Tarybinis Studentas, 1986 m. spalio 7 d. Nr. 29 (1368)

visą SALiąpRoterajzai/vicnyRires!

caRj/Bims scu nencas Į.•

LEIDŽIAMAS NUO

1950

METŲ BALANDŽIO 15 D.

it ai iij

ir t* • « i • B r ^M11 * f i i

ro

■

ė ii, I N

5

Nr. 29(1368)

SPALIO 7 D. ANTRADIENIS

KAINA 2 KAP.

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

•ALIO 7 — TSRS KONSTITUCIJOS DIENA

valstybinių stipendijų ir lengva­ tų teikimas moksleiviams bei studentams; nemokamas aprūpi­ nimas mokykliniais vadovėliais; galimybė mokytis mokykloje gimtąja kalba; sąlygų savišvie­ tai sudarymas.

(45 straipsnis)

TSRS piliečiai turi teisę J noksią. Šią teisę užtikrina tai, kad risų rūšių mokslas yra nemoka­ us, kad įgyvendinamas visuoinis privalomas jaunimo vidu-

rinis mokslas, plačiai vystomas profesinis techninis, specialusis vidurinis ir aukštasis mokslas siejant mokymą su gyvenimu, su gamyba; neakivaizdinio ir vakarinio mokslo plėtojimas;

IŠVYKO

valio rajono Naradavos t. ū. — 600 gamtos, medicinos, matema­ tikos fakultetų studentų raškys obuolius.

Nemažas būrys prekybos ir matematikos fakultetų studentų (230) talkininkaus Kėdainių rajo­ no Pagirių sodininkystės tarybi­ niame ūkyje. 100 filologijos fa­ kulteto studentų padės doroti kopūstų derlių Vilniaus rajono Glitiškių daržininkystės tarybl-

niame ūkyje. 350 EKFF studentų talkininkaus Vilniaus rajone Maišiagalos daržininkystės tary­ biniame ūkyje. 160 istorikų dirbs Biržų rajono ūkiuose.

Pirmą kartą Universiteto stu­ dentai (36 būsimieji matematikai) dirbs Vilniaus duonos kombinate. Panevėžio konservų fabrike dirbs 57 PEF studentai.

žmogaus smegenys, technizacija, įvairūs pertvarkymai liaudies ūkyje, politikoje, branduolinio karo grėsmė, konfliktai tarp žmonių, šeimoje ir 1.1, nei­ giamai veikia žmonių sveikatą.

Ne paslaptis, kad nuolat auga psichinių ligonių skaičius. Vilma pasvarstė, kad priežastys galėtų būti tokios: įgimtos ir sąlygo­ tos minėtų aplinkybių.

Vilma: — Norėtųsi žmones ištraukti iš tų bėdų. Man atrodo, kad daug naudos duotų konsultacijos — telefonai. Tai patvirtina ir toks reiškinys, kaip apmokamos kon­ sultacijos atsiradimas Maskvoje.

nastikos pratimams. Žinoma, kiekvieną kartą pratimai turi būti skirtingi. Čia ir pasireiškia kūrybingumas. Nors mes ligoni­ nėje užsiėmusios tik pusę die­ nos, kita pusė skiriama pasiruoši­ mui, literatūros skaitymui. Sky­ riuje yra taryba, kurią sudaro veiklesni ligoniai. Jie žiūri ben­ dros tvarkos. Laisvalaikiu kartu einame j filmus, į parodas — juos aptariame.

— Universitete lankėme medi­ cininės psichologijos sekciją.

Mus domina ta sritis, na, ir praktika įdomi, esam gana užta­

ALKININKAUTI Dar apie 2700 studentų spalio d. išvyko Į talką žemdirbiams, talentų laukia kolūkių, taryblių sodininkystės ir daržininkys|ės ūkių laukai. Daugiausia talki­ ninkų dirbs VU šefuojamame Pas-

AMYBINĖ PRAKTIKA I Laipteliai paskaitų veda prie Įtamplino, kuris, turbūt, yra ga­ mybinė praktika. . . O paskui baigus skrydis į erdvę, į kūĮybą. Bet kuris darbas yra kū[yba, jeigu tas darbas yra myfmas darbas, jeigu jis — tavo tkrasis. Istorijos fakulteto penkĮakursės psichologės Erika PAllUKAITE ir Vilma SLAVENAIp gamybinę praktiką atlieka Įienoje Vilniaus psichiatrinėje toninėje. Paprašysime jas pa-

Valdas VILŪNAS

>•;

PRAKTIKA TAI TRAMPLINAS iLMA slavėnaitė Išlyti apie savarankiško prak®io darbo pradžią.

I~ ~~ Mums paprasčiausiai pasir*ė, — sako Erika apie praktir ~ Ir labai skaudu už tuos r^gas, kurie negali dirbti ten, M norėjo. Deja, nemažai bus f t()kių, kurie atėję po praktiĮOs pasakys, kad praktika nieko r-His nedavė. " Tą patį galima pasakyti ir r1- psichologo darbą gamykloF mat reikia įsigyti dar gretuf “ specialybę, na, tarkim, inP ‘eriaus. Mes dirbdamos ligo­ nėje pastebėjome, kad reikaF8°s ne tik psichologijos ži[Os tenka domėtis ir medicina, r (Yilma).

I Erika vėliau sakys, jog psireikšmė yra tokia, Į s jo poreikis. Bandysime ko­ rtuoti tą itin filosofišką fraf Irigu trumpai — tai psichop° reikšmė yra didelė. SparL 1 daugėja informacijos, kurią I ne visuomet geba suvirškinti

Reikėtų daugiau tokių konsultaci­ jų, kur galėtų kreiptis žmonės, turintys tam aiškius motyvus.

Erika kalbėjo apie psicholo­ gus mokykloje. Mokykloje jie reikalingi, bet specialistai nėra ruošiami, nėra skiriami etatai.

Kol kas žinoma eksperimentinė mokykla Taline. . . . Kreipiu mintį į praktiką.

Ar darbas praktikos metu yra per praktiką? kūryba? Ar patenkintos darbu — Praktika — tai didžiausia nauda, kurią davė Universite­ tas. — (Vilma).

Erika: — Ji naudinga tuo, kad yra tartum išėjimas į žmones. Bu­ tent, kai susiduri šu žmonėmis, savo srities supratime įvyksta tartum koks lūžis.

Vilma: — Dirbame dieninio stacionaro skyriuje. Lietuvoje yra vienas toks skyrius. Šio skyriaus ypaty­ bė yra ta, kad pacientai vaka­ rais grįžta namo. Paskirtu laiku jie gauna • vaistus, du kartus per savaitę vadovaujam psichogim-

ERIKA PALIUKAITĖ tos, turim ligonių. O psichologi­ ja susidomėjau vien per pato­ logijas. . .

Vilma dar sakė, jog visiems reikia dirbančio žmogaus.

Erika: — Net keista, kad vyresnės psichologės iš karto ėmė mu­ mis pasitikėti. Iš pradžių dirbo­ me kartu, bet po keleto dienų pasijutome visai savarankiškomis...

Merginos norėtų dirbti būtent ligoninėje. „Nes gamykloje būna daug formalumų" — sakė. Erika pasiryžusi važiuoti, jeigu reikės, j periferiją, kad galėtų dirbti mėgstamą darbą. Kūrybinė sfe­ ra, darbas statomas aukščiau as­ meninių patogumų.

