Page 1

... ŽEMĖJE ATSIRE­ MIAMA I ŽEMĘ.. . O

ČIA — J KAŽKOKIĄ

ŽVAIGŽDĘ. . . BET IR

ŽVAIGŽDES

GERAI

ŽMOGŲ REMIA, JEI­

GU JAUSIMĖS VAIKŠVILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

TĄ,

KAIP

ŽEMĖJE

VAIKŠTĘ. . .

Eina nuo 1950 metų

>

1969 m. spalio mėn. 17 d.

+

Nr. 29 (689)

Kreipimasis apsvars­ tytas 1968 m. rugsėjo 29 dieną fakulteto kur­ sų pirminėse komjau­ nimo organizacijose ir vieningai priimtas.

TEISĖS FAKULTETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA

E. MIEŽELAITIS

tarybiniai žvaigždė-

I VISUS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSU­ KO UNIVERSITETO KOMJAUNUOLIUS sininkui įgūdžius ir as­ menines savybes. Mūsų nuomone, studentų vi­ suomeninio darbo deri­ nimas su Savo specia­ lybės praktika yra ak­ tualu visų fakultetų komjaunimo organizacijoms. Su leninine komjaunimo įskaita sutampa ir metinis VLKJS eilių pa­ tikrinimas. Dabar kom­ jaunimo susirinkimuose išklausykime kiekvieną komjaunuolį, kaip jis ruošiasi sutikti jubilie­ jų. Pasiekime, kad kiek­ vienas VLKJS narys tu­ rėtų komjaunimo įpa­ reigojimą ir atsiskaitytų už jo įvykdymą. Respubpkoje vyksta žygis „Tų dienų šlovė neišblės", Universiteto komjaunimo organizacija turi dar aktyviau įsijungti į šį jaunimo sąjūdį. Mes manome, kad reikia aplankyti le­ ninines vietas, susipa­ žinti su „Iskros" plati­ nimo keliais Lietuvoje, rengti susitikimus su re­ voliucinio judėjimo da­ lyviais. Mūsų komjaunuoliai turi būti dažnesni sve­ čiai kolūkiniame kaime. Kolūkio jaunimas lau­ kia ne tik mūsų dainos ir šokio, bet ir agitaci­ nio žodžio. Aktyviai at­ siliepkime į šūkį „Kom­ jaunimas — kaimo mo­ kyklai". Mes, Teisės fakulteto komjaunuoliai, kvie­ čiame visų fakultetų komjaunimo organiza­ cijas į komjaunuolišką lenktyniavimą kuo ge­ resniais laimėjimais moksle ir visuomeninė­ je veikloje pasitikti V. I. Lenino jubiliejų.

Kaina 2 kap

Didžiuojamės jumis,

KREIPIMASIS V. I. Lenino gimimo 100-ąsias metines ruo­ šiasi atžymėti visa pa­ žangioji žmonija. Tary­ biniai žmonės pasiekia vis gražesnių darbo re­ zultatų, kasdien į jubi­ liejinę taupyklę įneša­ ma tūkstančiai rublių. Šlovingasis komjau­ nimas, ruošdamasis šiam jubiliejui, šventai vykdo Lenino priesa­ kus, aktyviai dalyvau­ ja visasąjunginėje leni­ ninėje įskaitoje. Jubi­ liejui ruošiasi ir VVU Teisės fakulteto kom­ jaunimo organizacija. Su pakilimu vyksta konkursas geriausiai akademinei grupei iš­ aiškinti. Šio konkurso II etape fakulteto pirmi­ nės komjaunimo orga­ nizacijos dar labiau suaktyvino savo darbą mobilizuojant studentus gerai mokytis, dar nuo­ širdžiau atlikti visuo­ menines pareigas. Kiek­ vienas komjaunuolis tu­ ri kuo stropiąu studijuoti visuomeninius mokslus, marksistinęlenininę teoriją, Mes siekiame, kad mokytų­ si kiekvienas komjau­ nuolis tik gerai ir labai gerai. Mūsų komjaunimo organizacija laiko svar­ biu uždaviniu žemes­ niųjų kursų studentus dar iki gamybinės prak­ tikos kuo artimiau su­ pažindinti su busimuoju teisininko darbu. Todėl jau pirmųjų kursų stu­ dentai gauna komjau­ nuolišką įpareigojimą — padėti sostinės Leni­ no rajono vaikų kamba­ rio darbuotojams, o taip pat dalyvauti liaudies draugovės veikloje. Apie šių įpareigojimų vykdymą jie turi pasto­ viai atsiskaityti. Dirbdami šį visuome­ ninį darbą, mes pasie­ kiame dvigubą rezulta­ tų — prisidedame prie nusikalstamumo maži­ nimo ir kartu ugdome būtinus tarybiniam tei­

>

laivių kapitonai! 1969 m. spalio 11 d. 14 vai. 10 min. Maskvos laiku Tary­ bų Sąjungoje startavo raketa nešėja su kosminiu laivu „Sojuz-6", Kosminį laivą pilotuoja pa­ pulkininkis Georgijus SONINAS, laivo borto Inžinierius — technikos mokslų kandida­ tas Valerijus KUBASOVAS. Toliau vykdant numatytą laivų „Sojuz" mokslinių-tech­ ninių tyrimų ir eksperimentų programą, spalio 12 d. 13 vai 45 min. Maskvos laiku Tary­ bų Sąjungoje paleistas kosmi­ nis laivas „Sojuz-7". Kosminio laivo Įgula: vadas papulkininkis Anatolijus FiLIPCENKA, bortinžinlerius Vladlslavas VOLKOVAS, in­ žinierius tyrinėtojas papulki­ ninkis Viktoras GORBATKA. Spalio 13 d. 13 vai. 29 min. Maskvos laiku sutinkamai su bendra pilotuojamų skridimų programa i orbitą aplink Že­

PADIDĖJO EIK SEIMĄ Pirmakursiai į Universi­ teto internacionalinio klu­ bo narius buvo įšventinti praėjusį šeštadienį. Visų pirma naujokams teko išbandyti fontano vandens stebuklingą veiki­ mo galią. Vieniems, gal būt, tą naktį sapnavosi mįslingos šalys, kitiems — balti miestai, kur interklubietis visada suras kam pa­ spausti ranką... Kur kas prozaiškesnės procedūros prasidėjo Uni­ versiteto kavinėje. Sava­ norių buvo labai maža, ir „muškietininkams" teko panaudoti netgi savo špa-

gas. Atsiklaupti prieš patį karūnuotą prezidentą, pa­ bučiuoti naująją Interklubo vėliavą ne taip jau sun­ ku. Bet dar reikėjo išgerti neaiškios sudėties gėrimo, kurio neparagavęs, pirma­ kursis neturi teisės sėsti už bendro stalo su senais UIK „vilkais", reikėjo nesiprie­ šinti ir kitiems krikštytojų paruoštiems „malonu­ mams". Kai krikštas buvo baig­ tas, kavinėje nuskambėjo įsakmus balsas: — Dabar mes visi lygūs. Ir jūs, pirmakursiai, mūsų akyse išaugot tiek, kad

Chemikų ataskaitinė Spalio dešimtą dieną Che­ mijos fakulteto didžiąją audi­ toriją užpildė aktyviausi fa­ kulteto studentai — pirmosios Chemijos fakulteto koiiijaunimo konferencijos delegatai. Ataskaitą padarė komjauni­ mo biuro sekretorė Birutė Pu­ telytė. Daug šiltų žodžių ji ta­ rė geriausiems biuro nariams: Naujokaičiui, Pupenytel, Vo­ syliui. Paminėjo ir padarytas klaidas bei nesklandumus, pa­ sitaikiusius darbe. Diskusijose aktyviai daly­ vavo komjaunuoliai Pociūtė, Matukaitė, Jurgulis. Jie ^al­

bėjo apie šefavimo sektoriaus darbą, ginčijosi įvairiais aka­ deminio darbo klausimais. Konferencijoje dalyvavęs fakulteto dekanas doc. E. Ra­ manauskas savo pasisakyme pabrėžė, kad svarbiausias visų komjaunuolių uždavinys — labai gerai mokytis. Komjau­ nuoliai išrinko komitetą (sek­ retorė antrakursė Violeta Ma­ tukaitė) ir delegatus į VVU komjaunimo konferenciją. Jų tarpe geriausieji ir aktyviau­ sieji: Naujokaitis, Matukaitė, Putelytė, Vosylius. E VARPIOTAITE

leidžiam jums padėti pre­ zidentui nulipti nuo sosto ir sėstis kartu prie kavos. Taip prasidėjo naujiems Interklubo nariams pirmas vakaras. Pirmas iš tų vaka­ rų, kurių metu skambės ne tik lietuviškos dainos... S. ZALAGAITĖ

