^MEDIKŲ DIENOS
Nėmaži uždaviniai, ruošiant tas, Didžiulis, Valinskas, Baljaunuosius gydytojus pokario taitis, Svičiulis ir Skruibis. laikotarpiu Lietuvoje, teko Šie draugai gerai mokėsi, da Universiteto Medicinos lyvavo saviveikloje, patys itetui. Po Didžiojo Te kurdavo dainas. Jie baigę fa s karo fakultetas buvo kultetą dirba nelengvuose postuose. Štai Kupstas — 11riamas iš naujo, an teko didelė garbė įsi- gametis Utenos medicinos mo ti į Medicinos fakulteto kyklos direktorius ir vietos uotojų eiles 1944 metais, ligoninės gydytojas, Didžiulis buvau priimtas asis- — Vilniaus miesto III ligo į Patologinės anatomi- ninės vyr. gydytojas, subūręs katedrą. Tada fakulte- darbštų kolektyvą, jo inicia | vadovavo dekanas prof. tyva atsinaujino ir prasiplėtė s Kairiūkštis, žymus Lie- ligoninė ir poliklinika. Bals mokslininkas, karštas taičio sukomponuotas dainas I stas, pilnai atidavęs savo ir dabar dainuoja Universite Jas ir sugebėjimus, ugdant to studentų choras. Baltaitis kartą — dirbo Kupiškyje, o dabar va > 3 jaunąją gydytojų dovauja Vilniaus miesto I kli tuo metu musų respublikai dr luJ u —— įcer labai reikalingus medikų kad- nikinės ligoninės kolektyvui. ' <■ rj Tuo metu fakulteto ' ’kom— Valinskas — mūsų fakulteto jungė Chirurgijos katedros asisten eva JĮ mimo organizacija pavienius asmenis, bet tas, Svičiulis — fakulteto ūčiM ėst ji■ darbai fakulteto jaunimo prodekanas - mikrobiologijos Jpe buvo labai dideli. Kom- kurso docentas, Skruibis — M MH mimas būrė studentus ak- Akušerijos-ginekologijos ka "apvaliausiems tame tedros asistentas, kelis metus ncj aliausiems darbams, darbams, tame albolrpe ir pagalbai, atstatant buvęs fakulteto partinės or acA 1 ro au<*rR sugriautą žemę, ganizacijos sekretoriumi. „k'įfl ofesoriai, dėstytojai, asisten- Džiugu, kad iš Medicinos fa pokario metų laidų iirbc tl i, laborantai ir studentai, vi- kulteto respublikoje alini® kaip vienas, negailėdami išaugo visoje 6 vB 89' atliekamu nuo užsiėmi- žinomi specialistai. Štai Algis buvęs labo nirol ų laiku padėjo atstatyti Vil- Marcinkevičius, '• ii aus miestą, tvarkyti savo rantu Chirurgijos katedroje, L W kulteto laboratorijas, mu- vėliau asistentu, dėstytoj u, 1 ėjus, gaminti vaizdines prie- apgynęs kandidatinę, o vėliau ■ones. Šių pokario metų re- ir daktarinę disertaciją, tapo lieracijos laikotarpis dar profesoriumi, katedros vedėju, ■biau subūrė kolektyvą, jo širdies ir kraujagyslių prob I isų organizacijų narius, nu- leminės laboratorijos vedėju, to I reipiant jų veiklą bendriems atlieka sudėtingas operacijas, . b įkulteto reikalams. Tuomet buria chirurgų kardiologų igo visko — ir maisto, ir kadrus. Iš jaunų mokslo dak yvenamojo ploto, ir moky tarų, išaugusių mūsų fakulte paminėti chi to priemonių, ir kadrų, bet te, galima estigo entuziazmo kurti, kur- rurgą Augustiną Pronckų, te Eir kurti. Ir kurioje sugriau- rapeutą Ilją Stupelį, biologę> Vilniaus miesto vietoje fiziologijos kurso darbuotoją ebūta fakulteto medikų — Danutę Mikalauskaitę — visi r statant jaunimo stadioną, jie yra fakulteto pokarinių ir verčiant griuvėsius ir va- laidų specialistai, sėkmingai ant teritoriją Muziejaus gat- užsirekomendavę ne tik moks I-ės rajone, ar dirbant jauni liniame, bet ir pedagoginia no sode, ar plušant prie ap- me bei visuomeniniame dar eistų fakulteto rūmų. Čia be. Fakulteto komjaunimo or natydavome beveik kasdien ganizacija gali didžiuotis bu ilgamečiu fakulteto ;u kastuvais, grėbliais, kap- vusiu iais ar kitais įrankiais bedir komjaunimo sekretoriumi Ed Nekrašu. Atlikęs bančius medikus ir stomatolo- mundu J ’es grupėmis su vyresniais