Visuomet džiugu būna kalbė­ ti su jaunais žmonėmis rimtai besiruošiančiais būsimam darbui.

O jų tikrai nemaža. Tad palin­ kėsime sėkmingo skrydžio nuo tramplino.

Audra ŠIMAITYTE

MES Į KAIMĄ, AR

KAIMAS PAS MUS?

V. VIL0NO nuotr.

FIZIKŲ NUOMONE Praėjusį pavasarį raštu ap­ klaustas 91 fizikos fakulteto stu­ dentas. Klausimai — apie užim­ tumą, laisvalaikį, sportą, šventes.

Turį daug laisvo laiko prisipa­ žino tik keli (4 proc.j Likusių — „tragiškai" užimtų arba turinčių šiek tiek laisvo laiko — beveik po lygiai.

Kas penktas nesportuoja. Da­ lis jų nė nesiveržia mankštintis.

Norinčių didinti flzinį krūvį — 47. štai virš 30 iš jų dar po 3— 4 valandas per savaitę žaistų krepšinį, 24 tiek pat laiko skirtų futbolui ir 1.1.

Trys iš keturių įsitikinę, kad sportiniai žaidimai visai patenkintų jų poreikį mankštintis. Li­ kusieji mini orientacinį sportą, fegvąją atletiką ir pan.

Didelį pasipriešinimą sutinka masinės sporto šventės ir krosai.

Tik kas septintas noriai dar sykį patrauks į tokį renginuką. Liku­ sieji — varu. Tik pora apklaus­ tųjų sportuodami gali tenkintis vien masinėmis sporto šventėmis ir krosais.

Mūsų aukštosios mokyklos ma­ sinis sportinis gyvenimas taps patrauklesnis (daugelio nuomo-

ne), jei pasitelkslm žaidimus, at­ rakcionus, pasirūpinsim karšta arbata, apskritai maistu. Į klausimą „Ar patinka kultūri­ nis gyvenimas VVU"! kas trečias atsakė „taip". Likusieji — nepa­ tenkinti.

Palankiai įvertintos fakulteto šventės. Mėgstamiausia (ją pami­ nėjo 55) FIDI, pirmakursių imatrikuliacija (20), grupių savi­ veiklos apžiūra (paminėjo 15).

Renginiams dar trūksta įvairovės, išradingumo (paminėjo 9), orga­ nizuotumo (8), dalyvių (8), Nusiskundžiama informacijos stoka. Iki lapkričio 15 d. fakulte­ te bus paruoštas stendas „Uni­ versiteto renginiai". Tikslas — pranešti apie artėjančias šventes, rungtynes, paskaitas ir pan. ki­ tuose fakultetuose, Universitete.

Rašinyje pateiktos mintys nėra naujos. Jos tik papildytos skai­ čiais ir ne visai baigtais darbais.

Su apklausos medžiaga išsamiau susipažinti galima fizikos fakul­ teto komjaunimo komitete.

SVEIKINAME

ros draugijos įsteigimo 25-mečiu VVU docentas, kraštotyrininkų klubo „Ramuva“ pirmininkas Venantas MAČIEKUS apdovano­ tas Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus miesto komiteto ir de­ putatų tarybos vykdomojo ko­ miteto garbės raštu.

Už ilgametį vaisingą krašto­ tyros darbą, kraštotyrinio sąjū­ džio propagavimą bei organiza­ vimą ir ryšium su Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštoty-

UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Rašiniu „Ar vasara buvo par­ duota", spausdiname ketvirtaja­ me puslapyje, pradedame kasme­ tinį konkursą „Trečiasis semest­

R. ŽEMAITIS, FF komjaunimo komiteto sekretorius

ras". Laukiame jūsų straipsnių, nuotraukų apie darbą studentų būriuose ir primename, kad ge­ riausių publikacijų autoriui bus suteikta galimybė dirbti tarp­ tautiniame būryje užsienyje, ant­ ros ir trečios vietos laimėtojų laukia dovanos. Savo kūrinėlius siųskite iki gruodžio 15 d. „Ta­ rybinio studento" redakcijai.

2 Tarybinis studentas

KOMJAUNIMO ATASKAITOS IR RINKIMAI

GRUPIŲ SUSIRINKIMUOSE APSILANKIUS Universiteto komjaunimo orga­ nizacijoje pats „darbymetis" — vyksta ataskaifiniai-rinkiminiai su­ sirinkimai, fakultetų ataskaitinėsrinkiminės konferencijos. Apta­ riamas nuveiktas darbas, numato­ mos gairės ateičiai. Išties džiu­ gu, kad dauguma susirinkimų vyksta dalykiškai, nesibijoma iš­ kelti trūkumų, pareikšti kritinių pastabų tiek fakulteto, tiek ir Universiteto komjaunimo komi­ tetams. Taip vyko susirinkimai beveik visose EKFF, FilF akade­ minėse grupėse, PEF pramonės planavimo specialybės II k. 1, ChF IV k. 4 grupėse. Štai, pa­ vyzdžiui, ChF, IV k. 4 gr. kom­ jaunimo biuro ataskaita išsami, joje ne tik aptartas nuveiktas darbas, ir išanalizuotos padarytų klaidų priežastys, teisingai ir pa­ grįstai priekaištaujama fakulteto komjaunimo komitetui dėl prasto internacionalinio darbo organiza­ vimo. FilF rusų kalbos ir litera­ tūros specialybės II k. 3 gr. stu­ dentai labai aktyviai ir savikri­ tiškai aptarė savo veiklą, pasiū­ lė Universiteto komjaunimo ko­ mitetui visuomeninį krūvį dife­ rencijuoti pagal kursus taip, kad I kurso studentų visuomeninis darbas neišeitų už Universiteto ribų.

Tokių pavyzdžių galima pa­ teikti ir daugiau. Ačiū visiems tiems, kurie iškėlė naujų minčių, pasiūlymų, pageidavimų. Stengsi­ mės juos įgyvendinti.

Deja, teko dalyvauti ir tokiuo­ se susirinkimuose, kurie vyko šabloniškai, neįdomiai, vien tik todėl, kad „reikia". Aišku, jei grupė visus metus gyveno tokio­ mis nuotaikomis, nieko nedarė sau, savo įdomumui, tai ir pa­ sakyti nėra ko, nekyla jokių problemų, pageidavimų. Štai kad ir MaF matematikos specialybės IV k. 2 gr. ataskaitinis-rinkiminis

RUDENS TALKOJE

Likimas į Pagirius nubloškė keturiolika ketvirtakursių žurna­ lisčių. Jau pirmąją dieną jos pasijuto lašu jūroje tarp šešių dešimčių KPI „fuksų" ir n Kup­ lių bei Šlapaberžės PTM moks­ leivių. Žinovų tonu įvertino tal­ kininkams skirtą bendrabutį ir nusprendė, kad „gyventa ir blo­ giau". Bendrabutis tapo visko centru: nuo jo pradėtas skaičiuo­ ti atstumas iki valgyklos, par­ duotuvės, kapinių, miško.

