimas į revoliu cijos pusę. Eksponuojamos schemos ir diagramos rodo revoliucinio sąjūdžio augi mą 1905 metais. Didelę reikšmę revoliu cinio sąjūdžio pakilime su vaidino III RSDDP suva žiavimas, apginklavęs dar bo žmones aiškia revo liucine taktika. Parodos medžiaga rodo visuotiną spalio mėnesio
politinį streiką Rusijoje, jo perėjimą gruodžio mė nesį Maskvoje ir kitur j ginkluotą sukilimą, kuris buvo aukščiausiu revoliu cijos tašku. Paroda atskleidžia 1905 metų revoliucijos reikšmę 1917-lems metams. Be revoliucijos Rusijoje, čia vaizduojama Ir 1905 m. revoliucija Lietuvoje, kaip sudėtinė Rusijos re voliucijos dalis, Lietuvos darbo žmonių bendra kova su Rusijos darbo žmonė mis. Parodoje nušviečiama darbininkų padėtis Lietu voje revoliucijos išvakarė se, kupinas proletarinio in ternacionalizmo jausmų Lietuvos darbininkų svel-
Darbas pasiekimų laidas Artėjo egzaminų sesija. Pagalvojus apie egzaminus, kiekvieną studentą apimdavo kažkoks ypatingas Jausmas. O man prieš šią sesiją, išgirdus ką nors apie egzaminus, vi suomet iškildavo prieš akis „baisiausias" dalykas — poiltekonomija. Na, galvoju, Jei ne šis „baubas", tai galima būtų galvoti, jog egzaminus išlaikysiu labai gerai. Bet... svajonės Juk ir lieka tik sva jonėmis, Jei nesiimama prie monių jų įgyvendinimui. Tai gi Ir nutariau Imtis tų prie monių. Pirmiausia, šiam Ir kitiems egzaminams pasiruošti man labai daug padėjo geras paskaitų lankymas ir dalyva vimas seminaruose. Pradžioj buvo nelengva. Rodos, nema žai ruošiuos polltekonomljos seminarui, einu į jį su minti mi, Jog pasisakysiu, bet.. , nuėjus atrodydavo, Jog per maža man žinių pasisakymui. Ką gi, Ir prasėdėjau keletą seminarų „be žodžio". Pasi ryžimas įveikti šį trūkumą nugalėjo. Semestro pabaigoj pajutau, kad ši disciplina man pasidarė įdomi Ir suprantama, į egzaminą ėjau nejausdama tos baimės, kurią jaučiau pirmomis semestro dienomis. Ėjau, kaip grupėj sakoma, į „pirmąją ugnį", t. y. atsaki nėjau pirmoji. Ir taip lengva, gera buvo grįžti iš egzamino su knygutėj įrašytu „labai gerai". Tai paskatino įtempti visas Jėgas ir kitų egzaminų pasiruošimui. Žinoma, geras paskaitų lan kymas Ir aktyvus dalyvavimas seminaruose dar nereiškia, kad esi pakankamai pasiruo šęs egzaminams. Reikia sis temingai mokytis sesijos me tu. ’ I. žalneravičitltė
kinimas streikuo jantiems Peter burgo darbinin kams 1897 m., o taip pat pati re voliucija Lietuvo je. Dokumentų iš LTSR Centrinio Valstybinio ar chyvo fotokopijos parodo 1905 m. sausio solidari zuojančius strei kus dėl kruvinojo sekmadienio įvy kių, spalio mėne sio politinį strei ką Lietuvoje, darbo žmonių rengimąsi ginkluotajai ko vai. Paroda lankytoją su pažindina taip pat su lite ratūra apie 1905 m. revo liuciją Lietuvoje, Latvljoje, Sibire ir kt. Salia to, parodomi pir mosios revoliucijos atgar siai TSRS tautų grožinėje literatūroje. Stenduose greta M. Gorkio, V. Katajevo stovi J. Biliūno, Br. Vargšo - Laucevičiaus, P. Cvirkos, J. Janonio ir kitų lietuvių rašytojų kūriniai apie 1905 m. revoliuciją, jos įvykius.
Z Kondratas