mokslinius tyrinėjimus su tuo jose| ūks Illraugais-dėstytojais ir profe- metu nauja metodika, panau entė II .oriais: fakulteto dekanu prof. dojant žymėtus atomus, jis >ske Iponu Kairiūkščiu, prof. My- sėkmingai apgynė kandidati (iš Marcinkevičiumi, prof. nę disertaciją, vėliau buvo <U) ! I kolų ose II Pranu Norkūnu, dėstytojais priimtas į Fakultetinės tera liuos Jonu Rimšeliu, Jonu Misiūra, pijos katedrą docento parei ii m vadovauja šiai stu Juliumi Jurša, Silezijumi Pa- goms, dabar tl rr viloniu, Henriku Polukordu, katedrai, yra išrinktas fakul ūsų Albertu Žygu, Vytautu Gu teto dekanu, nuolat padeda mat fmol tausku, Kazimieru Katiliumi, fakulteto komjaunimo organi loses Elena Horodničiene, Vytautu zacijai. kai Baronu ir kitais. Studentai praveda politinius VCį Kasmet fakulteto jėgos au užsiėmimus, ruošia mokslines 4 M tai ln go, komjaunimo organizacija fakulteto ir tarprespublikines suoni gausėjo, fakultetas pats išsi konferencijas, kviečia svečius būd, augino ir papildė savo kolek į jas iš kitų respublikų, pa narį tyvą naujais pedagoginio- tys vyksta su moksliniais pra >fes<| mokslinio personalo kadrais, nešimais į kitų respublikų alas išaugo partijos narių gretos, studentų mokslines konferen iliai Ir piJ kolektyvas sutvirtėjo. Tačiau cijas, ruošia mokslinio ateiz su pasiekimais mo klausimais konferencijas ios i lygiagrečiai lygia n ni lidėjjo ir poreikiai, nes pa bei pranešimus. Studentai taip tmoąi lęgrindinis ' i.rinrl fakulteto uždavinys pat pasikviečia žymesnius — paruošti _gerus gydytojus si. . respublikos ateistus, revoliu >,UM specialistus, užgrūdintus sun- cijos kovų veteranus, darbo l| Kiam, »r afcaVinoam pirmūnus, organizuoja savi ir ho be „alr, galo atsakingam ų ir praktiniam mediko darbui, kė veiklos vakarus, e. dalyvauja reikalavi fakulteto iškilminguose minė ;ENP lė nemažėjančius U Lt mus. Fakultetas nuolat gerino jimuose, sportinėse priemonė ■SĄ-I pasiekimus ________ r —______ se, Universiteto chore ir nu pedagoginiame, j'^ iiuklėjimo ir moksliniame dar- sipelniusiame Universiteto JOM įnešė ansamblyje, dirba šefuoja Mfl pe. Čia didelį indėlį F R J fakulteto komjaunimo orga muose kolūkiuose. Šįmet jie L. nizacija, ugdydama studen dirbo naujų klinikų statyboje tuose tarybinį patriotizmą, ir uždirbtas lėšas paaukojo 1, prisidėdama prie pedagogi- nukent ėjusiems nuo Ameri to iiio, auklėjimo ir mokslinio kos interventų Vietnamo gy darbo gerinimo. Tais pokario ventojams. metais studentai būrėsi į Socializmas daug gero da mokslinius būrelius, labai do vė Medicinos fakultetui, pra mėjosi moksliniais tyrinėji- turtino dvasinį gyvenimą, su fak! nais. Plėtėsi studentų ryšiai žadino kūrybines kolektyvo dės j su Kauno, Rygos, Minsko, jėgas, sudarė sąlygas auklėti I Talino ir kitų aukštųjų medi visapusiškai išsivysčiusį ko IAS mokyklų studentais, munistinės visuomenės žmo alter cinos —| Studentai dalinosi patirtimi, gų, o ne siauros specialybės .EGI Įkvietė svečius su pranešimais rėmuose užsidariusį individą. mokslines konferencijjas. Fakultete sugebėjo sėkmingai : Vii buvo ir ėdikai studentai . 3 dirbti naudingą fakultetui ir dina puikūs saviveiklininkai. Visų respublikos visuomenei dar akultetų darbuotojai labai mali I bą senieji, buržuazijos laiko nėgdavo pasiklausyti Univer- tarpio, ir naujieji, tarybiniais ____ I itete išgarsėjusio medicinos metais išugdyti, kadrai. Nr I dudentų vyrų seksteto, kuriaE. docento p. A. ŽYGAS |ne dainavo studentai Kups-
L
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
! |
o O
d
TUBENTAS
i i į
1967 m
sausio mėn 18 d.
TREČIADIENIS Nr. 2 (588) Eina nuo 1950 m.