Iš pradžių — kam čia slėpti — buvo liūdna. Viena slapčia ilgėjosi jaukių senamiesčio kavi­ nių, kita — namuose likusio vy­ ro. Magnetofonai iš visų aukštų kiaurą parą angliškai tvirtino, kad gyvenimas yra gyvenimas, jiems ta pačia kalba antrino moksleivių choras. Visos pritarė minčiai, kad gyvenimas iš tiesų yra gyvenimas, bet koks gi tas gyvenimas, jei tavo didžiausia svajonė išlydėti savaitgaliui draugę namo. Mat, tuomet tau atiteks jos apklotas. Labai šal­ tos Pagirių naktys. Tačiau gyve­ nimas bendrabutyje dėl to nesu­ stojo. Naktimis iš visų pusių trinksėjo durys, trypė kojos, įvairiausi balsai šaukė, daina­ vo. .. Žurnalistės iš pradžių žiū­ rėjo į visa tai gana kritiškai, nes jau buvo primiršusios pir­ muosius studentiškus metus. Tai­ gi dienomis jos oriai viršyda­ vo obuolių skynimo normas, o

CHEMIKŲ KONFERENCIJA Spalio 2—3 dienomis Univer­ sitete vyko penktoji Pabaltijo

susirinkimas. Grupės sekretorė perskaitė ataskaitinį pranešimą, kuris buvo labai nekonkretus ir paviršutiniškas, pasisakė grupės seniūnė, štai ir viskas. O kiti?

Kas skaitė laikraštį, kas perraši­ nėjo konspektus, kas svajojo. ..

Bet tik ne apie grupės darbą.

Panašiai vyko susirinkimas ir PEF pramonės planavimo spe­ cialybės II k. 2 grupėje. Tik gru­ pės kuratorė bandė „išjudinti" studentus. Ir, kas keisčiausia, kaip tik grupės kuratorė, o ne biuras, kalbėjo apie grupės vi­ suomeninę veiklą.

Dar kartą norėtųsi paliesti priimamus nutarimus. Daug kal­ bama apie darbų realumą, apie atsiskaitymą už nutarimų vykdy­ mą. O kaip atsiskaitys kitais me­ tais jau minėta MaF IV k. 2 grupė už darbą, jei per ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą buvo priimtas nutarimas,, kuriame buvo tik įvertintas grupės biuro dar­ bas, išrinktas naujas biuras, de­ legatai į fakulteto konferenciją ir naujas profbiuras?! Tuo tarpu nutarime turėtų atsispindėti pag­ rindiniai grupės komjaunimo or­ ganizacijos uždaviniai šiems mo-

NESKLANDUMŲ SAKNYS Stebėjau trečio kurso antros grupės lituanistų ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Gal todėl, kad jame buvo tokių gaudančių ir fiksuojančių kiekvieną geriau ar blogiau atliktą darbą, dides­ nę ar mažesnę kolektyvo ydą, klausytojų kaip aš, komjaunimo sekretorės Astos Karlonaitės ata­ skaita skambėjo oficialiai ir šal­ tai. Sverta darbus kaip riešutus.

Ir iš pradžių nesimatė, kas sly­ pi už šių išskaičiavimų, kurių buvo labai nemažai.

Nustebino mane aktyvūs pačių studentų pasisakymai, kurie jiems patiems buvo tikrai la­ biau aktualūs ir reikalingi, negu iš anksto paruoštos kalbos. Tuo­ met Ir pradėjo šis tas aiškėti.

Po 1985 metų lapkričio mėne­ sio svarstymo už akademinės drausmės pažeidinėjimus išrin­ kus naują komjaunimo sekreto­ rę, reikalai žymiai pagerėjo.

Fakulteto komjaunimo komitetas grupės veiklą dabar vertina tei­ giamai. Studentams žinoma ten­ ka susidurti su tokiom „amži­ nom" problemom, kaip spaudos

prenumeravimas į bendrabučius, paskaitų praleidinėjimas, kuris taip pat pastebimai sumažėjo, pasyvia kai kurių sektorių veik­ la, tačiau jie žymiai geriau išlai­ kė pavasario egzaminus, daugiau žmonių pradėjo dalyvauti visuo­ meninėje veikloje.

Kai kurie studentai pasisaky­ dami pabrėžė, kai yra keletas tokių pareigų, kurių rezultatų niekad nesimatė ir vargiai besi­ ma tys.

— Yra tokių pareigų, kurios niekam nereikalingos. Aš ma­ nau, kad jas panaikinus, suma­ žėtų formalizmo, popierizmo.

Geriau tie žmonės padėtų dirbti svarbesniems sektoriams, — pa­ siūlė Ingrida Ciurlytė.

Kaip supratau, dar gana silp­ na ir nekūrybinga kultmasinio sektoriaus veikla. Retai kada būna, kad šis sektorius dirbtų taip pasyviai. Jo veikloje apskri­ tai gali dalyvauti visi, net ir turintys kitų įpareigojimų. Gru­ pė giliau nagrinėjo šį klausimą, priėmė konkrečius nutarimus.

Patys studentai stebisi, kodėl

vakarais megzdavo, skaitydavo, arba žiūrėdavo pro langą į žvaigždes ir kalbėdavosi protin­ gomis temomis. Sakykim, apie pasaulio savirealizaciją. Nauja

mos studentės. Žinia, kuo geriau dirbi, tuo daugiau iš tavęs reikalauja. Žur­ nalistės savo pačių nuostabai puikiai vykdė normas, tačiau bri-

>2 PAGIRIUOSE

kslo metams, priemonės, kurio­ mis numatoma, kaip ištaisyti pra­ ėjusiais metais padarytas klaidas Ar ne laikas būtų ne tik pri­ imti konkrečius, įpareigojančius nutarimus, bet ir komjaunimo su­ sirinkimuose ar grupės biuro po­ sėdžiuose reguliariai svarstyti jų vykdymą? Tai būtina sėkmin­ go darbo sąlyga.

Norisi paliesti dar vieną opią problemą — kuratorių lankymąsi grupės renginiuose. Malonu pa­ žymėti, kad FilF, MF, PEF kura­ toriai ne tik kad lankosi grupių komjaunimo susirinkimuose, VPP valandėlėse, bet ir padeda jas organizuoti, kviečia į grupės ren­ ginius mokslininkus, rašytojus, lektorius. Kad ir kaip gaila, bet ne visur tokia padėtis. Štai, pa­ vyzdžiui, matematikos fakultete

kartu pragyvenę, prasimokę be­ veik iki mediumo, labai retai nueina kartu J teatrą, į koncer­ tą— Kodėl, pavyzdžiui, negalė­ tume surengti vakaronės, ar ko nors panašaus? Visi kartu nuva­ žiuoti j Rygą, Taliną? — klau­ sia „grupiokų" Ingrida.

Ir keista — niekas neskuba pritarti. Vienas toliau tingiai apžiūrinėja „Žaltvykslės" inter­ jerą Ir dalinasi įspūdžiais su gre­ ta miegančiu, kitas paslapčiom vynioja saldainį...

Ką gali nuveikti komjaunimo aktyvas su saujele pasiruošusių padėti, kai dažna iniciatyva ką nors suorganizuoti atsimuša į tokią abejingumo sieną? Manau, kad kaip tik tada gimsta forma­ li pažiūra į įpareigojimus, be­ prasmiškai atliekami formalu­ mai.

Spalio mėnesį vyks fakultetų komjaunimo organizacijų ataskaitinial-rinkiminial susirinkimai.

Tai galimybė objektyviai, pasi­ tariant su draugais, įvertinti nu­ veiktus darbus, įsigilinti ar vis­ kas grupėje gerai, jei ne ap­ galvoti, kur nesklandumų šak­ nys.

