cam/Bos scupenuas visų
Salių
proletarai, vienykitesi
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m.
spalio
1 diena,
penktadienis
Ši savaitė skirta tarybiniams mokytojams
Kiekvienais metais Jono varpas, išlydėdamas Universi teto absolventus, atsisveikina beveik su puse tūkstančio busimųjų pedagogų. Šiandien „Tarybinio studento" redakcija nuoširdžiai sveikina visus pedagogus — Universiteto dėstytojus Jr absolventus, linki kuo geriausios kloties. Ta proga spausdiname rašinį apie Alma Mater Vilnensis auklėtinę, 1976-ųjų metų laidos absolventę lituanistę Gražiną Meilutytę.
Pasaka be galo tas iš sostinės. Ir vėl prašysis išleidžiamas... Ką gi, vieneriems metams — pirmai mokyklinei pažinčiai, o gal ir atsisveikinimui — davė mokytojai Gražinai Meilutytei vienuoliktokus. Nors „prašytis" iš čia niekas nė nesiruošė...
ir jautėsi drą siau be literatūros ir kalbos konspektų. Na, o po pamoku Daugų gyvenimas slinkdavo į vakarą, kai daugiškiai užsisklęsdavo savo pirkiose, o mokytoja — kambarėlyje, pilnam knygų ir mokinių sąsiuvinių. Neži nojo mokytoja, jog tų pirkių durys greit jai bus atlapos, o šitie žmonės taps artimi visam laikui. Su mokiniais tais pačiais mokslo metais važiavo į Vil nių. Kiek džiaugsmo patyrė auklėtiniai pirmąkart įėję į teatrą. . . Vėliau tokios išvy kos pasidarė įprastos. O mo kytojos suburtas Daugu et nografinis ansamblis buvo parengęs net kelias progra mas. Daugiškiai koncertavo namuose ir Vilniui.
Kažin ar tąsyk dingtelėjo k. m iš Filologijos fakulteto p nktakursių, jog jų kurso draugė, lituanistų gerbiamos P Cvirkos stipeaidįjos „savi ninkė" Gražina Meilutytė, pagal gimimą — Vilniaus gi ndinio vaikės, per skirsty mą atsisakys ne vieną gun dančios vietos sostinės moks lo ar mokymo įstaigoj. Tiesa, prieš tai Gražina sprendė galvosūkį — pasi ėmusi Lietuvos žemėlapi pir šta išvedžiojo visus negeležinius ir geležinius kelius, iš Viiniaus nusidriekusius. Atvi. rai — baugoka buvo trenktis kaži kokion tolybėn, kur au tobusu neprivažiuosi. Tai ir pabrinko Daugų miestelį.
(Iš moksleivio užrašų) Man atrodo kad Jūs labai greitai pykstat, bet neiloam, o kitos mokytojos kai užpy ksta, tai kitą pamoką klausi, nėja, rašo dvejetus [.. .]. Ir Jūs mums kai šnekat, tai ne sakykit, o tiesiog barkit, ir visą laiką nenuleiskit galvos, nes pas mus tada at siranda drąsos.
Daugai. Tokie nežinomi tolimi. Iš tiesu geiai, kad šalia dar plentas. . . Nežinojo tada Gražina, kad tasai ke lias ilgainiui taps trumpiau siu, o patsai ežerų ežeras tyvuliuos tik čia, Dauguose. Tarsi nežinojimu apsigaubusi miestely netoli knygyno sto vėjo vidurinė mokykla, ku rios direktorius, sutikės kuk lią naujokę, apmaudžiai pa manė: ir vėl jaunas specialis.
