t>ro4ofrorW skflit.
Susitiko su meno meistrais Praėjusį šeštadienį Universiteto Aktų salėje įvyko stu dentų susitikimas su Akademinio Operos ir Baleto teatro artistais: vyr. dirigentu R. Geniušu, operos solistais E. Ka niava, E. Kornejeva, Z. Paulausku, Z. Noreikiene ir A. Tumalevičiūte. Vakarą atidarė Estetikos ir meninio lavinimo katedros vedėjas VI. Limantas, kuris trumpai papasakojo apie Ope ros ir Baleto teatro kolektyvo veiklą, jo repertuarą ir pla nus ateičiai. Drg. Limantas svečių vardu kvietė studentus pareikšti savo nuomonę apie teatro veikią, pateikti savo pasiūlymų. Tačiau diskusijoje pasisakė tik Ekonomikos fa kulteto III k. studentas J. Žubrickas bei Istorijos ir filolo gijos fakulteto I k. lituanistė R. Maciutkevičiūtė. Po to įvyko svečių koncertas, kurio metu studentai turėjo progos pasiklausyti solistų Z. Paulausko, E. Kaniavos, E. Kornejevos atliekamų romansų, dainų ir arijų iš operų. Daugiau tokių vakarų! „T. stud.“ Inf.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
o o
TUDENTAS TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 2 (512)
Tarprespublikinė konferencija Sausio 25—26 d.d. Universiteto Kolonų salėje vyko tarpres publikinė konferencija rusų tarybinės literatūros raidos klau simais. Konferenciją atidarė VVU rusų literatūros katedros vedėja doc. N. MITROPOLSKAJA, kuri apibūdino dabartinio litera tūros mokslo padėtį ir iškėlė eilę svarbiausių teorinių-nietodologinių ir istorinių-literatūrinių uždavinių, kurie labai svarbūs nūdienei filologijai. Pranešėjas doc. M. NIKOLAJEVAS (Latvijos Valst. P. Stučkos v. universitetas) nušvietė V. 1. Lenino ir A. M. Gorkio ryšių reikšmę socialistinio realizmo vystymuisi; panaudojęs gausią faktinę medžiagą, jis išryškino, kaip iki Spalio revoliu cijos klostėsi pagrindiniai literatūros ir partijos bendradarbiavi mo principai. M. Gorkio kūrybai buvo skirtas doc. E. KONDIURINOS (Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universitetas) praneši mas, kuriame ji išnagrinėjo ir originaliai išsprendė naujo hero jaus pasaulėžiūros vaizdavimo klausimą. Pranešėjas dėst. M. GORDONAS (Vilniaus Pedagoginis instiutas), nagrinėjęs B. Lavreniovo prozą, ir dėst. K. RACEVICIUTĖ (Šiaulių Pedagoginis K. Preikšo v. institutas), tyri nėjusi A. Fadiejevo ir V. Malyškino kūrybą, parodė, kaip sie kimas įkūnyti tarybinėje literatūroje socialistinio humanizmo idėjas padarė šiuos rašytojus žymiausiais tarybinės literatūros meistrais. Tarybinio romano žanro problemas nagrinėjo doc. L. CILEVICIUS (Daugpilio Pedagoginis institutas) ir dėst. P. IVINS KIS (Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universitetas). Paskuti niųjų metų kūrinius analizavo doc. E. KOLPAKOVA (Vilniaus Peaagoginis institutas), atskleidusi Didžiojo Tėvynės karo temos raidą K. Simonovo prozoje, ir doc. N. ROMASKO (Baltarusijos Valst. V. Lenino v. universitetas), nagrinėjusi ši'tolaikinės apysakos ir apsakymo problematiką. Konferencijos pabaigoje doc. P. Užkalnis (Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universitetas) skaitė pranešimą, tema: ,,Vilnius — internacionalinis literatūrinių ryšių centras". Pranešimams būdinga tai, kad nebuvo smulkiatemiškumo ir smulkmeniško faktografiškumo; nagrinėjamos temos pasižymė jo reikšmingumu, aktualumu ir teoriniu gilumu. Pažymėtina, jog viena šios konferencijos pasisekimo prie žasčių buvo ta, kad čia susirinko vieno profilio specialistai. Tik tokios konferencijos bus neformalios, našesnės ir išves mūsų dėstytojus-mokslininkus į platesnę visasąjunginę areną. „T. STUD." inf.
4
|
Eina nuo 1950 m.
