v/sų
Sauij prolet arai vienykit&si
CČM2S/BOS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. rugsėjo 28 d., penktadienis
KAD ŽEME LIKTŲ ŽMONIŲ PLANETA Rugpjūčio mėnesį Mask voje vyko dvidešimt septin tasis Tarptautinis geologijos kongresas. Jame buvo nagri nėjami opūs visai žmonijai klausimai: geologinės aplin kos apsauga, Pasaulinio vandenyno tyrinėjimai. Kongrese dalyvavo ir mū sų Universiteto Gamtos fa kulteto profesorius dr. Al girdas Gaigalas. Jo ir pa prašėme papasakoti apie pir muosius geologijos mokslo žingsnius Universitete, apie dabartinius pasiekimus, apie kongresą. — Vilniaus universitete geologijos mokslų židinys įsižiebė prieš 200 metų. Ne reguliarūs geologijos darbai buvo atliekami ir anksčiau 1781 m. Bendramokslinėje gamtos katedroje pradėta re guliariai skaityti mineralogi jos discipliną, o 1803 me tais įkurta mineralogijos ka tedra. Geologijos mokslai pradėjo sparčiau plėtotis, bu vo rengiami savi tyrinėtojų kadrai. Geologinių tyrinėji mų pradininkas Lietuvoje — Žanas Emanuelis Žiliberas, kurio spausdintas darbas pa sirodė 1780 metais, o po metų jis pradėjo skaityti Universitete mineralogijos kursą. Senajame Vilniaus univer sitete nedaug buvo paruošta geologų, bet jie paliko ryš kų pėdsaką: pavyzdžiui, Ig nas Domeika domėjosi Pietų Amerikos geologija. Jis su rado Čilėje salietros ir vario telkinius, įkūrė pirmąją kal nakasybos mokyklą, laborato riją ir universitetą. Pirmieji Universiteto geo logai dirbo sunkiomis sąly gomis, o geologijos profeso riaus vardas pirmajam bu vo suteiktas Ignui Horodeckiiui 1823 metais, t. y. pra slinkus 20 metų po geologi jos katedros įsteigimo. . . Šiuo metu Universiteto geologai dirba keturiomis luokslinių tyrimų kryptimis: 1. Regiono stratigrafija ir bendroji geologinė sąranva. 2. Mineralogija, petrografija ir geochemija. 3. Požeminių vandenų kompleksinis panau dojimas ir apsaugojimas nuo užteršimo. 4. Lietuvos inžine rinių geologinių sąlygų įver tinimas ir mokslinių pagrin dų sukūrimas geologinės sfe ros racionaliam panaudoji mui liaudies ūkyje. Kiek vienoje srityje yra žymių pasiekimų. Universiteto geo logų darbai žinomi ne tik respublikoje, bet ir Tarybų Sąjungoje bei užsienyje. Pa vyzdžiui, šiais metais prof. dr. M. Kabailienė su prane šimu dalyvavo tarptautinia me simpoziume Prancūzijoje O Maskvoje vykusiame Pa sauliniame geologų kongreso
Nr. 28 (1287)
Ai IR
Gerai mokytis įmanoma
KAIP IŠJUDINTI PIRMAKURSIUS? Įvairiausi klausimai, neaiškūmai skatina pirmakursius praverti komjaunimo komi teto duris. Čia kiekvienam pataria, paaiškina. Kai esi maloniai sutinkamas, kai su tavimi vyresnieji kalba kaip su lygiu — širdyje įsižiebia noras padaryti ką nors ge ra. Taip ugdomas draugišku mas. Pažintį su busimaisiais pir makursiais MaF komjaunimo komitetas pradeda daT vasa rą. Į specialų sąsiuvinį re gistruoja visus pirmakursius Pažymi, kas mokykloje dai navo, šoko, piešė, sportavo buvo komjaunimo komiteto narys.. . Per mandatinę ko misiją su kiekvienu komjau nuoliu pasikalba, pasidomi ką norėtų veikti, kur daly vauti. — Atėję į Universitetą studentai labai pasimeta: jie turi daug laiko, tačiau ne moka jo planuoti. Būtina su sidaryti savo sistemą. Kuo labiau studentas užimtas, tuo daugiau jis nuveikia.- Pirma kursius lengviausia išjudinti Jie, mokykloje buvo tokie aktyvūs, ir čia nori kažką veikti, organizuoti. Anądien i komitetą užėjo du vaikinu kai. Nori vesti diskoteką.