Rūta GASIONYTĖ

kad tai bus indų plovimas ir salės tvarkymas. Paskui jų vis dažniau maloniai paprašydavo atnešti bulvių, nuskusti jas, su­ pjaustyti, nuvalyti ir sutarkuoti burokėlius, nutempti į rūsį mai­ šus su daržovėmis, išplauti vir­ tuvę, koridorių, svečių kambarį, vedėjos kabinetą ir 1.1. Nė tru­ pučio neperdėsiu pasakydama, kad kai jos nepjaustė duonos, nekepė blynų, nepilstė į stikli­ nes gėrimo, tai vis ko nors trūkdavo. Tik nepamanykit nie­ ko pikto. Gera Pagirių valgyk­ la. Net du sykius jos darbuoto­ jas fotografavo. Tuomet jos išsi­ traukdavo iš kažkur baltas ke­ puraites, su kuriomis labai gra­ žiai atrodydavo.

Būta padėčių be išeities. Antai per dieną beviltiškai susitepa balti chalatai, o dirbti reikia švariais. Valgyklos vedėja liepė pačioms nusipirkti skalbimo miltelių, bet neužmiršo pridurti, kad skalbti ir džiauti juos virtu­ vėje — nevalia. Deja, tik ten, nors ir retokai, būna karšto vandens. Te išsprendžia kas turi laiko tokį galvosūkį.

vieta ir nauji žmonės davė im­ pulsų ypač liūdniems apmąsty­ mams. Antai profesinės techni­ kos mokyklos mokinukai supai­ niojo duris, įsibrovė į kambarį, bet toliau durų nebėjo. Apsidai­ rė ir kategoriškai pareiškė: „O, čia vienos mamos!“ Tuomet ne viena prisiminė, kad jos pasku­ tinįsyk nuiminėja derlių, būda-

gadininkė dėl viso pikto nepa­ miršdavo priminti, jog matanti, kaip jos visos po obelimis stovi ir nieko nedirba. Keturioms te­ ko laimė darbuotis valgykloje.

Vėliau, tiesa, tąja laime suabe­ jota. Tik negi mesi viską? Juo labiau, kad. .. Bet iš pradžių.

Konkretūs darbai joms nebuvo nurodyti, bet iš pradžių manyta,

respublikų, Baltarusijos TSR bei Kaliningrado srities chemikų ana­ litikų konferencija, kurioje daly­ vavo ir svečiai iš Maskvos, Le­ ningrado, Kijevo. Iš viso į kon­

ferenciją susirinko apie 200 mokslininkų. Buvo dirbama ke­ turiose sekcijose: „Optiniai ana­ lizės metodai", „Elektrochemi­ niai analizės metodai", „Fiziki­

Taigi daug įvairiausių reiški­ nių regėjo talkininkaujančios Pagiriuose žurnalistės, ne vien rudeniškus saulėlydžius. Pabai­ gai derėtų pridurti, kad jos pa­ čios gėdos Alma Mater nepada­ rė.

Jolanta MIŠKINYTĖ Birutės SENECKAITĖS nuotr.

niai ir kiti nustatymo ir koncen­ travimo metodai", bei „Gamto­ saugos objektų analizė". „T. S." inf.

jau keletas metų niekaip nega| ma išspręsti kuratorių lankymo, grupėse problemos. Vis dar Pi sifaiko kuratorių, kurie abejino žiūri į šias pareigas. Sakysin vyr. dėstytojas Karčiauskas IV | matematikos specialybės 2 grL pę „kuruoja" nuo antro kurse Nuo to laiko joje buvo apsil4r kęs tik tris kartus.

Dar vienas pavyzdys: pavasj rį, kai vyko VPP atestacija, korr jaunimo komiteto nariai lanke< aštuoniolikoje grupių. Ir tik sep tyniose dalyvavo grupių kursto riai.

Nenorėčiau sutikti su fakultel partinės organizacijos sekrete riaus doc. M. Maknio žodžiai pasakytais per fakulteto kom jaunimo organizacijos ataskaitinę rinkiminę konferenciją:" ...Eik te, prašykite. Gal po ilgo laik priprašysit kuratorių ateiti j gri pės renginius". Žinoma, būtim reikia kviesti kuratorių, bet kuratorius turėtų domėtis grupe Daugiau principingumo reikėtų iš partinės organizacijos, deki nato pusės. Juk „Studentų visuo meninės — politinės pr ;kfiko nuostatuose" aiškiai parašyt „VPP bendrai organizuoja mo kymo įstaigos administracija visuomeninės organizacijos., Grupėse VPP organizuoja grt pės komjaunimo biuras ir kure torius..." O fakulteto dekane tas mano, kad visa tai vien ti komjaunimo organizacijos reike las. Nepalankiai dekanatas sutik ir naujovę — VPP laikyti sudėti ne mokymo proceso dalim atestacijos rezultatus įrašant studijų knygelę. Trylika fakulle to komjaunuolių atestacijų mel gavo nepatenkinamus įvertini mus, bet skolininkais jie kai kodėl nelaikomi... problemų yra. Ir ni Taigi, vien tik matematikos fakultete Norėtųsi palinkėti visiems sėk mingai jas išspręsti.

LLKJS VU

G. MANIUSI komiteto sekretoriau pavaduotoja

Laukti ir reikalingi .. .Po darbo būdavo gera nu sitraukti įmirkusius drabužius ii pritūpti arčiau pleškančios kros­ nies. Komforto čia nebuvo. Ry­ tais semdavom K šulinio vandenį ir, vieni aikčiodami, kiti narsiai šypsodamiesi prausdavomės per naktį šaldytuvu tapusioje prau­ sykloje. O paskui — greičiau greičiau — kojos šliūžteli j tre­ jetą numerių didesnį „kerzą" u pirmyn — į valgyklą; kurioje (nepatikėsite) maitino gardžiai kaip namie. Sveisdavom akių nepakeldami, o po pusvalan­ džio ropinėdavom pažliugusiais kalniukais — bulves rinkomSkubėjom. Dirbome ir sekmadie­ niais. Taip sutarę buvom — greičiau padarysim, anksčiau iš­ važiuosim. Iš tiesų, išbildėjo!” tada, kai iki mokslų dar buvo likę koks dešimt dienų. Tai bu­ vo prieš ketvertą metų Leliūnuo­ se. Visiems mano buvusio kurso draugams labiausiai įsiminė kaip tik tas spalis. Jautėmės lauktais. reikalingais talkininkais. S'^al mus sutiko. Nuoširdžiai.

Sį rugsėjį pirmą kartą į kolų ! važiavau su penkiolika ketvirta kuršių žurnalisčių kaip jų va<^° vė. Sulaukusios mėlyno autobu siuko išdardėjom į Kėdainių ra jono Pagirių sodininkystės *ar> binį ūkį skinti obuolių. ApsiS?" venome naujame tiesiog išs'Pu tusiame nuo talkininkų gausybę bendrabutyje. Ir dviejų (nukelta į 4 psl.)

3 Tarybinis studentas

Netradicinis religingumas: mitai ir tikrovė

Kapitalistinio pasaulio sociali­ nių prieštaravimų paaštrėjimo fone vyksta šiuolaikinė religijos krizė. Antra vertus, masinis ne­ darbas, karinės psichozės kurs­ tymas, branduolinės katastrofos grėsmė, ekologinė krizė, dvasi­ nio gyvenimo vakuumas yra ta dirva, kurioje tarpsta religija kaip iliuzinės kompensacijos priemonė. Šiomis sąlygomis re­ ligijos prisitaikymo ir kitimo galimybės toli gražu nėra išsem­ tos. Salia tradicinių religingumo ir bažnyčių veiklos formų atsi­ randa ir naujos, netradicinės.

