cam/Biras scuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1974 m. spalio 4 d.
talkininkavę, gerai ir studijuokime! Satmiat
DAUGIAU KAIP 5000 MUSŲ STUDENTŲ PADĖJO ŽEMDIRBIAMS PINTI PA
BAIGTUVIŲ VAINIKĄ. JŲ NUOŠIRDUS DARBAS VERTAS DIDELIO PAGYRI MO.
Kolūkiečiai sako gamtininkams: „Ačiū!“ Gamtos fakulteto prodekanei doc. I. Sarkinienei, parti nio biuro sekretoriui R. Gai liui, geol. — min. m. dr. J. Paškevičiui ir šių eilučių au toriui teko aplankyti tą kartą astuonias fakulteto studentų grupes: II k. geologus, dir bančius Ukmergės raj. Pivonijos t. ūkyje, III k. geologus Užugirio kolūkyje, Panevė žio rajone — II ir IV k. biolo gus M. Melnikaitės kolūkyje ir Liberiškio t. ūkyje, III k. geografus Linkaučių kolūky je, Jonavos rajone — Ik. geologus ir geografus Žeimių ir „Žalgirio" kolūkiuose. Ir žemės ūkio valdybose, ir darbo vietose apie mūsų ir kitų fakultetų studentus atsi liepė labai šiltai ir gyrė juos. Visuose ūkiuose vyko talki ninkų socialistinis, lenktynia vimas, grupės turėjo akordines užduotis, todėl darbas virte virė. Buitines sąlygas stovyklos turėjo irgi neblogas. Tvarkė si studentai gyvenamose pa talpose gerai, jeigu jie taip gyventų bendrabutyje, ko bereikėtų norėti. II ir IV k. bio logai žiūrėjo Klaipėdos dra mos teatro spektaklį, pabuvo jo valstybiniame stumbryne, rengė susitikimus su vietos jaunimu, perėsi...... suomiško je" pirtyje. Gražias talkos dienas kiek gadino kai kurių ūkių (pvz., Jonavos raj. Žeimių kol.) va dovų nerūpestingumas: kar tais trūkdavo technikos, ir studentams tekdavo stoviniuo ti bulvių lauke, o ne dirbti. Kaip ten bebūtų, mūsų stu dentai buvo tikri šaunuoliai, mažiai apie talkininkus pa sakė Panevėžio rajono Lin kaučių kolūkio pirmininkas • Markevičius: „Ačiū jums 'ž gerai išauklėtus ir darbš čius studentus. Talkininkų tu rėjome daug, bet tokių gerų ~ dar niekad. Mes nutarėme liems net už maistą neatskaiciuoti. E šitų jaunų žmonių ir Jhūsų žemdirbiai gali pasimo kyti, kaip dirbti".
A. BRAZAUSKAS GF komjaunimo biuro , sekretorius
Nuoširdžiai mus sutiko Jurbarko rajono Kybartų kolūkio žemdirbiai. Sten gėmės jų irgi neapvilti: iš pat pirmos dienos ki bome į darbą, talkininka vome iš peties. Linarūtė nėra lengva, bet jaunat viškas ryžtas viską nuga li. Kolūkis nemažai pro dukcijos pristatė į fabriką — įvertinimas gana ne blogas. Džiaugėsi mūsų darbu kolūkio vadovai, kolūkiečiai, o pirmininkas net mašiną ekskursijai davė. Aplankėme P. Cvirkos tėviškę, kalbėjomės su jo seserimi, grožėjomės nuo
Ą~ i f.
