visu savią vnovec&nM,vienyuires!
caR'/Binis sr,ci nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 29 (1408)
1987 M. SPALIO 2 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
I|||||||||||||!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIIII!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1IIIIIIII1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Rugsėjo 24 d. (vykusiame iš plėstiniame Universiteto komjau nimo aktyvo pasitarime j komi tetą kooptuoti nauji nariai: Daiva AUKCINAITė — MF stu dentė, interklubo „Juventus" prezidentė. Gintaras BARTKUS — TF stu dentas. Romas JACKEVIČIUS — EKFF darbuotojas, darbuotojų komjau nimo organizacijos sekretorius. Eglė JARMOKAITĖ — EKFF studentė, VU įskaitos sekto riaus vedėja. Saulius JURŠĖNAS — FF dar buotojas, VU SMD pirmininkas. Gitana JANUSKAUSKAITĖ — MaF studentė. Rimantas JURKSAS — skaičia vimo centro inžinierius. Vytautas KUČINSKAS — IF darbuotojas. Valerijus SKINDERSKIS — VU studentų profsąjungos komiteto pirmininkas. Posėdyje svarstytas VPP reor ganizavimas. Numatyta sudaryti naujų VPP nuostatų projektą ir lapkričio mėnesį pateikti jį svar styti visiems Universiteto stu dentams. Svarstytos personalinės bylos. Už komjaunimo bilieto pameti mą papeikimas su įrašymu j įskaitos kortelę, pareikštas FilF studentei Audronei Žukauskai tei, MaF studentas Filipas Gelbakas pašalintas iš VLKJS eilių už elgesį, nesuderinamą su komjau nuolio vardu, už alkoholinių gė rimų vartojimą IF studentui Vy tautui Tavorui pareikštas griež tas papeikimas su įrašymu j įs kaitos kortelę.
„T. S." inf.
Grupės, fakultetų komi tetai jau baigė atas kaitinė-rinkiminę kampaniją, įvyko išplėstinis Universiteto komjaunimo organizacijos akty vo pasitarimas. Dar fakultetuo se, VU komjaunimo komitete neapibendrinti konferencijų įs pūdžiai. nespėjome qiliau paa nalizuoti, aptarti iškeltų pasiūlymų, iniciatyvų, kriti kos, (vertinti šiemetinių mūsų organizacijos rinkimų bei atas kaitų organizavimo, ir vis dėlto kai kuriomis mintimis, kilusio mis lankantis grupių susirinki muose. konferencijose, norėčiau pasidalinti. Daug ir plačiai ne tik res publikoje, bet ir visoje šalyje (tiek prieš VLKJS XX-ąjį suva žiavimą, o dar labiau po jo) šnekama apie komjaunimo auto ritetą, jo vaidmenį. Visose ap lankytose konferencijose, susi rinkimuose mūsų komjaunuoliai
Komjaunimo tribūna
taipogi gan aktyviai diskutavo šiuo klausimu. Juk nuo to, ar kompetentinqi, išradingi, ar su geba tinkamai ginti savo drau gų interesus, būti jiems pavyz džiu moksle, visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime visi tie, kurie renkami į grupių aktyvą l fakultetų, Universiteto kom jaunimo komitetus ir priklauso studentijos požiūris į komjauni mą, mūsų organizacijos popu liarumas ir autoritetas. Įsiminė vienos istorijos faktf?teto komjaunimo konferencijos delegatės, berods, grupės kom jaunimo organizacijos sekreto rės, pasisakymas. Si komjau nuolė pasiūlė fakulteto komjau nimo organizacijos darbą įver tinti nepatenkinamai. „Fakulte te, be sekretoriaus, mes visai nematėme kitų komiteto narių veiklos.“ — kalbėjo ji. Ir U» tie sų, apie kokj bent kiek rimtes nį istorijos fakulteto komiteto darbo įvertinimą galima kalbė ti, jeigu gražiose fakulteto tra dicijose, naujuose studentų su manymuose menkai arba visai nematyti — kaip originalių, gerų renginių organizatoriaus, inicia toriaus. — fakulteto komjauni mo. O juk fakultete, sėkmingai subūręs bendraminčių grupę, veikia paminklosaugos klubas, nenuilstamai propaguoja mūsų