NUMERYJE: VU DOC. L. KAPOČIAUS ATSIMINIMU FRAGMENTAI
XXX PROLOGAS Nr. 11
XXX KONKURSAS „TRECIASIS SEMESTRAS"
Kaina 2 kap.
Po pavasario sesijos fakul tete buvo 101 skolininkas. Vien penketais visus sesijos egzaminus išlaikė 70 studenų, penketais ir ketvertais — 275. Šių metų rugsėjo 18 d. skolininkų buvo 60. Tai to kia statistika. Medicinos fakultete, kaip tikriausiai ir kituose, ne visi skolininkai vienodi, ne visus juos vienodai galima smerkti ar svarstyti. Gal geriau pa ARBA SKOLININKŲ RUDUO bandyti suprasti, panagrinėti jų atsiradimo priežastis, ras MEDICINOS FAKULTETE ti kokią nors išeitį. Tai tu rėtų padėti nekartoti senų prisipažinti suklydus ir pasi- je. Fakultete sudaromos sąlytraukti. Gana dažnai tokie gos atidirbti, nors tai ir nėklaidų. Puikiai prisimenu pokalbį studentai guodžia save min- ra lengva — reikalingos lasu viena studente, bebaigian timi: „Jeigu pašalins už boratorijos, prietaisai. skolas, gal ir geriau bus — Tarp skolininkų yra stučia Universitetą: —• Labai norėjau būtį mu įstosiu ten, kur svajoju", dentų, kurie dėl ligos praleizike. Grojau smuiku, svajo Yra ir kitokių skolininkų, do daug paskaitų ir serninajau apie studijas Konserva Jie šiaip taip įstojo į aukš- rų, o paskui nesugebėjo patorijoje. Viską lėmė tėvai, tąją mokyklą, šiaip taip ją sivyti kurso draugų. Medicinos fakultete didžiąparinkę man „prestižinę" baigs ir bus šiokie tokie Tokiems stu- ją skolininkų dalį sudaro II profesiją. Įstojau. Nenorėjau specialistai. svarbiausia, kad ir III kursų studentai. Fakulmokytis, stūmiausi iš kurso dentams į kursą. Turėdavau ir skolų, neišmestų iš Universiteto, teto prodekano doc. M. Sabet jas išlaikydavau iki ki daug mažiau jiems rūpi ži- kalinsko nuomone, pirmakurto semestro pradžios. Supra nios, kurias turėtų gauti šiai disciplinųotesni, geriau aukštojoje lanko paskaitas, o ir mokosi tau, kad užimu kito žmo studijuodamas gaus vietą. Kiekvienais me mokykloje. Visut, o ypač jie tokius dalykus, su kutais vis norėdavau atsiimti medicinoje gydytojo nekom- riais jau buvo susipažinę paviršutinis- dar mokyklos suole: biologiją, dokumentus, bet trūko 'ryž petetingumas, to. Tėvai remia materialiai; kos specialybės žinios gali chemiją. O po .pavasario sesijos pirmakursiai turi skolas jeigu mesčiau studijas, ne Jabai brangiai kainuoti. fakultete yra iš TSKP istorijos, anatomitekčiau visko... Taip ir stu Medicinos miu metus. studentų, kurie per semest- jos. Antrame kurse skaitoDeja, tokių studentų yra rą iš 18 praktinių užsiėmi- mos paskaitos, kurių metu visuose fakultetuose. Ne visi mų praleido 10—12. Pralei- studentai gauna daug naujos jie turi skolų, bet kai pasi dusiems praktikos darbus, informacijos, todėl kartais eksperimentų būna nelengva susigaudyti rinkta specialybė nepatinka neatlikusiems labai sunku gerai mokytis. su žvėreliais labai daug ten- joje, atmesti, kas nereikalinJiems trūksta didvyriškumo ka dirbti semestro pabaigo- ga ir įsigilinti į pačią es