Žinoma, dabar jau galima ir prisipažinti — nebuvo len gva. Nors vargu ar prieš pa sirinkdama šį darbą fantaza vo. Ko gero nemažai roman tikos išgaravo dar mokantis ir studijuojant. Juk namuose vos ne kasdien matydavo mamą, Vilniaus 27-osios -vidų, rinės mokyklos istorijos mo kytoją, prie krūvos sąsiuvi nių. . . Pamažėl mokytoja galvos
Po ketveriu metų, kai mo kytoja Gražina Meilutytė iš siruošė grįžti Vilniun, širdį sopėjo ne vienam Daugų vaikui. Tik susirinkę mieste lio vyrai ir moterys — etno grafinio ansamblio dalyviai — padėjo ant stalo duonos kepalą ir tykiai uždainavo, kad mokytoja Daugų nepa-
žmogų — darbininką, mąsty toją, kūrėją, iškelia jį virš kasdienybės, atskleidžia pa grindinius evoliucijos ir pro greso momentus. Jaudina darbai, sukurti istorinėmis taikos temomis. Ekspozicija prasideda vieno iš seniausių lietuvių skulptoriaus, LTSR liaudies dailininko P. Vaiva dos kūriniais — V. Lenino ir V. Mickevičiaus-Kapsuko biu stais. Skulptūrinių portretų galerijoje įamžinti mūsų res publikos veikėjų paveikslai: K. Požėlos, sukurtas LTSR respublikinės premijos lau reato B. Vyšniausko, poe to K. Kubilinsko portretas, sukurtas Lenino ir LTSR res publikinės premijos laureato G. Jokūbonio, romantiškas J. Mozūraitės - Klemkienės, poetės S. Nėries portretas. Tarp eksponuojamų tapy bos kūrinių: peizažai, port retai, daugiafigūrinės, tema tinės žymių lietuviu tapyto jų kompozicl|os. Dėmes) pa traukia mūsų meistrų daili ninkų V. Mackevičiaus, D.
Tarabildienės, J. Švažo, pro fesoriaus V. Karatajaus, LTSR Valstybinės premijos laurea tės profesorės S. Velverytės drobės. Daug ir jaunesnės kartos dailininkų darbų. Įdo mesni iš jų I. Naginskaitės „Moksleiviai kolūkyje", G. Kazimlerėno „BAM televizi jos laidos", savitas tapybos stilius P .Murauskaitės „Gita. ristėje". Tarp broliškų respublikų tapybos kūrinių — B. Jakov levo „Raudonoji aikštė", J. Soroklno „Lenino keliais", lyrinis I. Kudriavcevo peiza žas „Ilmenio draustinis". Įdo mios, žanrinės dviejų armė nų tapytoju kompozicijos: P. Papiklano „Kalnuose" ir A. Parsamlano „Ruduo". Jungiamojo korpuso patal pose eksponuojamiems dar bams suteiktas geras ap švietimas, reikiamą (spū di teikia skulptūrų gale rija, tapybos drobės. Sunku mų sudaro sistematlngumo stoka, kadangi lietuvių daili ninkų darbai maišosi su sve-
JUBILIEJUI TSRS šešiasdešimtmečiui *aulėtekio alėjoje Unlversi*to jungiamajame korpumuzie« LTSR dailės °s iš savo fondų surengė ■Opoziciją, atspindinčią pa Mndlnius vaizduojamosios hilės etapus. Parodoje gali6e pamatyti ne tik tarąbi'ią lietuviu dailininkų tapyir skulptūrą, bet ir žlno#as broliškų respublikų Bistrų tapybos drobes. Ekspozicija byloja apie
nebenuleido
Nr. 28 (1207)
mirštų. Pirmosios pamokos Vii. niaus 12-ojoje vidurinėje mokykloje iš tiesų buvo sunkios. Ką tik įsikūrusi mokykla, vaikai taip pat iš įvairių miesto kampeliu atsi kėlę. Rodės, be daugiškių, jokiu vaikų neįmanoma my lėti. Ir draugai: ar dirbsi? Mieste vaikai kaip „žvėriu kai". .. O Gražina tylėjo. Paskui namiškiams vis daž niau prašnekdavo: žinot, tie mano septintokai, tokie. . . Vėliau — pamokose ir po jų su savo klase. Dabartinė 9oji „c“ — 16 berniukų, 18 mergaičių ir auklėtoja. Tik šitaip su Jumis susipažintų 9 „c". Mokiniai priprato būti drauge — darbo ir poilsio stovykla, žygiai, išvykos. Pa čių etnografinis ansamblis. Tiesa, praėjusį sekmadienį, kai visi pramuštgalviai ver žėsi į „Žalgirio" futbolo run gtynes, devintokai bilietą įteikė ir savo auklėtojai. (Iš mokytojos sąsiuvinio) Visi vaikai geri. Svarbu, kad turėtų širdį.
