AUTOMATINIS Visu šalių proletarai, vienykitės!
KOSMONAUTAS GRĮŽO Į ŽEMĘ
sccioenuas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų 1970 m. rugsėjo 25 d. Nr. 29 (727) 0 Kaina 2 kp.
Čia ne karsto ramybė — sunki ir tamsi. Čia gimimo tyla. Per mus. Visiems. Ir mums. Vis naujos kartos j savo svajonių rūmus Čiurlens lyg netylanti laiko daina... Ir nelies jos čia nei užmiršimo lygumos nykios, nei kasdienybė — ta landi ir amžinai alkana pelė. -... Čia ne tomai. Čia žmonės! — Ateikim čia patylėt. PRAĖJUSIĄ SAVAITĘ ĮVYKO VVU MOKSLI NES BIBLIOTEKOS 400-MEClO IŠKILMES. Nuotraukose — šventės vaizdai. Kairėje: atidaroma Jubiliejinė knygų paroda. Kalba rektorius prof. dr. J. Kubilius. Apačioje: LTSR Ministrų Ta rybos pirmininkas J. Maniušis (trečias iš kairės) ir Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius (pirmas iš kairės) apžiūri parodą.
APIE
TAI
RAŠĖME. . . Rugsėjo 11 dienos „TS" nu meryje korespondencijoje „Pa guodos sesija" ne visus pa guodžia" buvo rašoma: „Pre kybos fakulteto prodekanas vyr. dėst. L. Butkevičius irgi susirūpinęs: — Nuotaika liūdna. Už ne pažangumą pašalinti trys I k. studentai. Iki šiol 42 studen tai turi skolas." Rugsėjo 22 d. prodekanas L. Butkevičius mūsų korespon dentą pasitiko šypsodamasis: — Liko tik penki studentai, turintys skolas! Ką gi, naujiena tikrai džiu gi. Prodekanas L. Butkevičius mano, kad spalio 1 d. Pre kybos fakultete nebus nė vie no skolininko. O štai kaimyniniame Fi nansų ir apskaitos fakultete skolininkų reikalai taisosi kol kas lėtai. Antradienį prodeka nas doc. B. Kilius mums patei kė štai tokius skaičius: 60 stu dentų turi po vieną skolą. 15 studentų, turinčių po dvi ir daugiau skolų, žadama palikti kartoti kurso, o dar penketui kitų, turinčių po du ir dau giau akademinių Įsiskolinimų, matyt, teks atsisveikinti su Universitetu.
r
GARBINGI APDOVANOJIMAI
Už ilgametį ir nepriekaiš tingą darbą hidrometeorologi jos tarnyboje Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštais apdo vanoti VVU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedė jas doc. E. Cervinskas ir doc. V. Ščemeliovas. Universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra apdo vanota Vyriausiosios Hidro meteorologijos tarnybos val dybos prie TSRS Ministrų Tarybos Garbės raštu.
koridoriuo se tylu: paskaitos. Pro langus pastebiu dėstyto jus, rašančius skaičius, dentų galvas, palinkusias prie užrašų. Matematikos fakultete šiais mokslo metais pradedami ruošti dar vieno profilio — taikomosios matematikos spe cialistai. Įdomu, kaip jiems sekasi? Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas doc. V. Merkys apie minėtą spe cialybę pasakoja: Iki šiol ruošėme vienos plačios specialybės gamybinio ir pedagoginio profilio mate matikus. Šiais mokslo metais mūsų fakultete pradėjo mo kytis 50 taikomosios matema tikos specialybės studentų. Jie yra ruošiami grynai ga mybininkais. Taikomosios ma tematikos specialistus, galin akulteto
F
1970 metų rugsėjo 20 d. ta* ryblnė automatinė stotis „Lu* na-16" minkštai nusileido Mė nulio paviršiuje, Derlingumo jūros rajone. Vieta, kurioje nusileido au tomatinis Žemės pasiuntinys, buvo šešėlinėje Mėnulio skri ■ tūlio dalyje. Mechaninė ranka su elektriniu grąžtu pagal signalą iš Žemės paėmė Mė nulio grunto pavyzdį ir, tvar kingai {dėjusi jj Į priekinę aparato dalį, kruopščiai užhermetizavo angą. Pasinaudojusi stoties nusi leidimo pakopa kaip starto platforma, kosminė raketa su grąžinamuoju aparatu, kuria me patalpinti Mėnulio uolie nos pavyzdžiai, rugsėjo 21 d. startavo iš Mėnulio. Vakar, rugsėjo 24 d., 8 vai. 26 min. grąžinamasis „Luna16" aparatas minkštai nusilei do Kazachijos TSR teritorijo je. Pirmą kartą kosminės erd vės užkariavimo istorijoje Mėnulio gruntas atgabentas į Žemę automatiniu aparatu.