DAR VIENA KATEDRA Nuo šių mokslo metų pra­ džios Universitete pradėjo darbą naujai atidaryta Filoso­ fijos istorijos ir ateizmo ka­ tedra. Katedros dėstytojų ko­ lektyvą sudaro vienas filoso­ fijos mokslų daktaras, keturi docentai ir du dėstytojai. Ka­ tedros vadovas docentas Juo­ zas Barzdaitis. Katedroje dėstomi (rys da­ lykai: filosofijos istorija, logi­ ka ir mokslinio ateizmo pa­ grindai. Filosofijos istorija dėstoma ketvirto, penkto kursų istorikams bei filolo­ gams, mokslinio ateizmo pa­ grindai — visuose fakultetuo­ se aukštesniems kursams, logi­ ka — teisininkams, istorikams ir filologams. Tai pirmoji Tarybų Lietuvo­ je panašaus profilio katedra, kurios tikslas nušviesti filoso­ finės minties raidą Lietuvoje. E. STANKEVIČIUS

mę išvestas kosminis laivas „Sojuz-8". Kosminį laivą pilotuoja įgula: laivo vadas, Tarybų Sąjungos Didvyris, TSRS la­ kūnas kosmonautas pulkinin­ kas Vladimiras ŠATALOVAS, bortinžinlerius, Tarybų Sąjun­ gos Didvyris, TSRS lakūnas kosmonautas, technikos moks­ lų kandidatas Aleksiejus JELISEJEVAS, dalyvavę šių metų sausio mėnesį laivų ,Sojuz-4" ir „Sojuz-5" skridi­ muose. Pirmą kartą orbitoje aplink Žemę grupe skriejo trys pilo­ tuojami laivai, kuriuose buvo septyni lakūnai kosmonautai. Numatyta mokslinių-tech­ ninių eksperimentų ir tyrimų programa suteiks naujų žinių apie Žemę supančią kosminę erdvę ir padės tobulinti kos­ minę techniką bei panaudoti ją mokslo ir liaudies ūkio tikslams.

SUSIRINKO... Praėjusį trečiadienį Esteti­ nio lavinimosi katedroje į pir­ mąjį bendrą užsiėmimą susi­ rinko solinio dainavimo ir fortepijono studijos nariai. Dėstytojas A. Puišys supažin­ dino klausytojus su mokymo­ si programa. Svarbiausios dis­ ciplinos — muzikos teorija, solfedis, muzikos istorija. Stu­ dentai susipažins su įžymių pasaulio kompozitorių kūry­ ba, patys skambins jų kūri­ nius, klausysis įrašų. 'Studijos narių laukia susiti­ kimai su Valstybinės Konser­ vatorijos studentais, žymiais lietuvių kompozitoriais ir me­ nininkais. R. samaviciOtE I k. žurnalistė * * * įvyko pirmasis šiais mokslo metais žurnalistų klubo susi­ rinkimas. Klubo narių gretos pasipildė nemažu pirmakursių būriu. Norėtųsi, jog jų akty­ vumas ir entuziazmas, parody­ tas šiame susirinkime, išsilai­ kytų visus metus. Klubo pir­ mininkė G. Juodytė (III k. žurnalistė) supažindino su klu­ bo veikla praėjusiais metais, kalbėjo organizaciniais klau­ simais i# apie tolesnius pla­ nus. Numatyta nemaža įdomių susitikimų su Tarybų Lietuvos rašytojais, žurnalistais, Vil­ niaus Akademinio dramos te­ atro aktoriais. a. gogelĄtė


TARYBINIS STUDENTAS

UGDOMA GYDYTOJŲ ETIKA Gydytojo etikai dar V. I. Lenino vadovaujamos tarybi­ nės vyriausybės sveikatos ap­ saugos organizatoriai skyrė didelį dėmesį. Pirmasis svei­ katos liaudies komisaras N. Semaška pažymėjo, kad gy­ dytojų etikos problema apima tris klausimų grupes: gydytojo santykius su ligoniu, jo ben­ dradarbiavimą su kolektyvu ir pagaliau jo santykį su dar­ bo draugais — taip pat medi­ kais. Ir šiandien mus jaudina ši svarbi problema — ugdymas, skiepijimas mūsų studentams medikam;; tokios etikos, kuri būdinga tik tarybiniam gydy­ tojui. Savo esme tarybinių medikų etika pagrįsta vienu pagrindiniu principu — „vis­ kas ligonio labui”. Gydytojo elgesį su ligoniais mūsų so­ cialistinėje santvarkoje faktiš­ kai apsprendžia komunistinės moralės principai, jos vidiniai įstatymai, kurie turi tokią pa­ čią galią ir visiems piliečiams. Tačiau mediko profesija tuo ypatinga, kad bendrauja su sudėtingu objektu. Tai juk ne statybinė medžiaga, kurios fi­ zinės ir cheminės savybės gali būti tiksliai nustatytos indika­ toriais ar aparatūra. Žmogaus organizmas, o tuo labiau li­ gonio, pasižymi visa eile indi­ vidualių savybių, ir kas svar­ biausia, nestabilių, greit kin­ tančių dėl išorinių ar vidinių faktorių. Ne tiktai gerai, efektingai gydyt, o žadinti, puoselėti li­ gonio teigiamas emocijas, mokėti išvengti tokių situaci­

MŪSŲ STIPEN­ DININKAI Šiemet paskirtos šios vardi­ nės stipendijos: V. LENINO STIPENDIJA 1. Aldonai VAITKEVIČIŪ­ TEI — Ekonomikos fak., pre­ kybos ekonomikos spec. IV kursas. 2. Petrui SKIRMANTUI — Filologijos fak., lietuvių k. ir lit. spec. III kursas. 3. Eugenijui STANKUI — Matematikos ir mechanikos fak., matematikos spec. V kur­ sas. 4. Antanui DAPŠIUI — Tei­ sės fak. IV kursas. 5. Alei PURTULYTEI — Gamtos fak., biofizikos spec. IV kursas. 6. Loretai SIMOKAITYTEI — Medicinos fak., gydomosios medicinos spec. VI kursas. 7. Gražinai GRABEŽYTEI — Chemijos fak., stambiamolekūlinlų junginių chemijos spec. II kursas.

K. MARKSO STIPENDIJA 1. Kęstučiui ČERNIAUSKUI — Ekonomikos fak., pramonės planavimo spec. III kursas. Z. ANGARIEClO STIPENDIJA 1. Genei LUKŠYTEI — Me­ dicinos fak., sanitarijos spec. V kursas. i L. TOLSTOJAUS STIPENDIJA 1. Tatjanai VLASOVAI — Filologijos fak., rusų k. ir lit. spec. III kursas.

P. CVIRKOS STIPENDIJA 1. Gitai MARKEVIČIŪTEI — Filologijos fak., anglų k. ir lit. spec., IV kursas.

F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA 1. Leonui-Virginijui PAPIRClUI Teisės fak. III kursas. V. MICKEVICIAUSKAPSUKO STIPENDIJA 1. Stasei ZALAGAITEI — Istorijos fak., žurnalistikos spec. IV kursas.

jų, kurios ligoniui sukelia bai­ mę, daro jį pesimistu, įsi­ gyti visišką jo pasitikėjimą, tapti jam artimu žmogumi, kuriam gali būti atskleistos net intymiausios paslaptys — tai taurus mokslas ir profesi­ nis menas. Ne veltui sakoma, kad jei gydytojas pakalbėjo su ligoniu, ir pastarajam nuo to nepalengvėjo vadinasi, jis blogas gydytojas. Medicinos fakulteto partinė ir visuomeninės organizacijos, visi dėstytojai deda daug pa­ stangų, kad per visus studijų metus metodiškai įdiegtų šias savybes, išmokytų šio meno savo studentus. Jau pirmaja­ me kurse, prozektoriume, jie mokosi tinkamai, padoriai elg­ tis, gerbti žmogų. To tikslo siekia dėstytojai kiekvienoje paskaitoje ir ypač pratybose, nes ten studentai pirmą kartą susitinka su sergančiais žmo­ nėmis. Studentų budėjimai li­ goninėse pradiniais metais tarnauja šiam kilniam tikslui. Ten jie susiduria su sudėtin­ gais atvejais, užleistais susir­ gimais, o kartais ir kurių-nekurių medikų neatidumu li­ goniui. Tokie pavyzdžiai jau­ nam žmogui labai giliai įsmin­ ga atmintin, jie pergyvenami, tvirtai įsisąmoninami. Paties profesoriaus, asisten­ tų elgesys, jų darbo kultūra turi didžiausios reikšmės stu­ dentų medikų etikos formavi­ mui. Tenka pastebėti, kad fa­ kulteto bendradarbiai šitai puikiai supranta. Moksliniuo­ se būreliuose taip pat neretai gvildenama ši tematika. Būna