Kas tas netradicinis religin­ gumas? Kokios jo paplitimo priežastys Vakarų pasaulyje? Ko­ dėl antikomunizmo centrai ban­ do jį panaudoti kaip ideologinio poveikio jaunimo sąmonei prie­ monę?

Naujas religingumo tipas, aš­ tunto dešimtmečio pradžioje pa­ plitęs tarp JAV ir kitų kapita­ listinių šalių jaunimo, vadinamas „kultais", naujo amžiaus religi­ jomis", „netradicinėmis religijo-

mis". Nepriklausomai nuo pasi­ rinkto termino, kalbama apie konkretų religinį fenomeną, pre­ tenduojantį į „pasaulinį vaid­ menį" ir apimantį šiandien (kul­ tų vadovų duomenimis) kapitalis­ tinėse šalyse apie 20 mln. žmo­ nių bei turintį apie du tūkstan­ čius organizacijų.

Vadinamąjį netradicinį reli­ gingumą Vakaruose sudaro trys pagrindinės srovės: evangeliškieji (neokrikščioniškieji) ir rytie­ tiškieji (neoorientalistiniai) kul­ tai bei įvairios mistifikuotos psichoterapijos grupės.

Tarp Vakarų jaunimo labiau­ siai yra paplitę neoorientalistiniai kultai, tokie kaip „Dieviškosios šviesos misija", „Tarptautinė Krišnos sąmonės sąjunga", „Tarp­ tautinė Radžnešo organizacija" ir kiti. Dauguma jų yra hinduistinės kilmės, jiems vadovauja charizmatiniai lyderiai (t. y. neva patyrę dievo malonę), ku­ rių įtaka, autoritetas sekėjams yra beribis ir kurie dažnai gar­ binami kaip dievai. Kultai sukū­ rė naują organizacijos tipą — jaunimo komuną, vienijančią re­ liginį, ūkinį ir asmeninį jos na­ rių gyvenimą. Kultai savo griež­ tais įstatais ir sekėjų izoliacija nuo pasaulio primena viduram­ žių vienuolių bendrijas.

Netradiciniam religingumui

būdingas savitas požiūris į šven­ tąsias knygas, taip pat kūrimas naujos, kanoninės literatūros, misticizmo ir racionalizmo pag­ rindu aiškinančios pasaulį; žmo­ gaus vietą jame, jo santykį su dievu. Šios literatūros studijavi­ mo metodas paprastas: kalk, ti­ kėk, nebandyk racionaliai įsisą­ moninti. Nes didžiausia kliūtis „dieviškųjų mokslų" srityje — žmogaus mąstymas, protas.

Kultų apeigos ir ritualai skir­ ti dvasiškai izoliuoti adeptus nuo išorinio pasaulio, formuoti jiems religinio fanatizmo nuosta­ tas: skanduok mantras, medi­ tuok, ritualinėmis giesmėmis ir šokiais šlovink dievą, dirbk jo vardan. Visa kita — iliuzija,

ŠIOJE „AKIRAČIO" LAIDOJE

NAGRINĖJAME PAPLITUSIUS VAKARUOSE NETRADICINIUS KULTUS

svetimas ir priešiškas pasaulis, kurį įveikti gali tik galingas ir klestintis kultas. Kultų ir jų va­ dovų (Muno, Bergo, Bhaktivedantos ir kitų) gerovės vardan „už ačiū" pluša dešimtys tūks­ tančių sekėjų. Šio apmokamo tik „dievo malone" darbo dėka kai kurie kultai tampa turtingomis transnacionalinėmis korporacijo­ mis, kurių pajamos sudaro mi­ lijonus dolerių.

Kokiu būdu kultų lyderiai su­ geba savo tikslams taip besąly­ giškai pajungti sekėjų asmeny­ bę? Užsienio spaudoje tokie me­ todai vadinami „smegenų pra­ plovimu". Kultuose praktikuoja­ ma nuolatinė psichologinė prie­ varta, fizinių ir psichinių po­ veikio priemonių pagalba slo­ pinama adeptų savimonė. Valan­ dų valandas trunkančios maldos, daugiadieniai meditacijos sean­ sai, elgsenos kontrolė, skurdus maistas, miego apribojimas daž­ nai veda prie visiško neofitų valios pajungimo; jie tampa vai­ kiškai priklausomais nuo kulto.

Jau pats gyvenimas uždaroje bendruomenėje riboja išorinės informacijos poveikį, slopina re­ alistišką pasaulio ir savo vietos jame suvokimą. Dėl kultų prak­ tikos poveikio neofitai patiria gana staigią dvasinę metamor­ fozę — nuo ankstesnių „pasau­

NEOORIENTALIZMO ALTERNATYVINĖS ILIUZIJOS Septintajame—aštuntajame mū­ sų amžiaus dešimtmetyje Vakarų sociologai pastebėjo parodoksalų reiškinį: tam tikros JAV, kitų kapitalistinių šalių jaunimo dalies socialinis protestas įgavo egzotinių religinių-mistinių ieško­ jimų pobūdį.

Platūs vakarų jaunimo sluoks­ niai, nusigręžę nuo vyraujančių bažnyčių, kurios jiems asocijuol’si su nekenčiamu isfeblišmenlu, bedvase biurokratija, sociali­ niu konformizmu; su „alfernaty’inių“ religinių, pirmiausia neoorientalisfinių idėjų įsisavinimu ima sieti dvasinio ir socialinio Vakarų civilizacijos" atnaujini­ mo viltis.

Ar realūs šie jaunimo lūkes­ iai? Kiek konstruktyvios yra s°s naujos idėjinės alternatyvos?

Bendriausia prasme, radikalių s°cialinių pertvarkymų siekimas, Ridant, tobulinant atskirų indi’idų sąmonę, persiimant tomis ar kitomis „absoliučiomis" idėjoyra tik viena iš istoriškai susikompromitavusio idealistinio P°ziūrio į visuomenę apraiškų. , 0 atžvilgiu, neoorientalistinių . N skelbiamos „alternatyvos", Jonijos dvasinio „išsivadaviprojektas nėra išimtis. Taįau jie turi nemažai specifinių ru°žų, maskuojančių jų tikrąII esmę. ^orientalistinių kultų vadovai ,pač jautriai reaguoja j savo ^lencialių sekėjų—nonkonfor­ mistinio Vakarų jaunimo, sfuden!°s-~ nuotaikas. Jeigu dalis jau)n'n’°< nusivylusi politinio profesrezulfatais, nematanti realios ' emafyvos klasinei-anfagonistivisuomenei, skausmingai iešo ..trečiojo kelio", tai neo’ntalizmo „pranašai" paslaua' ii nurodo: „Išsivaduoki! iš ^balinių iliuzijų, savojo „aš"

jaunimui pratęsti šią iliuzinę odisėją „grynai dvasiniu" religi­ nio misticizmo pagrindu.

Jeigu smulkiaburžuazinio jau­ nimo protesto sąjūdžio (konfrdualizmo, ir jūs išsivaduosite iš kapitalizmo, rasizmo, ekologinių ir kitų problemų".