KAIP RUOŠIAMI ISTORIKAI? VVU Istorijos fakultete jau sena) dėstomi Įvairūs speckureai. nagrinėjantys kultūros, is torijos bei gamtos paminklus, i'i ?Psaugą (šie kursai taip pat “Kaitomi visuomeninių mokslų takultete). Studentai noriai tyri nėja šluos paminklus, ruošia Pranešimus SMD konferencil°ms, rašo kursinius bei diplo minius darbus. Su studentų pa kalba tyrinėjant rašytinius šal tinius surandami senųjų pamjhKlu interjerai, padedami nu statyti kultūros paminklai. Toil. .Įabal svarbu populiarinti storiko-kultūros paveldėtojo bei ?ūra)°tO*° reikSrne (doc, R BaMokymo procese svarbi ir ars.,!.°loKlnė praktika Jos metu “stiprinamos archeologinės ži lį“*8 , susipažįstama, o vėliau ir raa.i Stama vesti lauko dienokonservuoti archeologi0I'“8 radinius. Surinktos archen=.,es medžiagos duomenys °jami mokslinėse konferenPagrindu rašomi kur siniai bei diplominiai darbai. Be mA. archeologinių ekspedicijų zanši atliekamas didelis propavioH , s ~ agitacinis darbas: to®1!" ’ants gyventojams skalį,,o°s Paskaitos populiarinant i„ nuros ir istorijos paminklus. nlu2,psaug9. archeologinių tyribertas) svarbą (doc M Mlchel ist°rljos fakultete iš tridir>i„°,rin|U katedrų apie 80«/„ vo Jį*"*“ darbų tenka LietuuX.TSR bei TSRS istorijos kaspecializantams; Ypač rasv?0®.,- Vietine tematika paasyti diplominiai darbai (mies-
pabalqą. Pradžia Nr. 28.
tų. miestelių. Įmonių, Įstaigų, kolūkių bei Įvairaus profilio mokyklų Ir mokymo Įstaigų is torijos). Surenkama didelė pir minė. archyvinė medžiaga, tu rinti respublikos kultūros rai dai išliekamąją vertę. Studentų atkaklumas renkant medžiagą parodo jų troškimą dirbti, su formuotus savarankiško darbo Įgūdžius. Kad tikslingai būtu panaudoti diplominiai darbai kad juos turėtų tos organizaci jos), galima panaudoti šefavimą — Universitetui su tomis įstaigoms sudarant sutartis (prof. A. Bendžius). Visuotinės istorijos kursinių bei diplominių darbų temų pa sirinkimas — sudėtinga proble ma studentams: kyla kalbos barjeras ir šaltinių klausimas. To dėl dažniausiai remiamasi publi kuotais šaltiniais bei verstine literatūra (doc, A. Vaitkūnas). Senovės istorijos dėstymą sie kiama dar labiau susieti su praktika. Seminarų metu sten giamasi priartėti prie mokinių lygio: išaiškinti paprastai. su prantamai - tuo būdu rengti studentus praktikai. Stu dentai. kaip paprastai, mėgs ta keliauti. todėl jei jie iš anksto bus tinkamai supažindinti ir sudominti su žymių muziejų fondais, Jų saugo momis kultūrinėmis vertybė mis muziejų lankymas studen tams taps būtinu poreikiu. Ta čiau istorinių žinių Įtvirtinimą apsunkina silpna materialinė bazė: trūksta žemėlapių, nėra mokomųjų filmų. mažai verti mų j lietuvių kalbą, be to Ir turima literatūra nėra kokybiš ka (Ist m. k. B. Daščioras) (nukeltą j 2 psl.)