ir specialiai skirtos valandos šiai problemai nagrinėti; pro­ fesoriaus komunisto V. Micelmacherio vadovaujamoje Svei­ katos apsaugos organizacijos katedroje skaitomas deontologijos („mokslas apie parei­ gą”) kursas. Tam pašvęsta ir medicininė psichologija, įdo­ miai dėstoma komunistės J. Andriuškevičienės. Bendros kultūros, elgesio, estetinio la­ vinimosi klausimai nagrinėja­ mi visuomeninių organizacijų susirinkimuose. Juk gydytojo tvarkinga iš­ orė, drabužiai, rankų švaru­ mas, rimtumas, malonus, bet nedirginantis aromatas (kve­ palų) — veiksmingai padeda ligoniui kovoti su savo susir­ gimu. Taisyklinga, švelni gy­ dytojo tarsena, kalba taip pat svarbūs momentai. Per šeše­ rius metus studentai kasdien mokosi viso to. O studijų pabaigoje, atsi­ sveikindami su savo Alma Ma> ter dėstytojais ir jaunaisiais draugais, kolegomis absolven­ tai iškilmingai prisiekia, kaip ir Hipokrato laikais, paaukoti savo žinias, sugebėjimus ligo­ nio ir bendram visos šalies labui. Šios priesaiktos tekstas, jaudinąs visus, buvo aptartas ir aprobuotas visuomeninių organizacijų, o pati tauri ir didinga prisiekimo, pasižadėji­ mo forma kartu užtvirtina ir įdėtą dėstytojų triūsą bei jau­ no specialisto atsakomybę už savo profesinius ir etiniuš veiksmus. Mūsų sveikatos apsaugos kertiniai principai — jos pro-

KOMUNISTO RŪPESČIAI

filaktinė kryptis, prieinamu­ mas ir nemokamas gydymas — nepajudinami. Deja, pasi­ taiko dar retų atvejų, kai paskutinis iš jų tik dėl gydy­ tojo asmeninių savybių pa­ žeidžiamas. ' Tiek Medicinos fakulteto partinė organizaci­ ja, tiek ir administracija prieš tai smarkiai kovoja. Tai ir in­ dividualūs pokalbiai, tai svarstymas kolektyve ir pa­ galiau organizacijose. Praei­ tais mokslo metais buvo su­ ruoštas specialus atviras parti­ nis susirinkimas ir Mokslinės Tarybos posėdis. Pranešimą apie gydytojų etikos svarbą padarė LTSR Sveikatos Apsau­ gos Ministras V. Kleiza. Įdo­ miai išnagrinėta tema patrau­ kė daugelio medikų dėmesį. Tokie pranešimai reguliariai ruošiami ir Gydytojų tobuli­ nimosi fakulteto kursantams, įvairių respublikos rajonų gy­ dytojams; rengiami seminarai — pokalbiai atskirų profesijų specialistams, juose dalyvauja profesoriai ar patyrę gydyto­ jai. Medicinos fakulteto partinė organizacija numato ir šiemet tiek atvirame susirinkime, tiek ir biuro posėdyje dar ne kartą nagrinėti gydytojų eti­ kos reikalus. Tarybinio gydytojo, akty­ vaus kovotojo už žmonių sveikatą, etika turi būti pa­ vyzdinga ir nepiiekaištinga. Doc. M. SAKALINSKAS Medicinos fak. partinio biuro sekretorius

Daug šnekėjau, o parašė... trejetą Pokalbis su doc. S. VANSE- ar kitą discipliną, studentams turėtų duoti metodinių nuro­ VICIUMI apie egzaminus. dymų, kaip studijuoti: supa­ Kiekvieną semestrą studen­ žindinti su kurso apimtimi, ištai laiko po keletą egzaminų kylančroin problemom, reika­ ir dar daugiau įskaitų. Kokia lingais literatūros šaltiniais. jų reikšmė ir tikslas mokymo­ Be to, studentai stengiasi su­ sidaryti tokį egzaminų tvarka­ si procese? Egzaminai yra užbaigiama­ raštį, kad sunkiausieji liktų sis studentų'mokymosi etapas paskutiniais. Tai yra neteisin­ semestre. Jų metu galutinai ga, nes kaip tik gale ir neuž­ išaiškėja studento įsisavintos tenka „kvapo”. Iš studentų reikalaujama, medžiagos kiekis. Egzaminai ir įskaitos turi valstybinę reikš­ kad jie kuo daugiau dirbtų mę, nes tai yra žinių patik­ savarankiškai. Kiek gi Iš tik­ ro turėtų būti to savarankiš­ rinimo forma. Studentai dažnai skundžia­ ko darbo? Moksliniai sociologiniai ty* si, kad egzaminų sesijos metu jiems reikia perskaityti knygų rimai rodo, kad patys geriau­ ir išmokti kelis kartus daugiau si studentai, klausę ir kons­ pektavę paskaitas, gali iš kar­ nei per visą semestrą. Tiesa, taip būna. Ir dažniau­ to atsakyti į 60 proc. klausi­ siai pirmakursiams. Semestro mų. Išvada: studentams teikia pradžioje jie dažnai nežino savarankiškai studijuoti liku­ disciplinų apimties ir jų įsisa­ sius klausimus, pakartoti tai, vinimo sunkumo laipsnio. ką girdėjo. Egzaminų sėkmė Negalvodami apie tai, studen­ priklauso nuo kasdieninio tai ir nesistengia rimtai studi­ darbo paskaitose, dalyvavimo juoti, o kai iki egzaminų lie­ Studentų mokslinės draugijos ka maža laiko, dūsauja: „Kad darbe, gero pasiruošimo semi­ būtume žinoję...” Aš manau, narams, koliokviumams. Kartais iš studento galima kad kiekvienas dėstytojas, prieš pradėdamas dėstyti tą išgirsti, esą, jis taip ilgai šne­

AUKSINĖS RANKOS

.. .Tuomet Stasys Liberis mokėsi Matematikos ir me­ chanikos fakulteto trečiame kurse. Universiteto estradi­ niam ansambliui reikėjo stip­ rintuvų elektrinėms gitaroms. Stasys su keletu draugų nu­ sprendė padėti muzikantams. Susieškojo brėžinius, detales ir vakarais sukonstravo tuos taip reikalingus stiprintuvus. Gal ir nevertėjo prisiminti studentiškas dienas. Stasys Liberis dabar dirba Universi­ teto Skaičiavimo centre pro­ gramavimo grupės vadovu. Bet argi ne gyvenimo smulk­ menos lyg veidrodžio šukės parodo žmogų „be akinių". Sakoma, kad teoretikai bū­ na blogi praktikai. Pasakoja­ ma, vienas pasaulinio masto mokslininkas, dirbęs elektros teorijos srityje ir žinojęs apie

kėjęs, o dėstytojas vis tiek trejetą parašęs. Kokiais ver­ tinimo kriterijais vadovauja­ si dėstytojai per egzaminus? Studentas privalo suprasti ir įsisavinti svarbiausių discipli­ nų teorinius klausimus, žinoti faktinę medžiagą, būti susi­ pažinęs su papildoma litera­ tūra tais klausimais. Neretai studentas nemoka teorinių žinių pritaikyti praktikoje. Pagaliau turi būti ir tinkama atsakymo struktūra — egzami­ nuojamasis turi pagrįsti ir ap­ ginti savo išvadas, t. y. mokė­ ti analizuoti. Mokyklose paprastai dau­ giausia pirmūnų būna žemes­ nėse klasėse. O kaip Univer­ sitete? Čia su pirmūnais kiek ki­ taip. Pavyzdžiui, Teisės fakul­ tete po paskutiniosios sesijos pirmame kurse nebuvo nė vie­ no, besimokančio tik „labai gerai”, antrame kurse — du, trečiame — trys ir ketvirta­ me — septyni. Matyt, pažan­ gumo rezultatai Universitete priklauso nuo mokslinio dar­ bo įgūdžių. V. KVIETKAUSKAS