♦
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
PIE rimtus dalykus ga lima ir linksmai papasa koti. O kaip kalbėti apie sesiją? Gal prisiminti senus studentiškus prietarus, kad į egzaminą reikia ateiti tik se nais, nunešiotais batais ir nesikirpus. Gal statistiką pa siteikti? Bet čia koją kiša M. Tvenas. Anot jo, esą trys melo rūšys: melas, gudrus melas ir statistika. Ir taip — apie sesiją tru pučiuką rimtai, trupučiuką linksmai. Dabar studentą su knyga visur pamatysi - ir valgykloj, ir bendrabučio virtuvėje. Net skaitykloje pasirodė studentas iš staciona rinio skyriaus. Taigi sesija — linksmas dalykas. Kaip sekasi mūsų „žvaigž dėms"? Štai ketvirtakursė li tuanistė V. Daujotytė išlaikė du egzaminus. Ir gavo du penketus. Pasiruošusi patei sinti garbingą vardą ir IV k. matematike A. Katkauskaitė. Teisės fak. II k. studentas J. Mičlullonis — F. Dzeržinskio
A
SAUSIO 23 D. RAŠYTOJAI IEVAI SIMONAITYTEI 70 METŲ
* i
Kaina 2 kap.
Sesija budina svietą... v. stipendiatas. Jo žiemos są skaitoje irgi nemažiau „tau rūs" pažymiai — ketvertas ir penketas. Ne visus, pradėjus kalbą apie sesiją, ima juokas. Ypač „verksmingi" Istorijos Ir fi lologijos fak. IV k. rasistų reikalai. Imkim liūdną pavyzdėlj — j užsienio literatūros egzaminą iš 33 studentų at vyko vos vienuolika. Liūdni popieriai liko ir po specialy bės — rusų tarybinės literatu ros egzamino. Fakulteto našta šis kursas ir pernai buvo. Mes šiuo straipsneliu nepre tenduojame j dabar madingus sociologinius tyrimus, Bet faktas lieka faktu, ir jį konstatuojame. Nesėkminga žiemos sesija ir III k. matematikams, Gi šio fakulteto I k. I grupė (30 žmonių) pagiitinai išlaikė
I
♦
analizinę geometriją — 12 penketų ir 14 ketvertų. Tiesa, jiems kiek prasčiau sekėsi antras egzaminas. Na, bet li ko dar du — penketų Irgi bus. Sunkūs laikai atėjo ir Į Medicinos fakultetą, Nors vargu, ar buvo kada nors čia lengva. Šią sunkią valandą mes tik užjausti juos galime. Ir linkėti... ni pucha, ni pe rą. Sužinojom, kad šio fakul teto diplomantai laiko valsty binius egzaminus. Kreipėmės į dekanatą. — Kaip sekasi P. Šileikiui? Lenino vardo stipendiatas se siją pradėjo puikiai. Sesija budina visus. Ir stu dentus, ir dėstytojus. Sesija — linksmas metas. Netikite? Tai gal jums niekada neteko drebėti už durų, ant kurių
užrašyta „Palikite užrašus ir viltj apie stipendiją, kurie įei na čia". Neteko draugams ro dyti visų penkių rankos pirš tų. Neteko žiūrėti Į tuščią įskaitų knygutės langelį: dvejetas. .. Bet koks gi iš ta vęs studentas, jei nesi gavęs dvejeto? Tu netikras studen tas. Vieni pradeda, kiti baigia. Tarp šių laimingųjų ir Istori jos ir filologijos fak. I k. prancūzų kalbos ir literatūros specialybės studentai, pui kiausiai baigę sesiją (vos du trejetai!). Gera pradžia ir šio kurso studentei B. Paulaus kaitei — ji baigė sesiją pen ketais. O netikėjot, kad sesija — nuostabus dalykas? Netrukus baigsis ji. Ir vėl lauksime kitos. Visi lauksime. Nors ir baisu, bet linksma. Svarblaušia, paskaitų nėra! A. JUODUPIS
GARBINGA SUKAKTIS
ajurtai itwio ęJtakšruįttf. iitaip mCKtUJ ir jtu^HH jiaiitilti' .
JUBILIEJUI ARTĖJANT, PRIEŠ KE LIAS DIENAS GERBIAMĄ RAŠYTOJĄ APLANKĖ ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETO STUDENTŲ GRUPE SU DĖST. J. MISEVIČIUMI. RAŠYTOJA LABAI DOMĖJOSI UNI VERSITETO STUDEN TŲ GYVENIMU. POKALBYJE JI PASIDALIJO MINTI MIS APIE ŠIŲ LAIKŲ JAUNIMĄ, PRADEDANČIUS LITERATUS IR SAVO DARBĄ. SUTIKO PAVASARIOP AP SILANKYTI UNIVERSITETE. JOS UŽRAŠYTAS MINTIS SKAITY KITE 3-ČIAME PUSLAPYJE. Foto J. GIRDVAINIO