tautos tradicijas ir meną folklo ro ansamblis. Deja, realios pa galbos iš fakulteto visuomeni nių organizacijų šie studentai nesulaukia. .. Abejingumu savo fakulteto studentų reikalams, pasyviu da lyvavimu konferencijos diskusi jose nustebino medikai. Fakul tete. turinčiame gerą studentų mokslinės draugijos veiklos pa tirtį. užimančiame gan tvirtas pozicijas organizuojant studen tų savarankišką mokslinį dar bą, neatsirado nė vieno norin čio nors kiek išsamiau pakalbė ti apie medikų SMD kylančias problemas, mokslinių darbų perspektyvą, jų pritaikymą praktikoje. Nesulaukė rimtos analizės ir įvertinimo faktas, jog medikų pažangumas vienas žemiausių Universitete. Aktyviau, problematiškiau ataskaitinė-rinkiminė konferen cija įvyko teisės fakultete. Džiu gu, kad kalbėję delegatai nepa gailėjo gerų žodžių fakulteto komjaunimo komitetui, pateikė dalykiškų pasiūlymų dėl visuo meninės politinės praktikos to bulinimo, efektyvesnės MAK-o veiklos, buvo pareikšta jdomiij minčių apie ideologinį-auklėjamąjį darbą. Tai gerai. Tačiau ir daug kuo įpareigoja. Norėtųsi tikėti, kad teisininkų ryžtas įkurti bendrabučio Nr. II patal pose studentų kavinę bus įgy vendintas ir tuo patvirtins kon ferencijoje keltą žodžių ir dar bų vienybės idėją. Kalbantis su komjaunuoliais, lankantis ataskaitiniuose susi rinkimuose paaiškėjo, kad ne tik eiliniai mūsų organizacijos nariai, bet ir aktyvistai gan miglotai įsivaizduoja, ką reiškia savivalda, kokių studentai iqyja teisių, ir, juolab, pareigų. Neži no studentai ir vyriausybės bei kitų direktyvinių organų nutari mų, skatinančių plėsti savivaldą aukštojoje mokykloje. Tai rim tas signalas tiek VU komjauni mo komitetui, tiek ir fakultetų aktyvui. Galbūt tokios informa cijos stoka ir buvo viena iš priežasčių, sukėlusių gan aš trias diskusijas (tai© prt ir apie studentu savivaldą) PEF konfe rencijoje. kur, tiesa, tokie ak tualus klausimai kaip pvz. stu dentų laisvalaikio organizavi mas, statybinių būrių formavi mo. komplektavimo, jų gamybi nės veiklos problemos aptarti buvo gana paviršutiniškai. Saulius POVILAITIS LLKJS VU komiteto sekretorius
Skirta TSRS užsienio politikai Rugsėjo 17—18 dienomis Universitete vyko visasąjun ginė mokslinė konferencija „Tarybinei užsienio politikai 70 metų" (išvados perspek tyvos, mokslinio vystymo ir propagandos uždaviniai, bur žuazinių falsifikacijų kritika)". Konferencijoje dalyvavo žy miausi šalies istorikai, nagri nėjantys TSRS užsienio politi kes problemas. Darbas vyko penkiose sekcijose: TSRS ir tarptautiniai santykiai tarpu kario ir antrojo pasaulinio karo pericdu; TSRS užsienio politikos ir tarptautinių san tykių istorijos ir teorijos bendrieji klausimai; TSRS draugystės ir bendradarbiavi mo su socializmo šalimis už simezgimas ir tvirtėjimas; ko lonializmo sistemos likvidavi mas ir TSRS santykiai su iš sivėdavusiomis šalimis; TSRS ir kapitalistinis pasaulis: tai kaus sambūvio, nusiginklavi mo ir tarptautinio saugumo problemos. Perskaityta apie penkiasdešimt pranešimų. Iš VVU mokslininkų pranešimus skaitė profesoriai K. Navic kas bei R. Žiugžda. Jie bei doc. A. Bacys buvo sekcijų kopirmininkais.
VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ
Bartkuškio dvaro liekanos (XIX a.). Šiandien išvažiuojam j kolū kius. „Kolūkis" — tas žodis vie nų veide palieka šypsnį, kiti rau kosi; prisiminę pernykščius var gus, treti. . .
pažįstami. Pramonės įmonių pla navimo katedroje randame doc. Z. Dubauskaitę. — Bartkuškis?... Buvom, bu vom. .. Pernai ten nugaras len kė pramonės planavimo ir dar bo ekonomikos specialybių stu VAKAR dentai. Trikdė darbo organizavi Nutarta aplankyti Širvintų ra mas: j laukus vežiojo tik viena jono Bartkuškio daržininkystės mašina, o žmonių daug. Paskuti tarybinį ūkį ir Trakų rajono nioji grupė lauke atsiduria tik Tiltų t. ū. Ieškom studentų ar (nukelta į 3 psl.j vadovų, kurie su šiais ūkiais jau
A. Kublickas su moksleiviais aptaria dienos įvykius.