27-oje sesijoje tris praneši mus apie atliktus tyrimus darė prof. dr. M. Kabailie nė, prof. dr. J. Paškevičius ir aš. Pasaulinis geologų kongre sas egzistuoja daugiau negu šimtas metų. Mūsų šalyje jis vyko trečią kartą. Tai aukščiausias pasaulio geolo gų organas, kuris priima kardinalinius sprendimus geo logijos srityje. Fundamenta lių geologinių pasaulinio masto sprendimų arsenale dabar yra plokščių tektoni kos teorija, sukurtas mokslas apie Pasaulinio vandenyno dugno geologinę evoliuciją. Geologai vis daugiau dėme sio skiria Tacionaliam nau dingųjų iškasenų panaudoji mui ir gelmių apsaugai. Tarp daugelio geologijos problemų ne paskutinę vietą užėmė naujausio geologinio periodo — kvartero (antropogeno) klausimai. Dabar galima tvirtinti', kad prieš 65—24 tūkstančius metų mūsų krašte yra buvusios periglacialinės tundros sąly gos, klimatas buvęs vėsesnis nei dabartinis, gyveno stam būs žinduoliai — mamutai Gauti nauji duomenys pati kslino minėto laikotarpio paleogeografines sąlygas, nes iki šiol tarp pasaulio kvarteristų geologų nebuvo vie ningos nuomonės. Šio kongreso sesijoje bu vo akcentuojama žmogaus veiklos įtaka, kuri tapo aki vaizdi ir prilygsta arba net kartais pralenkia stichinius Skubinasi rugsėjis. Iš vageologinius procesus. Kvar teras — tai periodas, kuris saros grįžta studentai. Vėl geologinę praeitį sujungia prisipildo auditorijos, gyva su dabartimi. Tyrinėjant šio ir judru Universiteto kieme Vasaros įspūdžiai, geologinio periodo metu su liuose. sidariusius nuosėdų sluoks juokas, šurmulys. . . Apsilankiau Matematikos nius sukaupiama informacija iš kurios galima spręsti fakultete. Pasidomėjau, kaip kaip keitėsi aplinkos sąlygps gyvena pirmakursiai, kokių per pastarąjį milijoną me rūpesčių jie kelia komjauni mo organizacijai? tų. Vyresniųjų kursų matema Žemė yra žmonių plane ta. Kaskart vis akivaizdžiau tikai talkininkauja žemdirįsitikiname, kad gamtinė ap-' . hiams. O pirmakursiai — vi linka yra labai sudėtinga ir so faiaĄ*4o. šeimininkai. Vi jautri sistema. Šios proble sur jų pilna. Viskuo domisi. mos yra aktualios paskutinio Juk reikia „apšilti".. . MaF komjaunimo komiteto jo geologinio periodo tyri nėtojams ir jos aiškiai nu sekretorius Bronius Aismonskambėjo geologų kongrese tas vos spėja išlydėti vieną pirmakursį, šalia jau stovi Maskvoje. Nors geologinių tyrinėjimų kitas. Ir taip kiekvieną per istorija mūsų respublikoje trauką. Sekretorius patenkin skaičiuojama jau daugiau tas. Jam malonu, kad jie, negu 200 metų, tačiau tobu vos atėję į Universitetą, bė lėjant technikai ir skverbian ga, ieško, kur galėtų išlieti tis vis giliau į Žemės gel savo energiją po įtemptų mes, surandama daug naujų paskaitų, seminarų. Užkalbinu Auriką Barinokartais stebinančių atradimų. Geologijos pasiekimų ateitis vą: — Atvažiavau iš Kalinin žinoma, visų pirma priklau Mokykloje šokau. sys nuo jaunųjų tyrinėtojų grado. ių pasiruošimo, siekimų ir Norėčiau stoti į Universite to dainų ir šokių ansamblį. kruopštaus darbo. Esu patenkinta, kad atva Kalbėjosi Eugenija VITKIENE žiavau į šį puikų miestą ir „T.S." korespondentė studijuoju Universitete.
