r.mvniDis sccioencas VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. spalio 7 d.,
penktadienis
vieną semestrą gerai apmąs tyti paskaitinio kurso ir se minarų tematiką bei planus, atsižvelgiant į einamojo mo mento ypatumus ir partijos keliamus uždavinius studen tų marksistiniam paruošimui. Įtvirtinti TSKP istorijos pro bleminį dėstymą. Daugiau mokyme panaudoti vaizdumo ir techninių priemonių. Ir ĮGYVENDINANT TSKP CK BIRŽELIO (1983 toliau rimtą dėmesį skirti M.) PLENUMO IR LIETUVOS KP CK studentų internacionaliniai^ ir ateistiniam auklėjimui, XI PLENUMO NUTARIMUS buržuazinių koncepcijų mo kslinei kritikai. Paruošti ir Kalboje, pasakytoje TSKP akuotų ir prityrusių dėsty- apsvarstyti naujus paskaitų CK birželio (1983 m.) pienu- tojų. Dabar dauguma iš jų tekstus sudėtingiausiais kur me, draugas J. Andropovas moksių kandidatai, docentai, so klausimais, papildant jais nurodė, kad ,,musų ideolo- Nemaža jų gretose yra mo kabinete kaupiamą paskaitų kinį, auklėjamąjį, propagan- kslų daktarų, profesorių, fondą, kuriuo galėtų naudo; dinj darbą būtina ryžtingai Katedrose atliekamas inten- tis visi dėstytojai. Sustiprin pakelti į lygį tų didelių ir tyvus metodinis darbas, ti dėstytojų pedagoginio sudėtingų uždavinių, kuVisose visuomenės mokslų darbo kontrolę. riuos partija sprendžia išsi- katedrose apsvarstyti TSKP 4. Iki š. m. lapkričio mėn. vysčiusio socializmo tobuli- CK birželio ir LKP CK XI baigti TSKP istorijos dėsty nimo procese". plenumų nutarimai, numaty- mo specializuotos ir techni1983 m. birželio 30 d. įvy- tos priemonės siekiant užtik- zuotos auditorijos 310 (Sau kęs LKP CK XI plenumas rinti aukštą mokslinį idėjinį lėtekio rūmuose) įrengimą, apsvarstė TSKP CK birželio jr metodinį paskaitų ir sę- pasiekti, kad ši auditorija plenumo išdavas ir priėmė minarų lygį,pakelti dėstytobūtų maksimaliai panaudota išsamų nutarimą, įpareigoju- jų auklėjamąjį vaidmenį stu- TSKP istorijos paskaitoms ir sį visas respublikos partines dentijai nemokymo metu, seminarams. 1983/84 m. m. organizacijas, visas moky- Štai kai kurios kryptys, kū pradžiai išleisti naujus parti mo įstaigas, visas ideologi- rias, pavyzdžiui, aptarė ir jos istorijos 170 vai. kurso nio darbo grandis toliau ge- pagal ką toliau dirba TSKP pavyzdinius seminarų planus rinti darbo žmonių komunis- istorijos kolektyvas: ir metodinius nurodymus stu tinį auklėjimą kaip svarbiaui. ir toliau nuosekliai rū dentams. Visuomenės moks sių sėkmingo tarybinės vi- pintis dėstytojų kvalifikaci- lų kabinetui turėti tiek suomenės vystymosi, Tarybų jos kėlimu. Tam tikslui dau- vaizdumo priemonių, kad jų valstybės ekonominės ir gy- giau naudotis visuomenės užtektų dėstymo poreikius nybinės galios stiprinimo są- mokslų dėstytojų kvalifikaci- patenkinti. Kabinetui ir to jygūjos kėlimo institutais, vei- liau rengti ekspozicijas, skir Tiek TSKP CK plenume, kiančiais prie Maskvos, Le- tas įžymioms TSRS ir Lietu tiek ir Lietuvos KP CK ple- ningrado. Kijevo ir Minsko vos TSR, TSKP ir LKP da iiume daug dėmesio buvo universitetų. Per artimiau- toms paminėti. skirta visuomenės mokslų sius keletą metų pasiekti, 5. Dėstytojams pagerinti dėstymui aukštosiose mo- kad visi katedroje dirbantys kyklose, studentų marksisti- asistentai baigtų aspirantūrą, darbą su studentais skolinin niam paruošimui. Buvo nu- apginti! kandidatines diserta- kais, nepalikti jų be dėme sio fr globos, kviesti juos odyta. kad būtina