Įpratome abstrakčiai

kalbėti Sekmadienį Kolonų sa­ lėje susirinko apie pusant­ ro šimto komjaunuolių į antrųjų Istorijos fakulteto •komjaunimo konferencijų. Komiteto sekretorius" J. Mardosa savo ataskaitoje trumpai apibūdino kom­ jaunimo organizacijos veikių, pabrėždamas, kad „ne viskas gerai sekėsi, ne viskas padaryta taip, kaip norėta. Todėl šian­ dien svarbu kritiškai pa­ žvelgti į mūsų darbą, kad ateity jis duotų laukiamus rezultatus. Pranešime no­ rėtųsi paliesti pačias silp­ niausias mūsų darbo vie­ tas, labiausiai jaudinan­ čius klausimus". Iš tikrųjų sekretorius ataskaitoje tas silpniausias vietas paminėjo. Nelengva buvo jaunam komjaunimo komitetui (turint galvoje, kad didžioji komiteto dalis ir pats sekretorius dirbo pirmus metus), iškildavo daug neaiškumų. Trūkumų nemaža. Štai J. Mardosos žodžiai: „I konferencijos nutarime pabrėžėme, kad svarbiau­ sia mūsų veiklos kryptis — stiprinti pirmines orga­ nizacijas, gerinti jų darbą. Tačiau čia padėtis ne iš ge­ riausiųjų. Ypač paskutiniu metu pasireiškė neorganizuotuinas, drausmės stoka bibliotekininku specialy­ bėje, kur visuose kursuose laiku neįvyko ataskaitiniai susirinkimai. Tai tiek kur­ sų aktyvo, tiek mūsų kaltė, kadangi ilgą laiką silpnai dirbo komiteto narys, at­ sakingas už bibliotekinin­ kų specialybes, vėliau pa­ šalintas iš komiteto — Vai­ tiekūnas. .. Komitetas per mažai padeda kursų akty­ vui. Praėjusiais metais tu­ rėjome tik vieną pokalbį... ... Pagrindinis studentų uždavinys mokytis, tačiau pažiūrėkime, kiek „velka­ si uodegoje" iš metų į rae-

bo charakteristikas. Reikėjo moksliškai pagrįsti jų darbo rezultatus. Centre šį uždavinį pavedė Ėiberiui. Pasirodė, kad ESM pagalba gauti apskaičia­ vimai neatitiko eksperimenti­ nio sprendinio. Ukmergiečių darbas „pakibo" ore. Išeitį rado Liberis — pasiūlė įvesti papildomą narį į ukmergiečių diferencialinių lygčių sistemą. Po to eksperimentiniai ir ESM apskaičiavimai visiškai sutapo. Matematika myli žmones, fanatiškai jai atsidavusius, ati­ duodančius jai viską — laiką, protą, žinias. Aukų tų, kurių įnašą į mokslą , mažai kas te­ pastebi, ne kiek ne mažesnė už pasaulinio garso žvaigž­ džių aukas. Ir tie, ir anie ati-

ius. Dalis nubyra, atsiran­ da naujos pavardės, kur­ suose sumažėja žmonių skaičius, tačiau skolininkų nemažėja... Kaip parodė tarpfakul lėtinė meno saviveiklos apžiūra — su saviveikla reikalai liūdni". Ataskaitoje buvo iškel­ ta ir daugiau trūkumų. Bei čia juos visus vardinti bū­ tų netikslinga. Svarbu, kai: komjaunimo komitetas su­ prato ir įvertino savo dar bų. Tik gaila, kad buvo minimi trūkumai, o pa­ miršta, kas padaryta. Ne čia ne kuklumas. Juk buvo ir gerai dirbusių komjauni mo grupių ir atskirų kom­ jaunuolių. Jie negali būt užmiršti. Prasidėjusios diskusijos irgi daugiausia buvo kri­ tinio pobūdžio. Daugumos pasisakymai buvo abstrak­ tūs ir kaip pastebėjo dės tytojas V. Bložė, „kalbame apie kažką, kritikuojami kažką, reikia daryti kaž­ ką. O ką?" Mes įpratome abstrakčiai kalbėti, abs trakčiai galvoti, abstrak čiai kitiems patarti. O pa­ tys reikalaujame’ konkre taus darbo. Konferencijoje kalbėjęs fakulteto dekanas K. Simaška iškėlė keletą įdomiu klausimu „Iš kur atsirandu blogi studentai , kodėl mažai mūsų fakulteto stu­ dentų dalyvauja SMD dar­ be, ar nebūtų naudinga užmegzti ryšius su kitų or­ ganizacijų, būrelių žmonė­ mis, artimais savo specia­ lybei, pvz., istorikams su kokiu nors kraštotyrininkų būreliu.. Naujai išrinktas kom jaunimo komitetas (sekre­ torius J. Mardosa) mokysis iš praėjusių metų klaidų, tęs tai, kas buvo gera ir dirbs su dar didesne aistra. Mes to jiems ir linkime. J. KAClNAUSKAITL

STUDENTAI KONCERTAVO ŽEMDIRBIAMS Rokiškyje Įvyko pirmasis rajono kolūkių atstovų susi­ rinkimas, kuriame buvo ap­ tartas Pavyzdinių žemės ūkio artelės Įstatų projektas, nužy­ mėtos tolimesnės gairės žemės ūkio kilimui. Žemdirbiams su dideliu pasisekimu koncerta­ vo Vilniaus universiteto dai­ nų ir šokių liaudies ansamb­

lis. Studentų saviveiklininkus po koncerto su rudens gėry­ bėmis sveikino kolūkiečiai, tarybinių ūkių darbininkai. — Atsivežkite dažniau sma­ gų šokį, linksmą dainą, — atsisveikindami prašė rokiškiečial. A. ZIBOL1S

ną. Elektroninė skaičiavim > mašina ir ją valdantis žmogui sudaro nuostabų derinį, pajė­ gų per pusdienį atlikti darbą, duoda matematikai viską. kurį įmonėje spręstų keliolika . . .Centre vėl verda darbas. žmonių kur kas ilgesnį laiką Reikia apskaičiuoti stambios Vytas KATILIUS respublikos įmonės metinį pla- J. MAŽEIKIO nuotr.

Gyvenimas matematikai ją viską, kas tik žinoma šiuo­ laikiniam mokslui, nemokėjęs pakeisti perdegusių elektros saugiklių savo bute. Aš, šiaip taip prasmukęs į programavi­ mo laboratoriją, ant kurios durų užrašas grėsmingai drau­ dė pašaliniam ten įeiti, su­ abejojau to „sakoma, kad...” tikslingumu. Programuotojų grupės vadovas „gydė" kaž­ kokį sugedusį prietaisą. ■ Grupė Ukmergės „Vieny­ bės” fabriko inžinierių krei­ pėsi į Skaičiavimo centrą pa­ galbos. Reikalas buvo toks. Ukmergiečiai tyrė cilindro vožtuvų darbą, norėdami pa­ gaminti kokybiškus ir patva­ rius vožtuvus. Jie atliko daug sudėtingų apskaičiavimų Jr gavo empiriškas vožtuvų dar­

ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE


3 pst.

TARYBINIS studentas

ARBININKAI visame pasaulyje kuria savąją, internacionalinę kultūrą, ku­ rią seniai ruošė laisvės skelbėjai ir engimo priešai. Senajam pasauliui, na­ cionalinio engimo, nacionalinių rietenų arba nacionalinio atskirumo pa­ kuliui, darbininkai priešpastato naująjį visų nacijų darbo žmonių vienybės asaulį, kuriame nėra vietos nė vienai privilegijai, nė mažiausiam žmogaus enHmul kito žmogaus. * V. I. LENINAS

D

KALNŲ IR SAULĖS [(RAŠTO

SVEIKINIMAI I Didelė ir tikra draugystė [suartina tolimiausias ir skir­ tingiausias šalis. Tai dar kar­ ią patvirtino neseniai pasi­ baigusi LTSR dekada Tadži­ kistane. Trečiakursiai žurna[listai qavo Tadžikijos Valsty­ binio V. I. Lenino universite­ to žurnalistikos spec. III k. ktudento Karimdžono Burcha[novo laišką, kuriame jis pri­ simena dekados dienas — gė­ lių, šypsenų, qiedro dangaus Lr karštos draugystės dienas.

Sveiki,

mano

draugai!

I ’ gyvenu kalnų ir saulės Ta-

lūžikistane. Neseniai mano II mtajame krašte vyko lietuI ų kultūros dekada. Dešimt Lenų skambėjo lietuviškos I ■ lodijos, laikraščiuose galėL>me savo gamtąja kalba skaiItyti jūsų rašytojų kūrinius. IDekados išvakarėse išėjo ke­ lintas Lietuvos poetų ir rašytoI į knygų tadžikų kalba. Kollukių laukuose, stadionuose, | brikuose, studentų salėse pa[ rodė jūsų meno meistrai. Ju­ kų ansamblis „Vilniaus aidai" Į puikus, jį mes pavadinome [„Draugų aidai". Tadžikistane [myli jūsų Eduardą Mieželaitį, | Prozą Baltušį, Joną Avyžių. Per tas dešimt dienų visur L dejai : — Sveiki atvykę, brangūs draugai, į mūsų seną kraštą, mūsų šviesius ir džiaugsminhus namus, kur visada mylėjo i myli eilėraščius ir dainas, kur moka vertinti meną ir li­ teratūrą, kur šlovina didžią­ ją draugystę. Sveiki! Tadžiko namai — jūsų namai, brangūs ‘tuviai! Mes dar daugiau sužinojom apie jūsų gintarinį kraštą. Ti­ kėkite man, aš amžinai pami­ lau jūsų liaudį, jūsų kraštą, jūsų meną. Man bus labai malonu gau­ ti iusų laišką. Rašykite man apie studentiškus reikalus, apie savo respubliką. Ir aš ra­ šysiu jums. Jūsų draugas Kaūmdžoųas sako: „Iki pasima­ tymo!" Seniai Universitetas tau tapo geraisiais namais. O Tu vis dar neišmoksti di­ džiuotis, kad esi UNIVER­ SITETO studentas, kartais net „pamiršti“ tai. Iš pirmų dienų saugoki­ me Universiteto garbę — savo garbę. Dažniau apie qrutai kalbėkime savo Pėje.