O anądien mokytoja Graži na Meilutytė ketvirtokams sekė pasaką. Be galo gražią, be galo įdomią. .. Klasėje beveik visą pamoką mokinu kai kėlė rankas, norėdami Mokytojai padovanoti savo pasaką. Tik visi kaip sutarę sekė pasaką... be galo. Jolanta VARAPNICKAITĖ
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: KURATORIAUS TRIBŪNA
XXX KOMJAUNUOLIAI VERTINA SAVO DARBUS XXX
TARTU UNIVERSITETO ŠVENTĖ
RUDENS TALKOS
RANKOS DUONA PAKVIPO .. .Mes esame dzūkai — Švedaitė, — o ir visi liku girių karaliai, sieji, — triūsė iš širdies, ne O karalienė — Dzūkija.. . gailėjo savęs. O ką apie talką mano pa Per ilgą rudens nakti be tys studentai? perstojo liejosi dainos Lazdi — Pakerėjo dzūkų nuo jų rajono Karolio Požėlos širdumas, svetingumas. Į ku. kolūkio gyvenvietėje. Susėdę rią trobą beužeisi, tuoj tave ratu senoje kaimiškoje klė pasodins prie stalo, pripils tyje Universiteto talkininkai stiklinę pieno, iškeps kiau dalijosi įspūdžiais, su smul šinienės. Jautrūs žmonės, vi kmenom prisiminė daugelį sada ras nuoširdesni žodį, malonių darbo ir laisvalaikio paguos. Gėda būtų prieš akimirkų. Ryt namo. Nepa juos tinginiais pasirodyti. stebimai, greitai prabėgo mė Tai ir plušom. .. nuo kolūkyje. Ar besuskaiPrieš išvykstant, talkinin čiudsi, kiek kartų jaunos kams už pasiektus laimėj i. rankos lenkėsi prie žemės, mus buvo įteiktas Lazdijų kėlė bulves, dėjo jas į krep rajono Žemės ūkio valdybos šį. 15—20 tonų naujojo der ir Žemės ūkio profsąiungos liaus bulvių kasdien iš kol. rajono komiteto garbės -ašūkio laukų surinkdavo EKFF tas. kibernetikos specialybės II Patenkinti studentai — kurso 2-os grupės studentai. lyg ir nebūta nuovargio, po Patenkintas talkininku dar ilgos darbo dienos geliančios bu kolūkio pirmininkas P. nugaros. Jie dar kartą paju Kundrotas, vadovai V. Sa to darbo skonį, dar kartą iš bandė savo jėgas. Ir ne tik vickis ir J. Niaura. — Ačiū jums. Cik kitąmet tai. Visiems laikams atmin. atvažiuokit, — nuoširdų dzū ty išliks malonūs prisimini kišką dėkui taria kolūkie mai apie šio kolūkio žmo nes, ju svetingumą. čiai. Sako, garbė rankom, duo Tokie rodikliai šiais me tais, kai bulvių derlius užde na kvepiančiom. O studentų rėjo nepergeriausias, tikrai rankos per šį mėnesi tikrai pagirtini. Sidona Vaičaitytė, pakvipo duona.. . Audra Petrauskaitė, Indrė ROLANDAS NORKŪNAS
PATI GERIAUSIA Laikrodis rodo be dešim ties minučių keturias. Per trauka. Jau kelios minutės kaip iš 314 auditorijos išėjo dėstytojas, o studento dar nė vieno. Kyšteliu galvą. Šur mulys. Šneka, ginčijasi. — Aš iš „Tarybinio studento“,—
čių drobėmis, į ką rengiant sekančias parodėles reikėtų atkreipti daugiau dėmesio. Ir ateityje turėtų būti ren giamos panašios parodėlės, vystančios estetinį skonį, plečiančios akiratį, domi nančios eksponuojamais dar bais. Galbūt ir lankytojų daugiau susilauktų. J. SAKALAUSKAITĖ