pagerin- cijas. Ir toliau rengti kated- konsultacijoms, iš anksto, ti visuomenės mokslų dėsty- roję aukščiausios kvalifika- skirti egzaminoi ar įskaitos mą ir jų studijų pažangu- cijos dėstytojų mokslinius pakartotino laikymo laiką ir mą. Visuomenės mokslų dės- kadrus — istorijos daktarus, vietą. Kartu būtina sustip tytojų uždavinys buvo ir Mokslinis ir metodinis dar- rinti studentų mokymosi kon yra formuoti būsimų aukštos bas katedroje tobulinamas ir kvalifikacijos specialistų aktyvinamas kaip pastovus trolę, siekti, kad jie regulia marksistinę - lenininę pašau- kelias moksliniam ir metodi- riai dirbtų per visą semest laiku pastebėti ir sustip lėžiūrą, ugdyti akademinio niam dėstytojų darbo lygiui rą, rinti dėmesį silpnesniems jaunimo nepakantumą bur- kelti. Nuo šių metų kated- studentams, kad visi studen žuazinei ideologijai, sugebė- roję reguliariai bus skaito- tai per sesijas išlaikytų kur jimą argumentuotai, įtikina- mi moksliniai dėstytojų pra- so egzaminus ir įskaitas. mai kritikuoti marksizmo-le- nešimai apie jų tyrinėjimų Mūsų tikslas pasiekti, kad ninizmo ir TSKP politikos rezultatus. Numatyta pasi- nebūtų vidutiniokų, kad vjfalsifikatorius, mokėjimą sa- ruošti ir respublikinei aukšvarankiškai iš klasinių pozi- tųjų mokyklų visuomenės sų studentų žinias galima cijų teisingai vertinti vi- mokslų katedrų metodinei būtų įvertinti gerais ir labai daus ir tarptautinio gyveni- konferencijai, kuri įvyks gerais pažymiais. 6. Mokymo - auklėjamaja mo reiškinius pasiekti, kad Universitete kitų metų rume darbe dėstytojai palaiko visi mūsų aukštosios mo- deni. tykios absolventai būtų ta2. 1983/84 m. m. rudens nastovius kontaktus su fakul rybinės Tėvynės patriotai ir semestro paskaitose ir semi- tetų dekanatais, visuomeni organizacijomis ir ■nternacionalistai, aktyvūs nar niuose užsiėmimuose pa- nėmis tomunizmo kūrėjai — tvirtų siekti, kad pirmo ir antro kuratoriais, su jais spren idėjin’ų įsitikinimų, aukštos kurso studentai giliai išstu- džia iškylančius darbo su elgesio kultūros. Iš-visuo- dijuotų TSKP CK Generali- studentais klausimus, būtinai menės mokslų dėstytojų rei- nio sekretoriaus drg. J. An- dalyvauja pasitarimuose ar kuriuose talaujama įtikinamai, argu- dropovo straipsni „Karlo susirinkimuose, ■perduotai atsakyti i iškylan- Markso mokymas ir kai ku- svarstomi auklėjimo ir mo čius aktualius ir aštrius vi- rie socializmo statybos Ta kymo klausimai. Savo ruož kaus bei užsienio klausimus, rvbų Sąjungoje klausimai", tu fakultetų dekanatai, vi Universiteto visuomenės TSKP CK nutarmą „Dėl suomeninės organizacijos ir mokslų katedros — TSKP RSDDP antrojo suvažiavimo kuratoriai kviečia dėstytojus Istorijos Politinės ekonomi- 80-ųjų metinių", TSKP CK i. tokius susirinkimus ir pa jos, Filosofijos, Mokslinio 1983 m. birželio plenumo šarinius. Ir toliau prakti ateizmo ir Mokslinio komu- medžiagą ir draugo J. And- kuoti katedros pasitarimus mzmo — turi visas galimy- todovo kalbą plenume bei su dekanatais, fakultetų vi organizacijo bes įvykdyti joms partijos LKP CK XI plenumo nutari- suomeninėmis ms. Kel'amus atsakingus uždavi- ma. 7. Suaktyvinti dėstytojų bius. jps yra sukomplektuo3. Pirmo ir antro kurso tos iš perai paruoštų, kvali- metodinėse sekcijose kiek Nukelta J 3 psl.
Visuomeninės mokslų katedrų uždaviniai
Nr. 29 (1248)
Kaina 2 kap.
Siame NUMERYJE: RUDENS TALKOS
1
XXX
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI XXX
SVEIKAS, KOLEGA!