Jeigu savo laiku hipiai „žo­ lės" ir „trečiosios signalinės sis­ temos" (t. y. marihuanos ir mu­ zikos) pagalba tikėjosi „iškristi", pasitraukti iš „sergančios visuo­ menės" į „sąmonės šalį", tai neorientalizmo skelbėjai siūlo kultūros) ideologai (T. Rozakas,

C. Reičas ir kt.) teigė, kad kla­ sių kovos metodai yra nepakan­ kamai radikalūs (I) visapusiškam asmenybės išsivadavimui, atiduo­ dami pirmenybę „sąmonės revo­ liucijai" („Užtenka pakeisti kiek­ vieno sąmonę ir netikusi sant­ varka žlugs savaime"), tai neo­ orientalistinių kultų lyderiai pro­ paguoja mistinę sąmonės trans­ formaciją kaip žemiškojo rojaus, „grynai dvasinio komunizmo" prielaidą („Kada nors, — tikina jaunimą „Krišnos sąmonės" ide­ ologai, — pasaulyje bus tik viena politinė partija: žmonės

lietinių" nuostatų prie fanatiz­ mo, religinio-mistinio apakimo.

Socialiniai-politiniai kultų idealai, nežiūrint jų įvairovės, itin reakcingi: nuo kovingo anti­ komunizmo („Unifikacijos bažny­ čia") iki mistinės žmonių lygy­ bės žemiškojo asketizmo pagrin­ du („Krišnos sąmonė"). Kaip praktiškai pasireiškia jų dema­ goginės doktrinos pasaulis suži­ nojo kad ir iš kruvinų įvykių Gajanos džiunglėse, kur „Liau­ dies šventovės" vadovo Džeim­ so Džonso įsakymu nusižudė apie 900 religinio fanatizmo apakintų žmonių. Šiandien netradicinis religin­ gumas aktyviai panaudojamas kaip idėjinio-politinio ir pasaulė­ žiūrinio poveikio socialistinių šalių jaunimo sąmonei priemo­ nė. Aktyvėja bandymai jį skleis­ ti ir mūsų šalyje. Šiomis sąlygo­ mis tarybinio jaunimo mokslinės materialistinės pasaulėžiūros formavimas yra vienas svarbiau­ sių komunistinio auklėjimo užda­ vinių.

Filos. m. kand. -B. NIKIFOROVA

Vienos iš prieš keletą metų populiarių Vakaruose neoorien­ talistinių sektų vadovu buvo kažkoks Bhagvanas Šri Radžnišas. Jį garbino kaip dievą, stro­ piai dirbo jo „ašramo" dirbtuvė­ se, kurios kasmet atnešdavo gu­ ru 120 mln. rupijų gryno pelno.

Kartą, uždaręs sąskaitą banke ir pardavęs „ašramo" nuosavybę „šventasis žmogus" skubiai išvy­ ko iš Indijos j JAV, palikęs sa­ vo sekėjus likimo valiai.

ne balsuos, o skanduos manfras").

Kadangi neoorientalizmo po­ žiūriu išorinis pasaulis yra tik „skausminga iliuzija" (maja, dharmų srautas), daroma reak­ cinga išvada apie socialinės re­ voliucijos beprasmiškumą, nes ji neva gali paliesti tik fenomenalinę „materialinių iliuzijų" sfe­ rą, panaikinti vienas iliuzijas vardan kitų, nė kiek nepriarfindama žmogaus prie jo laisvės šaltinio — dievo. „Mes daug kalbame, — teigia buvęs dzen-budizmo patriarchas Vakaruose D. T. Sudzukis, — apie visokias, ekonomines, poli­ tines laisves, tačiau šios laisvės visiškai nėra realios... Tikroji laisvė yra nušvitimo (satori) re­ zultatas". Žinoma, kad šie ir panašūs subjektyvistiniai („alternatyvi­ niai") linkstantys į solipsizmą, tikrovės aiškinimai, perkeliantys žemiškas problemas ir prieštara­ vimus į individualią psichologinę plotmę, ne tik kad negali atsklei­ sti realių socialinio blogio šaknų, bet ir objektyviai tampa ideolo­ gine šio blogio pateisinimo ir įamžinimo forma. Dar daugiau, buržuazijos ideologiniai institu­ tai, „alternatyvinių" iliuzijų pa­ galba sumaniai manipuliuoja jaunimo sąmone, nukreipdami

protesto sąjūdžių energiją j re­ liginio-mistinio eskapizmo vagą.

Neoorientalistinėje, pirmiausia induistinėje-budistinėje, pasau­ lėžiūroje kai kurie kapitalistinių šalių jaunimo, inteligentijos ats­ tovai ieško idėjinių orientyrų, sprendžiant ir globalines (ekolo­ gines, karo ir taikos) problemas.

Pavyzdžiui, kupini entuziazmo ekologinių sąjūdžių Vakaruose dalyviai, nesuvokdami, kad šiuo­ laikinis dramatiškas konfliktas tarp žmogaus ir gamtos yra ne­ išvengiama, „natūrali" kapitalis­ tinės konkurencijos išraiška, iš­ eities ieško sąmonės, vertybinių, religinių orientacijų sferoje. Daž­ nai svarbiausiu ekologinės kri­ zės kaltininku jiems tampa tra­ dicinė Vakarų, judėjiškoji-krikščioniškoji pasaulėžiūra, kuri ne­ va pati, savaime yra orientuota į gamtos „užkariavimą" ir „pa­ vergimą".

Alternatyva matoma panteistinėse induizmo ir budiz­ mo doktrinose, postuluojančiose imanentinį gamtos dieviškąjį pra­ dą, visų gyvų padarų absoliutų vertingumą. Tikimasi, kad jeigu dauguma žmonių persiims neoorientalisfine išmintim, medituos, koncentruodami dėmesį į „uni­ versalų Sąmonės lauką", laikysis ahimsos principo, nevalgys mė­ sos ir pan. pasaulyje nebeliks vietos karams, atsistatys ekologi­

nė pusiausvyra, nusistovės har­ moningi žmogaus santykiai su gamta, kitais gyvais padarais ir pačiu savimi — žemėje trium­ fuos meilė ir gėris.

Deja, kaip rodo istorinė prak­ tika, neoorientalistinė „sielos ir kūno ekologija" tiek pat mažai gali prisidėti prie ekologinės krizės įvertinimo, karų panaikini­ mo, kiek ir krikščioniškos „arti­ mo meilės" principas.

Socialinis ir dvasinis žmonijos progresas negali remtis „iškasa­ mais" tikėjimais ar pasaulėžiūromis, todėl neoorientalisfinėms" „alternatyvoms" tinkamiausia vie­ ta — istorijos muziejuje.

G. SAVICKAS

4 Tarybinis studentas

RUDENS TALKOJE

Laukti ir reikalingi (atkelta iš 2 psl.) moksleiviai, ir KPI „fuksai" ir mes kasdien tą patį slenkstį my­ nėme. Nors paskutinėms, bet pasisekė — kiekviena gavom viena antklode daugiau. Po pir­ mos nakvynės paaiškėjo, kad jų reikėtų dar bent trejeto, nes (ak, tie bendrabučiai) per ply­ šius pūtė visai ne gaivus bobų vasaros vėjukas, o tikras žiemos šiaurys. Per porą savaičių aš naiviai ir taktiškai vis užsimin­ davau ūkio vadovams, kad būtų visai nebloga mūsų bendrabutį apšildyti. Atsakymai būdavo to­ kie: „Ne, nešlldyslm“, „Ko jūs norit — pernai tik spalio gale pradėjom", „šildysim, kai pas­ tatys katilus katilinėje". Katilams pastatyti, pasirodo, būtų poros dienų užtekę. Punktas iš „Grupių vadovo atminties", skelbiantis, kad patalpos, kuriose gyvena studentai turi būti apkūrenamos, ūkių vadovams dažnai atrodo juokingas. Mane pakeitęs dėsty­

tojas atsivežė miegamąjį maišą.