Praėjusį penktadienį Di džiojoje Auloje koncertavo VU nusipelnęs dainų ir šo kių ansamblis. Tą dieną sulaukėme svečių iš Pavijos (Italija) klasikinio meno mokyklos šokėjų pasi rodymo. Klasikinės mokyk los auklėtinių programoje — šokiai pagal E. Grygo, Dž. Pučinio, Dž. Verdžio, I. Stravinskio muziką. Koncer. tas susilaukė didžiulio pasi sekimo. Aldona ŠILALYTE
sakau vienai nuošaliau besto vinčiai merginai. — Aa, — mįslingai nutęsė, — Ilona, čia pas tave! — Nustebau. Ką tai reiškia!? — Nepykite, kad priver. čiau laukti. Ruošiamės j turis tinį žygį; fakultetas organi zuoja. Ką čia apie mus rašy ti, va, geriau apie Matemati kos fakulteto turistus. 5aunūs vyrukai! Taip prasidėjo mano pa žintis su Ilona Žvirblyte — matematikos fakulteto trečio kurso antros grupės sekreto re. Redakcijoje gavau už duotį: studijos įėjo j savo vėžes, rašyk apie mokslą. — Pasiilgstame per vasarą Universiteto. Pirmomis dieno, mis visi entuziastingai lanko paskaitas, paskui, žiūrėk, at sirenka, j kurias eiti, o j ku rias siųsti tik atstovus. Aš gi sakiau, kad mūsų grupė nie kuo neišsiskiria iš kitų. Ne galiu suprasti ir paaiškinti, kodėl yra žmonių, nenorin čių nei mokytis, nei paskaitų lankyti, ir visai niekuo nesi, domėti. O paskaitų yra tik rai puikių. Štai doc. Vyt. Kabaila matematinę analizę dės to nuo pirmo kurso. Jo pa skaitos visados nuoseklios, suprantamos. Tiesiog malonu klausyti psichologijos (doc. G. Butkienė), filosofijos (doc. V. Rybakovas), tikimybių teo rijos ir matematinės statisti kos (prof. J. Kubilius) paskai. N.
Grupė! ? . Atvirai pasakius, galėtų būti geresnė. Draugiš kesnė, įdomesnė. Tačiau — žmonės įvairūs. Štai Rolandas Raziulevičius — imtynininkas. Perėjęs iš parengiamojo kur so, sugebėjo suderinti moks lą su sportu ir dabar yra vie nas iš geriausių grupės stu dentų. Viskam laiko suranda ir Daiva Abukevičiūtė bei Vygintas Vilimas, proforgas Valdas Mažiulis. Antrosios grupės pažangu mas kurse ir fakultete vienas iš geresnių, tačiau jj palaiko grupė pirmūnų. Neblogai lankomos paskaitos tiktai dėl komjaunimo komiteto kontro. lės. Grupė linksma, draugiš ka, tačiau... Su Ilona lengva bendrauti. Taktiška. Nuoširdi. Dabar su pratau tą merginę, kuri ma ne, vos tik pasirodžiusį audi torijoje, supažindino su Ilo na... Tą dieną man teko bū ti gražaus įvykio liudytoju — jai, grupės organizatorei, įteikė premiją. Baigusi Salo, mėjos Nėries vidurinę mo kyklą vien penketais, sekre torė tęsia šią puikią tradiciją ir Universitete. — Nežinau kodėl, bet ma tematiko specialybę įsivaiz duoju kaip vyrišką, — išdrį sau pasakyti. Ilona šyptelėjo. Draugiškai. Paskui greitai išpyškino: — Tai pati geriausia specialybė! E. BUTRIMONIS