JO IRMAKURSI, leisk Tau “*■ pasakyti keletą žodžių. ■Nepriimk jų kaip eilinių „ge­ ro ir pavyzdingo elgesio" taisyklių. Aš Tau jų neperšu. Tu jau suaugęs, savarankiš­ kas žmogus. Atsakingas už save ir savo draugus. Tik no­ riu pasakyti, kas gali atsitik-

Draugų šventė mūsų šventė VILNIUJE AKTŲ salėje mes jau įpra­ tę matyti stambius bendrauniversitetinius renginius, kurie sutraukia daugybę studentų. Ir šį kartą gausiai susirinkę žiūrovai nebuvo apvilti — Vo­ kietijos DR dvidešimtmečio atgarsiai plačiai ir turiningai nuskambėjo Universitete. Virš scenos — kuklus, bet iškalbingas plakatas „DDR20". Svečiai visuomet lieka svečiais, o kad juos mokame sutikti ir pagerbti, bylojo šyp­ senos erfurtiečių ir veimariečių veiduose, kai jiems, dau­ gumai jau nebe pirmos jau­ nystės žmonėms, buvo uždėtos studentiškos kepuraitės, su­ teikti studentų garbės vardai. Apie tikrą, lygiateisę drau­ gystę kalbėjo TSRS—VDR draugystės sąjungos Miulhauzeno rajono (Erfurto apygar­ da) skyriaus pirmininkas Joa­ chimas Konradas (Joachim Konrad). Svečių tarpe — daug gabių, rimtų menininkų, dau­ guma jų iš Veimaro aukšto­ sios muzikos mokyklos, Dėmėsingai buvo išklausyti Su-

GRAIFSVALDE JAU RAŠĖME, kad Graifsvalde, švenčiant VDR dvidešimtmetį, dalyvavo zir mūsų Universiteto delegacija. Prieš keletą dienų mūsiškiai sugrį­ žo į namus. Štai ką mūsų koresponden­ tui papasakojo delegacijos narys A. SKRUPSKELIS. — Šventė tikrai buvo nuos­ tabi. Visą laiką, kiek mes bu­ vome Demokratinėje Vokieti­ joje, šventės nuotaiką jautė­ me kiekvienam žingsnyje. Apvažiavome Riugeno salą, Graifsvaido, vaikščiojome Stralzundo, Rostoko, Nojbrandenburgo, Berlyno gatvėmis, ir visur — daugybė vėliavų ir plakatų, gėlių Žmonės, ir tie, rodos, pagražėję, linksmi

mano, Bacho kūriniai, kuriuos subtiliai atliko šios mokyklos dėstytojai — pianistas Volfmanas Lėmanas ir smuikinin­ kas Jorgas Hofmanas. Pastara­ sis savo muzikinėje biografi­ joje gali pasididžiuoti vienu svarbiu faktu. Jis grojo kartu su garsiuoju tarybiniu smui­ kininku D. Oistrachu jo vieš­ nagės VDR metu. Scenoje — keturios sesutės Propė. Jau aštunti metai jos tingumu, draugyste. O ir vo­ dainuoja kartu — dvynukės kiška ritminga dainelė „Ru­ Berbel ir Kristei, Ursula duo, pasilipęs ant kopėčių, da­ ir Hana. Dvynukės dar moks- žo medžių lapus" susilaukė z leivės, o vyresniosios sė­ gausių aplodismentų. serys — jau dirba. Beje, Aktų Tuo metu, kai pas mus die­ salėje jos nebe naujokės, pir­ vinamas bigbitas, vokiečiai mą kartą čia jos dainavo 1966 mėgsta ir gerą džiazą. Tai pui­ metais, kai buvo atvykusios kiai įrodė džiazo trio iš Vei­ su tėčiu, dabar gi jas lydi maro, atlikęs sudėtingą Džor­ mama. Ir nugriaudi salė ploji­ džo Geršvino kūrinį „Žmogus, mais, kai jautrios, muzikalios kurį mes mylime". sesutės uždainuoja lietuviškai ‘ Džiugu, kad mūsų kaimynai „Močiute sengalvėle". vokiečiai., didžiąją savo šven­ Birgita GėtBuer — Veimaro tę atšventė kartu su mumis, aukštosios muzikos mokyklos kad tarp mūsų miestų Erfurto absolventė. Labiausiai ji mėgs­ ir Vilniaus vis stiprėja drau­ ta prancūziškus šansonus, ku­ giški, kaimyniški ryšiai. O kur rių trejetą ir atliko. Birgita la­ draugystė, daina, ten ir jau­ A. SILINSKAITĖ bai susižavėjusi lietuvišku sve- nimas. ir nuoširdūs. Įpatingas dėme­ sys rodomas Tarybų Sąjungai. Įvairiuose pokalbiuose, susiti­ kimuose mes įsitikinom, kad dvidešimtmetis buvo visos Vokietijos Demokratinės Res­ publikos liaudies šventė. — Švenčių dienomis mes susitikome su Graifsvaldo universiteto prorektoriumi prof. Gejtneriu, tuo metu ėjusiu rektoriaus pareigas. Viešnagės metu su mumis vi­ są laiką buvo rektorato atsto­ vai, partinės organizacijos sekretorius, profsąjungos pir­ mininkas. Turėjome puikias galimybes aptarti abi puses dominančius klausimus. Pri­ ėmė mus ir Graifsvaldo mies­ to burmistras. Jis mūsų dele­ gacijai padovanojo miesto atminimo ženklą.

PIRMAKURSI, BUK TVIRTAS ti, kada mes užmirštame, jog esame tarybiniai studentai, užmirštame, kam turime būti dėkingi už tai, kad galime studijuoti. Aš taip pat buvau pirmakursis. Metai bėgo, kopiau studentiškų „titulų" laiptais: nuo fukso iki tikro studento. Ir staiga — griežtas mano draugų nuosprendis: pašalin­ ti iš komjaunimo, pareikšti griežtą papeikimą ir įspėjimą. Kodėl? Kas atsitiko? Tiesiog UŽSIMIRŠAU. Pasidaviau ne­ šamas nešvaraus vandens

r

srovės, ir tuo vandeniu aptaš­ kiau kitus. Pirmoji „fazė": pradėjau gerti. Tai, tur būt, vienintelė visų negandų prie­ žastis. Įtakos turėjo ir aplin­ ka — „geroji šeimininkė" bu­ vo tikrai „gera": į savo gir­ tuokliavimą įtraukė ir mane. Draugai suteikė vietą bendra­ butyje, bet jau ~nebesu gebė­ jau nugalėti save. Pats tapau „geru ir vaišingu • šeiminin­ ku". Tarpinis finišas aiškus: teko apleisti bendrabutį. O „pergalingai finišavau" mili­ cijoje, ten, „kur brangiausias

NUNEŠIAU Į TURGŲ KEPURĘ... Prislėgta akmeniu (gal kad vėjas nenuneštų) ant ilgo pre­ kystalio „talkučkėje" guli raudonviršė studentiška kepurai­ tė Neatitraukdamas akių, aš žiūriu į ją, ir vis didesnis ak­ muo spaudžia man krūtinę. Du dideli ir sunkūs akmenys. O ?al vienas, tik padalintas? .. . Net sušilau. Visus pa­ kampius išnaršiau. Nėra. Ir ■'ūr aš jį padėjau? — Ko ieškai? — neapsikęs­ damas mano šlamėjimo, jau kelintą kartą iš po antklodės kyšteli galvą Vytas.

— Be mūsų Universiteto atstovų, dvidešimtmečio iškil­ mėse Graifsvalde dalyvavo Čekoslovakijos Brno, Vengri­ jos Segedo universitetų dele­ gacijos. ' Susitikimuose su Graifsvaldo universiteto va­ dovais ir visuomeninių orga­ nizacijų atstovais buvo apta­ riami tolimesni šių keturių universitetų bendradarbiavi­ mo planai. Mes su graifsvaldiečių FDJ organizacijos va­ dovais sutarėm, jog jie lap­ kričio pabaigoje atvyks pas mus pasirašyti naujos sutar­ ties dėl darbo ir poilsio sto­ vyklų organizavimo ateinan­ čią vasarą. Taip pat tarėmės dėl pasikeitimo studentais, kurie skaitytų įvairiose moks­ linėse konferencijose savo pranešimus.