Nebloga Idėja.

Jau pirmąją dieną pliūptelėjo lietus. Sparčiai merginos, šlamė­ damos mums Išduotais polietile­ niniais lietpalčiais, karstėsi po obelis, lankstė viršūnes, nedejuodamos dėl per rankas srūvan­ čio vandens ar skalbiančios nu­ garą krušos. Tądien priskynėm daugiausia iš visų. Bet ne vie­ nai, matyt, įsiminė piktoki vieno ūkio specialisto žodžiai: „Visa­ da blogai dirba vyresnių kursų studentai. Pyktis tenka. Studentėlės nosį riečia, su panieka į mūsų moteris žiūri. Neklausysim, sako, tų kaimiečių! Žiūrėkit, ne­ bandykit mano charakterio, mer­ ginos!" Nustebino ne žodžiai (visokie studentai ūkyje dirba), bet tonas, kuriame jautei tvirtą įsitikinimą — oi, pyksimės, pa­ nelės. Kažin ar verta tokiais žo­ džiais palydėti į darbą! Per tas dienas, žiūrėk, tai viena, tai ki­ ta atsimins ir tarstels: „Kodėl

reikia manyti, kad visi studen­ tai su panieka į kaimo žmones žvalgosi! Kodėl Iš karto tokia nuomonė!

Kitą rytą gavom nepelnytos (kaip vėliau paaiškėjo) pylos už prastą darbo kokybę. Papras­ čiausiai buvo supainioti kontei­ neriai. Niekas po to nepasakė — apsirikome.

Dienos slinko greitai. Žurnalistės tikrai šauniai dirbo. Po pusantros normos po­ škindavo, o 13-tos brigados (vie­ nintelės iš dvidešimt dviejų) darbo kokybė visas dienas bu­ vo vertinama „labai gerai".

Valgyklos vedėja neatsidžiau­ gė darbščiomis ir pareigingomis mūsų Nina, Jolanta, Solveiga.

Buvo malonu ir man ir visoms girdėti tik gera apie mūsų dar­ bą. Okyje buvo nustatytos dvi normos — kievienam per dieną priskinti 3,5 arba 4,1 cnt. raudonšonių obuoliukų. (Tai priklausė nuo obuolių rūšies ir nuo der­ lingumo). Pirmosiomis dienomis, žiūrėk, tos pačios rūšies obuolių norma tai „kyla", tai „krenta"...

Studentai pakankamai gudrūs daug ką ūkyje suprasti. Nekelia jiems ūpo mintis „štai vakar la­ bai daug priskynėme, už tai

ėmė ir normą padidino".

Džiugu, kad dienoms bėgant, niekam jau nebereikėjo slėpti nuoskaudos, pasijutome tikrai lauktais ir reikalingais talkinin­ kais. Nors mūsų virš dviejų šim­ tų buvo, ūkio valdžia sugebėjo puikiai organizuoti darbą. Tikiu, kad ketvirtakursės žurnalistės iš­ sivežė iš Pagirių gerus įspūdžius.

Kaip pačios prisipažino — „nie­ kur taip nedirbom"! Tikrai šiltu žodžiu minės mūsų reikalais nuoširdžiai besirūpinusį direkto­ riaus pavaduotoją, kalbiąją 13tos brigados obuolių pilstytoją ir ramųjį traktorininką, kuo at­ sargiausiai vežiojusį mūsų nu­ skintus obuolius į sandėlį. Kaip gera būtų, jei visur ir visus stu­ dentus sutiktų kaip laukiamus ir reikalingus talkininkus, kuriais reikia pasitikėti, jei jie tą pasi­ tikėjimą pateisina.

Dovilė ŠTUIKIENĖ P. T. Kai šis straipsnis jau bu­ vo parašytas, sužinojau, kad žur­ nalistės socialistiniame lenktynia­ vime užėmė trečiąją vietą, jų darbo našumas buvo didžiausias.

Merginos parsivežė garbės raštą ir kiekviena mažiausiai po šim­ tą rublių.

AR VASARA BUVO PARDUOTA? vizitine būrio kortele

Vadas: Polinaras Člžauskas Komisaras Žilvinas Banevičius Planuota atlikti darbų už 45 tūkstančius rublių Atlikta — už 115,4 takšt, rub­ lių

Apie istorijos fakulteto studen­ tų statybinį būrį „Žilinai" jau daug rašyta, kalbėta. Šiemet re­ portažas apie žiliniečius buvo parodytas net per respublikinės televizijos „Panoramos" laidą.

Visi žino, kad tai vienas iš ge­ riausių statybinių būrių Univer­ sitete, ne paskutinę vietą uži­ mantis respublikoje.

Geri istorikų santykiai su statybininkais, neblogas darbų organizavimas daug kuo lemia „Žilinų" sėkmę. Visi įprato, kad „Žilinai" užimtų pirmaujančias vietas, apie jį būtų kalbama tik gerai. Tačiau būryje, kaip ir kiekviename kolektyve neapsiei­ nama be problemų. Siame strai­ psnyje norėtųsi žvilgtelėti į būrį jo dalyvio akimis.

Jau pirmomis dienomis krito į akis, kad svarbiausia būryje — darbas. Kuo daugiau padarysi — tuo daugiau uždirbsi. Ir ma­ tyt, nereikėtų peikti tų, kurie atvažiavo į „Žilinus" užsidirbti.

Tik apmaudu, kad būrio vado­ vybė nesuteikė galimybės užsi­ dirbti (o svarbiausia — dirbti.

Red. pastaba) trečiakursiams žurnalistams Valdui Kasperavi­

čiui, Algiui Petruliui, Andriui Vaišniui, kuriems neatsirado vie­ tos, kur gyventi. Pernakvojo vai­ kinai pušynėly prie Dezernyčios tvenkinio ir... išvažiavo į Vil­ nių. Ir be šių vyrukų būrys įvykdė ir viršijo planus, tačiau tai nedaro garbės tiems, kurie dar ankstų pavasarį formavo bū­ rį. Taip ir liko neaišku, kiek žmonių dirbo būryje. Turėtų bū­ ti 25, o iš tikrųjų — kas dabar pasakys. Buvo suorganizuotos 7 brigados, kurios dirbo skirtingus darbus skirtingose vietose. Pa­ gal nustatytą tvarką būryje kas antrą dieną turėjo būti leidžia­ mi „Žaibo" lapeliai, kuriuose atsispindėtų socialistinio lenkty­ niavimo tarp brigadų rezultatai.

Juos leisdavo vado arba komi­ saro paskirti studentai. Deja, la­ peliuose nebuvo justi nei entu­ ziazmo, nei noro gražiai aprašy­ ti nelengvą statybininko darbą.

Formalų požiūrį į visuomeninį darbą skatino ir „išpūsti" visuo­ meninių darbų planai. Perskai­ čius juos atrodytų, kad studen­ tai važiuoja ne dirbti, o rengti paskaitų, koncertuoti, organi­ zuoti fotostendus (? I), konsulta­ cinius punktus ir 1.1. Reikia ra­ šyti ir ataskaitas, kurios susu­ muojant soc. lenktyniavimo re­ zultatus daug ką reiškia. Gal todėl retokai objektuose matėm savo vadą Polinarą Cižauską.