SIAME
Pažadėjom surengti pirma kursių vakarą. Vaikinai iš ėjo patenkinti. Mes stengsi mės pirmakursius kuo grei čiau įsukti į studentiško gy venimo verpetą. Nors kiek uždelsus, tai padaryti bus sunku. Studijuodami stu dentai lyg aptingsta. Ir jei nuo pirmo kurso nedirba visuomeninio darbo, antrame ar trečiame jo jau nepradės dirbti, — kalba Bronius Aismontas. Studijų sėkmė priklauso ir nuo kolektyvo. Norint jį suburti, iniciatyvos reikia imtis nuo pirmų studijų die nų. Komjaunimo komitetas duoda grupei užduotį (pavyz džiui, išleisti stendą). To ne padarysi vienas pats. Turi susirinkti visi, siūlyti, svars tyti. Ir taip pamažu, net ne jausdami patys to, studentai susipažįsta, paaiškėja, kas gražiai piešia, rašo, kas fo tografuoja. Kartu išsiskiria tie, kurie gali, sugeba va dovauti. Bronius Aismontas įsitiki nęs, kad grupė sekretorių turi rinkti tik po vienos— kitos studijų savaitės. Anks čiau rinkdavę tuoj po rug sėjo pirmosios. Grupė nespėdavusi susipažinti, tad išrinkdavusi pirmą „pakliu vusį". Tada vargas ir komi tetui, ir pačiai grupei. O po pirmo kurso renkamas nau jas sekretorius, nes tas atsi tiktinis nieko nesugebėjo
mę. Antrame kurse rugsėjo 18 d. duomenimis buvo 18 skolininkų, kurie neišlaikė filosofijos, biochemijos, fi ziologijos. Trečiame kurse net 24 skolininkai. Kodėl? Fakulteto prodekanas doc. M. Sakalins kas sako: — Manau, nereikia aiškin ti, kokia svarbi medikui far makologija, kad Ją lūli iš manyti kiekvienas gydyto jas. Jeigu tiek daug skolų iš šio mokslo, tai dar nereiš kia, kad studentai jo ne mėgsta arba nerimti į jį žiūri. Studentams keliami dideli reikalavimai, dėstyto jų nepatenkina paviršutiniš kos, nesistemingos žinios. Dažnai mums priekaištauja kad priimam daug medali ninkų, penketukininkų, o skolininkų daug turime. Čia jau, kaip sakoma, medalis medaliui, penketas penketui nelygus. Kai kurie mano, kad mokytis bus taip lengva, kaip ir mokykloje. Po pir mos sesijos jie laibai nusivi lia. Medicinos fakultete būna daugiausiai gerai ir labai ge rai išlaikiusių egzaminus studentų, vadinasi — gerai mokytis įmanoma. Skolininkų irgi netrūksta, taigi reikia daryti išvadas. Bet gal ge riau tegul jas daro tie, kas turėjo ar turi skolų. Mūsų išvada viena — reikia mo kytis. Jolita RENEVYTĖ
nuveikti. Naujai išrinktam sekretoriui jau būna sunku išjundinti apsnūdusius drau gus, ir grupė visus studijų metus velkasi „uodegoj". Kalbėdama su sekretoriumi Br. Aismontu, pirmakursiais, įsitikinau, kad jų komjauni mo komitetas laukė. Mate matikai turi gražių tradicijų. O kad jos gyvuotų, reikia entuziastų, veiklių studentų Jie jau ugdomi nuo pirmųjų žingsnių Universitete. Studijų metai pralėks labai greitai. O ką per juos išmoksime, patirsime gero, gražaus ar naudingo —• išliks mumyse visą gyvenimą. Loreta EŽERSKYTfi IF žurnalistikos spec. II kurso studentė