— Studento bilieto. Rytoj šokiai, be jo neįlįsi... — Tu gi Vincui dar pavasa­ rį atidavei. Tikrai, Vincas važiavo į Maskvą/ Paskolinau, — tegu susitaupo keturiolika rublių... „Už nesąžiningą elgesį reiš­ kiu griežtą papeikimą Irenai Poviliūnaitei, MF pediatrijos spec. VI k. studentei, Liubai Gantovnik, MF gydomosios spec. IV k. studentei, Zitai Palionytei, EF pramonės pla­ navimo spec. II k. studentei, Borisui Limorenkai, IV k. ma­ tematikui. . ." Ir man.. .

Kvailys, tas Vincas. Ir ko negalėjo pabūti panašus į mane, kai tikrino aerouoste. Kad nors Vilniuj įkliūti, o da­ bar Maskvoj. . . Pagaliau, kas iš to papeikimo? Jeigu dar į tą patį bilietą įrašytų, jeigu tas bilietas būtų visam gyve­ nimui dokumentas, o dabar... Baigsiu, gausiu diplomą, ir sudie, papeikimai visi. Tada, prorektoriaus kabine­ te, buvo gėda. „Universiteto garbė..." Kartais apie ją pa­ galvoju. O paskui dienos vėl tempia tolyn nuo jos. Ne aš vienas ir skolinu kitiems bi lietus. Tokia jau visų studen­

viešbutis Vilniuje", Taigi įžeidžiau tarybinio žmogaus orumą nestudentiškai pasiel­ giau. Draugai, kaip minėjau, mane teisingai ir griežtai nu­ baudė. Ir padėjo. Ypač pavei­ kė svarus ir autoritetingas Prancūzų kalbos katedros ve­ dėjo R. Mirono žodis. Esu dė­ kingas, kad laiku (pačiu lai­ kui) mane pasmerkė. Dabar nuolat jaučiu savo draugų pa­ ramą. Noriu pateisinti tarybi­ nio studento vardą. O kada draugai-komjaunuoliai įsiti­ kins, kad vėl esu vertas būti

tų širdis: minkšta... O kiek dar „zuikių" važinėja šeštuku. Kiek geri^ kiek net išmeta iš Universiteto. Kad Vincas žioplas, aš ne­ kaltas. .. Nesunku nuridenti akmenį nuo širdies. . . Tik pakalnę rask... — Kodėl studentai nenešio­ ja kepuraičių? — Atšilo oras, — pajuoka­ vo mano bičiulis. Ir pridūrė: — Nėra tradicijų. Seniau, sa­ ko, net mušdavęsi dėl tų ke­ purių. .. — Paseno kepurė, negraži, — įsiterpė kitas studentas. — Puošnesnės reikia, kiekvienam fakultetui.

M. KURAIČIO nuotraukoje (viršuje) svečiams iš VDR Įteikiamos studentiškos kepu­ rės. Apatinėse nuotraukose: Graifsvaldo miesto burmistras įteikia atminimo ženklą VVU partinės organizacijos sekre­ toriui V. Nekrašui; priėmime pas Graifsvaldo universiteto prorektorių Vilniaus, Brno ir Segedo universitetų delegaci­ jos.

kartu su jais, — vėl grįšiu į komjaunuolių gretas. Pirmakursi, nuo pat pirmos dienos Universitete būk tvir­ tas, stiprus, kad nereikėtų at­ sitiktinių ir neapgalvotų klai­ dų kaina brangiai mokėti. Ta­ vo vyresnieji kolegos, Tavo dėstytojai labai stengiasi, kad Tu, baigęs aukštąją mokyklą, būtum geras specialistas, naudingas mūsų tarybinei Tė­ vynei, ištikimas jai. O Antradieni, spalio 14 die­ Tad žodis Tau, mielas fukną, įvyko Sporto katedros par­ se! tinės organizacijos atviras su­ sirinkimas. Buvo svarstomos L. ŠIMOLIŪNAS aktualijos: partinės organiza­ Fil. fak. prancuzų k. ir cijos uždaviniai 1969-70 m. m., lit. spec. V k. studentas ir kt. S. BUCHAVECKAS O Sulauksime savo salėje ir — A, su kepure iš karto atpažįsta: studentas. Geriau be garsiojo „Varpo". Penktadienį jos — darai, ką nori, — tarė choras ir Vaclovas Daunoras koncertuos Aktų salėje. trečias. O Rusų katedroje išėjo ket­ Tegu absolventai nebučiuo­ virtas sienlaikraščio „Rusistija šaltų Alma Mater akmenų ka" numeris. Sis sienlaikraštis atsisveikindami. Ir šampano yra mokslinio žurnalo „Bigali nedaužyti Nemenčinės Iingv", rašomo katedroje, plento pradžioje. Tik tesaugo priedas. Naujas „Rusistikos" visam gyvenimui raudonviršę numeris pasakoja apie II k. kepurę, studento bilietą. Kaip studentų folklorinę praktiką. savo vardą ir pavardę, kurių Filolog. m. kand. M. Sivickienegalime nunešti į jokią „tal- nė dalijasi mintimis apie dia­ kučkę" ir parduoti. lektologiją. ... Šiandien nelyja ir nepu­ T. FRIDMANAS čia žvarbus spalio vėjas. Gra­ ži, saulėta diena. Nueikim VI­ O Pirmadienį V k. rusistai SI į turgų, nukelkim akmenį: pradėjo pedagoginę praktiką tegu kepurė būna su mumis. Vilniaus vidurinėse mokyklo­ A. JUODUPIS se. MUSŲ INF.

TRUMPAI


MOŠŲ JUBILIATAI

„1967 m. Universiteto tu­ ristų grupė, vadovaujama S. Timonovo, Priepoliarinio Ura­ lo miškatundfėje iš tikros mir­ ties išgelbėjo sušalusį žmo­ gų- • • " Sporto katedros vyr. dėsty­ tojas S. Timonovas gimė 1919 metų spalio 20 dieną Briansko srityje, Altuchovo gele­ žinkelio stotelėje, geležinkeli­ ninko šeimoje. Po aštuonioli­ kos metų Oriole baigė vidurį-

Žygių „siela“ nę mok y M ą aukso medaliu. Įstojo į Maskvos centrinį V. Lenino Kūno kultūros institu­ tą. Tačiau Didysis Tėvynės karas nutraukė mokslus. Iš antro kurso S. Timonovas sa­ vanoriu išėjo ginti Tėvynės. Ilgą laiką tarnavo specialios paskirties daliniuose. Po karo Sergejus Timono­ vas tęsė studijas ir jas baigė 1947 metais. Baigė būdamas komunistu. Vėliau buvo pa-

JjtJASKUTINIAIS metais Ekonomikos fakulteto SMD veikla yra partinės or­ ganizacijos bei atskirų ka­ tedrų, kurios turi mokslinius būrelius, dėmesio centre. Tai sąlygoja tas faktas, kad SMD darbas, kaip buvo konstatuota fakulteto atvirame partiniame susirinkime, įvykusiame balan­ džio 9 d., paskutiniais kele­ sudarė savo veiklos planą. liais metais susilpnėjo. Svar­ Siame plane numatyta SMD biausia priežastis, pažymima tarybos posėdyje su būrelių susirinkimo nutarime, yra ta, moksliniais vadovais bei pir­ jog, perėjus prie naujų ket- mininkais apsvarstyti atviro verių metų ruošimo planų, ir partinio susirinkimo nutarimą. SMD taryba įpareigojo at­ dėl to pasunkėjus sąlygoms SMD darbui organizuoti bei skirų būrelių pirmininkus bei plačiau įtraukti studentus į jų mokslinius vadovus 1968 mokslinį darbą, dekanatas, ka­ m. pavasarį suorganizuoti atatedrų vedėjai, SMD taryba, skaitinius-rinkiminius susirin­ būrelių moksliniai vadovai ir kimus ir pakeisti tuos pirmi­ komjaunimo organizacija ne­ ninkus, kurie yra ’IV kurso sistengė naujomis sąlygomis, studentai, taip pat, pasiūlė fa­ surasti veiksmingų formų kulteto katedromis apsvarstyti įtraukti studentus į mokslinį atskirų būrelių veiklą ir pri­ imti reikiamas priemones jai darbą. Kad būtų pagerintas SMD pagerinti. Visi katedrų vedė­ darbas, spalio mėn. 14 d. įvy­ jai užtikrino šios priemonės ko ataskaitinė-rinkiminė kon­ įgyvendinimą. SMD taryba pareikalavo iš ferencija. Apie fakulteto SMD tarybos atskirų būrelių darbo planų, darbą pranešimą padarė jos siekiant patikslinti, kaip vyk­ narys aspirantas V. Kindurys. domas partinio susirinkimo Kaip gi įgyvendino priemo­ nutarimas. Ypač platų prie­ nes, numatytas SMD veiklai monių ratą numatė ekonomi­ pagerinti, atskiri būreliai ir nės kibernetikos, prekybos ekonomikos, materialinio-tech­ taryba? Tuojau po partinio susirin­ ninio aprūpinimo būreliai. kimo SMD taryba ir jos moks­ Prekių mokslo būrelio darbo linis vadovas doc. S. Ginaitė planas buvo pristatytas pavė-