Be tiesioginio darbo būrys su­

IŠBRAUKTI IS STUDENTŲ SĄRAŠŲ Už neišvykimą į kolūkinę tal­ ką be pateisinamos priežasties iš Universiteto pašalinti MF V k. studentai G. Starkus ir V.

Daugėlaitė, FilF II k. studentas I. Kalašnikovas. Už grubų dar­ bo drausmės laužymą kolūkinės talkos metu pašalinti EKFF III k. studentai V. Nazarovas ir A. Stukalinas.

tvarkė poilsiavietes prie Glūko, Glebo ežerų, Ūlos upės, Dezer­ nyčios tvenkinio.

Tvarkėme Čiurlionio memorialinį paminklą, talkininkavom Žilinų kolūkyje, sutvarkėm Varėnos lopšelio-dar­ želio „Pumpurėlis" aplinką. O kur dar susitikimai; popietės, sukarinti žaidimai pionierių sto­ vykloje? Gamtos apsaugos en­ tuziasto, užkietėjusio medžioto­ jo žurnalisto Audriaus Bajorino iniciatyva buvo suorganizuoti net 27 reidai. Bet, ko gero, il­ giausiai būrio „kovotojai" prisi­ mins talką tvarkant poilsinį ta­ ką prie Žiežulio ežero. Tada visi kirto sausuolius, valė apdžiūvu­ sį mišką. Visi šauniai padirbė­ jo. Tik.. . daugelis pasigedo bū­ rio vado. Gerai, kad nors komi­

saras rodė pavyzdį.

Mano nuomone būryje labiau­ siai stigo entuziazmo. Po darbo dienos sunku buvo išsijudinti bendram renginiui. Štai kaip būrio veiklą apibūdino RSO-2 meistras Vytautas Gelžinis — „Su studentais tenka dirbti jau dešimti metai. Mūsų organizaci­ jai „žiliniečiai" labai daug pa­ deda. Kaip parodė patirtis — svarbiausia. — materialinis suin­ teresuotumas, juk per vieną mė­ nesį studentas gali užsidirbti penkias stipendijas. Jeigu briga­ da gauna akordinę paskyrą dar­ bui, ji dar labiau stengiasi, nes žino, kiek reikia padaryti, ir kiek gaus, jeigu atliks darbus kokybiškai ir laiku. Šiais metais studentai padarė labai daug ir dirbo gerai, tik trūko darbinin­ kiško aktyvumo, entuziazmo".

Norėtųsi paminėti pačius darbš­ čiausius: trečiakursius istorikus Artūrą Grickevičių, Darių Dau­ norą, Valdą Vainilaitį, antrakursį bibliotekininką Viktorą Dudonį ir istoriką Artūrą Vitukyną, trečiakursius žurnalistus Eduar­ dą Borisovą bei Vidmantą Užusienį.

Prieš baigiantis darbui Valki­ ninkuose dirbanti brigada supy­ lė simbolinį kapą. Lentelėje bu­ vo parašyta: „Čia ilsisi studen­ tiška vasara".

Valdas VILŪNAS

Autoriaus nuotr.

IŠ SAULĖTOS TURKMĖNIJOS SUGRĮŽUS Plečiant turizmo masiškumą, puikia tradicija tapo kasmet Viiniaus turistų klubo organizuojamos turiados po Karakumų dy­ kumą. Į bendrą grupių skaičių įėjo ir dvi iš mūsų Universiteto.

Kaip žinome, Turkmėnija pati piečiausia, viena iš didžiausių ir rečiausiai apgyvendintų (gyven­ tojų skaičius apie 3 milijonus) sąjunginė respublika. XIV—XV amžiuje susiformavo turkmėnų tauta, turinti savo kalbą, papro­ čius. 1917 metais Turkmėnijoje paskelbta Tarybų valdžia. Turk­ mėnija — dykumų kraštas. Čia plyti didžiulė smėlinga Karaku­ mų dykuma, į kurią nuo 1977 metų pradėjo plūsti pirmosios Lietuvos turistų grupės.

Mūsų grupės tikslas, buvo su­ sipažinti su dykuma, jos augali­ ja bei gyvūnija, su vietiniais gy­ ventojais, jų papročiais, kultūra.

Mūsų žygis pirmos sudėtingu­ mo kategorijos buvo skirtas pra­ dedantiems turistams ir truko šešias dienas. Pradėjome nuo Kuidžiko, vakarinėje Turkmėni­ jos dalyje, iš kurio patekome prie vieno žymiausių ir įdo­ miausių purvo vulkanų — Bojadago.

Aukščiausias Bojadago viršūnės taškas 133 m, matomi fantastiški kanjonai. Iš čia pasu­ kame j Mažąjį Balchaną (78 m virš jūros lygio), kurį įveikti kai kam ir labai sunku buvo. Prirei­ kė ir virvės, teko nakvoti ant uolų per lietų. Todėl labiausiai ir prisiminė pusryčiai, išvirti olo­ je, o po jų ilgokas, bet smagus leidimasis žemyn. Kai kam tai daug jėgų atėmė: iš tiesų, ne­ lengvos buvo kuprinės, nes su savimi teko nešti ir vandenj, ku­ ris dykumoje turi aukso vertę.

Draugiškų, ištvermingų Mariaus ir Sigito Jankauskų, padėjusių merginoms adaptuotis žygyje, dėka, pavyko pasiekti planuotus tikslus ir įveikti maršrutą. Žygis suteikė daug jėgų ir ištvermės, reikalingų tolimesnėms, sudėtin­ goms kelionėms, o tuo pačiu ne vieną užkrėtė nepagydoma tu­ rizmo „liga".

Paskutinėmis žygio dienomis keliavome smėlio barchanais, apaugusiais skurdžia žole ir krū­ mokšniais — saksaūlais. Sutikda­ vome vietinių gyventojų, čaba­ nų, kurie vaišindavo furkmėniška arbata, savita duona. Čia ga­ lima pamatyti daugybę įvairių driežų, galbūt, ir vieną kitą vėž­ lį ar skorpioną. Visą kelią mus lydėjo oro permainos atšiaurų vėją keitė giedra ir šiluma. Ir štai paskutinė nakvynė po atvi­ ru dangumi.

Baigę žygį Pr,e Jaschano ežero išvykome į Ašchabadą, kuriame teko pabu­ voti dvi dienas, susipažinti su Turkmėnijos sostine, aplankyti jos įžymiąsias vietas.

Tad visus kviečiame keliautiKetvirtadieniais 20 vai. JK 1 au" ditorijoje jūsų laukia VVU turis­ tų klubas.

L. PETRIKONIS Grupės vadovas

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820310, išduotą FF studentei Audronei KARALIŪTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 812022, išduotą EKFF studen­

tei Liudmilai BALTRŪNAS, laiky­ ti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810722, išduotą MF studen­ tui Rimantui ŠIMKUI, laikyti ne­ galiojančiu.

Medicinos fakulteto anato­ mijos, histologijos ir embrio­ logijos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia docentą Vytautą GAVELĮ seseriai mi'

LV 16632. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2348. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re­ dakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61 -27-30.

«Cob«tckmA cTyfleHT» — opraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTera KOMCOMona, npocpKOMa opąeHOB Tpyąonoro KpacHoro 3naMeHM h Apy>K6bi HapoflOB BnnbHioccKoro ynuBepcn-reTa mm. B. Kancynaca. BunbHioc. Peflaiaop A. Jlunuirac. Ha hmtobckom subine.

Redaktorius A. LIPSTAS