Svarbiausia — ŽMOGUS Spalio 3 dieną Pramonės ekonomi kos fakulteto dėstytojų ir studentų bendrame susirinkime fakulteto par tinio biuro sekretorius doc. G. Sa muolis supažindino su TSKP CK Ge neralinio sekretoriaus, TSRS Aukš čiausiosios Tarybos prezidiumo pir mininko draugo J. Andropovo pa reiškimu. „Tarybų Sąjungos vadovybė laiko būtina supažindinti tarybinius žmo nes, kitas tautas ir visus, kurie atsa kingi už valstybių politikos nustaty mą, kaip ji vertina dabartinės JAV administracijos vykdomą tarptauti nį kursą". Argi kas įmanoma Žemėje be tai kos? Tačiau daug protų dirba prieš tai. Rodos, neįtikėtina: Žmogus prieš patį save. Tačiau... taip yra. .. .„verčia suabejoti, ar egzistuoja Vašingtonui apskritai kokie nors stabdžiai, kad nebūtų peržengta ri ba, prie kurios turi sustoti kiekvie nas mąstantis žmogus“. „Mes esame už tai, kad būtų už kirstas kelias gresiančiai katastrofai, — kalbėjo fakulteto dekanas doc. V. Grigoras, prisiminęs vaikystę, su krėstą Antrojo pasaulinio karo. Že mėje neturi pasikartoti nieko pana šaus. „Mes vadovaujamės tuo, kad žmo nija nėra pasmerkta pražūčiai. Gink lavimosi varžyboms turi ir gali būti padarytas galas. Žmonija verta ge resnės dalios, negu gyventi konflik tų draskomame pasaulyje, dusti po mirtino ginklo našta". „Studentija, nemačiusi karo, jo ir nenori", — kalbėjo fakulteto studen tų profsąjungos biuro pirmininkė A. Danusevičiūtė. O tas, kam teko tai regėti, dar ryžtingiau smerks bet kokį mėginimą griebtis ginklo. Tačiau čia reikalin gas ne tik balsas, bet ir veiksmai. „Branduoliniame amžiuje negali ma žiūrėti j pasaulį, vadovaujantis siaurais egoistiškais interesais. Atsa kingi valstybiniai veikėjai turi .vie ną pasirinkimą — daryti viską, kad būtų užkirstas kelias branduolinei katastrofai. Bet kokia kita pozicija neįžvalgi, dar daugiau — ji savižu diška". Mitinge kalbėjęs fakulteto komjau nimo komiteto narys R. Šyvys peržvelg® visas taikias TSRS iniciaty vas. per pastaruosius du dešimtme čius. Šiuo metu tarptautinis įtempi mas reikalauja veikti, netylėti, ko voti.
„Jeigu nepaisant Vakarų Europos šalių daugumos gyventojų valios at siras Amerikos branduolinės raketos Europos žemyne, — tatai bus JAV vadovų ir išvien su jais veikiančių kitų NATO šalių veikėjų principinis taikai priešiškas žingsnis". Tačiau, matyt, apie tai nesusimąs tomą. Ieškoma „naudos". Kaip žino ma, karo pramonė kapitalizmo sąly gomis yra viena pelningiausių kapi talo investavimo šakų. O daugumos buržuazinių ekonomistų teigimu, ginklavimasis turi „teigiamos" įtakos ekonomikai: palaiko gamybos lygį, aprūpina darbu daugelį stambiosios pramonės šakų, mažina nedarbą, plė toja mokslą. „Gražūs" samprotavimai. „Tačiau ar tai kartu nėra bendro sios kapitalizmo krizės pripažini mas?" — kalba Lenino vardo stipen dininkas A. Navikas. Ir kažin kur nueisime, jei taip „kelsime" ekono miką? Pramonės planavimo specialybės V kurso studentas pateikė faktų ir skaičių iš ekonomikos ir ginklavimo si varžybų. Ir negali būti nė kalbos apie „teigiamą" įtaką. Tie patys įdėiimai į ekonomiką taikai duotų de šimteriopai didesnį rezultatą. „Pirmiau sia sprendžiant taikos klausimą, mato vienetu turėtų būti ne doleris ir ne rublis, o žmogus," — buvo sakoma mitinge. .. .„mes iš principo esame prieš lenktyniavimą masinio naikinimo ginklo gamybos ir jo atsargų kaupi mo srityje. Tai ne mūsų kelias. Juo einant negalima išspręsti nė vienos problemos, iškilusios žmonijai: vals tybių ekonomikos vystymo, aplinkos išsaugojimo, tiesiog elementariausių sąlygų žmonėms gyventi sudary mo. .. (.. .jGinklavimosi varžyboms beprasmiškai eikvojamų materialinių išteklių atlaisvinimas, neišsemiamų žmogaus kūrybinių galimybių atsklei dimas — štai kas gali suvienyti žmones, štai kas turi lemti valstybių politiką XX ir XXI šimtmečių san dūroje". Priimtoje rezoliucijoje pritariama TSKP CK Generalinio sekretoriaus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezi diumo pirmininko draugo J. Andro povo pareiškimui. .. .„reikia sustabdyti militarizmo jėgas, bendromis pastangomis sulai kyti pasaulio slinkimą į bedugnę".
Jūratė MARKELIŪNAITĖ „Tarybinio studento" korespondentė