Nr. 29 (888)
stabiomis apylinkėmis, di delį įspūdį paliko Raudo nės bei Panemunės pilys. Susidraugavome su greti mai dirbančiais KPI stu dentais. Kiekviena diena kol ūkyje atneša ką nors naujo, gražesnio. Padėję žemdirbiams nupinti pa baigtuvių vainiką, į audi torijas sugrįšime tvirti, užsigrūdinę, pradėsime studijas. Tegu kiekviena paskaita atneš tokį pat pasitenkinimą savo sąži ningu darbu, kaip ir kol ūkyje prabėgusi diena,. J. LITVINAVICIUS I k. žurnalistas
DARBO UNIVERSITETAI
. . .Mūsų vadovas, anksčiau atbudęs, žadina užsimiegoju sius. Tingiai kyla iš patalo pirmakursiai radiofizikai, krapšto užmiegotas akis, trau kia ant blauzdų kelnes ir dar da laiptais žemyn praustis. Pa. sigirsta pokštai, ir pamažu išj dulka miegai. Pavalgius — darbo univer sitetai. Kas į sandėlį, kas prie bulvių ar šiaudų. Nešioti mai šus, rinkti bulves — neleng va, ypač pirmomis dienomis, o tuo labiau — nepratus. Va kare pečiai sunkūs, nugarą truputį gelia, bet vis tiek malonu. Mes specializavomės bulvienoje ir kiekvieną dieną prikasame vis daugiau. Labai malonios tos trumpos poilsio minutės, kai gali atitiesti pa vargusią nugarą, padainuoti, pasijuokti, pasigardžiuoti kep. tomis bulvėmis, slyvomis, ku rių Juknonyse nors vežimu vežk. Mūsų grupės vaikinai labai draugiški. Apie tai kalba ne tik pašaliniai, tai jaučiame patys. Turim visų rankų meistrų: sportininkų, muzi kantų. Mūsų vadovas — R.
Pranaitis — griežia armonika, Rimas su Vidu — puikūs gi taristai, Kęstutis — akordeo nistas. O dainuojame visi, nie kur be dainų neapsieiname. Susidraugavome su „Gintaro" kolūkyje dirbančiomis Peda goginio instituto studentėmis, žaidėme futbolo su Kernavės kolūkyje esančiais savo kur. so draugais. .. Vakare žiūrime kino filmus, skaitome knygas, tvarkomės. .. Optimistiškai nusiteikę laukiame sekančios darbo die nos. Kuri vėl — taip greit prabėgs! R. VAITKUS, G. ŠIMĖNAS FF I k. studentai
PASTABOS PARAŠTĖSE
Situos įspū džius fuksai rašė pačiame savo tal kos Širvintų raj. Juknonių kolūkiui viduryje. Rašė para šė — kas belieka pridėti? Ogi paprasčiausiai pagirti vaiki nus, nes jie iš savo fuksiško kuklumo ir vyriško santūru mo gerų žodžių sau pašykš tėjo. Visų pirma, šaunuoliai, kad
nuotaikos niekad neprarado, nors, tiesą sakant, ir buities sąlygos nepergeriausios bu vo, kultūros namų salėje ant grindų irvegojo, toli nuo van dens ir daugelio higienos nor mų gyveno. Kolūkis dvi sa vaites „ieškojo" darbo apran gos, aulinių batų, vis pasiklysdavo darbo apskaitos do kumentuose. Tačiau aštuonio lika vyrų, nors bulvių der lingumas buvo ir labai ma žas, per dieną pririnkdavo po dvylika tonų. O dar didesni šaunuoliai, kad, susiėję iš {vairiausių mokyklų, dar beveik neraga vę paskaitų, jau — vienas glaudus būrys, paprastai ir nuoširdžiai sugyvenantis. Pri simenu, kaip vakare salėj, susimėtė kupeton. vienas per kitą diktavo laišką vieninte lei savo kurso draugei, pasi likusiai Vilniuje: „Mūsų mie lai mergaitei.,.“, o pabaigoj visi pasirašė — pravardėm; jas, nepiktas, taiklias, čia ko ne kiekvienas turi: gero su gyvenimo ženklas. Matyt, ir auditorijoj nebus kits kitam abejingi. Matyt, neiširs visų išpuoselėtas „Simų“ ansamblis, debiutavęs Čiobišky, nesuskils fuksų radiofizikų grupė, gavusi dar bo ir draugystės krikštą. VI. BRAZIŪNAS
*
Kantriai pasiplūkus, vyriškai su maišais pasigalinėjus, visiems maga savo akimis išnaršyti popierius: kiek vakar, užvakar padirbom. Tokiais atvejais brigadininkui V. Jaščemskui ne taip jau lengva ištrukti iš fuksų „nelaisvės".