BUSIMIEJI MATEMATIKAI stu spręsti matematikos pro čius cesų valdymo, planavimo ir informacijos apdorojimo prob lemas, iki šiol ruošė tik Mask vos, Leningrado ir Tbilisio universitetai bei Maskvos fizikos-technikos institutas. Šie specialistai liaudies ūkiui yra labai reikalingai. Paskaičiuo ta, kad per artimiausius 5 me tus šio profilio specialistų rei kės labai ir labai daug. Jie dirbs skaičiavimo centruose. Taikomosios matematikos specialybės studentai mūsų fakultete jau nuo pirmo kurso klauso paskaitas apie elektro ninių skaičiavimo mašinų programavimą. Išklausys loši mų teorijos, operacijų tyrimo, radioelektronikos, optimalaus valdymo metodų kursus.
Pasibaigė TSKP istorijos paskaita. Iš Z. Žemaičio audi torijos pasipylė pirmo kurso matematikai. Fakulteto kori doriuose suskambėjo jaunat viškas juokas. Priėjau prie aukštos tamsiaplaukės mergi nos. Tai Virginija Razmutė, baigusi Kėdainių rajono Sa lantų vidurinę mokyklą. Da bar studijuoja taikomąją ma tematiką pirmame kurse. — Kas jus paskatino pa sirinkti būtent šią specialybę? — Mokykloje mes turėjome papildomas matematikos pa mokas, kurių metu aš sužino jau apie elektronines skaičia vimo mašinas ir jų progra mavimą. Be to, prieš dvejus metus mūsų klasė buvo atva
žiavusi į Vilnių, susipažinome su skaičiavimo centru. Todėl, išgirdusi, jog taikomosios ma tematikos specialistams teks dirbti su minėtomis mašino mis, aš nesvyruodama pasirin kau šią specialybę. Ir nenusi vyliau. Dėstomi dalykai labai įdomūs. Virginijos kolega Saulius Snieška, Panevėžio vidurinės mokyklos auklėtinis, pridu ria: —- Ypatingai matematinė lo gika, elektroninės skaičiavi mo mašinos ir jų programavi mas. Jaunuoliai atsisveikina. Jie skuba į paskaitas. Fakulteto koridoriuose vėl įsivyrauja tyla. R. ZAKSEVSKIS
Lietuvos meteorologija ir Vilniaus universitetas 1970 m. Lietuvos meteorolo gija pažymi net du savo jubi liejus: 400 metų nuo meteoro logijos kurso dėstymo pra džios ir 200 metų nuo mete orologinių stebėjimų pradžios. 1570 m. jėzuitų įsteigtoje aukštesniojo tipo vidurinėje mokykloje (kolegijoje) buvo pradėtas dėstyti filosofijos kursas, kurio sudėtinę dalį sudarė meteorologija. 1770 m. pradėti meteorologiniai stebė jimai Vilniaus universiteto
astronominėje observatorijo je. Tai pirmieji stebėjimai Lie tuvoje ir Pabaltijyje, ir vieni pirmųjų Rusijos imperijoje. 1770 m., vadovaujant M. Počobutui — žinomam Vil niaus universiteto astronomui, vėliau tapusiam Universiteto rektoriumi, astronominėje ob servatorijoje buvo pradėti kasdieniniai oro temperatūros matavimai. Jie atliekami iki mūsų dienų. Vilniaus univer sitetas šalia to atliko didelį
organizacinį vaidmenį, kuriant meteorologinį tinklą. Lietuvos TSR Hidrometeo rologinės tarybos žinioje vei kia 28 stotys, 89 kritulių ma tavimo postai ir radiozondavimo stotis, tirianti mūsų erdves 30 km aukštyje. Plačiai taiko ma šiuolaikinė stebėjimų ir automatinės registracijos tech nika. Hidrometeorologines proble mas sprendžia nemaža res publikos mokslinių įstaigų.
Universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros dar buotojai tiria Kuršių marių hidrologinį režimą, Lietuvos mažųjų upių nuotėkį, kritulių formavimąsi ir jų prognozes, respublikos dirvų klimatą. Respublikoje geografus-meteorologus pradėjo ruošti 1945 m. VVU Gamtos fakultetas. Hidrologijos ir klimatologijos katedra pokariniu laikotarpiu išleido apie 150 specialistų. Antradienį Universiteto
centriniuose rūmuose, kur prieš du šimtus metų pradėti meteorologiniai stebėjimai, įvyko iškilmingas posėdis, skirtas jubiliejinei sukakčiai. Minėjimą pradėjo akademikas prof. K. Bieliukas. LTSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo pirmininko pavaduotojas J. Vildžiūnas grupei geriau siųjų respublikos hidrometeo rologinės tarnybos darbuoto jų įteikė Garbės raštus. Doc. V. SCEMELIOVAS