skirtas į Lietuvos respublikinį sporto komitetą, dirbo „Dinamo“ draugijos sporto skyriaus viršininku ir treneriu. 1949 m. S. Timonovas pa­ skiriamas Vilniaus m. sporto komiteto pirmininko pava­ duotoju. Tačiau labiausiai šiandieninį jubiliatą traukė pedagoginis darbas. Ir štai po metų jis — WU Fizinio auklėjimo katedros vedėjas. S. Timonovas paruošė daug gerų gimnastų bei fechtuoto­

jų, pats pasiekė aukštų rezul­ tatų. 1961 m. jis išrenkamas atsakingu už turizmą Univer­ sitete. S. Timonovas — ilga­ metis Respublikinės Turizmo tarybos ir Universiteto turistų klubo valdybos narys, maršru­ tinės komisijos pirmininkas. Jis didelis žygių bei turistinių renginių ir varžybų organiza­ torius. Pats keliavo ir vedė grupes po Kolą, Uralą, Užbaikalę, Sajanus, Užkarpatę, Lietuvą ir kt. Daliai žygių va­ dovauja S. Timonovas, o liku­ siai daliai — jo iniciatyva pa­ ruošti turizmo instruktoriai, grupių vadovai. Jis dažnai skaito paskaitas, organizuoja mokomąsias keliones respub­

Ekonomistai gerina SMD V E I K L Ą

LINKSMOJ' auditorija

luotai. Dar liūdniau, kad iki šiol darbo planų nepateikė fi­ nansų ir kredito bei darbo ekonomikos moksliniai būre­ liai. Rugsėjo 9 d. išplėstiniame SMD tarybos, atskirų būrelių mokslinių vadovų bei pirmi­ ninkų posėdyje buvo svarsto­ mas SMD narių įskaitos klau­ simas. Iki ataskaitinės-rinkiminės konferencijos SMD ta­ rybos narė A. Vaitkevičiūtė buvo įpareigota paruošti SMD nario bilietus. Būreliai (ekono­ minės kibernetikos, darbo ekonomikos, materialinio-tech­ ninio aprūpinimo), kurie laiku pristatė tikrųjų narių sąrašus ir nuotraukas, iš A. .Vaitkevi­ čiūtės operatyviai gavo SMD narių bilietus. Tačiau likusie­ ji būrelių (finansų ir kredito, buhalterinės apskaitos ir kt.) pirmininkai šio įpareigojimo neatliko, ir įskaitą teks galuti­ nai sutvarkyti naujai,tarybai. Kaip nauji nariai įtraukia­ mi į SMD veiklą mūsų fakul­ tete? Devyni fakulteto moksliRuduo — konferencijų, pa­ sitarimų ir kitokių kalbų sa­ kymo proqų metas. Prade­ dantiems oratoriams siūlome šį vertimą iš rinkinio „Fiziki prodoižajut Šutitj“

Mokėkime sakyti kalbas Kiekvienas dalyvauja posė­ pagirkite medžiagos gausumą. nuostabiai, vykusiai) suvokė džiuose, pasitarimucse ir kon­ Jeigu pranešimas netikęs, pa­ vidinę reiškinio esmę ir todėl ferencijose. girkite gerą dėstymą. vertas visokeriopo pagyrimo Paprasčiausias būdas juose Nuo įžanginio reveranso ne tik amžininkų, bet ir bu­ pasireikšti — užduoti klausi­ priklausys, kaip į Jus reaguos simųjų kartų. Aukščiausias mą. Tarp kitko, visiškai nebū­ auditorija. Labai efektinga epitetų laipsnis čia neturi tina įsigilinti į dalyko esmę. pradžioje pasakyti ką nors ne­ viršutinės ribos. Pavyzdžiui, visada galima pa­ paprasto. Pavyzdžiui: „Vakar Plūstamojoje kalboje, kaip klausti: „Ką šiuo klausimu aš skaitinėjau Homero „Odi­ bebūtumėte pikti ant pranešė­ mano kolegos Anglijoje?" Tuo sėją", (Miltono „Prarastąjį jo, Jūs neturite teisės vadin­ savo misiją galite laikyti baig­ rojų", Šekspyro „Vasaros nak­ ti jį kvailiu (šarlatanu, tingi­ ta, nes variaciniu-statistiniu ties sapną" ir t. t.). Jūsų nie­ niu, tuščiažodžiautoju, buka­ metodu nustatyta, kad atsaky­ kas niekada nepaklaus — ko­ galviu, mulkiu, vagimi, ple­ mo metu 60 atvejų iš 100 kį ryšį turi penktas Šilerio piu). Atvirkščiai, pridera pa­ klausiančiojo jau nebūna sa­ tomas su pranešimo tema. Bet lengva nuleisti balsą ir su lėje. tokia pradžia išbudins snau­ užuojautos gaidele pažymėti, Kitas būdas — pasibaigus džiančius ir papuoš salę gera­ kad, labai gaila, bet laiko pranešimui, dalyvauti diskusi­ širdiška šypsena. (medžiagos, laboratorinių įren­ joje. Kadangi kai kuriems gimų ir t. t.) stoka neleido 2. Pagiriamasis žodis sau mokslininkams tai sudaro pa­ pranešėjui. .. Tai pagrindinė kalbos dalis. grindinę mokslinės produkci­ Turį gerą jumoro jausmą jos dalį, todėl tokių kalbų Jos pradžiai yra visas frazių oratoriai šioje vietoje pagiria teorija jau seniai iki smulk­ rinkinys: „Norėtųsi paliesti darbo grafinę pusę. menų išnagrinėta. Kiekviena dar vieną šios problemos pu­ 4. Baigiamasis akordas kalba susideda iš keturių da­ sę", „Pranešėjas nepalietė la­ Atminkite, kad ir koks blo­ lių: bai svarbaus klausimo", o po j 1. Įžanginis reveransas to galima kalbėti viską, kas gas būtų pranešimas, bet dar­ Kalbos pradžioje Jūs priva­ patinka, apie savo darbus. La­ bas vis tiek atliktas ir pinigai lote kuo galantiškiausiai ką biau patyrę oratoriai atsineša išleisti. Vadinasi, ir smerkti ką nors pagirti. Dažniausiai var­ su savimi grafikus ir daro sa­ nors — šaukštai po pietų. To­ tojama ši formulė: „Aš su di­ varankiškus pranešimus. Šie dėl visais atvejais reikia pa­ deliu. (didžiuliu, ypatingu) dė­ pranešimai nuo paprasto pra­ žymėti, kad darbui, be abe­ mesiu (susidomėjimu) išklau­ nešimo papildymo skiriasi tuo, jonės, pritariama ir jį: a) būtina kuo greičiau pa­ siau turiningą (nuostabų, ryš­ kad neturi nieko bendro su skelbti, kų, gilų) pranešimą (pasako­ diskusijos tema. b) ištaisius nurodytus re­ jimą, kalbą)". 3. Pora žodžių apie prane­ dakcinius ir faktinius trūku­ Jeigu Jums nepatiko prane­ šėją mus, paskelbti, šimas, tai niekas neverčia Visos kalbų rūšys — giria­ c) perdirbus paskelbti, meluoti. Pagirkite pranešėją: d) galima būtų priimti į „Mes visi pažįstame draugą N mosios, plūstamosios ir neut­ kaip gilų (originalų, įvairia­ ralios — kaip tik ir skiriasi fondus (vadinasi, jokios vil­ ties). pusišką, ieškantį, darbštų, la­ trečiąja dalimi. Tarp kitko, nebūtina daryti bai sąžiningą, atkaklų, ener­ Giriamajame variante Jūs pažymite, kad pranešėjas tei­ išvadas pačiam. Kiekviename gingą ir t. t.) tyrinėtoją". Jei pranešimas sujauktas, singai (tiksliai, talentingai, susirinkime yra pirmininkas...