Į
Rinkimai į vietines Komunistinės visuomenės kūrimas reika lauja didinti vietinių Tarybų vaidmenį ūki nėje statyboje ir darbo žmonių gerovės kėli me. Tarybos tampa visaapimanti liaudies or ganizacija. TSKP Programoje yra pasakyta, kad vietinių Tarybų teisės bus Išplėstos. Jos galutinai spręs visus vietinės reikšmės klau simus. Vietinės Tarybos nuo 1963 metų iš vystė savo veiklos visuomeninius pradus, įsitraukdamos į ūkinių ir kultūrinių uždavinių sprendimą. Jos ir toliau vystys socialistinę demokratiją, plačiau įdiegs visuomeninius pradus visose vietinių organų grandyse. Tarybos išreiškia liaudies kolektyvinę va lią; jų pirmaeilė pareiga — spręsti ūkinius klausimus, kasdien rūpintis žmonių gerbū viu. Rinkimai yra viena iš formų įtraukti pla čias mases į valstybės valdymą. Pati Tary bų valdžia yra masių kūrybinio aktyvumo vaisius. Rinkimai — didelė masinė politinė kampanija. Jie išreiškia liaudies valia, jos demokratines teises bei politinę laisvę. Rinkimų kampanijos metu suvedami Tarybų veiklos ir tuo pačiu ūkinės ir kultūrirfės statybos rezultatai, nurodomi trūkumai ir būdai jiems likviduoti. Pagrindinė Tarybų suaktyvinimo sąlyga — išrinkimus pačių geriausių darbininkų, valstiečių, inteligenti jos atstovų, sustiprinimas vykdomųjų komi tetų patyrusiais ir gerai paruoštais darbuoto jais. TSKP Programoje sakoma: „Keliant kandidatus į Tarybų deputatus, reikia užtik rinti, kad susirinkimuose ir spaudoje būtų kuo plačiausiai visapusiškai apsvarstytos as meninės ir dalykinės kandidato savybės, kad
Į Kaina 4 kap.
196 KETVIRTADIENIS18
DŽD Tarybas
į Tarybas būtų išrinkti geriausi ir autorite tingiausi žmonės“. 1963 metais Universiteto kolektyvas pasiūlė į vietines Tarybas savo narius: doc. B. Sudavičių, doc. A. Bendžių, vyr. dėst. A. Burkauską, asp. P. Rasimavičiu ir kt. Rinkimuose TSKP stoja į vieningą bloką su nepartiniais. Sis blokas susiformavo glau džios darbininkų ir valstiečių sąjungos, tary binės visuomenės moralinės-polltinės vieny bės pagrindu. Tarybinis deputatas atsako prieš liaudį už savo pareigų įvykdymą. Rin kėjai kontroliuoja jo veiklą, reikalauja ata skaitos. Nemažas būrys universiteto kolekty vo narių yra išrinkti į rinkimines komisijas ir paskirti agitatoriais. Komisijų narių pa reiga rūpintis, kad būtų geriau pasiruošta rinkimams. Agitatorių uždavinys ne tik supažindinti rinkėjus su kandidatais į deputa tus, bet ir išaiškinti 1965 metų liaudies ūkio plano uždavinius, mobilizuoti mases jų įvyk dymui. Reikia išaiškinti, kad numatytas žy- į mus nacionalinių pajamų padidėjimas, kurių: žymi dalis skiriama vartojimui, gali būti pa-’, siektas tik aktyvinant gamybą, keliant darbo našumą, didinant žaliavų ekonomiją. Daug dėmesio reikia skirti prekybos, visuomeni nio maitinimo, buitinio aptarnavimo įmonių darbo gerinimui. Nereikia užmiršti, kad 1965 metai yra Jubiliejiniai metai Lietuvos liaudžiai, todėl reikia parodyti laimėjimus, pasiektus Tarybų valdžios metais. Kovo 21 dienos rinkimus Tarybų Lietuvos darbo žmonės sutiks glau džiai susitelkę apie Komunistų partiją ir jos Centro Komitetą. TAD VISI Į RINKIMUS! doc. S. VANSEVICIUS
IFF MF FMF Ch F TF GF EF Viso — J. GIRDVAINIO nuotraukoje — konferencijos dalyviai pertraukos metu aptaria darbo planą. Iš kairės: doc. P. Užkalnis (Vilnius), doc. M. Nikolajevas (Ryga), doc. N. Romšako (Minskas), doc. N. Mitropolskaja (Vilnius), doc. E. Kondiurina (Vilnius), doc. L. Cilevičius (Daugpilis), vyr. dėst. P. Ivinskis (Vilnius) ir vyr. dės. M. Gordonas (Vilnius).
59 42 35 23 16 22 18 209
269 162 84 108 33 113 114 883
pažvm .
Su nepat.
g e ra i 1.
ir
g e ra i
g e ra i 1.
F a k u lte ta s
ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJOS REZULTATAI
67 47 106 24 3 34 72 353
Pastaba: TF. EF — V k. FMF IV ir V k., MF VI k. studentai dar tebelaiko egzaminus ir į tą skaičių neįrašyti. T. stud..“ inf.