niai būreliai jungia 368 narius, kas sudaro 1/4 fakulteto sta­ cionaro studentų. Tikrieji SMD nariai sudaro 22 proc. SMD narių. Palyginus su pra­ ėjusiu laikotarpiu narių skai­ čius padidėjo 19 proc. Tenka pastebėti, kad narių skaičius fakultete auga lėtokai. Bet tai nėra būrelių darbo trūkumas, nes mūsų tikslas ne kiekis, o kokybė. Mūsų SMD veikloje dau­ giausia dalyvauja III-IV kur­ sų studentai, tai apie 80 proc. visų ir 89 proc. aktyvių SMD narių. Fakulteto moksliniuose būreliuose ataskaitiniu laiko­ tarpiu perskaityta 75 proc; pranešimų. Palyginus su pra­ ėjusiu laikotarpiu, jų padau­ gėjo 1,4 karto. Be abejo, mūsų moksliniai būreliai yra pajė­ gūs paruošti ir daugiau pra­ nešimų. Ataskaitoje pranešėjas kal­ bėjo ir apie SMD ryšį su ki­ tomis oi ganizaci jomis. Jeigu partinė fakulteto organizacija šiais metais pradėjo akyliau domėtis mūsų veikla ir ėmėsi1

likoje ir Užkarpatėje. Kandidatas į turizmo sporto meistrus, orientacijos sporto visasąjunginės ir respubliki­ nės kategorijos teisėjas bei šio sporto populiarintojas, visuo­ met aktyvus sportininkas ir „sirgalius" yra geras ir jaut­ rus bendradarbių draugas, nuoširdus studentų bičiulis, mokytojas, dažnai užtarėjas, principingas pedagogas ir komunistas, aktyvus visuome­ nininkas. Auksinio jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname S. Timonovą ir linkime jam ilgiau­ sių metų! V. MATULAITIS V. BALTRŪNAS

priemonių jai pagerinti, tai to negalima pasakyti apie mūsų fakulteto komjaunimo organi­ zaciją. Komjaunimo biuro na­ riai iki šiol prisimindavo, jog egzistuoja SMD, tik tada, ka­ da reikėdavo jiems duomenų apie šios draugijos veiklą. Naujai išrinktai tarybai pranešėjas senos tarybos var­ du palinkėjo užmegzti ryšius su kitų fakultetų SMD tary­ bomis, kad pasidalinus darbo patirtimi, o taip pat ir su kitų aukštųjų mokyklų SMD tary­ bomis. Po pranešimo konferencija buvo tęsiama gyvų ir gana įdomių diskusijų keliu. Sena fakulteto taryba buvo labai patenkinta, kad į šią konfe­ renciją atvyko centrinės SMD tarybos pirmininkas A. Ado­ maitis, komjaunimo biuro at­ stovas ir kt. Konferencijos delegatai iš­ rinko naują SMD tarybą iš aštuonių narių. Į jos sudėtį įeina daugiausia trečio kurso studentai. SMD moksliniu va­ dovu lieka doc. S. Ginaitė, SMD tarybos pirmininkas — R. Mikalauskas, pramonės ekonomikos spec. III k. stu­ dentas, pavaduotojai-aspirantas V. Kindurys ir pramonės ekonomikos spec. III kurso stud. Z. Janušonis. I. KRASAUSKAITE Prekybos ekonomikos spec. IV k. studentė

PRETENDENTAI

ir

Čempionai

Beveik ištisą mėnesį tęsėsi E. Čerškus. Užteko teisinin­ Universiteto tarpfakultetinės kams truputį „atsileisti", ir rankinio varžybos. Merginų medikai išėjo priekin — 3:1. grupėje finale susitiko Chemi­ Jie ir laimėjo pirmąjį kėlinį jos ir Teisės fakultetų ranki­ rezultatu 6:3. ninkės. Jau nuo pat pirmų Po pertraukos aikštelėje vy­ žaidimo minučių užvirė atkak­ ko dar atkaklesnė dviejų pre­ li kova. Vieno įvarčio skirtu­ tendentų į čempionų titulus mu pirmaudavo tai viena, tai kova. Teisininkai stengėsi at­ kita komanda, yis tik finalinis sirevanšuoti, tačiau nepavy­ teisėjo švilpukas užfiksavo ko. Finalines rungtynes 13:11 nežymią, tačiau pelnytą teisi­ laimėjo medikai, tuo pačiu iš­ ninkių pergalę — 7:6. Antroje kovodami stipriausiųjų var­ vietoje liko chemikės, o tre­ dus. Nusipelnė pagyrimo me­ čioje — Ekonomikos fakulteto dikas A. Butkus, savo koman­ rankininkės. dai pelnęs net aštuonis įvar­ Kažkodėl nesurado laiko čius. Antroje vietoje liko tei­ dalyvauti šiose įdomiose var­ sininkai, o trečioji prizinė žybose Fizikos, Filologijos ir vieta be kovos atiteko Chemi­ Istorijos fakultetų atstovės. jos fakulteto vyrams, nes eko­ Vyrų grupėje į finalą Iško­ nomistai nesiteikė atvykti j pė Teisės ir Medicinos fakul­ rungtynes. tetų komandos. Abu varžovai Nuostabą kelia Fizikos fa­ pakankamai pajėgūs, todėl ir kulteto rankininkai. Pernai jie finalinė kova buvo iš tiesų buvo Universiteto vicečem­ graži. Rungtynių „sąskaitą" pionai, o šiemet visai nedaly­ pradėjo medikai. Pirmąjį įvar­ vavo tarpfakultetinėse ranki­ tį į Z. Alyso saugomus vartus nio varžybose. įmetė pirmakursis R. Ignotas. Nuotraukoje: Matematikų Bet rezultatas tuoj pat buvo varius atakuoja Teisės fak. išlygintas. Įvarčio autorius — vyraL. J. MAŽEIKIS

Laukiame svečių Vilniaus senamiestyje, Go kio gatvėje, ties LTSR Dail< muziejumi, stovi barokini buv. šv. Kazimiero bažnyčia Čia dabar įsikūręs Lietuvos TSR Ateizmo muziejus. . .. 1604 metais jėzuitai, pakviesti iš užsienio kovai ' su reformacija, padėjo šiai ba. nyčiai pamatus. Remiant kur, gaikščiui Žygimantui III, ji 1615 m. buvo baigta statyti Uždraudus jėzuitų ordiną, ba nyčia perduodama kunigam, emeriams, vėliau — vienu liams. 1812 m. Napoleono k reiviai joje įsirengė sandėliu, o po 1831 metų sukilimo čL šeimininkavo pravoslavai 1915 metais vokiečiai bažn čią naudojo kaip kirchę. 1922 metais joje-vėl šeimininkauj jėzuitai. 1962 ir., pastatą perdav muziejui, jis atremontuotas ir 1966 m. spalio 9 d. čia atidi rytas LTSR Ateizmo muziejui antrasis Tarybų Sąjungoje. Dvi dienas iš eilės LTS Ateizmo muziejuje lankėsi VVU Fizikos bei Matematik .ir mechanikos fakultetų stu­ dentų grupės, vadovaujamu-, drg. Čepulienės. Studentai susipažino su m; ziejaus eksponatais, pasaki jančiais apie įvairių religij kilmę, krikščionybės plitim. ir jos įsigalėjimą, kryžiai ■ karus, bažnytininkų veiki fašistinės okupacijos bei pi kario metų laikotarpyje, apie dabartinės bažnyčios taikymo­ si prie nūdienio gyvenimo. Studentai labai aktyviai dalyvavo ekskursijose, patei­ kė dešimtis klausimų. Laukiame likusių fakultetų studentų mūsų muziejuje, kui jie galės susipažinti su ekspi zicija. Tikimės, kad šiam rei­ kalui pritars Universiteto rėk torius bei fakultetų dekanai. Lankytojus priimame kas dien, išskyrus antradienius. 12—18 vai., Gorkio gatvėje Nr.. 74.

G. JCRONIENE LTSR Ateizmo muziejaus masinio skyriaus vedėja KLAIDOS ATITAISYMAS

„Tarybinio studento" Nr. 28 pirmame puslapyje išspausdin toje informacijoje „Akademi­ nis vakaras“ trečią sakinį rei­ kia skaityti taip: „Apie stu­ dentiškus reikalus, jų proble­ mas kalbėjo fakulteto dekanai doc. P. Kūris, Universiteto partinės organizacijos sekreto­ rius V. Nekrašas, komjaunimo pirminių organizacijų sekreto­ riai“.

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA Geologijos ir mineralo­ gijos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia labo­ rantą Juozą ŠLAITĄ, mi­ rus jo žmonai.

REDAKCIJOS

ADRESAS:

Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21Rinko ir spaudė LKP CK lei­ dyklos spaustuvė Vilniuje.

LV 14338

Užs. Nr. 4195

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1969 m. spalio 17 d. Nr. 29 (689)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1969 m. spalio 17 d. Nr. 29 (689)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement